- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-60-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00085-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- D. I.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. I. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 25 d. nutarimas, kuriuo D. I. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 225 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – mopedą, specialiai didindamas variklio apsukas bei specialiais veiksmais privertė mopedo priekinę dalį pakilti nuo važiuojamosios dalies, bei važiavo tik ant galinio rato, rodydamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei keldamas jiems ir sau realų pavojų gyvybei bei sveikatai, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktų reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. I. atstovas advokatas A. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – nepilnamečio D. I. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į to paties straipsnio 1 dalį ir už jo padarymą skirti švelnesnę nuobaudą (baudą) ir neskirti arba skirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba pripažinus, kad D. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pakeisti nuobaudą – paskirti D. I. švelnesnę administracinę nuobaudą (baudą) ir neskirti arba skirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. I., vairuodamas transporto priemonę – mopedą – pasielgė netinkamai, tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų. D. I. iš anksto nesiruošė ir neplanavo mopedo priekinę dalį pakelti nuo važiuojamosios dalies ir važiuoti ant vieno rato, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas M. P.. Jis taip pasielgė spontaniškai, neapgalvoję situacijos, neįvertinęs savo veiksmų pavojingumo ir galimų pasekmių, dėl atlikto veiksmo neatsirado žala, nebuvo išreikštas kitų žmonių nepasitenkinimas, nes nei aktyvaus eismo, nei žmonių. kuriems pareiškėjo veiksmas galėjo sukelti žalą, ar prieš kuriuos pareiškėjas galėjo siekti demonstruoti savo išskirtinumą kelyje, nebuvo. Kad padarė pažeidimą, D. I. patvirtino pasirašydamas administracinio nusižengimo protokolą, tačiau pagal savo amžių suvokė, kad galėjo pasielgti nesaugiai ir pavojingai, bet nesuvokė, kad pasielgė chuliganiškai. Ši sąvoka apskritai neatitinka pareiškėjo elgesio ir būdo gyvenime: pareiškėjui nėra būdingi įžūlūs viešosios tvarkos pažeidimai, jis nėra triukšmadarys, mušeika, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. I. charakterizuojamas teigiamai, šeimoje yra paklusnus, geras vaikas, todėl spontanišką pareiškėjo veiksmą vertinti kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų teismui nebuvo pagrindo.
2.2. Nurodoma, kad Teisės psichologijos specialisto išvadoje konstatuota, jog, kadangi įvykio metu nėra matomi pašaliniai stebėtojai, mopedo vairuotojas neturėjo auditorijos, kuriai galėtų rodyti nepagarbą, kuriuos galėtų niekinti savo elgesiu. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodydamas, kad konstatuoti, ar vairuotojo veikoje yra chuliganiškos paskatos yra tik pareigūno, kuris nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, ir teismo, kuris nagrinėja skundą, pareiga ir kompetencija, o ne specialisto, nepagrįstai sumenkino specialisto žinias ir suabsoliutino pareigūno (nagrinėjusio, tačiau tiesiogiai įvykyje net nedalyvavusio) žinias ir suvokimą, bijant bet kokio nukrypimo nuo formalaus įstatymo taikymo ir vienodos teismų praktikos, kuri, beje, labiau apima suaugusius pažeidėjus bei kitos kategorijos transporto priemones. Apeliantas remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6-2538-334/2015, kur pažeidėjas nubaustas už chuliganišką vairavimą, kuris „važiavo gatve staigiai didindamas greitį. pakėlė priekinę motociklo dalį i viršų taip, kad motociklas važiavo ant galinio rato keldamas pavojų eismo bei savo ir kitų žmonių saugumui, < ... > viršijo leistiną greitį 61 km/h, nes vairavo motociklą 113,2 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h < ... >. Vėliau, norėdamas pralenkti pirmoje ir antroje juostose važiavusius automobilius, laikydamasis itin mažo atstumo tarp priešais važiuojančių transporto priemonių, kirsdamas ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip priversdamas aplenkiamus automobilius pristabdyti, dėl tokio netikėto manevravimo automobilių vairuotojai buvo priversti pasukti vairą dešiniau siekiant išvengti susidūrimo < ... >“, už kurio padarymą teismas paskyrė 1 metų ir 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimą. Pirmosios instancijos teismo formuojama praktika nepilnamečiams yra nehumaniška ir represinė, siekiant ne auklėjamojo poveikio, bet įbauginimo ir gąsdinimo, nes jau dalyvaudamas teismo posėdyje, pareiškėjas jautėsi lyg nuplikytas karštu vandeniu, ne kitaip jaučiasi jo elgesį pripažinus chuliganišku bei gavus tokią griežtą nuobaudą. Todėl, akivaizdu, kad vien tai, kad vaizdo įraše matyti miesto vaizdas (gatvė, suoleliai, šalia parduotuvės aikštelėje stovintys automobiliai ir pan.), tačiau nesant pareiškėjo veiksmuose tyčios, bei kitų chuliganiško vairavimo požymių, kitų transporto priemonių ar žmonių, nesudaro pagrindo pareiškėjo elgesį vertinti kaip nulemtą chuliganiškų paskatų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skundo argumentus dėl pažeidimo perkvalifikavimo į pavojingą vairavimą ir nepagrįstai D. I. nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
2.3. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad D. I. vis dėlto padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta nuobauda yra per griežta. D. I. nuo pat pradžių pripažino, kad padarė nusižengimą ir nesaugiai bei neatsakingai pasielgė kelyje, tačiau teismas neatsižvelgė į nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes ir skyrė griežtą nuobaudą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje kitų teisėtai surinktų įrodymų, išskyrus D. I. prisipažinimą, nėra. Administracinį nusižengimą įvykdęs D. I. už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, gyvena su mama. jai padeda, turiningai leidžia laisvalaikį, sportuoja, nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento atsakomybės nevengė, byloje nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją. sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau nereiškia. kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Formalus ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skyrė per griežtą ir neproporcingą nuobaudą.
