Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-748-1183/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-08-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-02-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-20
Bylos Nr.
1-748-1183/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28760-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-748-1183/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28760-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis vadybininku mažojoje bendrijoje, teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2021 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 120 MGL bauda (2023 m. liepos 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nusikalstamas veikas perkvalifikavus, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 7 metų 1 mėnesio), lygtinai paleistas 2023 m. rugpjūčio 11 d., kaip atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. L. sukčiavo ir suklastojo dokumentą, tai yra tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. kovo 15 d. pagal interneto tinklalapyje ,,(duomenys neskelbtini)“ rastą skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikla už 2000 eurų, elektroniniu paštu susisiekė su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienanare bendrijos nare direktore T. P. ir susitaręs su ja dėl įmonės pirkimo, 2024 m. kovo 15 d. atvykęs, adresu, (duomenys neskelbtini), nurodė, jog MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą už 1500 eurų perka R. T., tačiau pats R. T. atvykti negalėjo, todėl padavė iš anksto pasirašytus R. T. vardu surašytą pirkimo - priėmimo aktą, po ko T. P. taip pat pasirašė aktą, perdavė įmonės spaudą su rekvizitais, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) duomenis, po ko, G. L., turėdamas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroninių prisijungimų duomenis, 2024 m. balandžio 4 d. prisijungęs prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. P. vardu sudarė sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kuro kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su 700 eurų limitu įgijimo, 2024 m. balandžio 12 d. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą pardavė M. G. už 2000 eurų, po ko, laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d., 15 kartų pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinėmis kuro kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pildamasis kurą ir atsiskaitydamas už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse: 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 5,14 eurus; 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 94,16 eurus; 2024 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 53,91 eurus; 2024 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 4,38 eurus; 2024 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 47,18 eurus; 2024 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 4,19 eurus; 2024 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 46,29 eurus; 2024 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 4,17 eurus; 2024 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 68,93 eurus; 2024 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 5,52 eurus; 2024 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 37,19 eurus; 2024 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 40,24 eurus; 2024 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini), naudojosi plovyklos paslaugomis už 13,59 eurus; 2024 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 43,89 eurus; 2024 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro už 67,76 eurus, viso užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 536,54 eurus, tai yra G. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamas veikas ir paaiškino, jog norėjo vykdyti kokią nors veiklą ir tam buvo reikalinga įmonė, todėl pagal skelbimą susirado įmonę, kuri turėjo PVM kodą bei galėjo tęsti veiklą kasečių pildyme. Tą įmonę pardavinėjo per portalą (duomenys neskelbtini), tai jis susisiekė su pardavėju, bet iš karto įmonės nepirko dėl didelės kainos, dėl jos derėjosi, o nusiderėjęs nusipirko. Dėl įmonės pardavimo jis visą laiką bendravo su vyru, t. y. bendravo su parduodamos įmonės savininkės vyru. Įmonės pirkimas vyko ne jo vardu, o kito asmens vardu, nes jam penkis metus yra uždrausta būti įmonės direktoriumi, tai jis negalėjo įmonės pirkti savo vardu, todėl to paprašė R. T.. Kadangi į Vilnių perimti įmonės dokumentų jis važiavo savaitgalį kartu su drauge, tai kad kartu nesivažinėtų ir R. T., jis užsuko pas šį, kad pasirašytų įmonės pirkimo dokumentus. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta R. T. vardu, tas asmuo anksčiau pas jį yra dirbęs, nes Šiauliuose ilgą laiką turėjo įmonių. Dėl įmonės nupirkimo pastarojo vardu nebuvo jokių susitarimų dėl atlygio R. T., jie „nesirišo“ prie kažkokių skaičių. Kai įsigijo įmonę, jam buvo perduota nemažai „papkių“ su dokumentais, taip pat buvo perduotas telefonas, spaudas, o kuro kortelės perduotos nebuvo. Kadangi jis turėjo automobilį, tai jam kilo mintis išsiimti kuro korteles, o be to, jis galvojo apie įmonės tęstinę veiklą, kurią jau buvo ir pradėjęs, bet su spausdinimo kasetėmis rinka yra labai perpildyta, tai į veiklą labai nebesigilino. Įmonės pardavimas iš jo nebuvo jo sugalvotas, o tiesiog jis gavo užklausą, ar parduoda įmonę, nes jo įmonė turėjo didelį pliusą - elektroninę parduotuvę, tai dėl tos el. parduotuvės prie jo „pristojo“, kad parduotų įmonę. Kadangi už įmonę buvo pasiūlyti nemaži pinigai, tai jam kilo idėja ją parduoti. Jis pats įmonę įsigijo kovo mėnesio pabaigoje, o balandžio mėnesį išsiėmė kuro korteles. Dėl kuro kortelių fiziškai jis niekur nevažiavo - jas užsakė internetu, rašydamas el. laiškus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto. Sutartis dėl kuro kortelių buvo sudaryta T. P. vardu, nes kažkodėl registruose ši dar figūravo kaip direktorė, o jo jokių įgaliojimų neprašė. Kadangi jis bendravo ne su P., o su šios vyru, tai ir kuro kortelės „atėjo“ būtent į Kauną pas šios vyrą ir šis tas korteles perdavė jam. Su kuro kortelėmis galėjo pilti kuro už 700 eurų. Po kuro kortelių įsigijimo įmonę jis pardavė gegužės mėnesį, bet tikslių datų neprisimena, tačiau datos yra nurodytos kaltinamajame akte. Dėl įmonės pardavimo jam buvo siunčiami el. laiškai moters vardu ir pavarde, o ne M. G. vardu, kuris tik vėliau, kai buvo prieita prie įmonės pardavimo, buvo pristatytas kaip investuotojas. Jis buvo įsivedęs moters vardą ir pavardę, kurios vardu buvo rašyti laiškai dėl įmonės pardavimo, į paiešką, tai ši buvo labai stipriai „nuskambėjusi“ moteris, bet kadangi už įmonę jam siūlė 3000 eurų, kai pats ją pirko už 1500 eurų, tai sutiko tą įmonę parduoti. Jis porą kartų važiavo į Kauną susitikti su G., bet kai už įmonę vietoj 3000 eurų jam padavė 2000 eurų, tai sutartis kaip ir nebuvo įvykdyta, bet jis vis tiek atidavė tą įmonę, išskyrus kuro korteles. Vėliau buvo keli epizodai, kai su tomis kuro kortelėmis jis pylėsi kurą savo automobiliui, bet kažkurį mėnesį iš 700 eurų kredito jis sumokėjo 120 eurų, o be to, kuro kortelių limito jis neišnaudojo per vieną ar dvi dienas – kurą jis pylėsi tada, kai jo reikėdavo. Sudarydamas sutartį dėl kortelių T. P. vardu, jis neapgalvojo visko iki galo, kai ją registruose rodė kaip direktorę, bet pripažįsta, jog šioje vietoje ne taip turėjo pasielgti. Svetimos įmonės kuro kortelių pasilikimas sau buvo padarytas iš piktumo, kad už įmonę jam davė ne 3000 eurų, o 2000 eurų. Su M. G. buvo konfliktas, iš karto jis ir įmonės telefonų neatidavė, nes šis neįvykdė sutarties, bet tikėjosi, jog dar atiduos likusius pinigus, tačiau paskui vis tiek atidavė telefoną, perrašė el. paštą. G. jau buvo kažkur stipriai „kliuvęs“, todėl natūralu, jog bijojo būti apgautas, bet ne taip viskas turėjo gautis.

