- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-284-368/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Liudvika Tupienė, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Laima Markevičienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu Kelmės rajono apylinkės teismo prašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką pagal jo pateiktą projektą:
- iš 0,7800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirti naudotis 0,7100 ha žemės sklypu (plane pažymėtu raide „D“), o atsakovui paskirti naudotis 0,0700 ha žemės sklypu (plane pažymėtu raide „E“);
-iš 0,2500 ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirti naudotis 0,0419 ha ir 0,0106 ha žemės plotus (plane pažymėti raide „C“), o atsakovui paskirti naudotis 0,0814 ha, 0,0448 ha ir 0,0309 ha žemės sklypus (plane pažymėti raide „B“), bendram naudojimui paliekant 0,0277 ha (plane pažymėtas raide „A“) ir 0,0127 ha po pastatais;
- 2,1000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) paskirti visą naudotis atsakovui;
- gyvenamojo namo 1A1m patalpas 1-1 (14,55 kv. m), 1-4 (12,05 kv. m), ½ dalį 1-2 (13,62 kv. m), 11/25 dalis R-1 (9,75 kv. m), viso 37,70 kv. m. - paskirti ieškovui, patalpas 1-3 (34,10 kv. m), 1-5 (20,21 kv. m), 1-6 (31,88 kv. m), ½ dalį 1-2 (13,62 kv. m), 14/25 dalis R-1 (9,75 kv. m), R-2 (4,82 kv. m), viso 113,28 kv. m. - paskirti atsakovui. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas A. M. yra nekilnojamojo turto bendraturčiai. Turtas - trys žemės sklypai ir gyvenamasis namas yra Padubysio kaime Kelmės rajone. Ieškovui priklauso 1/4, o atsakovui -3/4 šio turto dalys. Ieškovas minėtą turtą paveldėjo kaip privalomąją palikimo dalį, o atsakovas pagal testamentą. Nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti.
Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) ir priteisti šį turtą atsakovui natūra, o ieškovui už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti 5125 Lt piniginę kompensaciją. Žemės sklypams atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo projektą:
- iš 2,1000 ha ploto žemės sklypo atsakovui paskirti naudotis ¾ žemės sklypo, kurio plotas 1,5750 ha (pažymėta plane raide „A“), o ieškovui – ¼ žemės sklypo, kurio plotas 0,5250 ha (pažymėto plane raide „B“).
- iš 0,7800 ha ploto žemės sklypo atsakovui paskirti naudotis ¾ žemės sklypo, kurio plotas 0,5850 ha (pažymėta „A“), o ieškovui – ¼ žemės sklypo, kurio plotas 0,1950 ha (pažymėtas plane raide „B“).
Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė A. M. ir P. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 2,1000 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Laugalio k.v., esančio Padubysio kaime, Kelmės rajone, naudojimosi tvarką tokiu būdu:
– A. M. paskyrė naudotis ¾ žemės sklypo (plotas 1,5750 ha), pažymėto žemės ūkio paskirties žemės paskirstymo plane raide „A“ (raudona spalva). P. M. paskyrė naudotis ¼ žemės sklypo (0,5250 ha), pažymėto žemės ūkio paskirties žemės paskirstymo plane raide „B“ (mėlyna spalva).
Nustatė A. M. ir P. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Laugalio k. v., esančio Padubysio kaime, Kelmės rajone, naudojimosi tvarką tokiu būdu:
– A. M. paskyrė naudotis ¾ žemės sklypo (plotas 0,5850 ha), pažymėto žemės ūkio paskirties žemės paskirstymo plane raide „A“ (raudona spalva). P. M. paskyrė naudotis ¼ žemės sklypo (0,1950 ha), pažymėto žemės ūkio paskirties žemės paskirstymo plane raide „B“ (mėlyna spalva).
Atmetė priešieškinį dalyje dėl reikalavimo atidalinti A. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastato- gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio Padubysio kaime Kelmės rajone, priteisiant A. M. turtą natūra, o P. M. už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje - 5125 Lt piniginę kompensaciją.
Priteisė iš P. M. 2321,88 Lt bylinėjimosi išlaidų A. M..
