Kauno apylinkės teismo nuosprendis

vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per Zoom platformą prisijungus ir dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei O. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, iš jų paskutinius kartus:

1) 2008 m. vasario 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 m. 2010 m. lapkričio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2008 m. vasario 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 3 m. laisvės atėmimo bausmės;

2) 2015 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 val.;

3) 2017 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2020 rugpjūčio 2 d. apie 6.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine O. K. tyčia turėtu pagaliu sudavė gulinčiai lovoje O. K. daugybinius smūgius į galvos sritį, krutinę, pečius, pilvą, kojas, rankas, nugarą, o nukentėjusiajai O. K. nuo suduotų smūgių susmukus ant grindų, turėtu peiliu sudavė O. K. vieną smūgį į krutinę ir du smūgius į kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. eksimozės (poodines kraujosruvas) pilve, kairio peties - mentės srityse, žastuose, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, nugaroje, šlaunyse, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, muštines žaizdas galvoje, pjautines žaizdas kairės mentės projekcijoje, kairiame žaste, durtinę žaizdą krūtinėje, 21 danties netekimą (išmuštas dantis), kairio V delnakaulio diafizės lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. K. sveikatą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo A. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25-28), jog pažįsta V. K. ir O. K., pas juos namuose lankosi retai. Prisimena, kad buvo atvykęs pas V. K., O. K. buvo jau išleista iš ligoninės, ji jam sakė, kad ją sužalojo R. L., kai ji buvo viena namuose. Kada V. K. buvo pas jį svečiuose paskutinį kartą, pasakyti negali, nes dažnai vartoja alkoholį, todėl daug ko neprisimena, neprisimena, kas pas jį svečiuojasi savaitgaliais.

2020 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimti 2 vnt. pagalvės užvalkalų su raudonos spalvos, panašiomis į kraują, dėmėmis (1 t., b. l. 15-23).

2020 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti pagalvių užvalkalai, paimti 2020 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu. Pagalvių užvalkalai (2 vnt.) su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., b. l. 24-31).

2020 m. rugpjūčio 4 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomai apžiūrėtas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-37).

2020 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis “O. A.” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu rastas ir paimtas sulankstomas peilis bei raktas, skirtas varžtams veržti (1 t., b. l. 38-45).

2020 m. spalio 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2020 m. rugpjūčio 2 d. telefoninio skambučio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, padaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 66-68).

2020 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad pagal pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), O. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. anksti ryte, kai ji dar miegojo, pas ją į namus atvyko buvęs sugyventinis R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris jai, gulinčiai lovoje, sudavė daiktu, panašiu į pagalį smūgius į galvą ir kitas kūno vietas bei peiliu dūrė į krūtinę. Užfiksuoti smurtą įrodantys požymiai - žaizdos galvos, lūpos, krūtinės srityse (1 t., b. l. 75-78).

2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 18.36 val. nuvykus į LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos ir traumų centrą dėl duomenų patikslinimo dėl sužalotos O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas pastarosios blaivumas (nustatytas 0,00 promilių neblaivumas), tačiau dėl moters fizinės ir psichinės būklės jos apklausti nepavyko, tik buvo padarytos patirtų sužalojimų nuotraukos (1 t., b. l. 84-93).

2020 m. rugpjūčio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad LSMU Kauno klinikų SPTC vidaus gydytoja V. R. pateikė O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų išrašą/siuntimą (1 t., b. l. 94-99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1862/2020(02), nustatyta, kad O. K. konstatuota eksimozės (poodinės kraujosruvas) pilve, kairio peties - mentės srityse, žastuose, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, nugaroje, šlaunyse, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje; viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, muštinės žaizdos galvoje, pjautinės žaizdos kairės mentės projekcijoje, kairiame žaste; durtinė žaizda krūtinėje; 21 danties netekimas, kairio V delnakaulio diafizės lūžis. Sužalojimai padaryti kelių - keliolikos valandų iki patekimo į gydymo įstaigą. Muštinės žaizdos galvoje ir dešiniame rieše, poodinės kraujosruvas pilve, kairio peties – mentės srityse, žastuose, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešiniame kelyje odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, 21 danties netekimas, kairio V delnakaulio diafizės lūžis padaryti kietais, bukais daiktai ar įrankiais. Pjautinės žaizdos kairiame žaste ir kairės mentės srityje, durtinė žaizda krūtinėje, padarytos aštriu pjaunančių- duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaroje ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste, šlaunyse ir kairėje blauzdoje, padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus, cilindro formos daiktu ar įrankiu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 23 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Dėl V delnakaulio diafizės lūžiu ir 21 danties netekimo O. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 122-123)