Nupirkus įmonę, jam buvo perduoti ir visi kontaktai, iš kur pirkti kasetes ir kur šias parduoti, t. y. jis nupirko ne tik įmonę ir įmonės dokumentus, bet ir įmonės kontaktus, el. paštą, telefonus, todėl dar ilgą laiką jam skambino užsakovai. Pelno iš įmonės jis neplanavo gauti, tik norėjo užsiimti veikla, tuo metu lankė darbo biržos kursus ir turėjo kažką veikti, todėl pelno planavimo dar nebuvo, tik matė perspektyvą, o skaičių dar nebuvo. Per tą mėnesį, kol pardavė įmonę, jis pamatė, kad rinka yra perpildyta, kad reikia parduoti labai daug kasečių, o pinigų lieka nedaug, o be to, už tą įmonę jam pasiūlė 3000 eurų, tai pagalvojo, jog tokiu atveju uždirbs, nes jis už įmonę mokėjo 1500 eurų. Tačiau kai už įmonę jam sumokėjo ne 3000 eurų, o 2000 eurų, tai jis uždirbo tik 500 eurų. Pirkdamas įmonę, jis kažkiek skaičiavo, bet kai prie įmonės „prisiliečiama“ realiai, tai tik tada galima pamatyti realią situaciją.