Teismas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 str. 1 d.). Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju visi žemės sklypai yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, suformuoti ir teisiškai įregistruoti kaip atskiri šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektai, kiekviename sklype yra nustatytos šalių įgytos nuosavybės dalys. Sklypų vidutinės rinkos vertės ir žemės ūkio naudmenų našumo balai bei buvimo vietos yra skirtingi. Pažymėjo, kad ieškovo teismui pateiktame projekte visi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi žemės sklypai yra sujungti į bendrą žemės plotą (3,1300 ha), nuo kurio ieškovas ir skaičiuoja jam priklausančią ¼ dalį. Konstatavo, kad toks bendraturčiui priklausančios dalies nustatymo principas prieštarauja faktinei padėčiai, t.y. esamai sklypų su atitinkamomis dalimis teisinei registracijai, ir būtų galimas tik esant bendraturčių sutikimui (susitarimui), tačiau atsakovas jam priklausančios dalies praradimą 0,78 ha sklype kompensuoti dalimi kitame 2,1000 ha sklype nesutinka. Nurodė, kad atsakovo pateiktas projektas atitinka bendraturčių dalis ir neprieštarauja įstatymų reikalavimams, kadangi atsakovo pasiūlymu kiekviename sklype numatytos atitinkamai 1/3 ir 3/4 dalys. Pažymėjo, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovo projektą, teisinės sklypų panaudojimo galimybės, atidalijus kiekvienam bendraturčiui sklypų dalį natūra ir pasibaigus bendrajai dalinei nuosavybei, bus platesnės nei esant bendram sklypų valdymui, nes kiekvienas iš buvusių bendraturčių galės nuomoti, parduoti ir kitokiu būdu valdyti turtą. Įvertinęs abiejų šalių interesus, kad joms skiriami sklypai atitiktų faktinį jų naudojimą, būtų patogūs ir racionalūs, o padalijimo būdas – ekonomiškas, nustatant šių sklypų naudojimosi tvarką, teismas tenkino priešieškinį, o ieškinį atmetė.
Nurodė, kad dėl naudojimosi namų valdos 0,2500 ha žemės sklypu tvarkos, įstatymai nustato, kad skiriant naudotis patalpas turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str., 1 d.). Pažymėjo, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, sprendžiant atidalijimo bei parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, atsižvelgti ar siūlymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Konstatavo, kad pagal ieškovo pateiktą projektą, ieškovui, kuriam priklauso tik ¼ dalis gyvenamojo namo, paskyrus naudotis patalpomis 1-1 (14,55 kv. m), 1-4 (12,05 kv. m, kuri yra šildoma nuo virtuvėje įrengtos krosnies) bei ½ dalimi 1-2 virtuvės (13,62 kv. m), o atsakovui, kuriam priklauso ¾ dalys paskyrus gyvenamojo namo patalpas 1-3 (34,10 kv. m), 1-5 (20,21 kv. m)., kurios yra nešildomos, jose net vasara yra vėsu, o žiemą neįmanoma gyventi, mansardos patalpa 1-6 (31,88 kv. m), kuri yra žema, neįrengta, neparuošta gyventi ir yra tinkama tik daiktų sandėliavimui- anksčiau paminėta įstatymo nuostata būtų aiškiai pažeista, nes ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos. Nurodė, kad įvertinus tarp bendraturčių susiklosčiusią faktinę santykių padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-572/2004), ieškovo pasiūlytas naudojimosi ginčo patalpomis projektas, pagal kurį patalpa 1-2 virtuve (13,62 kv. m) ir rūsiu R-1 (9,75 kv. m) šalims tektų naudotis bendrai, prieštarauja aukščiau nurodytiems įstatymų principams. Nenustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, teismas neturėjo galimybės spręsti dėl 0,2500 ha žemės sklypo tvarkos nustatymo. Dėl atsakovo prašymo atidalinti iš bendro turto 0,2500 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, ir priteisti natūra atsakovui, o ieškovui už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti 5125 Lt piniginę kompensaciją, teismas vadovavosi LR CK 4.75 str., kuris suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui, o atidalijimo siekiančiam bendraturčiui uždeda pareigą įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui, bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr.3K-3-780/2003). Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė kito svarstytino varianto, todėl laikė, kad ne visos gyvenamojo namo atidalijimo galimybės yra išnaudotos. Konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti maksimaliai šalių interesus atitinkančią ir jų teises bei teisėtus interesus užtikrinančią naudojimosi pastatais tvarką, todėl neįmanoma išspręsti ir namų valdos žemės sklypo tarp jų paskirstymo klausimą, todėl ieškinį ir priešieškinį šioje ginčo dalyje atmetė. Ieškinį atmetus ir dalinai patenkinus priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. M. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio ir priimti naują sprendimą - ieškinį iš dalies patenkinti, sprendimą dėl priešieškinio palikti nepakeistą. Paskirti ieškovui naudotis 0,0419 ha, 0,0106 ha, žemės plotus, pažymėtus projekte raide „C“, atsakovui paskirti naudotis 0,0814 ha, 0,0448 ha, 0,0309 ha žemės plotus, pažymėtus projekte raide „B“. Bendram naudojimui palikti 0,0277 ha, pažymėta projekte raide „A“ ir 127 kv. m. po pastatais (0,25 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Paskirti ieškovui naudojimui gyvenamojo namo patalpas 1-1/14,55 m², 1-4/12,05 m², 1/2 dalį kambario 1-2/13,62 m², 11/25 dalis R-1/9,75 m² (viso 37,70 m²), atsakovui - 1-3/34,10 m², 1-5/20,21 m², 1-6/31,88 m², 1/2 dalis 1-2/13,62 m², 14/25 dalis R-l/9,75 m², R-2/14,82 m² (viso 113,28 m²)
