Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ atstovei S. K. – T., atsakovių Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovėms Kelmės rajono savivaldybės administracijai ir Kelmės rajono savivaldybės tarybai dėl nuomos sutarties termino atnaujinimo, pratęsimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kelmės rajono savivaldybės administracijai ir Kelmės rajono savivaldybės Tarybai dėl pirmenybės teisės nuomotis patalpas užtikrinimo ir nuomos konkurso sąlygų patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas valstybės materialiojo turto nuomą reglamentuojančių viešosios teisės aktų nuostatų santykio su CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis yra pažymėjęs, kad nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Nors CK 6.482 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, tačiau ši teisės norma nėra speciali Įstatymo prasme, nei imperatyvi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017).

14. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį“. Šioje normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo dėl privalomumo atnaujinti sutartį (pavyzdžiui, nėra nustatyta, kad sutarties sąlygos, nukrypstančios nuo šios normos, negalioja arba kad šalims draudžiama susitarti kitaip, nei nurodyta šioje normoje).

15. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl šios normos imperatyvumo taikytini bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Šioje normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo dėl privalomumo atnaujinti sutartį (pavyzdžiui, nėra nustatyta, kad sutarties sąlygos, nukrypstančios nuo šios normos, negalioja arba kad šalims draudžiama susitarti kitaip, nei nurodyta šioje normoje). Kasacinis teismas pažymi, kad CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl šios normos imperatyvumo taikytini bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 6.482 straipsnis imperatyvia forma neįtvirtina papildomos nuomininko apsaugos, o tik suteikia teisę nuomininkui pasinaudoti pirmenybės teise prieš kitus asmenis su tuo pačiu nuomotoju sudaryti naują nuomos sutartį. Kasacinis teismas išaiškino kad pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą nuomininkas turi teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį esant šioms sąlygoms, kai nuomininkas tvarkingai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus nuomos sutarties terminui, esant šalių susitarimui dėl kitų, naujų nuomos sutarties sąlygų. Konkrečiu atveju teismo pažymėtina, kad nors šios bylos ir nurodomos Kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios tačiau dėl CK 6.482 straipsnio nuostatų teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra imperatyvi, todėl, vadovaujantis bendraisiais civilinės teisės principais ir nepažeidžiant esminės šalių lygybės, šalys derybų keliu yra laisvos iš anksto susitarti dėl nuomininko nesinaudojimo pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

16. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Taigi, sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešosios teisės principu ir teisės aktais, kuriuose reglamentuojama tokio turto nuoma. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK 6 knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).

17. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus nėra pagrindo spręsti, kad šalys nesuprato sutarties sąlygų, kad pasirašyta sutartis neatitiko šalių valios, sutartyje aiškiai nurodyta sutarties galiojimo data ir sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis).

18. Taigi, konkrečiu atveju ieškovės vertinimu, ieškovė atsižvelgiant į nuomos sutarties V dalies 17 punktą, kuris numatė, kad “Pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas <…> ši sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka bei CK 6.482 straipsnio nuostatas, kurios numato nuomininko, kuris tvarkingai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pirmenybės teisę pasibaigus sutarties terminui atnaujinti sutartį, ieškovė turėjo pirmenybės teisę į patalpų nuomą, todėl atsakovės veiksmai nepratęsti, neatnaujinti nuomos sutarties yra neteisėti. Atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, įvertinus bylos duomenis, teismo vertinimu, ieškovės argumentai nepagrįsti.

19. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kelmės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinto 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-328, 33 punkte numatyta, kad turto nuomos sutartys keičiamos savivaldybės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į turto valdytojo ir nuomininko raštiškus prašymus, tačiau sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė negali būti ilgesnė kaip 20 metų. Ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad ji raštu nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Nors ieškovės vertinimu nėra draudimo dėl pirmenybės teisės, tačiau teismo vertinimu minėtame 33 punkte numatančiame nuomos sutarties keitimą ir nustatančiame maksimalų nuomos sutarties terminą jos atnaujinimo atveju, nėra įtvirtintos nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sutartį.

20. Minėto Aprašo 5 priede patvirtintame nuomos sutarties formos pavyzdyje 14 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas ir prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos raštu pranešusiam nuomotojui, nuomos sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka. Teismo vertinimu sutiktina su atsakove, kad patvirtintame nuomos sutarties priede minėtame punkte numatyta galimybė, bet ne nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį.