2.4. Advokatas nurodo, kad D. I. yra nepilnametis (ANK 44 straipsnis), tačiau ir nepilnamečiam subjektui gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Nurodoma, kad D. I. charakterizuojamas teigiamai, yra veiklus, siekiantis savarankiškumo, padorus ir išauklėtas vaikas, nebaustas už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl šios savybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir skirti mažesnę, švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba jos visai neskirti. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nepilnamečio D. I. padaryto administracinio pažeidimo aplinkybės nesudaro pagrindo skirti jam nuobaudą praktiškai tokio paties dydžio, kokia skirta už pažeidimą, padarytą suaugusio asmens dėl chuliganiškų paskatų (pvz., Nr. A2.6-2538-334/2015), juo labiau, tokio amžiaus subjektai (paaugliai) traukiami baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus tik kraštutiniu atveju. Nors tai nėra tapačios veikos, tačiau visumos kontekste, D. I., kuris yra nepilnametis, paskirta nuobauda yra per griežta, neproporcinga ir neatitinka nuobaudos tikslų, o formalus įstatymo taikymas savaime nereiškia, kad priimtas teisingas sprendimas.
2.5. Nuo administracinio nusižengimo padarymo praėjo jau beveik 5 mėnesiai, visą tą laiką D. I. gyvena baimėje, jaučia gėdą bei pergyvena, kad, prasidėjus pavasariui, draugai vairuos transporto priemones, o jis tokios galimybės ilgą laiką neturės, vairavimo įgūdžiai praktiškai išnyks. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino nuobaudos skyrimui įtaką turinčias aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, todėl padarė formalią išvadą, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jų taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nors pareiškėjui paskirtos nuobaudos neindividualizavo bei savo išvadų nepagrindė suformuota teismų praktikos išaiškinimais. Apylinkės teismas saugo Institucijos sprendimą (nutarimą), nes nenori gadinti santykių su policija, dėl pareiškėjo argumentų pasisakė formaliais teiginiais, tačiau tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto D. I. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. I. vairavo jam priklausantį mopedą pakėlęs jo priekinę dalį nuo važiuojamosios dalies, tik ant galinio rato, ne iš chuliganiškų paskatų. Tokia sąvoka, atsižvelgiant į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, apskritai neatitinka D. I. elgesio ir gyvenimo būdo. Teigiama, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios važiuoti chuliganiškai, jis taip pasielgė spontaniškai, dėl to žala neatsirado, nebuvo išreikštas kitų žmonių nepasitenkinimas, nebuvo ir kitų transporto priemonių, todėl tokį D. I. elgesį nėra pagrindo vertinti kaip nulemtą chuliganiškų paskatų, prašoma D. I. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį.
6.1. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.
6.2. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti kvalifikuotas tik tuo atveju, jeigu įrodomas ir vienas veikos būtinųjų požymių – chuliganiškos paskatos, kurios pagal teismų praktiką suprantamos, kaip tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).
6.3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad važiavimas, šiuo atveju mopedu, pakeltu priekiniu jo ratu tam nepritaikytoje vietoje yra draudžiamas. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), D. I., vairuodamas jam priklausantį mopedą, specialiai didindamas variklio apsukas, specialiais veiksmais privertė mopedo priekinę dalį pakilti nuo važiuojamosios dalies ir važiavo tik ant galinio rato, ir toks veiksmas vienareikšmiškai buvo atliktas tik tyčia, ir visiškai nesvarbu, ar šis veiksmas buvo atliktas iš anksto apgalvojus ar spontaniškai, nes būtent pats važiavimo būdas kėlė realų pavojų eismo saugumui ir jo paties bei kitų žmonių saugumui, bei nekelia abejonių, kad buvo keliantis visuomenės pasipiktinimą. Pažymėtina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad D. I. važiavo draudžiamu būdu ilgą atstumą miesto gatve, kuria važiavo ir kitos transporto priemonės, taip pat jis važiavo pro gyvenamuosius namus, parduotuvę, iš kurios išėjo žmogus, taip pat kitas asmuo stovėjo prie savo transporto priemonės. Todėl nekyla abejonių, kad važiuojant tokį nemažą atstumą draudžiamu būdu, šį veiksmą matė ne vienas asmuo, kuriam neabejotinai toks važiavimas sukėlė pasipiktinimą, nes toks D. I. elgesys, apygardos teismo vertinimu, yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Tai, kad įvykio dieną buvo mažesnis judėjimas mieste ir pačioje gatvėje, visiškai nepaneigia paties fakto dėl D. I. chuliganiško elgesio kelyje vairuojant transporto priemonę. Pažymėtina, kad tokį elgesį pastebėjo ir policijos pareigūnai, taip pat nustatyta, kad paskui D. I. važiavo ir du draugai, kurių vienas – M. P. – važiavo iš paskos labai nedideliu atstumu, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių. Teismo posėdyje ir M. P. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad buvo nustebęs tokiu D. I. elgesiu.
