Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.

NUTARTIS

2012 m. balandžio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12-322/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui P. M., išvadą duodančiai institucijai Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo dėl įpareigojimo duoti sutikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį tenkino. Pripažino P. M. atsisakymą duoti sutikimą pakeisti pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis į atliktus kadastrinius duomenis 2009 m. liepos 20 d., nepagrįstu bei pripažino A. M. teisę be bendraturčio P. M. sutikimo įregistruoti pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, atliktus 2009 m. liepos 20 dieną. Priteisė iš P. M. 129 Lt bylinėjimosi ir 526 Lt atstovavimo išlaidų A. M.. Teismas nurodė, jog nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų( ar pažeidžia) jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Teismas sprendė, jog atsakovas nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą įregistruoti pakeistus kadastrinių matavimų duomenis ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo sutikimo nedavimas trukdo savo kaip bendraturčio teises įgyvendinti ieškovui, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pripažįstama, kad ieškovas turi teisę įregistruoti naujus kadastrinius duomenis be atsakovo sutikimo, nes atsakovas nepagrįstai atsisako duoti tokį sutikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde motyvuoja, kad esant klaidoms 2009-07-20 kadastrinių matavimų byloje, teismui nebuvo pagrindo atsakovo P. M. atsisakymą duoti sutikimą pakeisti pastatų 2009-07-20 kadastrinius duomenis nepagrįstu ir pripažinti teisę be P. M. atlikti registraciją. Tokiais motyvais atsakovas iškraipo nustatytas faktines aplinkybes, įvykių eigą ir yra nenuoseklus.Su atsakovu P. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 025 ha, esančius(duomenys neskelbtini). P. M. priklauso 1/4 nekilnojamųjų daiktų, man dalinės nuosavybės teise priklauso ³/4 nekilnojamųjų daiktų. 1994-1995m. Gyvenamasis namas buvo tik remontuotas, kadastrinių matavimų byla buvo suformuota 1999-02-12. Kadangi kadastrinių matavimų byloje nebuvo nurodytas mansardos patalpų aukštis, vykstant tarp mūsų kitam civiliniam ginčui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo Kelmės rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-162-496/2011), kreipiausi į Registrų centrą dėl Kadastrinių matavimų atlikimo. 2009-07-20 suformuota kadastrinių matavimų byla, kurios duomenimis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)plotas sumažėjo nuo 150,98m2 iki 138,02m2. Tačiau P. M. nesutiko su tokiais matavimų rezultatais, motyvuodamas bendraturčių susitarimo keisti kadastrinius matavimus nebuvimu. Dėl ko buvo priimti administracinio pobūdžio sprendimai ir tarp šalių vyko ginčas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, pasibaigęs 2010-03-01 sprendimu.2009-07-20 suformuotoje kadastrinių matavimų byloje nebuvo fiksuotas atsakovo apeliaciniame skunde minimas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jį atsakovas laikė ieškovo savavališka statyba ir reikalavimų dėl jo niekada nereiškė. 2011-07-14 atlikus kontrolinius matavimus ir ištaisius klaidas, 2009-07-20 kadastrinių matavimų byloje ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo žymimas, jis niekuomet nebuvo įregistruotas viešajame registre. Vienok, atsakovas 2011-07-14 kartu su atliekamais kontroliniais matavimais savo iniciatyva VĮ Registrų centro Šiaulių filiale užsakė ir atliko dar vienus kadastrinius matavimus, todėl buvo suformuota dar viena kadastrinių matavimų byla, prijungta nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-12-322/2011, dėl kurios reikalavimų atsakovas nereiškė ir neįrodinėjo šios 2011-07-14 naujai suformuotos kadastrinių matavimų bylos teisingumo ir privalomumo bendraturčiams.Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas LR CK 4.75 str. normą, aiškinosi priežastis, dėl kurių bendraturčiai nesutaria, bei kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą, paneigia kitos šalies teisėtus lūkesčius. LR CK 1.137 str. 3d. nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovo pozicija prieštarauti tik tam, kad prieštarauti - negali būti pateisinama ir ginama. P. M. nesutikimas dėl teisingų kadastrinių matavimų nustatymo ir įrašymo į viešą registrą turėtų būti protingai motyvuotas, o ne varžyti kitos šalies interesus.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti rekonstrukcijos darbai. Atsakovas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo. Kai, ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus - Šiaulių apskrities viršininko administracijos pateiktą susirašinėjimo medžiagą pagal P. M. skundus, ir valstybinės statybų priežiūros inspekcijos duomenis, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010-03-01 sprendimą, kur konstatuota, kad statiniai nebuvo rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti. Kelmės rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovo argumentais dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir padarė pagrįstą išvadą, jog, jokie pastato rekonstrukcijos darbai po 1999 m. nebuvo atliekami, byloje išvadą duodančios institucijos atstovai patvirtino, kad plotų skirtumas, t.y. sumažėjimas nuo 150,98 m² iki 138,02 m² susidarė dėl skaičiavimo metodikos ir matavimo prietaisų pasikeitimo (anksčiau buvo matuota ruletėmis, o dabar lazeriniais matuokliais), bet ne dėl rekonstrukcijos, nes rekonstrukcija nebuvo daroma.Apeliantas, prašo prijungti prie bylos Šiaulių apygardos administracinio teismo bylą Nr. 1-4-621/2010, tačiau skunde nenurodė, kokie reikšmingi šiai civilinei bylai įrodymai turėtų būti ištirti, kokiais teisiniais argumentais grindžiamas toks prašymas, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kelmės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010-03-01 sprendimas, kuris turi prejudicinę galią ir civilinę bylą apkrauti dokumentais nėra pagrindo. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus, kurių prijungimą riboja LR CPK 314 str. Pateiktų rašytinių įrodymų prijungimo būtinumas nėra motyvuotas, apeliaciniame skunde nėra paaiškinta, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtina, bei neatskleistas šių įrodymų ryšys su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas P. M., t.y., fizinis asmuo. Byla neturi viešo intereso aspektų, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados grindžiamos išimtinai tik pagal pateikto skundo argumentus.

