Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. E. 2023 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 14.20 val. sugrįžo į įvykio vietą ir jam 14.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šiais veiksmais A. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, laisvadienį, paskambino sutuoktinei ir pokalbio metu įvyko konfliktas. Dėl to jis nusprendė vykti į parduotuvę. Kadangi kieme, kur stovėjo jo vairuotas automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo mažai vietos, transporto priemonės buvo sustatytos labai arti viena kitos, apsisukinėdamas kliudė kitą automobilį „Opel“. Tuo metu buvo blaivus. Išgirdo garsą ir supratęs, kad atsitrenkė į jį, sustojo. Suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Pamatė, kad automobilio „Opel“ vairuotojas nėra palikęs raštelio su telefono numeriu. Išsigandęs išvažiavo iš įvykio vietos. Nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alaus ir iš streso jį gėrė automobilyje. Žinojo, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo alkoholio vartoti negali, bet labai išsigando, blogai jautėsi. Jam D. paskambino ir pranešė, kad asmuo atvažiavo ir jo laukia. Tada jis paskambino C. T. U. ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. C. T. U. jį parvežė atgal į įvykio vietą tuo pačiu automobiliu „Hyundai“. Ten jau buvo policija, klausė, kodėl pabėgo iš įvykio vietos. Jis prisipažino, kad kliudė kitą automobilį. Jam buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 2,77 prom. girtumas pirmu pūtimu, o antrą kartą – 2,91 prom. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, perduodant C. T. U. atsakomybei. Su šiuo asmeniu gyvena viename bute. Jis jam daro teigiamą įtaką, turi daug teigiamų savybių, negeria alkoholio, nerūko. Visada jo klauso. Jis yra autoritetas. Tai vienintelis žmogus, į kurį Lietuvoje gali kreiptis pagalbos. Transporto priemonė, kurią vairavo, priklauso bendrovei, kurioje dirba. Bendrovė leido vykti su šiuo automobiliu į darbą ir naudotis laisvalaikiu, jam buvo paaiškinta, kad su šia transporto priemone negali daryti teisės pažeidimų. Byloje nurodyta transporto priemonės vertė yra labai didelė. Jo pajamos yra 900–1 000 Eur per mėnesį. Iš šių pinigų prisideda prie šeimos išlaikymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d., jam suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje iki 2025 m. gegužės 28 d. Jo darbo funkcijoms vairuotojo pažymėjimas nereikalingas. Jo reikia tam, kad galėtų nuvykti į darbo vietą, kuri yra už 10 km, (duomenys neskelbtini) k. Su juo gyvenantys asmenys dirba toje pačioje bendrovėje, gali jį nuvežti į darbą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Abejose įmonėse dirba užsieniečiai. Vienas jų – A. E.. Įmonė savo darbuotojams, atvykusiems iš kitų šalių, nuomoja butus (duomenys neskelbtini), suteikia galimybę jiems naudotis įmonės automobiliais. Automobiliais darbuotojai važiuoja iš/į darbo vietas. A. E. dirba įmonėje kelis mėnesius sandėlio darbuotoju. Su šiuo darbuotoju pasirašyta sutartis, leidžianti jam vairuoti automobilį „Hyundai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Prašo grąžinti įmonei priklausantį automobilį, kadangi jis reikalingas darbuotojams važinėti į darbą. Perdavimo darbuotojui momentu automobilis neturėjo jokių išorinių apgadinimų (b. l. 86–87).