Šiuo atveju įmonės pirkėjas buvo apsidraudęs, nes sutartį sudarė el. būdu, o atvažiavus liko tik pasirašyti dokumentus, kuriuos jis pasirašė automobilyje prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ir perdavė visus dokumentus, o jam padavė 2000 eurų. Pripažįsta, kad svetimu vardu pirko kuro korteles, t. y. įmonė buvo R. T. vardu, prieš tai įmonė buvo T. P. vardu, o sutartį dėl kortelių sudarė jis - taip neturėjo gautis. Sutinka, jog dėl jo veiksmų, naudojantis kuro kortelėmis, buvo daroma žala degalinei, nors emociškai galvojo, jog nubaus M. G.. Kaltę pripažįsta visa apimtimi. Jis suvokia, kad svetimu vardu sudarė sutartį, suvokė, jog kortelė nebepriklausė jam, bet emociškai galvojo, jog nubaus G.. Gailisi, kad viskas taip įvyko, pažada teismui, jog nieko panašaus nebedarys. Yra dirbantis, turi vieną nepilnametį 16 m. sūnų, mano, kad vaiko mama yra nedirbanti, jis moka vaikui išlaikymą. Negali tiksliai pasakyti, kokie yra jo įsipareigojimai. Jam buvo priteisti alimentai vaikui, tačiau jis turėjo daug miškų, tai buvusi žmona juos pasiėmė vietoj alimentų. Taip pat prieš 6-7 m. turėjo didžiulės sumos skolą valstybei, o dabar gauna laiškus, kad jeigu neišieškos tos skolos per 5 m., tai ši mažinsis. Tos skolos iš jo išieškoti nebuvo galimybės, kadangi nuo 2020 m. iki 2023 m. atlikinėjo bausmę. Dirbdamas per mėnesį gauna 1200 eurų „į rankas“. Vaiko išlaikymui jis atidavė turtą, bet ir dabar padeda vaiką išlaikyti. Neatlygintą civilinio ieškinio 7,12 eurų sumą planuoja atlyginti iš karto po posėdžio ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis G. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo G. L. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. L. paaiškino, jog ne vėliau kaip 2024 m. kovo 15 d., interneto, portale ,,(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodama MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikla už 2000 eurų. Sugalvojo šią įmonę nusipirkti ir pradėti vykdyti veiklą. Pirkdamas įmonę, jokių kitų tikslų neturėjo. Dabar nepamena, iš kokio elektroninio pašto, galimai iš įtarime nurodyto, parašė į skelbime nurodyta elektroninį paštą ir susisiekė su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienanare bendrijos nare direktore T. P.. 2024 m. kovo 15 d. atvyko jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir susitarė su T. P., tiksliau jai dalyvaujant, bendravo su jos vyru K. M., jog MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ji parduos už 1500 Eur. Kadangi dėl teistumo jis negalėjo būti įmonės savininku ir direktoriumi, todėl sutarė, kad įmonę nupirks R. T. vardu. Kadangi pats R. T. turto pirkimo - priėmimo aktą pasirašyti atvykti negalėjo, todėl jis jam padavė iš anksto jo vardu pasirašytą įmonės turto pirkimo - priėmimo aktą. Taip pat pateikė R. T. asmens tapatybės dokumento kopiją, kurią jis jam davė. 1500 Eur sumokėjo. Nepagrįstai yra įtariamas, kad visus šiuos veiksmus darė iš anksto turėdamas tikslą įgyti kažkokį tai svetimą turtą. Po turto pirkimo - priėmimo akto pasirašymo, T. P. perdavė jam 1 vnt. įmonės spaudą su rekvizitais, įmonės (duomenys neskelbtini) telefoną 1 vnt., su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) duomenis. Kadangi, R. T. vadovaujant, ruošėsi vykdyti įmonės-veiklą, jau turėdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninius prisijungimus, 2024 m. balandžio 4 d. elektroninėje erdvėje prisijungė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir direktorės T. P. vardu, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kuro kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su 700 eurų limitu, išdavimo. Tai padarė neapgalvotai, paskubomis, dar iki to momento, kol nupirkta įmonė buvo tinkamai neįteisinta ir dėl to yra kaltas. Pažymi, kad ruošėsi vykdyti šios įmonės veiklą. Kitų tikslų neturėjo. Apie įmonės nupirkimą pasakė M. G., kuris jam pasiūlė šią įmone iš jo nupirkti už 2000 Eur. Susigundęs 500 Eur nauda, 2024 m. balandžio 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pardavė M. G. už 2000 eurų. Po to, kai pardavė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ M. G., sau pasiliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kreditines kuro korteles, kadangi šias korteles norėjo turėti dėl patogumo pilantis kurą bei dėl „mandrumo“, kad jas turi. Jokio kito tikslo neturėjo. Jose turėjo 700 Eur kreditą ir ketino, jo neviršydamas, pastoviai atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokius jo ketinimus patvirtina tai, jog pagal sąskaitas, dar neviršijęs kredito limito, 2024 m. gegužės 23 d. pervedė „(duomenys neskelbtini)“ UAB 91,00 Eur sumą. Vėliau to padaryti nebegalėjo, nes korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užblokuotos. Jeigu jis būtų turėjęs tikslą, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule užvaldyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, būtų pylęsis didelį kiekį kuro, viršydamas kredito limitą ir už jį neatsiskaitęs. Prisipažįsta, kad laikotarpyje 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d. minimomis kuro kredito kortelėmis pasinaudojo 15 kartų: 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 5,14 eurus, 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 94,16 eurus, 2024 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi už 53,91 eurus, 2024 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 4,38 eurus, 2024 m. gegužės 20 d. kuro (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 47,18 eurus, 2024 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 4,19 eurus, 2024 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 46,29 eurus, 2024 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 4,17 eurus; 2024 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 68,93 eurus; 2024 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 5,52 eurus, 2024 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 37,19 eurus; 2024 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 40,24 eurus, 2024 m gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) naudojosi plovyklos paslaugomis už 13,59 eurų, 2024 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro už 43,89 eurus, 2024 m. birželio 4 d. už 67,76 eurus. Prisipažįsta, kad pasinaudodamas kortelėmis (duomenys neskelbtini) pylėsi kuro sąskaita - (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neviršydamas 700 Eur limito, įsipylė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlėse kuro už 536,54 Eur. Kaip minėjo 91,00 Eur sumą pervedė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu liko skolingas 445,54 Eur. Eurų sumą. Jo veiksmais, šioje situacijoje, žala padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nesumokėjo jokių piniginių sumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo įsipiltą kurą, pasinaudojant kredito kortelėmis. Todėl yra nepagrįstai įtariamas, kad savo veiksmais, apgaule, savo naudai įgijo svetimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 542,33 eurų. Paaiškina, kad jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, norėdamas atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 445,54 Eur žalą, už įsipiltą kurą, pasinaudojant kredito kortelėmis Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo pinigus priimti buvo atsisakyta, nurodant, kad mokėtojas turi būti MB „(duomenys neskelbtini)“. Prašo jam padėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų iš jo jiems padarytos žalos atlyginimą. Daugiau nieko paaiškinti negali. Labai gailisi dėl savo kvailų, neapgalvotų savo veiksmų, kuriais tikrai nesiekė kam nors padaryti žalos (2 t., b. l. 128-129).

