Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovas savo reikalavimą palaiko ir nurodo, kad su atsakovu yra paveldėję gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso ¼ dalis nekilnojamųjų daiktų, o jam – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys. Dėl dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo šiuo metu teisme vyksta ginčas. Pastatų kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta 1999 metais. Kadangi kadastrinių matavimų byloje nebuvo nurodytas mansardos patalpų aukštis, jis 2009-06-12 su VĮ Registrų centro Šiaulių filialu sudarė sutartį ir 2009-07-20 buvo suformuota nauja kadastrinių matavimų byla. Tačiau 2009-09-23 VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, gavęs atsakovo P. M. skundą, priėmė sprendimą atstatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pagal ankstesnius, t.y. 1999-02-12 kadastrinius matavimus, kadangi naujų matavimų atlikimui nebuvo gautas bendraturčio P. M. sutikimas. Nesutikdamas su tokiu sprendimu ieškovas jį apskundė, tačiau 2009-11-19 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu buvo paliktas galioti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimas. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010-03-01 sprendimu ieškovo skundą dėl registratoriaus priimtų sprendimų atmetė kaip nepagrįstą. 2010-03-18 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą pakeisti Nekilnojamųjų daiktų 1999-02-12 kadastrinius matavimus į 2009-07-20 atliktus kadastrinius matavimus, tačiau atsakovas jokio atsakymo nedavė. Kadangi toks nemotyvuotas atsakovo sutikimo nedavimas varžo jo, kaip bendraturčio ir turto savininko teises ir teisėtus interesus, todėl prašo pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą pakeisti pastatų kadastrinius matavimus nepagrįstu bei pripažinti jam teisę be atsakovo įregistruoti kadastrinius matavimus.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str.2d. numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti , kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius-papildytų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 str. nustato dokumentų, būtinų įrašant ar keičiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, sąrašą. Vienas iš tokių dokumentų( kadastrinių matavimų pagrindas) yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo , bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas. Atsakovas P. M. tokio susitarimo( sutikimo) pakeisti 1999-02-12 pastatų kadastrinius matavimus nebuvo davęs. Akivaizdu, kad 1999-02-12 ir 2009-07-20 kadastriniai duomenys yra skirtingi, pagal paskutiniuosius gyvenamojo namo plotas yra mažesnis. Atsakovas, pateikdamas kadastro tvarkytojui skundą ir reikalaudamas atstatyti kadastrinių matavimų duomenis į 1999m. motyvavo, tuo, kad nebuvo gautas jo sutikimas, bet naujų 2009-07-20 duomenų teisingumo neginčijo. Ginčas dėl kadastrinių duomenų teisingumo atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, kuomet atsakovas tvirtino esant atliktą name rekonstrukciją, kėlė abejones dėl balkono, nurodydamas, kad jis dingo, nors balkonas nebuvo net suprojektuotas. Nagrinėjant bylą buvo aiškintasi ir nustatyta, kad jokie pastato rekonstrukcijos darbai po 1999m. nebuvo atliekami, byloje išvadą duodančios institucijos atstovai patvirtino, kad plotų skirtumas, t.y sumažėjimas nuo 150, 98 kv.m. iki 138, 02 kv.m. nuo susidarė dėl skaičiavimo metodikos ir matavimo prietaisų pasikeitimo ( anksčiau buvo matuota ruletėmis, o dabar lazeriniais matuokliais), bet ne dėl rekonstrukcijos, nes rekonstrukcija nebuvo daroma.

Bylos nagrinėjimo eigoje, paaiškėjo, kad 2009-07-20 kadastrinių matavimų byloje yra techninių klaidų(t.y. 1A formoje „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ namo pamatai, kurie yra betoniniai, bet nurodyta „akmuo“; namo sienos, kurios yra rąstinės, bet nurodyta „medis su karkasu“ ir vidaus apdaila dailylentėmis, bet parašyta „tapetai“), kurios aiškiai nepriklausė nuo ieškovo A. M. valios ir tai patvirtino liudytoju apklaustas VĮ Registrų centro matininkas V. P., kuris parodė, kad ieškovo A. M. užsakymu 2009-07-20 atliko pastatų kadastrinius matavimus ir neatidžiai apžiūrėjęs pastatus padarė klaidų nurodant pamatų, sienų medžiagas ir vidaus apdailos medžiagas( b.l.27-28, t.2). Ieškovo prašymu 2011-07-14 buvo atlikti kontroliniai matavimai( b.l.36-47, t.2) ir klaidos ištaisytos, bendras namo plotas po kontrolinio matavimo 138,02 kv.m., sulyginus abiejų matavimų duomenis matosi, kad tiek kontrolinių tiek 2009-07-20 atliktų kadastrinių matavimų duomenys yra tapatūs, išskyrus tai, kad atlikus kontrolinius kadastrinius matavimus namų valdoje yra pažymėtas ūkinis pastatas, kurio anksčiau nebuvo, tačiau ginčo dėl teisių į jį šalys nėra pareiškusios. Institucijos teikiančios išvadą atstovas K. M. paaiškino( b.l.71), kad atlikdami kontrolinius matavimus registrų centro specialistai ištaisė būtent 2009-06-12 kadastrinių matavimų bylą( kadastriniai matavimai įregistruoti 2009-07-20), surašė klaidos taisymo aktą (b.l.36) ir išsiuntė aktą su statinių ir pastato aukštų planu bei formomis(1A forma,1B forma, 2A forma, 2 B forma ir 3 forma) bendraturčiams. K. M. taip pat paaiškino, kad tą pačią dieną, t.y. 2011-07-14 iš bendraturčio P. M. gavo prašymą permatuoti visus valdoje esančius statinius ir atnaujinti kadastrinius matavimus 2011-07-14 dienai, skirtumų tarp kadastrinių duomenų iš esmės nėra. Atsakovas P. M. pateikė pagal jo užsakymą suformuotų kadastrinių matavimų bylą( b.l.53-68, b.l.2), bet jokio reikalavimo dėl jų nepareiškė.