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 2 d. 12.06 val. R. L., gimusiam 1976 m., nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. L. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą apie smūgių peiliu nesudavimą nukentėjusiajai), kurie yra įrodymai jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis neneigė, jam inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų, išskyrus smūgių sudavimą peiliu, bei nurodė, kad jis nukentėjusiosios sužaloti nenorėjo, nukentėjusioji įlindo į besimušančių vidurį, jis paėmęs šluotą gynėsi nuo jį peiliu užpuolusio nukentėjusiosios brolio V. K., kiek kam sudavė smūgių ir į kurias kūno vietas jis nežino, nematė, nes buvo tamsu, pripažįsta, kad šluotos kotu galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Kaltinamojo parodymai, t. y. kad sužalojo nukentėjusiąją grumtynių su nukentėjusiosios broliu ir kitu asmeniu metu ir, kad jis tyčia sužaloti nukentėjusiosios nenorėjo, bei kad nukentėjusiosios nesužalojo peiliu, yra paneigti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl teismas juos vertina kaip nepatikimus. Nukentėjusioji O. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji, tiek atliekant akistatą tarp jos ir kaltinamojo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kokius fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokius kūno sužalojimus patyrė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis sudavė daug smūgių atsinešta lazda į įvairias kūno vietas, smūgiavo gulinčiai, stovinčiai ir klūpančiai, peiliu smūgius sudavė į krūtinę, į mentę nugaros srityje. Nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis ir mastas (dėl V delnakaulio diafizės lūžiu ir 21 danties netekimo O. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Nukentėjusiosios O. K. parodymai dėl jai padarytų sužalojimų iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 1862/2020(02), konstatuota, kad O. K. nustatytos pjautinės žaizdos kairės mentės projekcijoje, kairiame žaste, durtinė žaizda krūtinėje, padarytos aštriu pjaunančių – duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Nustatyti sužalojimai padaryti kelių - keliolikos valandų iki patekimo į gydymo įstaigą (1 t., b.

l. 122-123). Sugretinus nukentėjusiosios parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki padarytų sužalojimų, nukentėjusioji O. K. buvo susižalojusi, sumušta ar buvo patyrusi konstatuotus sužalojimus. Apie tai, kad buvo sumušta kaltinamojo R. L. iš karto po įvykio nukentėjusiojo papasakojo atėjusiai liudytojai R. M.. Šias aplinkybes liudytoja R. M. patvirtino įrodymų tyrimo metu, nurodydama, kad pro langą matė praeinantį R. L., kuris rankoje nešėsi peilį ir lazdą, o nubėgusi pas nukentėjusiąją O. K. į namus pamatė ją kruviną gulinčią lovoje, nukentėjusiosios galva, burna, petys buvo kruvini, O. K. pasakė, kad ją sumušė R. L.. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus taip pat patvirtino ir liudytoja M. K., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavusi iš liudytojos R. M. telefoninį skambutį apie tai, kad subadyta ir sumušta jos dukra, grįžusi nuėjo pas dukrą O. K., matė kruviną dukrą, pastebėjo, kad nėra danties, dukrai buvo prakirsta lūpa iš lūpos bėgo kraujas, dukra jai papasakojo, kad pas ją anksti ryte atėjęs R. L. mušė pagaliu, žalojo peiliu, atvykus medikams ir apžiūrint dukrą ji matė, kad buvo sužalotos dukros rankos, buvo žaizdos prie širdies, nugaros srityje, buvo ant kojų mėlynės. Apklausiamas liudytojas V. K. nurodė, kad apie tai, jog jo seserį O. K. sužalojo R. L., jam papasakojo jo sugyventinė R. M., vėliau papasakojo ir pati sesuo; jis matė seserį grįžusią iš gydymo įstaigos; O. K. buvo subintuota, jai buvo susiūta lūpa, iš jos pasakojimų sužinojo, kad dar buvo sužalota krūtinė, nugara. Be to, pats kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojai R. M., M. K., G. L. parodė, kad tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po įvykio, R. L. su broliu G. L. nuvyko pas nukentėjusiąją į namus. Liudytojas G. L. patvirtino, kad kartu su broliu R. L. važiavo pas nukentėjusiąją pasižiūrėti kas nutiko, nes R. L. jam pasakė, kad susipyko ir susimušė su O. K., matė O. K. gulinčią, girdėjo, kaip O. motina pasakė: „pažiūrėk ką padarė O.”, R. L. į nukentėjusiosios namus jis užeiti neleido. Iš kaltinamojo elgesio po įvykio, vykimo pas nukentėjusiąją į namus, akivaizdu, kad tokiu būdu kaltinamasis išsigandęs sureagavo į savo intensyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, jausdamas atsakomybę už įvykį, išreiškė siekį reaguoti dėl padarytų sužalojimų - važiuoti pažiūrėti nukentėjusiosios, kviesdamas kartu vykti pas nukentėjusiąją ir savo brolį. Kaltinamojo teiginius, kad jis netyčia galėjo sužaloti nukentėjusiąją konflikto su nukentėjusiosios broliu V. K. metu, paneigia nukentėjusiosios, kuri nurodė, kad įvykio rytą ji namuose buvo viena ir tuo metu miegojo, liudytojos R. M., kuri iš karto po įvykio nuėjusi pas nukentėjusiąją ją rado vieną, o jos sugyventinio dvi paras nebuvo namuose, liudytojo V. K., kuris nurodė, kad įvykio rytą jo namuose nebuvo, jis buvo pas draugą, parodymai. Šių parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojas G. L., kuris parodė, kad kaltinamasis R. L. pasakodama apie įvykį nurodė, kad susipyko ir susimušė su O. K., o ne su V. K., kaip nurodė kaltinamasis.