21. Konkrečioje tarp šalių 2009 m. balandžio 7 d. sudarytos nuomos sutartyje 17 punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas ir prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos raštu pranešusiam nuomotojui apie ketinimus atnaujinti sutartį, nuomos sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka. Kaip minėta šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

22. Taigi teismui vertinant sutarties minėtą bei kitas sutarties sąlygas nėra teisinio pagrindo vertinti, kad šalys susitarė dėl ieškovės pirmenybės teisės pratęsti, atnaujinti nuomos sutartį. Ieškovės vertinimu, kadangi ji tinkamai vykdė sutartį ji turėjo pagrįstų lūkesčių, kad nuomos sutartis bus pratęsta, atnaujinta. Teismo vertinimu nebuvo sutarta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir nepadaręs esminių pažeidimų, pasibaigus sutarties galiojimo laikui, įgyja pirmumo teisę išsinuomoti šias patalpas. Atsižvelgiant į ieškovės argumentus apie pažeistą teisėtų lūkesčių principą, teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 17 punkte buvo numatyta tik galimybė, nuomininkui tvarkingai vykdžius sutartyje prisiimtas pareigas, atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka. Taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.482 straipsnyje imperatyvia forma neįtvirtinta papildoma nuomininko apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Teismo vertinimu ieškovė privalėjo įvertinti nuomojamų ginčo patalpų statusą bei tai, kad disponavimą juo reglamentuoja specialieji teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pakankamo pagrindo tikėtis, kad pasibaigus jos su atsakove sudarytai nuomos sutarčiai ji bus atnaujinta pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį. Todėl prašymo pripažinti nuomininkės pirmumo teisę prieš kitus asmenis, bei prašymo dėl sutarties atnaujinimo ir įpareigojimo pasirašyti atnaujintą nuomos sutartį tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskelbto viešo konkurso dėl nuomos, konkurso sąlygų teisėtumo

23. Dėl prašymo pripažinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos vykdomą viešąjį konkursą dėl ginčo patalpų nuomos neteisėtu bei negaliojančiu ir prašymo panaikinti Kelmės rajono savivaldybės Tarnybos 2019 m. vasario 21 d. sprendimą T-38 „Dėl nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso“ bei dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų pakeitimo įtraukiant sąlygas, kad ieškovė turi pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį jos nurodytomis konkrečiomis sąlygomis, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2019 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. T-38 „ Dėl nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso“. Nusprendė išnuomoti viešo konkurso būdu dešimties metų laikotarpiui savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: dalį vaistinės su gydymo paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), gydymo arba farmacinei veiklai. Įpareigojo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorių organizuoti nurodyto nekilnojamojo turto viešą nuomos konkursą ir su konkurso laimėtojais pasirašyti terminuotas nuomos sutartis bei perdavimo ir priėmimo aktus.

25. Ieškovė, kaip minėta nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės Taryba 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-328 patvirtinusi Kelmės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą, jo 33 punkte nustatė, kad turto nuomos sutartys keičiamos savivaldybės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į turto valdytojo ir nuomininko raštiškus prašymus, tačiau sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė negali būti ilgesnė kaip 20 metų. Atsižvelgiant į tai ieškovės vertinimu Turto valdymo tvarkos aprašas nedraudžia Kelmės rajono savivaldybės Tarybai, atnaujinti nuomos teisinių santykių ir atnaujinti nuomos sutartį, nes yra numatytas tik vienas apribojimas dėl trukmės, kuris šiuo atveju nuomos teisiniams santykiams neaktualus.

28. VSTVNDĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina, kad konkrečios savivaldybės tarybai priskirta kompetencija detalizuoti tvarką (nustatyti taisykles), kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas. Įstatymas atsakingoms institucijoms nustato pareigą valdant, naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu laikytis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų (VSTVNDĮ 9 straipsnis). Pastarasis principas įpareigoja sandorius dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą nurodytu turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas). VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo.

29. Kaip nurodoma teismų praktikoje, VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017). Teismo vertinimu ieškovės argumentai, kad, skelbiant viešą patalpų nuomos konkursą, konkurso sąlygose turėtų būti numatyta esamo patalpų nuomininko, ieškovės pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį neturi teisinio pagrindo. Tokiu atveju būtų suteiktos jokiais teisės aktais nepagrįstos privilegijos vienam konkrečiam ūkio subjektui, ieškovei nuomotis patalpas ir vykdyti jose veiklą, tuo tarpu kitiems ūkio subjektams neteisėtai užkertant kelią varžytis dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo ir geriausio pasiūlymo pateikimo atveju jas išsinuomoti, sudarant nuomos sutartį arba savininkui turtą naudoti savo reikmėms.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu ar jo pagrindu vykusį viešąjį konkursą neteisėtu, juo labiau kad pati ieškovė nustatyta tvarka nereiškė jokių raštiškų prašymų, pretenzijų dėl sąlygų ir jame pati dalyvavo. Todėl įvykus konkursui nėra pagrindo spręsti, kad ginčo patalpos, bus išnuomotos visuomenės interesą geriausiai atitinkančiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad toks sprendimas dėl turto nuomos būdo pažeidė ieškovės teises, kadangi ieškovei nebuvo užkirstas kelias dalyvauti viešame konkurse ir varžytis dėl sutarčių sudarymo.