6.4. Ir šiuo atveju nekyla jokių abejonių, jog toks D. I. veiksmas, kai jis važiavo tik ant vieno mopedo rato, buvo pastebėtas aplinkinių ir vienareikšmiškai sukėlė visuomenės narių pasipiktinimą, taip pat neabejotinai tokiu elgesiu D. I. kėlė realų pavojų eismo saugumui ir jo paties bei kitų žmonių saugumui, dėl tokio jo vairavimo iškilo realus pavojus net tik jo paties, bet ir kitų asmenų, visų pirma paskui jį važiavusio draugo sveikatai ir net gyvybei, kuris realiai galėjo nukentėti D. I. nesuvaldžius mopedo ir nugriuvus ant kelio, nespėjus jo sustabdyti prieš kliūtį bei panašiai. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
6.5. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl D. I. kaltės. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad D. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktų reikalavimus, šios aplinkybės neginčijo ir pats D. I., bei (duomenys neskelbtini), vairuodamas mopedą, specialiai didindamas variklio apsukas ir specialiais veiksmais priversdamas mopedo priekinę dalį pakilti nuo važiuojamosios dalies, važiuodamas tik ant galinio rato, neabejotinai rodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei kėlė jiems ir sau realų pavojų gyvybei bei sveikatai, t. y. vairavo chuliganiškai bei padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
7. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma, atsižvelgiant į D. I. teigiamai charakterizuojančius duomenis, reikalingumą turėti teisę vairuoti transporto priemones vykstant į mokyklą, darbą ir medžioklę, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei neskirti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
7.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7.2. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
7.3. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sutrumpinti už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nenustatyta. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas asmeninių poreikių tenkinimui bei pažeidėją teigiamai charakterizuojantys duomenys savaime nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip aptarta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju asmens, padariusio pažeidimą, interesai negali būti svarbesni nei visuomenės interesų užtikrinimas.
7.4. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas labai išsamiai ir nuosekliai aptarė D. I. teigiamai charakterizuojančius duomenis, todėl apygardos teismas dar kartą to paties neanalizuoja bei kartu pažymi, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, svarbios ne tik pažeidėjo asmeninės teigiamos savybės, bet, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, ar asmuo anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad D. I. teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones buvo suteikta tik (duomenys neskelbtini), tačiau jau 2023 m. rugpjūčio 28 d. jis buvo nubaustas 15 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai tai reikalaujama pagal taisykles, taip pat ir po šioje byloje priimto nutarimo, 2023 m. gruodžio 24 d. jis vėl nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir tai parodo, kad D. I. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir per pakankamai trumpą laiką padarė net ne vieną administracinį nusižengimą, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, kad D. I. daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio, iš ankstesnių baustumų jis išvadų nepadarė ir elgesio kritiškai neįvertino netgi po to, kai buvo nubaustas šioje byloje pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, jog D. I. teigiamai charakterizuojamas kaip asmuo šeimoje, savaime nesudaro pagrindo teigiamai jį charakterizuoti ir būtent kaip vairuotoją.
7.5. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į tai, kad D. I. administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnametis, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo asmenį charakterizuojančius duomenis. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju vien tai, kad D. I. yra nepilnametis ir charakterizuojamas kaip asmuo teigiamai, nėra pagrindas jam neskirti baudos ar administracinio poveikio priemonės, ar skirti dar švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. D. I., atsižvelgiant į baudų dydį, skirtiną nepilnamečiam už padarytą administracinį nusižengimą, paskirta pusė ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos – 225 Eur (ANK 44 straipsnis) ir atimta teisė vairuoti transporto priemones tik minimaliam terminui, t. y. vieneriems metams. Ir šiuo atveju paskirta nuobauda visiškai atitinka S. I. amžių ir socialinę brandą, kuri padės jam pakeisti elgesį, sulaikys jį nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo (ANK 42 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pagrįstai pažymėjo, kad paskiriant asmeniui nuobaudą, siekiama užtikrinti visuomenės interesą, o ne pažeidimą padariusio asmens asmeninį interesą, kad šis išvengtų neigiamų pasekmių ar nepatogumų, todėl tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos patiria nubaustas asmuo, yra neatsiejama nuobaudos dalis.
8. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. I. atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.