Liudytojas N. F. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuosavybės teise jam priklauso automobilis „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Jį vairavo 2023 m. spalio 14 d., apie vidurdienį. Sugrįžo namo, pastatė automobilį prie daugiabučio gyvenamojo namo, prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. 2023 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. atėjo į namus kaimynas ir pasakė, kad būdamas balkone išgirdo didelį trenksmą, o tada pamatė, kad raudonos spalvos automobilis „Hyundai“ su logotipu ant šono „(duomenys neskelbtini)“ stabtelėjo ir nuvažiavo. Kaimynas atpažino, kad raudonos spalvos automobilis dažnai yra laikomas prie jų namo, minėjo, kad nuėjo iki tos vietos, kur matė sustojusį automobilį „Hyundai“, pamatė, kad apgadintas automobilio „Opel“ kairės pusės šonas ties priekiniu ratu. Kartu su kaimynu išėjo į kiemą, nuėjo apžiūrėti savo automobilio. Atėjęs pamatė, kad automobilis apgadintas. Iš vakaro pastatė automobilį be išorinių defektų toje vietoje. Jam žinoma, kad raudonos spalvos automobiliais „Hyundai“, ant kurių šono yra logotipas „(duomenys neskelbtini)“, naudojasi užsienio šalių piliečiai, gyvenantys namo (duomenys neskelbtini) bute. Anksčiau ten gyveno ukrainiečiai, dabar – kitos tautybės vyrai. Aplinkui apsidairius tikrai nematė automobilio „Hyundai“. Iš asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį su vairuotoju. Labai greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnams paaiškino, kad galimai iš eismo įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas gali būti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su policijos pareigūnais nuėjo iki nurodyto buto. Buto duris pravėrė jaunas vaikinas, kalbėjo rusiškai. Pasiteiravo, kur šiuo metu yra raudonos spalvos automobilis „Hyundai“, kas jį vairuoja ir kur yra vairuotojas. Vaikinas pasakė, kad jis automobilio nevairavo, galimai vairavo vyriškis, gyvenantis kartu su juo. Savo mobilaus ryšio telefone per programėlę „WhatsApp“ susisiekė su jam nepažįstamu vyriškiu ir leido su juo pasikalbėti. Vaizdo nematė, girdėjo tik pašnekovo balsą. Matė, kad adresatas į telefoną suvestas kaip „A. K.“. Atsiliepus vyriškiui, iš karto paklausė, kodėl jis, atsitrenkęs į automobilį ir apgadinęs jį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vyras atsakė, kad nebuvo palikta telefono numerio, todėl negalėjo paskambinti ir pranešti. Vyriškis nurodė automobilio valstybinį numerį, kurį tuo momentu vairavo – (duomenys neskelbtini) Kaip vėliau paaiškėjo, rusiškai ištarta raidė „(duomenys neskelbtini)“, reiškė lietuvišką raidę „(duomenys neskelbtini)“. Vyras pasakė, kad tuoj sugrįš. Su policijos pareigūnais nusileido į kiemą prie savo automobilio, laukė atvažiuojant raudonos spalvos automobilio su vairuotoju. Praėjo apie pusvalandis, tačiau vyras nepasirodė. Antrą kartą su policijos pareigūnais pakilo iki (duomenys neskelbtini) buto. Tas pats vaikinas surinko tą patį kontaktinį numerį ir jis vėl rusiškai kalbėjosi su vyriškiu. Pasiteiravo, kur jis yra. Vyras atsakė, kad yra žvejyboje, tačiau jau grįžta namo. Po pusvalandžio prie namo privažiavo raudonos spalvos automobilis „Hyundai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vienas vyras iš karto priėjo prie policijos pareigūnų. Vyras pasakė rusiškai, kad vairavo automobilį „Hyundai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį, teigė, kad eismo įvykio momentu automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo jau po to, kai išvažiavo iš įvykio vietos. Pasiteiravus, kodėl nepasiliko įvykio vietoje, vyras atsakė, kad nebuvo paliktas jo telefono numeris, todėl jam negalėjo paskambinti. Atvykęs vyras su nuostaba pasakė: „o tai kas čia baisaus nutiko?“. Šis vyras ir kitas vyriškis, kuris tuo metu atvairavo automobilį „Hyundai“, buvo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Vyras, sukėlęs eismo įvykį, pasirodė esantis neblaivus. Vyras pateikė savo asmens dokumentą. Pamena, kad vyro vardas buvo A.. Alkoholio kiekio matuoklis pirmu tikrinimu parodė 2,77 prom., antru – 2,91 prom. girtumą. Vairuotojas, kuris atvairavo automobilį į įvykio vietą, buvo blaivus (b. l. 93–94).