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:
1.Nurodo, kad LR CK 4.75 str. nurodo, kad bendros dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas šioje byloje to nepadarė, prašomą naudojimosi patalpomis tvarką atmetė, nurodydamas, kad patalpos nėra vienodos vertingumo prasme. Esant tokiai situacijai, teismas neabejotinai privalėjo spręsti ginčą ir pasirinkti vieną iš variantų, o ne abiejų šalių ieškinius dėl gyvenamojo namo (patalpų) atmesti. Ginčo name yra du įėjimai - vienas per patalpą 1-1 , kitas per patalpą 1-3. Įėjus per patalpą 1-1, galima patekti į virtuvę 1-2 ir į patalpą 1 - 4. Įėjus į patalpą 1 -3, galima patekti į virtuvę 1-2 ir į mansardos aukšto patalpas 1-6, 1-5.
2. Teismas skundžiamu sprendimu iškėlė problemą, kad būdas, nustatant naudojimosi tvarką, turi būti racionalus, atitiktų šalių turimas idealiąsias dalis ir būtų įgyvendinamas be didelių investicijų, tačiau nenurodė, kokiu dar būdu šiuo konkrečiu atveju problemą spręsti. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendraturčių faktinių santykių padėties. Teismas nurodė, kad esant nuolatiniams konfliktams, negali būti nustatyta bendram naudojimuisi rūsio patalpa ir virtuvė. Tačiau teismas, priimdamas tokią išvadą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad dabar nėra jokios naudojimosi tvarkos patalpomis ir kad atsakovas ieškovo visiškai neįleidžia į ginčo patalpas. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra naudingas tik atsakovui, o ieškovo teisės liko neapgintos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje - priešieškinį tenkinti iš dalies ir atmesti priešieškinį dalyje dėl reikalavimo atidalinti A. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio Padubysio k., Kelmės rajone, priteisiant A. M. natūra namų valdos 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius Padubysio k., Kelmės rajone, o ieškovui P. M. - už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje - 5125,00 Lt piniginę kompensaciją ir A. M. priešieškinį tenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:
1.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje dalyje priėmė vadovaudamasis LR CK 4.75 str., tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl LR CK 4.80 str. reikalavimo, nors būtent šia materialinės teisės norma vadovaujantis buvo pareikštas priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Esant bendrajai dalinei nuosavybei, viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią galima realizuoti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Tačiau bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, šį klausimą pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį sprendžia teismas. Pagal CK 4.80 str. 2 d. prasmę daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
2. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, priimdamas sprendimą, pasisakė tik vieninteliu aspektu, kad atsakovas pateikęs šildymo sistemos įjungimo sąmatą, jokių kitų variantų nepasiūlė. Iš į bylą pateiktos namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad ginčo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra viena virtuvė (1-2) ir vienas gyvenamasis kambarys (1-4), kuris yra apšildomas krosnimi, tambūras (1-1), veranda (1-3), mansarda (1-5, 1-6), rūsys (R-l; R-2). Pagal LR Aplinkos ministro įsakymu 1999-09-30 Nr. 310 Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka patvirtinimo“ nuostatas „III Terminai ir apibrėžimai“, prie gyvenamųjų patalpų kambarių priskiriamos gyventi tinkančios šiltos patalpos. Tokia patalpa name tėra gyvenamasis kambarys 1-4 12,05 m² ir virtuvė l-2 13,62 m². Didesnę namo dalį sudaro neapšildomos patalpos: tambūras l-l 14,55m², veranda 1-3 34,10 m², mansardoje kambariai 1-5 20,21m²; 1-6 31,88m². Minėto STR III skyriaus nuostatos paaiškina, kad uždara veranda - priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis „šaltomis" atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku. Pagal esamą faktinę gyvenamojo namo būklę, mansardos patalpos (1-6) yra žemos, nesuremontuotos, neįrengtos, neparuoštos gyventi, tinkamos sandėliavimui. Iš šių argumentų matyti, kad gyventi name visus metus yra tinkamai paruoštas vienintelis kambarys (1-4) ir virtuvė (1-2). Taigi, realizuojant bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdą ,nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ar atidalinti daiktą natūra, gyvenamojo namo patalpos savo paskirtimi, savybėmis liudija būtinybę name atlikti esmingus pertvarkymus.
