Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, R. L. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 13.59 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. L. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 235,25 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. nuteistas už tai, kad 2020 rugpjūčio 2 d. apie 6.00 val. name adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine O. K., tyčia turėtu pagaliu sudavė gulinčiai lovoje O. K. daugybinius smūgius į galvos sritį, krūtinę, pečius, pilvą, kojas, rankas, nugarą, o nukentėjusiajai O. K. nuo suduotų smūgių susmukus ant grindų, turėtu peiliu sudavė O. K. vieną smūgį į krūtinę ir du smūgius į kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. eksimozės (poodines kraujosruvas) pilve, kairio peties - mentės srityse, žastuose, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, nugaroje, šlaunyse, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, muštines žaizdas galvoje, pjautines žaizdas kairės mentės projekcijoje, kairiame žaste, durtinę žaizdą krūtinėje, 21-mo danties netekimą (išmuštas dantis), kairio V delnakaulio diafizės lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. K. sveikatą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, R. L. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, už jo padarymą paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti R. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas R. L. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam skirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą taikyti R. L. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip esminę aplinkybę nurodė tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamą įtaką nuteistojo socialiniams ryšiams – jis prarastų ryšius su dukra, netektų galimybės dirbti, kas pakenktų ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir civilinio ieškovo interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apylinkės teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam R. L. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tokių motyvų nepakanka padaryti išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir neizoliavus R. L. nuo visuomenės. Be to, kaip teisingai pastebėjo prokurorė, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu R. L. oficialiai niekur nedirbo, neįsidarbino ir po to, kai apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas, t. y. po 2021 m. kovo 18 d., nors tam iki šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo turėjo pakankamai laiko. Patikrinus Sodros informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. dirbo itin trumpai – tik nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis stokojo darbinės motyvacijos tiek praeityje, tiek stokoja jos ir šiuo metu. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pagrįstai manyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įsidarbins ir gaus stabilias pajamas, iš kurių būtų dengiamas civilinei ieškovei – Kauno teritorinei ligonių kasai priteistas turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme R. L. nurodė, jog jis turi didelį ūkį, nuomoja žemės ūkio paskirties žemę, būtent iš to gauna pajamas pragyvenimui, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo teiginius neturi pagrindo vertinti kaip atitinkančius tikrovę, kadangi nėra jokių juos patvirtinančių objektyvių duomenų. Kita vertus, nuteistasis dirbti bei piniginį atlygį gauti gali ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl negalima pritarti apylinkės teismo išvadai kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas pažeistų civilinės ieškovės teisę į jai priteistos žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija taipogi nesutinka su žemesnės instancijos teismo pozicija, jog dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis visiškai prarastų ryšius su dukra. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. su dukra kartu negyvena, su ja bendrauja tik epizodiškai, ką toliau galės daryti ir pataisos įstaigoje, kadangi nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra suteikiama teisė matytis su savo artimaisiais tiesiogiai ar bendrauti su jais ryšio priemonėmis.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad žemesnės instancijos teismas, ne tik nepagrįstai sureikšmino aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo galimybe laisvėje įsidarbinti bei bendravimu su dukterimi, tačiau ir realiai neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, neįvertino praeityje R. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika. Apylinkės teismas taip pat visiškai nevertino nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo elgesio po jos padarymo. Be to, tinkamai liko neatsižvelgta ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, t. y. kad nenustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką R. L. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog praeityje R. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje jau buvo priimti net šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, vieną kartą jis buvo teistas ir Didžiojoje Britanijoje. Už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą jis buvo nuteistas du kartus - Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. K. ir jos tėvo sveikatą. Taigi, praeityje nuteistasis buvo ne kartą pripažintas kaltu dėl įvykdymo nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai, tame tarpe ir už tos pačios nukentėjusiosios, kaip ir šioje byloje – O. K. sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. teismo baudžiamojo įsakymo nustatomosios dalies, R. L. O. K. rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, tuo padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, kairėje speninėje srityje ir sukėlė fizinį skausmą, dėl ko 2017 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam jau buvo paskirta 50 parų arešto bausmė. Tačiau nei ji, nei praeityje nuteistojo atžvilgiu taikytos kitos rūšies bausmės (laisvės apribojimo bausmė bei laisvės atėmimas) ar baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, kurie buvo paskirti R. L. taikant tiek BK 75 straipsnio nuostatas, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Net ir atlikęs 50 parų arešto bausmę, nuteistasis ir vėl smurtavo savo buvusios sutuoktinės atžvilgiu - šį kartą jau suduodamas jai daugybinius smūgius į galvos sritį, krūtinę, pečius, pilvą, kojas, rankas, nugarą, bei tam panaudodamas pagalį bei peilį, kuriuo O. K. dūrė vieną kartą į krūtinę ir du kartus į kairį petį. Suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs, kadangi nukentėjusiajai buvo padarytos ne tik poodinės kraujosruvos bei nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, bet ir muštinės žaizdos galvoje, pjautinės žaizdos kairės mentės projekcijoje, kairiame žaste, durtinė žaizda krūtinėje, išmuštas dantis, sulaužytas kairys delnakaulis. Nurodytos šioje byloje nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistojo naudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo daug intensyvesnis ir sukėlė sunkesnes pasekmes jos sveikatai, nei ankstesniu atveju, rodo didėjantį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, iš išdėstytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad R. L. šiuo atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, jis yra linkęs naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo pakartotinai pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nuteistasis nukentėjusiajai sudavė smūgius ne tik į pečius, kojas, rankas ar nugarą, bet ir galvos sritį, pilvą ir krūtinę, kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, panaudojo žalojantį įrankį, todėl tokiais nuteistojo veiksmais galėjo būti sukeltos daug skaudesnės ar netgi ir negrįžtamos pasekmės.

11. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog peiliu nukentėjusiajai nedūrė, o suduoti smūgius pagaliu galėjo nebent gindamasis nuo pačios nukentėjusiosios bei jį užpuolusio jos brolio ir dar vieno nepažįstamo vyro. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu. R. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu taip pat neišsakė jokio savo poelgio kritiško, neigiamo vertinimo ar apgailestavimo. Taip pat nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Toks nuteistojo elgesys jau po nusikalstamos veikos padarymo akivaizdžiai rodo, jog R. L. nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, neteisėtų savo veiksmų kritiškai nevertina. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę nuteistojo praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog R. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

12. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos ir nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik R. L. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje teistam net šešis kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, nepripažįstančiam savo kaltės dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog praeityje R. L. atžvilgiu jau buvo keturis kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei vieną kartą lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, turi būti siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš R. L. to tikėtis negalima.

13. Apibendrinant visa konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam R. L. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3433 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 147,06 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

15. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, taip pat į tai, kad antrinė teisinė pagalba R. L. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio, 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. L. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. L. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, R. L. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 13.59 val.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš R. L. valstybės naudai 147,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-3433.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.