Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko V. K. 2012 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-744-XX/2012, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-744-XX/2012 su apelianto (ieškovo) P. M. apeliaciniu skundu dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei pagal A. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Išanalizavus byloje esančius dokumentus Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas šioje byloje reiškia reikalavimus, kurie grindžiami tam tikrais faktais ir aplinkybėmis, kurios buvo nustatinėjamos ankstesniais įvairių grandžių teismų priimtais procesiniais sprendimais. Šalių reikalavimai grindžiami sprendimais priimtais civilinėse bylose: Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-322/2008 (pagal ieškovo P. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo) ir dėl šio sprendimo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-284-368/2008 (teisėjai E. M., L. T. ir R. A. G.); Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-446/2010 (pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) ir dėl šio teismo sprendimo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-11-124/2011 (teisėjai L. A., D. M. ir B. S.); Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-322/2011 (pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui P. M., išvadą duodančiai institucijai Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl įpareigojimo duoti sutikimą) ir šioje byloje priimta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-44-194/2012 (teisėjai J. B., R. B. ir R. A. G.).

Šiaulių apygardos teismas nustatė, jog net 7 iš 9 Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų yra dalyvavę priimant procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių ir dalyvaujančių asmenų, nagrinėjant kilusį ginčą dėl to paties objekto. Todėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nesant galimybės sudaryti teisėjų kolegiją, kuriai būtų galima priskirti nagrinėti aptariamą civilinę bylą, ši byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Pagal CPK 71 straipsnio 2 dalį, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme. Ši civilinio proceso įstatymo norma yra absoliutus teisėjo nušalinimo arba nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas. Taigi, CPK 71 straipsnio 2 dalies norma įtvirtina draudimą teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka kartu nustatydama sąlygą, kada šis draudimas taikomas: jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant. Pagal to paties CPK 71 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujant konkrečiam teisėjui priimtas sprendimas ar nutartis nebuvo panaikinti aukštesnės instancijos teisme, šis teisėjas gali dalyvauti nagrinėjant apeliacinį ar kasacinį skundą toje pačioje byloje.

Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). Teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus byloje esančius dokumentus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, matyti, kad iš anksčiau Šiaulių apygardos teisme nagrinėtų civilinių bylų, susijusių su ginču tarp tų pačių šalių ir dėl to paties objekto, kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 buvo iš dalies panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 1-17-322/2008, kurį priimant dalyvavo Šiaulių apygardos teismo teisėjai E. M., L. T., A. G.. Teisėja L. T. nebedirba Šiaulių apygardos teisme, o tai reiškia, kad tik likę du šios teisėjų kolegijos teisėjai negali nagrinėti šios civilinės bylos Nr. 2A-744-XX/2012 CPK 71 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apie kitų teismo procesinių sprendimų, kuriuos priimant dalyvavo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, panaikinimą išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, duomenų nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie proceso atnaujinimą, dėl kurio priimant sprendimą anksčiau dalyvavę teisėjai negalėtų nagrinėti šios civilinės bylos (CPK 370 str. 5 d.).

Šiaulių apygardos teismas, nustatęs, kad 7 iš 9 Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų yra dalyvavę priimant procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių nagrinėjant kilusį ginčą dėl to paties objekto, padarė išvadą, kad nėra galimybės sudaryti teisėjų kolegiją, kuriai galima būtų priskirti nagrinėti šią civilinę bylą Nr. 2A-744-XX/2012. Nors Šiaulių apygardos teismo teisėjai tiesiogiai nenusišalino ir nebuvo nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau yra pagrindas manyti, jog Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, sprendžiant iš jos turinio, buvo priimtas sprendimas nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų Civilinių bylų skyriaus teisėjų vardu CPK 66 straipsnio pagrindu. Teisėjai, išreiškę savo nuomonę dėl anksčiau nagrinėtų Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2A-284-368/2008, Nr. 2A-11-124/2011 ir Nr. 2A-44-194/2012 esmės, negali nagrinėti šios civilinės bylos, nes tai prieštarautų nemo judex in causa sua principui ir neatitiktų objektyviojo teismo nešališkumo kriterijaus.

Esant tokiai situacijai ir siekiant, kad civilinė byla būtų išnagrinėta abejonių dėl teismo (teisėjų) nešališkumo bei objektyvumo nekeliančiame teisme (CPK 21 str., 66 str.), taip pat laikantis civilinio proceso operatyvumo (CPK 7 str.), konstatuojamas pagrindo perduoti šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui egzistavimas ir civilinė byla iš Šiaulių apygardos teismo perduotina nagrinėti kitam artimiausiam – Panevėžio – apygardos teismui (CPK 3 str. 6 d., 34 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 34 straipsnio trečiąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2A-744-XX/2012 iš Šiaulių apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.