Žemesnės instancijos teismas
3.Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas, kad galimai reikalingi patalpų pertvarkymai, nevisapusiškai išanalizavo ir neįvertino, kad į bylą pateikta šildymo sistemos įjungimo sąmata patvirtina esant reikalingas dideles investicijas.
4. Nurodo, kad teismas sprendime visiškai neanalizavo nuosavybės įgijimo bei bendraturčių nuosavybės dalių fakto. Bylos ieškovas P. M. 1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje įgijo paveldėdamas privalomąją palikimo dalį, o atsakovas A. M. – 3/4 paveldėjo pagal testamentą. Jau vien P. M. nuosavybės teisės įgijimas paveldėjimu į privalomąją palikimo dalį yra sąlygojamas išlaikymo reikalingumo, o tai leidžia pagrįstai abejoti bendraturčio finansinėmis galimybėmis daryti esmingas investicijas į gyvenamojo namo pertvarkymus. Be to, ieškovas P. M. nepateikė į bylą įrodymų, kad galima gyvenamojo namo patalpas apšildyti už mažesnę kainą, nepaneigė išlaidų šildymo sistemai būtinumo.
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdama priešieškinį skundžiamoje dalyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (Civilinė byla Nr. 3K-3-780/2003), tačiau neatsižvelgė, kad toje pačioje nutartyje teismas yra išaiškinęs LR CK 4.80 str. 2 d. nuostatą, jog „be sutikimo priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui galima, jeigu jo dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, žymiai mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi“.
6. Nurodo, kad teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą, visiškai nepasisakė dėl tarp atsakovo ir ieškovo vyraujančio priešiškumo, nors šią aplinkybę vertino atmesdamas P. M. reikalavimą dėl naudojimosi namų valda 0,2500 ha. Konfliktinė situacija tik patvirtina, kad neįmanoma ne tik tinkamai prižiūrėti ir naudoti turtą dviems savininkams, bet ir rasti abipusiai protingus ir teisingus, racionalius sprendimus dėl namo pertvarkymo.
7.Nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė, kad ieškovas turi nekilnojamąjį turtą Kaune. Tuo tarpu atsakovas naudojasi motinai V. M. priklausančiu butu, o savo nuosavybe turimą turtą - ginčo namų valdą - leido naudoti savo mamai. Atsakovas su savo motina nuolat ir nuosekliai rūpinasi namų valdos priežiūra, tai patvirtina jo interesą šiuo turtu, jo funkcionavimu, plėtojimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas P. M. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1.Nurodo, kad vadovaujantis Reglamento 1.14.01:1999 nuostatomis „Terminai ir apibrėžimai“ prie gyvenamųjų patalpų kambarių priskiriamos gyventi tinkančios šiltos patalpos. Tačiau to pačio reglamento III skyriuje „Terminai ir apibrėžimai“ yra nurodyta, kad šilta patalpa, tai šiltomis atitvaromis apribotoje erdvėje esanti patalpa, nepriklausomai nuo to, ar joje yra šildymo prietaisų ar jų nėra. Taigi akivaizdu, kad ta aplinkybė, kad ieškiniu prašomose patalpose nėra šildymo prietaisų, niekaip negali paversti patalpų netinkamomis gyventi arba tinkamomis tik sandėliavimui, kaip nurodo atsakovas.