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. L. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad tvirtina ankščiau duotus parodymus ir pasilieka prie jų, papildomai nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 136-138).

4.3. Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis narys nuo 2024 m. balandžio 12 d. Įmonė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Po įmonės įsigijimo ir įmonės dokumentų analizės ir viešų duomenų keitimo procese, 2024 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neatsimena, gavo prašymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti už kreditą, išnaudojus kurą. Elektroniniu paštu buvo pateiktas atsakymas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad šios kredito sutarties jis nesudarė, kredito nenaudojo ir nepripažįsta. Elektroniniu susirašinėjimo metu su degalinės atstovu, iš gautų duomenų ir dokumentų paaiškėjo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo sudaryta galimai suklastota kredito sutartis degalams įsigyti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį sudarė T. P., nors pagal įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją ji šios sutarties sudaryti negalėjo. Laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. kovo 15 d. bendrovės vienintelė nare ir vadove buvo T. P. gim. (duomenys neskelbtini). Įsigyjant MB „(duomenys neskelbtini)“ G. L. asmeniškai jam perdavė visus fizinius dokumentus, visų tiekėjų kontaktus, visų paskyrų ir pašto dėžučių prisijungimo ir naudojimo duomenis, paėmė pinigus 2000 Eur, bendravo iš MB „(duomenys neskelbtini) rekvizituose nurodyto elektroninio pašto ir telefono. Vėliau neperdavė įmonei priklausančio telefono, bei įmonei priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) laiškų ir susirašinėjimų jis nustatė, kad iki jam įsigyjant MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, buvo siunčiami laiškai kitoms įmonėms su prašymais įsigyti prekių, (pavyzdžiui, automobilį ir prašymai atidėti mokėjimus), ir netgi kitų įmonių įsigijimo. Tokiu būdų G. L. siekė įgyti prekes, paslaugas ir įmones savo nuosavybėn, bet ne MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Šiais veiksmais, jo nuomone, jis bandė padaryti žalą MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei ir jo veiksmus vertina kaip turinčius sukčiavimo požymių. G. L. buvo pasidaręs įgaliojimus. G. L. veikė įmonės įsigijimo ir pardavimo procesuose pasinaudodamas kitais asmenimis pavyzdžiui MB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo procese pasinaudojo R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Gali patvirtinti, kad elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos G. L.. Jis nujaučia, kad sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. P. nesudarė, jos nepasirašė, o jos vardu, suklastodamas jos parašą, tai padarė G. L.. Įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ tokiais veiksmais G. L. padarė ateityje paaiškėsiančius nepagrįstus reikalavimus iš kitų įmonių taip padarydamas reputacinę ir turtine žalą (2 t., b. l. 63-66).