Nustatyta, jog ieškovas A. M. ir P. M. yra bendraturčiai pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 025 ha, esančių(duomenys neskelbtini). P. M. priklauso ¼ dalis minėtų nekilnojamų daiktų, o A. M. ¾ dalys minėtų nekilnojamų daiktų. Turtą šalys paveldėjo po savo motinos E. M. mirties, kuri iki mirties buvo vienintelė šių pastatų savininkė. Ieškovui ir atsakovui pagal priklausančias nuosavybės dalis iškilo reikalas nustatyti naudojimosi tvarką paveldėto turto valdymui, todėl A. M. užsakė VĮ Registrų centro Šiaulių filialui atlikti tikslius kadastro duomenų matavimus, nes paskutiniai buvo atlikti paveldėjimo reikalu 2009-02-12, o kartotiniai, jau naudojant lazerinius matavimo prietaisus ir nustatant mansardos aukštingumą atlikti 2009-07-20. Ieškovas negali atlikti tikslesnių 2009-07-20 atliktų kadastro duomenų įregistravimo, nes tokių kadastro matavimų tikslinimui nebuvo gautas atsakovo P. M. sutikimas. Iki šio ieškinio pateikimo, ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu dėl sutikimo davimo, tačiau atsakovo atsakymo raštu į tokį prašymą negavo, todėl buvo priverstas paduoti ieškinį teismui, kuriuo ginčo teisenos tvarka ginčyti, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą dėl tikslesnių 2009-07-20 kadastro duomenų įregistravimo yra nepagrįstas.