Teismas pažymi, kad tiek nukentėjusiosios tiek ir liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Vertindamas nukentėjusiosios parodymus teismas pažymi, kad nukentėjusioji procese nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apkalbėti. Be to pats kaltinamasis nurodė, kad jo santykiai su nukentėjusiąja normalūs, tai yra nėra jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių nukentėjusioji turėtų priežastį nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį.

Nustatyta, kad kaltinamasis R. L. 2020 rugpjūčio 2 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. K. t. y. tyčia turėtu pagaliu sudavė gulinčiai lovoje O. K. daugybinius smūgius į galvos sritį, krutinę, pečius, pilvą, kojas, rankas, nugarą, peiliu sudavė vieną smūgį į krutinę ir du smūgius į kairį petį, taip padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismas neabejoja, kad R. L. suduodamas smūgius lazda ir peiliu asmeniui suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota, teisingai.

R. L. kaltinamas, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neigė, kad ryte į nukentėjusiosios namus atvyko neblaivus. Kaltinamojo girtumas veikos padarymo metu objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Bylos nagrinėjimo metu nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, nei liudytoja R. M., kuri matė kaltinamąjį įvykio dieną, nenurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Nukentėjusiosios teiginiai, t. y. jog jai atrodė, kad įvykio metu R. L. buvo neblaivus, nes jo marškiniai buvo prasagstyti, nepatvirtina neblaivumo faktą. Teismas vertina, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pagrindinė kaltinamojo elgesio priežastis – apsvaigimas, abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nenustato.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį R. L. dėl turėtų 235,25 eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 129-131). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis civilinio kodekso 6.248 straipsniu, 6.263 straipsniu, BPK 117 straipsniu tenkintinas visiškai.

Dėl bausmės skyrimo.

R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

R. L. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Tiriant R. L. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje teistas už nusikalstamas veikas dėl sveikatos sutrikdymo, paskirtas bausmes atliko, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, iki nusikalstamos veikos padarymo apie administracinius nusižengimus duomenų nėra, VšĮ Jonavos poliklinikoje epizodiškai lankėsi 2007-2014 m. (DGN. F60.3. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; F32.1. Vidutinio sunkumo depresinis epizodas), vėliau nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 144), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, nesigydė, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas, už nusikalstamą veiką skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą veiką, būtent laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraus teisingumo ir protingumo kriterijams. R. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą dydis nustatytinas didesnis už sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą R. L. atidedant. R. L. teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmė neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. R. L. yra teistas, teistumas neišnykęs, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi mažametę 4 metų dukrą, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė R. L., kuri užtikrins tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamą įtaką ne tik paties kaltinamojo R. L. socialiniams ryšiams – jis prarastų ryšius su dukra, netektų galimybės dirbti, o tai pakenktų ne tik nepilnamečio vaiko interesams, bet ir civilinio ieškovo, kuris prarastų realią galimybę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, R. L., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu, kaltinamajam paskirtas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas užtikrins tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu R. L. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atidedant bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. L. įpareigotinas: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. (2 t., b. l. 86-88, 94).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė, kurioje 2 vnt. pagalvės užvalkalų, paimtų 2020 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini); sulankstomas peiliukas juodos spalvos rankena, paimtas 2020 m. rugpjūčio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio O. A. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu įsiteisėjus, sunaikintini. CD laikmena garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir CD laikmena su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), paliktini saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, R. L. paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. L. 235,25 eurus (du šimtus trisdešimt penkis eurus 25 euro centus) Kauno teritorinei ligonių kasai (buveinės adresas Kaunas, Aukštaičių g. 10, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, AB, banko kodas 73000).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 13.59 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje 2 vnt. pagalvės užvalkalų, sulankstomą peiliuką juodos spalvos rankena, nuosprendžiu įsiteisėjus, sunaikinti. CD laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir CD laikmeną su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).