4.4. Liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turėjo MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo vienintelė narė - direktorė, kitų asmenų nebuvo įdarbintų, visą veiklą ji vykdė pati, pati pasirašydavo visus dokumentus ir sutartis. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir el. p. (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis bendrijos el.p., kurį naudojo būdama direktorė. Į puslapį ,, (duomenys neskelbtini)“ ji pati įdėjo skelbimą, kad parduoda MB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2000 eurų. Jai parašė iš el. p. lygtais buvo pavadinimu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuriame parašė, jog domisi įmonės pirkimu. Apsikeitė kontaktais ir daugiau bendravo K. M. su vyru kuriam apie 45 m., telefonu, dėl MB pardavimo. Kiek žino, K. su tuo vyru susitarė, jog parduos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 1500 eurų. Netrukus po susitarimo atvyko nepažįstamas asmuo, kuris (neprisistatė, asmuo atvažiavo su baltos VOLVO 70 ar 90 džipu, valst., Nr. nepamena), tik paaiškino, kad R. T. atvykti pats negalėjo, todėl atsiuntė savo pažįstamą, jis su savimi atsivežė įmonės turto perdavimo - priėmimo aktą. Jie susitiko (duomenys neskelbtini). Tas vyras atsivežė jau pasirašymus dokumentus, matėsi jog ant 2024 m. kovo 15 d. akto pasirašęs R. T.. Taip pat buvo pridėta asmens tapatybės kortelės fotokopija R. T.. Tą pačią dieną pasirašė aktą perdavimo ir K. tam asmeniui padavė 1 vnt. įmonės apvalų spaudą su rekvizitais ir įmonės telefoną 1 vnt. (duomenys neskelbtini) modelio nepasakys, kuriame buvo SIM kortelė įmonės, taip pat perdavė papkę (segtuvą) su įmonės sutartimis, su kuriomis buvo pasirašę sutartis. Kol buvo bendrijos direktorė, niekam nebuvo rašiusi jokių įgaliojimų, visada visus pasirašydavo pati. Maždaug prieš mėnesį t. y. 2024 m. rugpjūčio mėn. K. M. paskambino nepažįstamas asmuo, kuris telefonu paaiškino, jog yra per klaidą ne į ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įkritę pinigai, o į jo asmeninę ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Apsiklausinėjo, kad ji panaikins ,, (duomenys neskelbtini)“, kad nesidubliuotų, ji per savo asmeninę sąskaitą buvo pridėjusi MB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kai buvo direktorė, neatskyrė ,,(duomenys neskelbtini)“ po pardavimo, nes nepagalvojo, kad jos gali būti susijusios, ji asmeninės nenaudojo, nes ji buvo sukurta dėl prisijungimo prie MB. Tas vyras jai pasakojo telefonu, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko, kada negali pasakyti, jis minėjo, kad kai pirko MB„(duomenys neskelbtini)“ atvyko asmuo su baltos spalvos VOLVO, ir paklausė jos ar jai nieko nesako G. L. vardas, atsakė, kad nieko tas vardas nesako. Jiems kalbant išsiaiškino, tad tiek pas jį, tiek pas ją atvyko visai kitas asmuo, nei nurodyta jau iš anksto pasirašytuose dokumentuose. Apie sudarytas sutartis su UAB,,(duomenys neskelbtini)“, po to, kai jau nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ji nieko nežino, nėra sudariusi jokios sutarties su degalinėmis, net kai ir buvo bendrijos direktorė, yra nusiuntusi tik užklausą į ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokių sutarčių nepasirašė ir jokių kreditinių kortelių negavo, nes pagal bendrijos pajamas, nesuteikė kreditinių kortelių, dėl šios priežasties ir neturėjo jokių pasirašę sutarčių. Prideda dokumentų pasirašytų fotokopijas. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 51-54).

