Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1707-585/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-30
Bylos Nr.: 2-1707-585/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Vytautas Zelianka
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Hanner“, T. P., V. K.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto byloje, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Hanner“, T. P., V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Dokaras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Įmonės pabaiga“.

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Dokaras“ kreditorių sąrašą, kurį patikslino 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 16 d. nutartimis. Kreditorių sąraše trečios eilės kreditore patvirtinta UAB „Rhetor“ (pradinė kreditorė – UAB „Fundamentus“) su 71 566,90 Eur kreditoriniu reikalavimu.

Šalies argumentai

3. Kreditorė UAB „Rhetor“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė patvirtinti patikslintą 89 898,39 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Dokaras“ kreditorių sąraše. Nurodė, kad šiuo metu yra patvirtintas 71 566,90 Eur kreditorės reikalavimas, kurį sudaro 51 330,89 Eur pagrindinė skola ir 20 236,01 Eur palūkanos. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu, kuriuo pradinei kreditorei UAB „Fundamentus“ iš atsakovės priteista 51 330,89 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos, turi būti perskaičiuotas kreditorinis reikalavimas, jį padidinant 8 356,41 Eur procesinių palūkanų suma. Remiantis tame pačiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, papildomai turi būti patvirtintas 9 975,08 Eur kreditorinis reikalavimas. Nurodytas reikalavimas kildinamas iš sulaikytų mokėjimų rangovui už atliktus rangos darbus. Nurodyta suma rangovui turėjo būti išmokėta 2018 m., t. y. pasibaigus 10 metų garantiniam laikotarpiui, taikomam paslėptiems darbams. Darbai, už kuriuos neatsiskaityta, buvo baigti, pretenzijų per garantinį laikotarpį negauta, todėl UAB „Dokaras“ liko skolinga 9 975,08 Eur sumą.

4. BUAB „Dokaras“ bankroto administratorė MB „Įmonės pabaiga“ su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

5. Tretieji asmenys UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, yra sustabdomas palūkanų skaičiavimas. Todėl kreditorė UAB „Rhetor“ nepagrįstai prašo padidinti jos kreditorinį reikalavimą 8 356,41 Eur palūkanų suma. Kreditorė taip pat prašo padidinti jos kreditorinį reikalavimą 9 975,08 Eur suma, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu pradinei kreditorei UAB „Fundamentus“, kuri šiuo metu yra pasibaigusi, nebuvo priteista už atliktus rangos darbus sulaikyta atsiskaitymo suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė kreditorės UAB „Rhetor“ ieškinį dėl 18 331,49 Eur sumos kreditorinio reikalavimo padidinimo BUAB „Dokaras“ kreditorių sąraše.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-179-330/2015 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2429-431/2014 ir ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš UAB „Dokaras“ ieškovės UAB „Fundamentus“ naudai 51 330,89 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė. UAB „Fundamentus“ reikalavimo teisę į UAB „Dokaras“ perleido UAB „MBK statyba“, o pastaroji reikalavimo teisę į UAB „Dokaras“ perleido UAB „Rhetor“.

8. Teismas konstatavo, kad kreditorės UAB „Rhetor“ reikalavimas BUAB „Dokaras“ kreditorių sąraše patvirtinti papildomai 8 356,44 Eur procesinių palūkanų sumą prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytai imperatyviai nuostatai, draudžiančiai po nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo skaičiuoti palūkanas, kurių prievolė mokėti buvo atsiradusi iki bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kadangi kreditorė reikalauja patvirtinti 8 356,41 Eur procesinių palūkanų sumą, paskaičiuotą už laikotarpį po nutarties iškelti BUAB „Dokaras“ bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl jos ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

9. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu BUAB „Fundamentus“ naudai nebuvo priteista 9 975,08 Eur suma, todėl pradinė kreditorė UAB „Fundamentus“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į nurodytą sumą ir negalėjo jos perleisti UAB „MBK statybai“, kuri reikalavimo perleidimo sutartimi negalėjo jos perleisti dabartinei kreditorei UAB „Rhetor“. Aukciono akte ir reikalavimo perleidimo sutartyje taip pat nurodyta, kad jais yra perleidžiama tik reikalavimo teisė į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu priteistą 51 330,89 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, jog naujajai kreditorei UAB „Rhetor“ nebuvo perleista reikalavimo teisė į UAB „Dokaras“ dėl 9 975,08 Eur, todėl UAB „Rhetor“ ieškinys dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde kreditorė UAB „Rhetor“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti kreditorės UAB „Rhetor“ patikslintą 89 898,39 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Dokaras“ bankroto byloje; priimti naują įrodymą –BUAB „Fundamentus“ bankroto administratorės 2016 m. gegužės 2 d. aktą, patvirtinantį teisių ir pareigų perleidimą, išregistravus BUAB „Fundamentus“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas galioja nuo jo priėmimo iki visiško įvykdymo, nepaisant fiziniam ar juridiniam asmeniui taikomo teisinio režimo ir jo atžvilgiu atliekamos procedūros, įskaitant ir bankroto. Kreditorė nagrinėjamoje byloje neprašė priimti naują sprendimą ir palūkanas priskaičiuoti iš naujo, o rėmėsi jau priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