Minėtus ieškovo A. M. paaiškinimus patvirtina į bylą pateiktos VĮ Registrų centras Šiaulių filialo pažymos „ Dėl kadastro duomenų ištaisymo“ ( b.l. 36, tomas 1) ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos bei statybos valstybinės priežiūros departamento, bei statybos inspekcijos patikrinimo aktai, ir kiti pateikti rašytiniai dokumentai ( b.l. 146-153, tomas 2). ( LR CPK 176 str., 177 str., 186 str., 197 str.). Šie šalies paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, kuriuos pateikė valstybinės institucijos, sutampa ir rodo, jog jokie rekonstrukcijos darbai paveldėtuose A. ir P. M. pastatuose nebuvo realiai atlikti, o buvo atliktas einamasis gyvenamo namo remontas- apšiltinant patalpų sienas iš vidaus, dėl ko sumažėjo tų apšiltintų patalpų plotas, įstiklinta mansardoje pastogės patalpa, bet nebuvo įrengtos durys vietoje balkono, nes balkono mansardoje nebuvo. Gyvenamas pastatas - rastinis, karkasinis, vieno aukšto su mansarda. Namo ir ūkinio pastato išoriniai kadastro duomenys nepakitę ir yra pakeista tik dūmtraukio vieta ir iš vidaus apšiltintos kai kurių patalpų sienos, ir tai fiksuoja Faktinių duomenų patikrinimo aktas /2009-09-18( b.l. 146, tomas 2) Atlikti statybos darbai gyvename name 1A1/m (duomenys neskelbtini) priskiriami paprastam remontui ir nėra rekonstrukcija. O ūkinis pastatas iki 7,5m. aukščio ir iki 80 kv.m. užstatymo ploto, kuris yra kaimo vietovėje, priskiriamas I grupės nesudėtingiems pastatams ir, jų statybai statybos leidimas nereikalingas ( b.l. 145, tomas 2), kaip nereikia ir kito bendraturčio sutikimo.

Esant į bylą pateiktiems tokiems rašytiniams įrodymams, darytina išvada, jog P. M., neduodamas sutikimo įregistruoti patikslintus kadastro duomenis pagal 2009-07-20 duomenis, neįrodė kuo realiai yra pažeistos jo kaip bendraturčio teisės bei teisėti interesai atliktu patikslintu kadastro duomenų 2009-07-20 matavimu, nes realiai gyvenamo namo rekonstrukcijos po 1999 metų ieškovas neatliko, o kai kurių patalpų plotų pasikeitimai užfiksuoti dėl einamojo remonto- apšiltinus patalpų sienas iš vidaus ir naudojant tikslesnius lazerinius matuoklius, kurie nebuvo naudoti anksčiau. VĮ Registrų centro darbuotojai byloje buvo apklausti ir paaiškino, jog 1999-07-20 matavimuose ištaisė savo netikslumus bei klaidas dėl pastato pamatų, nes realiai nustatyta, jog gyvenamo namo pamatai yra betono, o ne akmens ir pamatai nėra keisti ar renovuoti. Ieškovo prašymu 2011-07-14 buvo atlikti kontroliniai matavimai ir pastebėtos klaidos, nurodant pamatų ir sienų medžiagas buvo ištaisytos. Tokias savo klaidas pripažino matavimus atlikę VĮ Registrų centro darbuotojai ir tokių klaidų ištaisymas nėra susijęs su atsakovo realių teisių suvaržymu, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą pagrįstai pripažintas neteisėtu. Kolegija sutinka su I instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio tenkinimo ir jų nekartoja.

Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą, jog ieškovas ir jo motina, kurie gyvena gyvename name, jo neįsileidžia ir tuo trukdo jam naudotis jo nuosavybe. Tačiau šie klausimai nėra susiję su šios bylos tyrimo objektu- sutikimo nedavimo kadastriniams patikslintiems matavimams įregistruoti, todėl kolegija dėl šio argumento nepasisako. Atsakovas dėl savo neįleidimo į patalpas gali inicijuoti atskirą ginčą ginčo teisenos tvarka dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi, neva, jo teisių pažeidimai - gyvenamo namo patalpose ieškovo atlikti rekonstrukcijos darbai, patalpų 1-1,1-2, 1-5.1-6 plotų sumažinimas, sunaikintas balkonas ir vietoje jo įrengtos durys, pakeista mansarda - yra atsakovo neįrodyti, o tik tariami, menami, jo paties nurodomi pakeitimai, kurių nebuvimą patvirtina į bylą pateikti valstybinių institucijų - Šiaulių apskrities viršininko administracijos, Statybų priežiūros inspekcijos, VĮ Registrų centras pateikti rašytiniai įrodymai - jog tai nėra rekonstrukcija, jog patalpų plotų pokyčiai atsirado dėl tų patalpų apšiltinimo iš vidaus, mansardos patalpose atlikti aukščių tikslūs matavimai ir pastogės įstiklinimas yra tik einamasis remontas, kuris buvo atliktas buvusiai savininkei E. M. gyvai esant ir jokie sūnų sutikimai tam nebuvo reikalingi. Atsakovo pareiga šioje byloje buvo įrodyti, kuo ieškovo atlikti patikslinti kadastro matavimai 2009-07-20 pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus.( LR CPK 178 str.). Tik įrodžius realius bendraturčio teisių pažeidimus, tokio sutikimo nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė Atsakovo pareiga šioje byloje buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovo teisių įgyvendinimo būdas- atlikti patikslintus kadastro matavimus ir juos įregistruoti ( LR CPK 178 str.).