Liudytojas M.B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 15 d. apie 13 val. namų balkone rūkė. Išgirdo gan stiprų trenksmą. Pažvelgęs žemyn, nes gyvena trečiame aukšte, pamatė, kad raudonos spalvos lengvasis automobilis išsisukinėjo ir vienu metu stabtelėjo. Nebuvo pradžioje tikras, kad jis į kažką atsitrenkė, nes gerai viską matyti trukdė didelis medis. Matė, kaip raudonos spalvos automobilis pajudėjo ir nuvažiavo tolyn. Matė ant nuvažiuojančio automobilio priklijuotą logotipą „(duomenys neskelbtini)“. Jam žinoma, kad toks automobilis stovi namo kieme, nes juo važinėja užsienio piliečiai, kurie gyvena namo antrame aukšte. Vis dar nebūdamas tikras, kad raudonas automobilis į kažką atsitrenkė, iš balkono užėjo į kambarį. Paskui nuėjo į kitą kambarį, pažvelgė pro langą ir pamatė, kad toje vietoje, kur buvo stabtelėjęs raudonos spalvos automobilis, stovi kaimyno mėlynos spalvos „Opel Vectra“ automobilis. Aiškiai matė, kad apgadinta automobilio kairės pusės priekinių durų apačia. Nuėjo iki kaimyno, nes žinojo, kur šis gyvena. Atėjęs pasakė, kad galimai kaimynų užsieniečių vairuojamas automobilis atsitrenkė ir apgadino jo automobilį. Abu kartu išėjo į kiemą ir tikrai rado apgadintą automobilį „Opel Vectra“. Aiškiai buvo matyti, kad yra likę raudonos spalvos dažų pėdsakų apgadinimo vietose. Prie automobilio matėsi nukritusios kelios žibinto šukės. Kaimynas iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jis nematė, kas vairavo raudonos spalvos automobilį „Hyundai“, kiek žmonių buvo automobilio salone. Gan greitai atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus, „Opel“ automobilio savininkas nuėjo į butą, kur gyvena užsieniečiai. Duris atidarė rusiškai kalbantis vyriškis. Policija pasiteiravo, kur yra asmenys, išvažiavę su automobiliu „Hyundai“. Vyras sakė nežinantis, tačiau pasinaudojęs programėle paskambino kitiems savo buto gyventojams. Girdėjo, kad atsiliepė vyriškis, kalbantis rusiškai. Su tuo vyriškiu kalbėjo „Opel“ savininkas. Iš vyrų pokalbio suprato, kad kitame laido gale kalbantis vyras prisipažino, kad jis vairuodamas automobilį atsitrenkė ir apgadino automobilį „Opel“. Vyras nurodė, kad greitai atvažiuos į įvykio vietą. Kartu su policijos pareigūnais sugrįžo į įvykio vietą. Gan ilgai laukė, tačiau automobilis „Hyundai“ su vairuotoju nepasirodė. Dar kartą grįžo į užsieniečių butą. Dar kartą namuose buvęs vyras paskambino tam pačiam asmeniui. Suprato, jog atsiliepęs vyras sakė, jog žvejoja. Vyrui buvo nurodyta kuo skubiau atvykti, nes yra atvykusi policija. Vėl sugrįžo prie apgadinto automobilio „Opel“. Praėjus 15–20 minučių, atvažiavo automobilis „Hyundai“, iš jo išlipo du asmenys. Iš keleivio vietos išlipęs vyras pasakė, kad tai jo vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, jis iš įvykio vietos pasišalino. Matė, kad policijos pareigūnai abu atvykusius rusiškai kalbančius vyrus patikrino alkoholio kiekio matuokliu. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas buvo blaivus, o keleivis, kuris įvykio metu vairavo automobilį „Hyundai“, buvo neblaivus. Prietaisas parodė 2,77 prom. neblaivumą (b. l. 96–97).