2. Nurodo, kad nuosavybės teisės įgijimo ir bendraturčių nuosavybės dalių fakto aplinkybės neturi jokios teisinės prasmės ir jų aiškinimais niekaip negali įtakoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo. Ieškovas neabejotinai turįs teise naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, nepriklausomai nuo jų įgijimo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo ieškovo P. M. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1.Nurodo, kad patenkinus ieškovo apeliacinį skundą būtų pažeistos LR CK 4.37 str. l d., 4.81 str. l d., 1.5 str. nuostatos, nes ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos. Faktas, kad gyvenamajame name yra du įėjimai, nekeičia patalpų paskirties ir galėjimo naudotis patalpomis pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovas sau siekia priskirti visas namo gyvenamąsias patalpas, kuriomis galima naudotis ištisus metus.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nepateikė pasiūlymų ir duomenų, kaip žada kompensuoti atsakovui už tenkančią funkcine paskirtimi mažiau vertingą namo patalpų dalį. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad naudotųsi 33,41 m² plotu, o 4,33 m² galėtų likti atsakovui už patiriamus nepatogumus. Visi šie P. M. skundo argumentai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsakyti, o pateikdamas motyvus tik apeliaciniame skunde, net nenurodo, kur ir kokiomis patalpomis siūlomi 4,33 m² kompensuotų atsakovo patiriamus nepatogumus už nešildomas verandos, nesuremontuotas mansardos patalpas. Taip pat ieškovas nepagrindžia, kad toks kompensavimas proporcingai ir realiai atitiks atsakovo tenkančios namo dalies apšildymo ir remonto kaštus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nekonstatuoja (LR CPK 320 str. 1d.).
Pagal abiejų šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalykas yra nuosavybės teisų įgyvendinimą, reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas, o ginčo objektas yra 0,25 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), esantys Padubysio k., Kelmės rajone.
Dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo
LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju šalys konfliktuoja dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos ir dėl atidalijimo būdo nesutaria. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK 4.80 str. 1 d.) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt.v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005). Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (LR Statybos įstatymo, LR Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v.S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006).
Iš bylos duomenų matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 150,98 m² gyvenamasis namas, kuriame nėra ieškovo paveldėtą 1/4 dalį namo atitinkančio dydžio atskiros patalpos (I tomas b.l. 13-18). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą jam paskyrus naudotis patalpomis 1-1 (14,55 kv. m), 1-4 (12,05 kv. m, kuri yra šildoma nuo virtuvėje įrengtos krosnies) bei ½ dalimi 1-2 virtuvės (13,62 kv. m), o atsakovui paskyrus naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-3 (34,10 kv. m), 1-5 (20,21 kv. m), kurios yra nešildomos, todėl žiemą neįmanoma gyventi, paskyrus naudotis mansardos patalpa 1-6 (31,88 kv. m), kuri yra neįrengta, ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnė patalpos. Prašymą dėl naudojimosi namu, jį atitinkamai rekonstravus, tvarkos nustatymo pareiškė ieškovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą, tačiau jo nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas iš bendratučių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (LR CK 4.76 str.), todėl ieškovas privalėjo pateikti ir paskaičiavimus, kiek kainuotų jo siūlomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos realizavimas. Tokių paskaičiavimų ieškovas nepateikė, kaip nepateikė ir siūlomos namo rekonstrukcijos išlaidų kompensavimo būdo. Be to, atsižvelgiant į pertvarkymų pobūdį, turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kadangi naudojimosi namų valdos 0,2500 ha žemės sklypu tvarką ieškovas prašė nustatyti, atsižvelgiant į gyvenamojo namo patalpų naudojimą, o apeliaciniame skunde nepasisako dėl naudojimosi namų valdos 0,2500 ha žemės sklypu tvarkos, todėl apeliacinė instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31d. sprendimas dalyje, kuria ieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu. Bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais (išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt.). Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 str. 2 d. normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Vadovaujantis LR CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v.S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006).