10.2. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos taikomos palūkanoms, nepriteistoms teismo sprendimu, ir nesudaro pagrindo netenkinti kreditorės prašymo patikslinti kreditorinį reikalavimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, jį padidinant priteista palūkanų suma, skaičiuotina iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime aiškiai pasisakyta, kad garantinio termino klausimas byloje iš esmės nebuvo šalių keliamas ir teisme nagrinėjamas. Kadangi ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu terminas nebuvo pasibaigęs, nebuvo atsiradusi ir prievolė atsakovei (šiuo atveju bankrutuojančiai įmonei), ją vykdyti.

10.4. Remiantis tuo, jog kreditorė UAB „Rhetor“ perėmė visas su priimto teismo sprendimu susijusias teises pagal byloje nurodytą pagrindą – statybos rangos sutartį su papildymais, ir dalyką – teises į visą įsiskolinimą pagal minėtą sutartį, kreditorė įgijo teisę reikalauti iš skolininkės sumokėti sulaikytą 9 975,08 Eur sumą po garantinio termino pabaigos, t. y ateityje.

10.5. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame 2016 m. gegužės 2 d. BUAB „Fundamentus“ bankroto administratorės akte dėl teisių ir pareigų perleidimo išregistravus BUAB „Fundamentus“, papildančiame reikalavimo perleidimo sutartį, aiškiai nurodoma, kad UAB „Rhetor“ perleidžiamos ir būsimos teisės, susijusios su UAB „Hanner development“ (dabartinis pavadinimas UAB „Dokaras“) įsiskolinimais pagal statybos rangos sutartį.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, kuriose imperatyviai nurodoma, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Ši ĮBĮ imperatyvi nuostata neabejotinai taikoma ir procesinėms palūkanoms.

11.2. Apeliaciniame skunde pateikiamas teisės aiškinimas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, taip pat ekonomiškai nelogiškas. Pagal apeliantės aiškinimą, kiekvieną dieną būtų galima tikslinti šalies kreditorinį reikalavimą, nes kiekvieną dieną būtų paskaičiuojamos procesinės palūkanos.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-179-330/2015 buvo atmestas UAB „Fundamentus“ reikalavimas dėl sulaikytų sumų priteisimo. Taigi, įteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, jog UAB „Fundamentus“ turi teisę reikalauti iš UAB „Dokaras“ tik 51 330,89 Eur sumą, o likusi UAB „Fundamentus“ reikalavimo dalis yra nepagrįsta. UAB „Rhetor“ teismo nutarties pagrindu įstojo kaip naujoji kreditorė vykdymo procese, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Rhetor“ kaip naujoji kreditorė perėmė UAB „Fundamentus“ reikalavimą tik vykdomosios bylos apimtyje, t.y. tik tiek, kiek buvo priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-179-330/2015.

11.4. Kreditorė pateikė reikalavimą pasibaigus 10 metų senaties terminui.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Dokaras“ bankroto administratorė MB „Įmonės pabaiga“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. gegužės 2 d. BUAB „Fundamentus“ bankroto administratorės UAB „Restrus“ Aktą, patvirtinantį teisių ir pareigų perleidimą, išregistravus BUAB „Fundamentus“.

16. Apeliantės pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti, nes šį dokumentą ji turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių šis įrodymas nebuvo ar negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat būtinybės teikti tokį įrodymą apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Tarp UAB „Dokaras“ ir pradinės kreditorės UAB „Fundamentus“ 2007 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Fundamentus“ įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos rangos darbus. Tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties tinkamo vykdymo, UAB „Fundamentus“ 2010 m. birželio 22 d. pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš UAB „Dokaras“ 67 695,04 Eur skolą, o UAB „Dokaras“ pareiškė priešieškinį dėl 2008 m. birželio mėn. atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-179-330/2015 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir UAB „Fundamentus“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš UAB „Dokaras“ ieškovės UAB „Fundamentus“ naudai 51 330,89 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė.?????????????????????? BUAB „Fundamentus“ 2015 m. gegužės 5 d. aukciono aktu perdavė UAB „MBK statyba“ reikalavimo teisę į UAB „Dokaras“ skolą, priteistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-179-330/2015. UAB „MBK statyba“ 2015 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi minėtą reikalavimo teisę į UAB „Dokaras“ perleido UAB „Rhetor“.

18. Nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Rhetor“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti jos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi BUAB „Dokaras“ bankroto byloje patvirtintą 71 566,90 Eur kreditorinį reikalavimą, papildomai patvirtinant 8 356,41 Eur procesinių palūkanų sumą, kurią kreditorė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu, paskaičiavo už dviejų metų aštuonių mėnesių ir šešiolikos dienų laikotarpį nuo UAB „Dokaras“ bankroto bylos iškėlimo iki ieškinio dėl padidinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo ir taip pat papildomai patvirtinant 9 975,08 Eur sumą, kurią kreditorė kildina iš BUAB „Dokaras“ sulaikytų mokėjimų rangovei (pradinei kreditorei UAB „Fundamentus“) už atliktus rangos darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė kreditorės UAB „Rhetor“ ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo.

Dėl palūkanų, priteistų teismo sprendimu, skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo

19. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas apeliantės reikalavimas padidinti jos kreditorinį reikalavimą priskaičiuota procesinių palūkanų suma, teigia, kad IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyti ribojimai negali būti pagrindu nevykdyti teismo sprendimo ar jo dalies, nes šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos palūkanoms, nepriteistoms teismo sprendimu. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

20. Bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014).

21. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Iškėlus bankroto bylą palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Tokiu atveju nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos), skaičiavimas. Taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas (įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Nutraukiant procesinių palūkanų skaičiavimą, įgyvendinamas ir par conditio creditorum (kreditorių lygiateisiškumo) principas bankroto procese.

23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal įstatymą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu netesybų ir palūkanų skaičiavimas nėra tiesiog sustabdomas, o yra apskritai neatliekamas ir nepriklausomai nuo to, kaip bankroto byla bus užbaigta – įmonės likvidavimu ar bankroto bylos nutraukimu, – skolininko (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) pareigos mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatsiranda ir netgi nutraukus bankroto bylą ši pareiga retroaktyviai nerealizuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24. Kreditorės argumentai, kad šiuo atveju procesinės palūkanos, susidariusios po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, turi būti įskaičiuojamos į jos kreditorinį reikalavimą, kadangi jos yra priteistos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo ĮBĮ įstatymo nuostatas vertinti kitaip, nei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir šiai kreiditorei suteikti privilegijas kitų kreditorių atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte yra nustatytas imperatyvus materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Šioje įstatymo nuostatoje nėra išskirta jokių išimčių, taip pat nenurodyta, kad jos taikymui gali turėti įtakos įsiteisėję teismo sprendimai, priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas (įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog bankroto proceso metu turi būti užtikrinamas visų kreditorių lygiateisiškumas, konstatuoja, kad UAB „Rhetor“ reikalavimo dalis, kuria prašoma patikslinti jos kreditorinį reikalavimą procesinių palūkanų, susidariusių po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, suma, buvo netenkinta pagrįstai. Kitu atveju, tenkinus tokį UAB „Rhetor“ reikalavimą, būtų neužtikrinama visų įmonės kreditorių interesų pusiausvyra ir neįgyvendinami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos tikslai.

Dėl kreditorės teisės į sulaikytą 9 975,08 Eur sumą

25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas kreditorės reikalavimas padidinti jos kreditorinį reikalavimą 9 975,08 Eur BUAB „Dokaras“ sulaikytų mokėjimų rangovei (pradinei kreditorei UAB „Fundamentus“) už atliktus rangos darbus suma, apeliantė nurodo, kad perėmė visas su priimto teismo sprendimu susijusias teises pagal UAB „Fundamentus“ ir UAB „Dokaras“ sudarytą statybos rangos sutartį su papildymais, todėl apeliantė įgijo teisę reikalauti iš skolininkės sumokėti sulaikytą 9 975,08 Eur sumą po garantinio termino pabaigos. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

26. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą, pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

27. Iš bylą pateikto 2015 m. gegužės 5 d. aukciono akto ir 2015 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad jais UAB „Fundamentus“ ir UAB „MBK statyba“ perleido tik reikalavimo teisę į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu priteistą 51 330,89 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešingai, nei teigia apeliantė, minėtu aukcionu aktu ir reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleista reikalavimo teisė į visą įsiskolinimą pagal statybos rangos sutartį, t. y. ir būsimos teisės, susijusios su UAB „Dokaras“ įsiskolinimais pagal šią sutartį. Nors apeliantė teisingai nurodo, jog kreditorius turi teisę perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis), tačiau, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju buvo perleista tik reikalavimo teisė į į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu priteistą skolą. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti ir sulaikytą 9 975,08 Eur sumą, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu nebuvo priteista, ir nepagrįstai reikalauja šia suma padidinti jos kreditorinį reikalavimą atsakovės BUAB „Dokaras“ bankroto byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

30. Tretieji asmenys UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šį prašymą teisėjų kolegija atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Egidija TamošiūnienėAgnė TikniūtėVytautas Zelianka