Liudytojas C. T. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. E. į Lietuvą atvyko šiais metais, vasaros pabaigoje, yra pažįstami apie metus. Šeimomis bendravo dar gyvendami (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad A. turi žmoną ir sūnų. Jis taip pat turi šeimą: žmoną ir sūnų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su A. atvyko į Lietuvą užsidirbti pinigų ir padėti šeimai. Kartu įsidarbino toje pačioje įmonėje. Gyvena tame pačiame bute, kurį firma nuomoja. Gyvena atskiruose kambariuose. Dar du vyrai iš (duomenys neskelbtini) gyvena kartu tame pačiame bute. Penkias dienas per savaitę dirba, o savaitgalis – poilsio laikas. Šeštadieniais kartu su A. žaidžia futbolą. Treniruočių metu susitinka ir bendrauja su lietuviais, kitų šalių piliečiais. Nemažai laiko laisvu nuo darbo metu praleidžia kartu su A.. Jie kartu sprendžia susidariusias problemas. Gyvenant viename bute, mato, kad A. nuolat bendrauja su savo šeima telefonu. A. yra ramaus būdo, neproblematiškas. Nėra girdėjęs, kad darbe kas nors būtų blogai atsiliepęs apie A.. Darbus, kuriuos paskiria darbdavys, A. atlieka gerai ir savalaikiai. 2023 m. spalio 15 d. buvo poilsio diena, jis buvo namuose. A. irgi buvo savo kambaryje. Kada A. išėjo iš namų ir dėl kokios priežasties, tikrai nežino. Tos dienos vakarą planavo kartu eiti pasivaikščioti po apylinkes, o dienos metu tiesiog ilsėjosi kiekvienas atskirai. Negali nurodyti tikslaus laiko, tačiau pats išėjo iš namų pasivaikščioti. Nežino, ar tuo metu A. buvo namuose. Namuose buvo kitas vyriškis. Laikas galėjo būti po vidurdienio, kai sulaukė telefoninio skambučio iš A., kuris prašė iki jo ateiti ir parvairuoti automobilį namo. Atėjęs į automobilių stovėjimo aikštelę, rado A., sėdintį ant priekinės keleivio sėdynės automobilyje „Hyundai i20“. Tai buvo automobilis, kuriuo jie važiuoja į darbą ir iš jo. Jis sėdo prie automobilio vairo. Tada A. papasakojo, kad neseniai vairavo automobilį ir važiavo į parduotuvę. Išvažiuodamas iš kiemo kliudė stovintį automobilį, kurį apgadino. Matė, kad A. yra išsigandęs, sakė, kad labai išsigando pamatęs apgadintą automobilį, nežinojo, ką daryti, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. A. nurodė, kad nebegali vairuoti automobilio, nes išgėrė alaus, kad suvaldytų stresą. Jis pasakė A., kad reikia grįžti į įvykio vietą. Vairuodamas automobilį atvežė A. į įvykio vietą. Atvykus prie jų gyvenamojo namo matė, kad jau stovi policijos tarnybinis automobilis. A. papasakojo, kaip viskas nutiko. Draugas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, jis irgi. Prietaisas parodė, kad yra blaivus (b. l. 99–100).

2023 m. spalio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniosios tyrėjos J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apie 13:00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. E., gimęs (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį – kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie 14:20 val. asmuo grįžo į eismo įvykio vietą, 14:25 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu A. E. nustatytas 2,77 prom. neblaivumas, o antruoju – 2,91 prom. neblaivumas. Automobilis „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1).

2023 m. spalio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta fotolentelė, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, apžiūrėti automobiliai „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–26).

2023 m. spalio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Valdytojas-savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27–44).

2023 m. spalio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fiksuoti apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Valdytojas-savininkas N. F. T. (b. l. 45–54).

2023 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vietoje prie automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos šukės atitinka automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužto priekinio žibinto apgadinimus. Sudaryta fotolentelė (b. l. 55–59).

2023 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 15 d. 14.25 val. A. E. nustatytas 2,77 prom. girtumas, 14.43 val. nustatytas 2,91 prom. girtumas, alkoholio kiekio matavimo patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantis (b. l. 68, 69).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 73–75).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Hyundai i20“, gamybos metai 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 7220,60 Eur, su PVM yra 9140 Eur (b. l. 80).

Kaltinamasis A. E. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju A. E. inkriminuota tai, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, iki šio įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju 14.25 val. A. E. galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kieki matuokliu buvo nustatytas 2,77 prom., o 14.43 val. – 2,91 prom. neblaivumas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. E., sukėlęs eismo įvykį, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, A. E. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo draugo, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, kaltinamasis ir galimas laiduotojas yra pažįstami jau metus laiko, draugiškus ryšius palaikė ir savo gimtojoje valstybėje, kartu atvyko į Lietuvos Respubliką užsidirbti. Kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, nurodė, kad C. T. U. yra jam autoritetas, jis yra vienintelis asmuo, į kurį prireikus pagalbos gali kreiptis Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje kaltinamasis su galimu laiduotoju gyvena viename bute, dirba toje pačioje bendrovėje, taigi tai sudaro pagrindą manyti, kad C. T. U. turės galimybę nuolat stebėti ir kontroliuoti kaltinamąjį, padės jam suvokti savo netinkamo elgesio pasekmes. C. T. U. taip pat buvo tas asmuo, į kurį kaltinamasis kreipėsi pagalbos po eismo įvykio, iš karto jam papasakojo, kas atsitiko.