Byloje nustatyta, kad atsikirsdamas į ieškovo ieškinį atsakovas pateikė lokalinę sąmatą dėl šildymo sistemos įjungimo, iš kurios matyti, jog tam, kad neliktų bendro naudojimosi patalpų, namo patalpose, pažymėtose plane indeksais 1-3 (34,10 m²), 1-5 (20,21 m²), 1-6 (31,88 m²) (I tomas b.l. 17-18), kad atsakovas galėtų gyventi šildomuose patalpose pagal ieškovo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, reikalinga įrengti šildymo sistemą, kuri kainuotų apie 41360 Lt (I tomas b.l. 33-34). Kaip matyti iš VĮ „Registrų centro“ Šiaulių filialo pažymos apie nekilnojamojo turto, esančio Kelmės raj. sav. Padubysio kaime, rinkos vertę, ir vertinamo turto apžiūrėjimo ir rinkos vertės nustatymo akto, turto vertinimo dienai 150,98 m² gyvenamojo namo 1A1m, unikalus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 18000 Lt; 29 m² ūkinio pastato 2I1m, unikalaus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 500 Lt; 0,25 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2000 Lt, viso namų valdos rinkos vertė 20500 Lt (I tomas b.l. 87-90). Tokiu būdu darytina išvada, jog lėšos, kurios būtų reikalingos skirti gyvenamojo namo rekonstrukcijai bent du kartus viršija gyvenamojo namo, kurio naudojimosi tvarką prašė nustatyti ieškovas, rinkos vertę. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo paskirčiai. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad ieškovas P. M. 1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje įgijo paveldėdamas privalomąją palikimo dalį, o atsakovas A. M. – 3/4 paveldėjo pagal testamentą (I tomas b.l. 81, 82-83). Kadangi, kaip jau anksčiau minėta, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti (LR CK 4.76 str.), o šildymo sistemos įjungimas preliminariai kainuotų 41360 Lt, todėl ieškovas privalėtų padengti ¼ šildymo sistemos įjungimo kainos, kas sudarytų 10340 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į privalomąją palikimo dalį preziumuojama asmenims, kuriems reikalingas išlaikymas (LR CK 5.20 str.), o iš prijungtos civilinės bylos Nr. A2-100-322/2006 matyti, kad ieškovas yra II grupės invalidas ir todėl nedarbingas. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybės, ieškovas nėra pateikęs. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui būtų gana problematiška įgyvendinti bendraturčių pareigą proporcingai savo daliai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas. Be kita ko, byloje nustatyta, kad šalys nuolatos konfliktuoja dėl joms daline nuosavybe priklausančio turto, todėl kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalėjo pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, nes neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymą dėl naudojimosi namu, jį atitinkamai rekonstravus, tvarkos nustatymo pareiškė ieškovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą. Tačiau ieškovo reikalaujamos gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkos realizavimo sąmatą pateikė atsakovas (I tomas b.l. 33-34). Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad sąmata ginčo namo apšildymui yra nereali, o jis, turėdamas ¼ dalį nuosavybės neišspręs atsakovo, o kartu ir viso namo šildymo sistemos problemos (II tomas b.l. 20), tačiau nepateikia kitos sąmatos, kuri jo manymu galėtų būti prieinama. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo priešieškiniu, kuriuo prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors nurodo, kad yra pensininkas, blogos sveikatos, o prie namo išlaikymo prisidės tik pagal išgales, šiuo metu kaime negyvena, prie namo išlaikymo neprisideda, bet nori tolimesnį savo gyvenimą susieti su tėviške (II tomas b.l. 1a-6). Pažymėtina, kad jeigu vienas iš bendratučių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kitas bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo atlyginimą (LR CK 4.76 str.). Todėl atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į LR CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje vienintelis ir teisingiausias abiejų šalių atžvilgiu ginčo išsprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad su priešieškiniu atsakovas pateikė ir turto vertinimo ataskaitą (I tomas b.l. 87-128), kurios ieškovas neginčijo, sutiko su joje nurodytomis turto vertėmis.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atidalijamam bendraturčiui kompensaciją pinigais, todėl šioje dalyje Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas priešieškinį patenkinti. Atidalinti A. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančių Padubysio k., Kelmės rajone, priteisiant A. M. natūra namų valdos 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius Padubysio k., Kelmės rajone, o ieškovui P. M. už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti iš atsakovo A. M. 5125 Lt piniginę kompensaciją.
Pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidą priteisimą atsakovui, nepagrįstai nustatė, jog atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5543,75 Lt, kai tuo tarpu iš bylos duomenų matosi, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2953,75 Lt (I tomas b.l. 47,151,159). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, todėl keistinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, jog iš ieškovo atsakovui priteistinos 2953,75 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo P. M. atsakovui A. M. priteistinos 1334 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.,8 p., 93 str. 1 d.).
Iš ieškovo P. M. valstybei priteistinos 5,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti.
Atidalinti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančių Padubysio k., Kelmės rajone, priteisiant A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) natūra namų valdos 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius Padubysio k., Kelmės rajone, o ieškovui P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5125 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus) piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovui A. M. 2953,75 Lt (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris litus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovui A. M. 1334 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo P. M. valstybei 5,90 Lt (penkis litus, 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.