4.5. Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. L. pažįsta apie 15 metų, bendravo su juo, jis pas jį, jo įmonėje dirbo prie briketų, (duomenys neskelbtini) mieste. Šių metų - 2024 m., galimai sausio mėnesį, jam G. L. paskambinęs iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jo paprašė tapti įmonės direktoriumi, nes jis turi ,,uodegą“ (turi sąlyginumą, po įkalinimo įstaigos) ir apie 500 000 eurų skolos antstoliams. Jam pasakė, kad dabar viską derina su rusais, kad eigoje jam praneš, kad kokioje veiklos srityje jis jį padarys direktoriumi. L. jam pažadėjo už tai, kad padarys jį direktoriumi įmonėje, L. jam mokės 1500 eurų į mėnesį, pusė pinigų sumos jis jam perves į jo sąskaitą kas mėnesį, o kitą pusę sumos jam sumokės grynais pinigais. Nepamena datos ir laiko, tačiau L. buvo atvažiavęs pas jį ir pasakė, kad jam reikia jo paso, kad galėtų tvarkyti firmos pirkimą ir padaryti jį direktoriumi. Jis su juo susitiko ,, (duomenys neskelbtini)“ esančioje arbatinėje, jis savo telefonu nusifotografavo jo asmens tapatybės kortelę, jam paaiškindamas, kad dokumento reiks įmonės pirkimui. Tačiau kokios įmonės, jam jis nieko nesakė. Paskui po kurio laiko, gal po mėnesio, L. grįžo pas jį ir pasakė, kad reikia atsidaryti įmonės sąskaitą, jie kartu nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ esantį ,, (duomenys neskelbtini)“, sėdėjo prie konsultantės banke ir atidarė įmonės sąskaitą. Banke L. kalbėjo, jis nurodė, kad sąskaitos banko kortelę atsiųstų jam adresu (duomenys neskelbtini), gatvės, namo, nepamena. Tą pačią dieną nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ saloną, abu kartu sudėjo pas konsultantą, L. kalbėjo už jį, jis tarėsi, kad buvusios moters įmonės numerį, perrašytų ant jo vardo, nes jis bus direktoriumi, nors oficialiai dar nebuvo direktorius MB,,(duomenys neskelbtini)“, numerį pakeitė. Jis sėdėjo ir pasirašinėjo dokumentus, o L. už jį viską kalbėjo. Paskui galimai kovo, balandžio mėnesį, G. L. pasakė, kad yra firma, reikia pirkti jos akcijas ir jam reiks pasirašyti, kad taptų įmonės direktoriumi. Lygtais tą pačią dieną, jam paskambino L. ir atvažiavo pas jį į kiemą savo automobiliu VW markės nepasakys, gelsvos spalvos, jis buvo vienas automobilyje. L. jam atvežė dokumentus MB,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas, po 25 proc. įmonės, ten buvo 4 lapai po 25 proc. įmonės, t. y. viso buvo visos įmonės MB,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Jis nepaprašė L. jokių dokumentų kopijos, net neskaitė normaliai, kas per įmonė, kuom užsiima ir kas buvo savininkas. Žinojo tik tiek, kad įmonę užsiims spausdintuvų kasečių keitimu. Kiek pamina dar buvo kažkokie dokumentai, jis net neskaitė pasirašinėjo ir tiek, todėl nežino ar buvo ant kokio nors įgaliojimo buvo pasirašęs. L. jam nėra pervedęs jokių pinigų, kaip buvo sutarta dėl direktoriaus pareigų MB,,(duomenys neskelbtini)“. Jis bandė daug kartų skambinti G. L., iš pradžių jis jam kalbėjo, kad grįžta iš Rusijos ir pinigų kaip šieno, todėl su juo atsiskaitys. Jis jam daugiau nebeskambino, jis bandė su juo susisiekti, tačiau atsakydavo jam tik SMS žinutėmis, jis paskutinį kartą su juo susirašinėjo birželio mėnesį. Galimai prieš du mėnesius laiko gavo laišką iš Vilniaus antstolio, kad L. yra įdarbintas ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonėje ir jis nuo jo algos pervesti antstoliams, kokią sumą nepasakys. Jis pabandė paskambinti jam, jis neatsakė, todėl rašė jam SMS, jis jam nieko neatsakė. Prieš mėnesį laiko, gavo laišką iš Vilniaus antstolio, kuriame buvo nurodyta, jog įmonė MB,,(duomenys neskelbtini)“ parduota, pardavimo metu buvo pasakyta, jog įmonė yra be skolų, nupirkus MB,,(duomenys neskelbtini)“ (kažkoks vyras nupirko), naujo savininko buhalterė nurodė, kad nupirktoje įmonėje yra įsiskolinimas su antstoliu virš 3200 eurų. Jis skambino antstoliui, kuriam pasakė, kad jis buvo tik statytinis ir nurodė, kad jie kreiptųsi į G. L., davė jo tel. Nr. Jo sename telefone yra susirašinėjimai su G. L., kuris yra šiuo metu remontuojamas ,, (duomenys neskelbtini)“. Kur šiuo metu galėtų būti G. L., jis nežino, jis jam neatsako į skambučius ar SMS, žino, kad jis būna (duomenys neskelbtini) pas draugą, bet nei vardo, nei pavardės jos nežino, taip pat nežino kur ji gyvena. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 57-60).