31. Nagrinėjamu atveju vertinama ar nusprendusios nuomoti ginčo turtą viešo konkurso būdu, atsakovės nepažeidė savivaldybės turto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, taip pat tai, ar sutartyje buvo įtvirtinta ieškovės pirmumo teisė kitų subjektų atžvilgiu pratęsti nuomos sutartis, jei taip – ar atsakovės tinkamai užtikrino šios teisės įgyvendinimą. Teismo vertinimu sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu negali būti laikomas pažeidusiu nuomos sutarties sąlygas. Pirmiau minėta, kad iš sutarties sąlygų formuluotės matyti, kad joje nebuvo įtvirtinta nuomininko, tinkamai vykdančio sutarčių pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis pratęsti, atnaujinti sudarytą sutartį.

32. Ieškovė reiškė reikalavimus pripažinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos vykdomą viešąjį konkursą dėl ginčo Patalpų (309,21 kv. m ploto patalpų, (duomenys neskelbtini); 210,49 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); 176,25 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)) nuomos neteisėtu bei negaliojančiu ir panaikinti Kelmės rajono savivaldybės Tarnybos 2019 m. vasario 21 d. sprendimą T-38 „Dėl nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso“.

33. Teismo pažymėtina, kad pastarųjų reikalavimų pagrįstumą ieškovė įrodinėjo nuomos sutarties ir CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų pagrindu, nepagrįstai neatsižvelgdama, kad disponavimo ginčo patalpomis tvarką reglamentuoja specialieji viešosios teisės aktai, kurių pagrindu ir vertintinas viešojo konkurso teisėtumas. Teismas aukščiau pasisakė ir įvertino dėl ieškovės argumentų, kad ieškovės teisėti lūkesčiai į nuomos sutarties atnaujinimą nebuvo pažeisti, kad prašymo pripažinti nuomininkės pirmumo teisę prieš kitus asmenis, bei prašymo dėl sutarties atnaujinimo ir įpareigojimo pasirašyti atnaujintą nuomos sutartį tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovių atstovas paaiškino, kad buvo svarstomi ieškovės prašymai, taip pat atsakovas kreipėsi Konkurencijos tarybą, kad 2019 m. vasario 10 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad Savivaldybė turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, laikytis konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nustatytų įpareigojimų, kad tam, kad savivaldybė nepažeistų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir išvengtų konkretaus ūkio subjekto ūkio subjekto privilegijavimo buvo rekomenduojama imtis aktyvių veiksmų ir organizuoti patalpų nuomos konkursą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovėmis, kad esant galiojančioms Aprašo, Taisyklių, nuomos sutarties nuostatoms, įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką daroma, kad atsakovė paskelbdama apie konkursą konkurso organizavimo bei vykdymo tvarkos nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos įpareigojimo užtikrinti UAB „Gintarinė vaistinė“ pirmenybės teisę sudaryti, atnaujinti patalpų nuomos sutartį, atitinkamai pakeičiant, papildant viešojo, minėtų patalpų, nuomos konkurso sąlygas, įtraukiant į jas ieškovės prašytą nuostatą: „Nepriklausomai nuo dalyvavimo konkurse, UAB „Gintarinė vaistinė“ turi pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurią pasiūlys konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Su nuomos konkurso laimėtoju nauja nuomos sutartis bus sudaroma tik tuo atveju, jeigu UAB „Gintarinė vaistinė“ nepasinaudos ar atsisakys pasinaudoti pirmenybės teise.“ Teismo vertinimu viešo konkurso organizavimo, jo sąlygų neteisėtumas ieškovės neįrodytas. Įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgęs į sutarties sąlygas, teisinį reglamentavimą , paminėtą teismų praktiką teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl visų pareikštų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

34. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo ( CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovėms Kelmės rajono savivaldybės administracijai ir Kelmės rajono savivaldybės tarybai dėl nuomos sutarties.

2019 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nuspręsta iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo uždrausti Kelmės rajono savivaldybei pasirašyti naują nuomos sutartį dėl ginčo patalpų nuomos su trečiaisiais asmenimis. Uždrausti Kelmės rajono savivaldybės Tarybai ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir apsunkinti UAB „Gintarinė vaistinė“ teisę naudotis 2009 m. balandžio 7 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. Sž-159 nurodytomis patalpomis palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.