Kaip galimas laiduotojas patvirtino, kaltinamasis po įvykio buvo sukrėstas, labai išgyveno. Jis kaltinamąjį apibūdino kaip pareigingą, sąžiningą, dorą, atsakingą ir darbštų asmenį, gali laiduoti, kad naujų nusikalstamų veikų jis nebedarys. Pats jo poelgį pats vertina neigiamai, yra sukūręs šeimą, nevartoja alkoholio. Tiek kaltinamasis, tiek ir galimas laiduotojas nurodė, kad A. E. visada tariasi su šiuo savo draugu, atsižvelgia į jo nuomonę, patarimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktose charakteristikose kaltinamasis ir galimas laiduotojas apibūdinami išimtinai teigiamai. Kaip minėta, kaltinamasis nėra teistas, taip pat nebaustas administracine tvarka, atvyko į Lietuvą siekdamas užsidirbti, prisideda prie šeimos išlaikymo finansiškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, dėl patirto išgąsčio po sukelto eismo įvykio. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad A. E., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galimas laiduotojas, įvertinus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laidavimas skirtinas minimaliam BK 40 straipsnyje numatytam laidavimo terminui – 1 metams, be užstato.

IV. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė po to, kai naudodamasis transporto priemone sukėlė eismo įvykį, be transporto priemonės šie objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai (teisinis faktas – eismo įvykio sukėlimas, nuo kurio kilimo įvykyje dalyvavusiam asmeniui kyla pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, iki įvykio aplinkybių nustatymo) negalėtų būti realizuojami, automobilis „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone (analogiškos pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2022). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilis šiai bendrovei – jos dukterinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui grąžintas ikiteisminio tyrimo metu). Duomenų, kad šio juridinio asmens atsakingi asmenys žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, tai pirmasis kaltinamojo teistumas, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius piktnaudžiavimo alkoholiu, kuomet kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, atvejus. Liudytojas K. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis kaltinamajam buvo perduotas tik darbo reikmėms. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad darbovietė jam buvo išaiškinusi naudojimosi automobiliu tvarką, jis suvokė, kad juo naudodamasis negali daryti teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis „Hyundai i20“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Hyundai i20“, gamybos metai 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 7220,60 Eur, su PVM yra 9140 Eur. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, neteistas, dirba, o jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900–1000 Eur, iš kurių jis teikia išlaikymą savo šeimai bei artimiesiems gimtojoje valstybėje. Lietuvoje jis nėra baustas administracine tvarka, darbdavio, galimo laiduotojo charakterizuojamas teigiamai, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikaltimo įvykdymas buvo atsitiktinis ir nėra jo gyvenimo būdo dalis. Būdamas apsvaigęs jis transporto priemonės nevairavo, o alkoholį vartojo po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, kas, vertinant individualiai, rodo mažesnį jo veiksmų pavojingumą, kadangi jo veiksmai pavojaus kitų asmenų sveikatai ar gyvybei nesukėlė. Byloje surinkti įrodymai kaltinamojo neigiamai necharakterizuoja, priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra įstatymų besilaikantis, socialinius ryšius palaikantis bei vykdantis darbo veiklą asmuo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės vertės (9140 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamojo išieškotina šios vertės dalis – 3 000 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, jam paskirtą finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat tai, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, be kita ko, jam nemokant valstybinės lietuvių kalbos, iš jo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- šukės, automobilis „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės „Circle K“ plastikinė kuro kortelė, 2023 m. spalio 17 d. nutarimu grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinės įmonės UAB „B(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui K. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini teisėtam savininkui naudotis be apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. E., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį C. T. U., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. E. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 18 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. E. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Hyundai i20“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- šukes, automobilį „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės „Circle K“ plastikinę kuro kortelę, 2023 m. spalio 17 d. nutarimu grąžinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui K. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėtam savininkui naudotis be apribojimų.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.