4.6. Pareiškimu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo (1 t., b. l. 42-48).

4.7. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2024-10-17 pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“, kurioje pateikta (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2024-04-01 iki 2024-07-01 (1 t., b. l. 122-130).

4.8. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2024-10-17 pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“, kurioje pateikta (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2024-04-01 iki 2024-07-01 (1 t., b. l. 131-152).

4.9. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2024-10-17 pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“, kurioje pateikta (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2024-04-01 iki 2024-07-01(1 t., b. l. 153-161).

4.10. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti aprašyti susirašinėjimai tarp R. T. ir G. L. (2 t., b. l. 10-35).

4.11. Prašymu registruoti juridinių asmenų registre (1 t., b. l. 49-53).

4.12. Vienasmenio valdymo organo sprendimu (1 t., b. l. 54-60).

4.13. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktomis PVM sąskaitomis - faktūromis (1 t., b. l. 61-64).

4.14. MB ((duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (1 t., b. l. 65-67).

4.15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimo sutarties verslo klientų kortelių anketa (1 t., b. l. 68).

4.16. Susirašinėjimu elektroniniu paštu (1 t., b. l. 70-76).

4.17. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 173-187) - prieduose – „Vienintelio nario sprendimas“, „Turto ir dokumentų perdavimo - priėmimo aktai“, „Nario teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą ir esamą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo G. L. kaltę, įvykdžius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: kaltinamojo G. L. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų M. G., T. P., R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškime dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nurodyti duomenys, daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyti duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje prekių pardavimo sutarties verslo klientams kortelių anketoje, PVM sąskaitos – faktūrose ir susirašinėjimuose esantys duomenys, duomenys iš juridinių asmenų registro bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Teismo vertinimu nurodyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis G. L. kaltinimuose nurodytu laiku, vietoje ir būdu, kito asmens vardu, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. P., sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinime nurodytų kreditinių kuro kortelių išdavimo, ir kaltinime nurodytu laikotarpiu gautomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis kuro kortelėmis atsiskaitinėjo už degalus, tokiu būdu neteisėtai apgaulės būdu (nes pateikdamas kuro korteles save iš esmės pristatė, kaip asmenį veikiantį MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu) užvaldydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 536,54 Eur. Tokiu būdu G. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. L. minėtas nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog nebūdamas įmonės vadovu, neturėdamas jokio įgaliojimo veikti kito asmens vardu, neteisėtai sudarė svetimo asmens vardu sutartis dėl kreditinių kuro kortelių įgijimo ir taip veikti norėjo, o įgijęs minėtas kuro korteles, jomis neteisėtai naudojosi, tai yra suvokė, kad neturi jokio teisinio pagrindo naudotis svetimomis kuro kortelėmis, tačiau jomis vis vien naudojosi – pylėsi degalus, suvokė, kad tokiu būdu bus padaryta turtinė žala svetimo turto savininkui (pradžioje veikos manė, kad žala bus padaryta M. G., kuriam MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota, o vėliau suvokė, kad žala buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir tokių padarinių norėjo.

Dėl civilinio ieškinio

6. Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 457,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, susidariusios dėl neapmokėto kuro pylimų, naudojantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. P. vardu išduotomis kuro kortelėmis (1 t., b. l. 94-104).