Apelianto teiginys, kad atlikdamas namo rekonstrukciją ieškovas pažeidė statybų teisę reglamentuojančius įstatymus yra nepagrįstas, nes byloje yra nustatyta, jog atlikti namo einamajam remontui, kas realiai ir buvo padaryta, bendraturčio sutikimo nereikia, o ūkinis pastatas, pagal savo parametrus ir užstatymo plotą ir esantis kaimo vietovėje, yra pastatytas nepažeidžiant teisės aktų, nes tokiam statiniui ir jo statybai jokių statybos leidimų ir projektavimo sąlygų nereikia. Taigi, LR Statybos įstatymo 20 str. nuostatos nebuvo pažeistos.

2009-07-20 suformuotoje kadastrinių matavimų byloje nebuvo fiksuotas atsakovo apeliaciniame skunde minimas ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes jį atsakovas laikė savavališka statyba ir jokių reikalavimų dėl jo niekada nereiškė. 2009-07-20 atlikus kontrolinius matavimus ir ištaisius klaidas šis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo žymimas ir jis niekada nebuvo įregistruotas viešame registre ir dėl naudojimosi tvarkos juo joks ginčas tarp šalių nevyksta, todėl tai nėra kliuvinys atlikti ieškovui kadastrinių matavimų įregistravimą pagal 2009-07-20 suformuotą kadastrinių matavimų bylą.

I instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino LRCK 4.75 str. ir CK 1.137 str. 3d. nuostatas, nes aiškinosi ir atliko tyrimą, kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą ir šalių lygybės bei nepiktnaudžiavimo teise principą.

Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės nemotyvavo savo sutikimo nedavimo aplinkybių. Byloje yra pateiktas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010-03-01 sprendimas, o išreikalauti visą administracinę bylą nėra reikalo. Šiame sprendime yra suformuluota administracinio teismo išvada, jog kadastriniai matavimai negali būti keičiami administracine tvarka nesant bendraturčio sutikimo. Ieškovas ir realizavo šią savo teisę – kreipėsi į atsakovą, kad gauti tokį sutikimą, tačiau atsakymo negavo, todėl iniciavo teisinį ginčą ginčo teisenos tvarka, kas buvo padaryta pateikus šį ieškinį bendros kompensacijos teismui. Negavus tokio sutikimo, ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Atsakovo pareiga šioje byloje buvo įrodyti, jog jo sutikimo nedavimas yra pagrįstas bei motyvuotas, kad yra konkretūs atsakovo teisių pažeidimo faktai, tačiau tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, todėl ieškovo ieškinys patenkintas pagrįstai.

LR CPK 314 str. nuostatos dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje negali būti absoliutinamos. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, jei jie yra gauti po bylos išnagrinėjimo 1 instancijos teisme. Ieškovas pridėjo papildomų dokumentų prie apeliacinio skundo, tačiau jie nesuformuoja kitokių išvadų, nei jos padarytos I instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, kurias ieškovas patyrė apeliacinės instancijos teisme, naudodamasis advokato paslaugomis paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijomis nustatytų atstovavimo išlaidų kaštų, todėl tenkinamos pagal pateiktus apmokėjimo dokumentus (b.l. 111-113, tomas 2, LR CPK 93 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovui A. M. 575,- Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.