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

8. Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis G. L. tyčia suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir apgaulės būdu, naudodamasis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. P. vardu išduotomis kuro kortelėmis, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip minėtai įmonei savo nusikalstamais veiksmais padarydamas 457,12 Eur turtinės žalos. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. G., T. P., R. T. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys prie civilinio ieškinio bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai. Kadangi kaltinamasis tyčia apgaulės būdu įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo G. L. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 457,12 Eur dydžio turtinę žalą. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. L. pateikė duomenis (2025-07-29 pinigų pervedimo kvitas bei 2025-08-14 pinigų pervedimo kvitas), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 458 Eur, tai yra atlygino visą padarytą žalą.

9. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. L. atlygino visą padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, procesas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Bausmės skyrimas

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

10.1. Šioje byloje kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10.2. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

10.3. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

10.4. Skiriant bausmę kaltinamajam G. L., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naujos veikos padarytos lygtinio G. L. paleidimo metu (2 t., b. l. 70-84), jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala, kuri proceso metu buvo atlyginta, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių – nenustatyta, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 97-101), nevedęs, dirbantis (2 t., b. l. 109-111). Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant didesnį nei minimalus dydis, numatytas atitinkamų straipsnių sankcijose, tai yra po 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu kaltinamojo G. L. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, kadangi dokumentų klastojimo veikos įvykdymas buvo būtina sąlyga sukčiavimo įvykdymui, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu ir G. L. skirtina subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę, ir G. L. skirtina sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

10.5. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. naujas nusikalstamas veikas įvykdė lygtinio paleidimo metu, tai yra neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2021 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (2023 m. liepos 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 7 metų 1 mėnesio), kuri G. L. lygtinio paleidimo dienai (2023 m. rugpjūčio 11 d.) buvo 3 metai 9 mėnesiai 23 dienos, prie neatliktos bausmės pridedant minimalią šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – tai yra 3 mėnesius, ir G. L. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metai 23 dienos. Teismas pažymi, jog bendrinant bausmes G. L. buvo parinktas pats švelniausias galimas bausmių bendrinimo būdas bei pridėta minimali bausmės dalis, įvertinus jau anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis, žalos atlyginimas, darbas, sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei kitos aplinkybės nurodytos šio nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo

11. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis ir jo gynėjas prašė taikyti šioje byloje BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti.

11.1. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

11.2. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

11.3. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

11.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

11.5. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą ar jam paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, turinčiam teistumą, o šiuo konkrečiu atveju padariusiam nusikalstamą veiką tuo metu, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Teismų praktika formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-228/2010).

11.6. Nagrinėjamu atveju G. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, šios veikos buvo padarytos G. L. lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus tik kiek daugiau nei pusei metų nuo pastarojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. L. anksčiau teistas net 14 kartų, beveik visus kartus pastarojo daromos nusikalstamos veikos yra nukreipiamos į panašaus pobūdžio baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes (kitų asmenų turtas ir turtinės teisės, nusikalstamos veikos finansų sistemai, nusikalstamos veikos susijusios su dokumentų klastojimu) (2 t., b. l. 71-96). Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju G. L. įvykdytos nusikalstomos veikos vėlgi susijusios su kėsinimusi į kitų asmenų turtą, susijusios su dokumentų klastojimu. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis G. L. nekeičia savo elgesio tinkama linkme, išvadų iš jam taikytų griežtų bausmių nedaro, nusikalsta net lygtinio paleidimo metu, kai pastarojo elgesys šiuo laikotarpiu apskritai turėtų būti nepriekaištingas bei kartu žinodamas apie nemažą likusią neatliktos bausmės dalį. Teismas pažymi, jog bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis stengiasi keisti savo elgesį, yra dirbantis, sutiko su padaryta žala, ją atlygino, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kas parodo teigiamas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes. Vis dėl to, minėtos teigiamai kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės nenusveria pastarąjį ir jo padarytas veikas neigiamai apibūdinančių aplinkybių, kas nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog bausmės tikslai šiuo metu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba kaltinamajam atlikus tik jos dalį. Kartu byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, kurios rodytų ir patvirtintų, kad realios laisvės atėmimo bausmės taikymas G. L. prieštarautų teisingumo principui ir kartu sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atidedant G. L. paskirtos bausmės vykdymą.

11.7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo G. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti.

Kiti klausimai

12. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - skaitmeninis diskas (pateikiamas su bylos medžiaga), - paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir G. L. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. L. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. L. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti su 2021 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir G. L. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) metus 23 (dvidešimt tris) dienas laisvės atėmimo.

G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninį diską, laikomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, - palikti saugoti byloje,

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis