Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešeja L. Aleknaviciene Civiline byla Nr. 2A-11-124 /2011

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011m. sausio 18 d.

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Laisves Aleknavicienes,

teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo P. M. apeliacini skunda del Kelmes rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 31d. sprendimo civilineje byloje Nr.2-12-446/2010 pagal ieškovo P. M. ieškini atsakovui A. M. del naudojimosi žemes sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. M. priešieškini ieškovui P. M. del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas P. M. ieškiniu (3–6 b. l., 1 t.), kreipesi i teisma, prašydamas:

- nustatyti ieškovui P. M. ir atsakovui A. M. nuosavybes teise priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), 150,98 kv. m, bendro ploto patalpu naudojimosi tvarka: P. M. paskirti naudotis patalpas: 1-1 14,55 kv. m; 1-2 13,62 kv. m; 1-4 12,05 kv. m, viso 40,22 kv. m, o atsakovui A. M. paskirti patalpas: 1-3 34,10 kv. m; 1-5 20,21 kv. m; 16 31,88 kv. m; R-1 9,75 kv. m; R-2 14,82 kv. m, iš viso 110,76 kv. m patalpas, esancias gyvenamajame name, priteisiant iš ieškovo P. M. 1058,75 Lt kompensacija.

- nustatyti ieškovui P. M. ir atsakovui A. M. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo, esancio(duomenys neskelbtini, naudojimosi tvarka kaip nurodyta žemes sklypo plane - ieškovui P. M. , suteikiant naudotis 525 kv. m ploto žemes sklypu, plane pažymetu raide „C“, atsakovui A. M. , suteikiant naudotis 1571 kv. m ploto žemes sklypu, plane pažymetu raide „B“, o 277 kv. m ploto žemes sklypa, plane pažymeta raide „A“, priskirti naudotis bendrai.

Ieškovas nurode, kad jam ir atsakovui A. M. bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso turtas–0,25 ha žemes sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui P. M. priklauso 1/4 dalis turto, atsakovui – 3/4 dalys. Gyvenamasis namas statytas 1949 metais, 1995 metais atliekant jo rekonstrukcija, buvo pristatyti du priestatai 2a1ž ir 3a1ž rusys ir pastoges patalpos. Bendras pastato plotas – 150,98 kv. m. Name yra 2 iejimai. Patalpos 1-2 ir 1-4 nebuvo niekada rekonstruotos, buvo atliekamas tik einamasis remontas. Norint atlikti pastato atidalijima iš bendrosios nuosavybes natura reikia parengti rekonstrukcijos projekta, o tai yra susije su neproporcingai didelemis išlaidomis ir yra ekonomiškai netikslinga.

Del žemes sklypo ieškovas nurode, kad sklypas, pažymetas C-419, yra nutoles nuo gyvenamojo namo lAlm 3,7 m atstumu ir cia pasodinti vaismedžiai bei vaiskrumiai. Sklypas C-419 ribojasi su 0,78 ha žemes sklypu, kuriame ieškovui priskirtas sklypo plotas sudaro 0,195 ha. I ši 0,195 ha žemes sklypa galima patekti tik per sklypa C-419, atskiro ivažiavimo i 0,78 ha žemes sklypa nera. Sklypas C-106 yra prie ukinio pastato 2I1 m. ir jame jokiu medžiu nera. Šioje valdoje yra savavališkai pastatytas ukinis pastatas 311 ž. Po pastatais esantis žemes sklypo plotas nera dalijamas, nes pastatai yra valdomi bendrosios dalines nuosavybes teise. Žemes sklypo plotai yra paskaiciuoti pagal teisiškai nustatytas dalis. Žemes sklypai nera sujungti i viena sklypa, nes yra skirtingos žemes sklypu paskirtys.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ukini pastata 2I1 m., 29 kv. m dydžio ieškovas su atsakovu nori naudotis bendrai, proporcingai turimam nuosavybes teises dydžiui. Ukinio pastato viduje yra pertvara. Pagal turimas nuosavybes teises dalis ieškovui priklauso 7.25 kv. m, o pagal išorinius išmatavimus - 1,48 m. plocio ir 4,90 m. ilgio.

Priešieškiniu (94–99 b. l., 1 t.) atsakovas A. M. prašo atidalyti atsakovo A. M. dali iš bendrosios dalines nuosavybes 0,25 ha žemes sklypo, pastato - gyvenamojo namo, pastato - ukinio pastato, esanciu (duomenys neskelbtini), priteisti A. M. natura namu valdos 0,25 ha žemes sklypa, pastata – gyvenamaji nama, pastata– ukini pastata, esancius Padubysio k., Kelmes rajone, o ieškovui P. M. už jo turima dali bendrojoje nuosavybeje 20 000,00 Lt pinigine kompensacija, ieškovo P. M. ieškini atmesti, priteisti bylinejimosi išlaidas.

Atsižvelgiant i tarp šaliu susiklosciusia konfliktine situacija, vis tesiama bylinejimasi teisme, šaliu poreiki naudotis daiktu, atsakovas prašo atidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes priteisiant jam natura namu valdos 0,25 ha žemes sklypa, gyvenamaji nama, ukini pastata, esancius (duomenys neskelbtini), o ieškovui P. M. už jo turima dali bendrojoje nuosavybeje – 20 000,00 Lt pinigine kompensacija.

Ieškovas P. M. gyvena Kaune, t. y. jo nuolatine gyvenamoji vieta yra toli nuo paveldeto turto, jo dalis bendrame turte yra žymiai mažesne nei atsakovo, jis nesiulo atsakovui pinigines kompensacijos už jo dali, paveldeta turto dalimi jis nesinaudoja ilga laika. Bylos nagrinejimo metu ieškovas nurode, kad paskutini karta (duomenys neskelbtini) buvo teismo išvažiuojamojo posedžio metu, t. y. 2008 m. sausio 18 d. I paveldeto turto apsauga, pagerinima, išlaikyma jokiu lešu ieškovas nera investaves. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalines nuosavybes nesukeltu sunkiu pasekmiu ieškovui. Atsakovo A. M. dalis bendrame turte žymiai didesne nei ieškovo. Mociutes turta jis paveldejo testamentu, t. y. tokia buvo turto palikejos valia, cia nuolatos gyvena jo mama, kuri rupinasi turto apsauga, prižiuri ir puoseleja sodybos aplinka, atsakovo nurodyta pinigu suma – 20 000 Lt yra reali ir pakankama ieškovo turetai daliai bendrame turte kompensuoti, nes gyvenamasis namas nedidelis, medinis, statytas 1949 metais, neesmingai rekonstruotas 1995 metais, vidutine rinkos verte VI Registru centro 2007-01-03 duomenimis tik 17884 Lt, 0,25 ha namu valdos vidutine rinkos verte 2007-01-10 duomenimis 1540 Lt, 2007-07-04 viso šalims priklausancio nekilnojamojo turto – 0,25 ha žemes sklypo, gyvenamojo namo ir ukinio pastato vidutine rinkos verte - 20500 Lt. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, tokio dydžio kompensacija sutinka moketi, todel abejoti, kad jis tures galimybiu sumoketi šia suma ieškovui, nera pagrindo.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009-02-09 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-21/2009, kur buvo sprendžiamas analogiškas ieškovo ir atsakovo gincas, nurode, kad priteisti kompensacija be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturciams galima, kai išnaudotos visos galimybes, parenkant atidalijimo budus, siekiant padalyti daikta, nepadarius jam neproporcingos žalos. Teismas taip pat nurode, kad ieškovui priklausanti idealioji dalis nera didele - tik ¼, taciau realioji ieškovui priklausancios nuosavybes dalis yra gana didele – 37,70 kv. m. Pirmos instancijos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškini del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes, netinkamai pritaike ir išaiškino materialines teises normas, kas pagal CPK 330 str. sudaro pagrinda panaikinti teismo sprendima.Teismas pažeide CPK 185 straipsnio nuostatas, numatancias, kad teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktu irodymu, kad ne karta ginca del naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ieškovas bande spresti su atsakovu geruoju, siulydamas jam ivairius variantus, tarp ju ir toki, kad minetomis patalpomis naudotusi atsakovas. Šie procesines teises normu pažeidimai pagal CPK 329 str. 1 d. taip pat sudaro pagrinda panaikinti teismo sprendima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma, neperžengdamas apeliacinio skundo ribu, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacines instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprende byla tiek teisine, tiek faktine.

Apeliacijos dalykas yra bendrosios dalines nuosavybes teisiu igyvendinima reglamentuojanciu teises normu aiškinimas ir taikymas. Šioje byloje ginco objektas yra 0,25 ha žemes sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esantys pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ukinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindine bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo taisykle, pagal kuria bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu. Bylos medžiaga, ieškinys ir priešieškinys patvirtina, kad šalys nesutaria del nuosavybes teisiu igyvendinimo budo. Bendrosios nuosavybes teisiu igyvendinimo aspektu šalys praše skirtingai spresti bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo i ginco dalyka klausima. Pirmosios instancijos teismas pripažino bendrosios nuosavybes teise valdomo turto atidalijimo prioriteta prieš naudojimosi šiuo turtu nustatyma ir vadovaujantis CK1.5 str. itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, siekiant išvengti gincu ateityje, igyvendinant bendraturciu teises i bendra turta, atidalino natura turta, priteisdamas visus paveldeto turto objektus atsakovui. Teismas sprende, kad daikto atskyrimas natura yra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirciai. Priteisdamas turta natura, teismas sprende, jog daikto dalies iš bendraturcio paemimas neturetu buti vertinamas kaip esminis savininko teisu pažeidimas ir remesi LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju nutartimis 3K-3-485/2006, Nr.3K-3-780/2003, 3K-3-85/2006. Del pastarosios nutarties taikymo pasisake Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiliniu bylu kolegija 2009-02-09 d. nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-21/2009, nagrinejant ginca tarp tu paciu šaliu. LAT nurode, jog šioje byloje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuluotos taisykles negali buti taikomos, nes šiuo atveju nuosavybes teisiu igyvendinimo klausimas yra sprendžiamas i iš esmes skirtinga savo parametrais ir struktura daiktiniu teisiu objekta. Šioje byloje ieškovui priklauso 37,74 kv. m. patalpos, ir tai suteikia pagrinda pripažinti, kad gyvenamas namas yra dalus, o tarp bendraturciu kylancios konfliktines situacijos del naudojimosi nuosavybe nepripažintinos pakankamu pagrindu atidalijimo klausima spresti tokiu budu, kaip išsprende I instancijos teismas–priteisiant vienam iš bendraturciu –atsakovui natura visa gyvenamaji daikta. LAT nurode, jog priteisti kompensacija be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturciams galima, kai išnaudotos visos galimybes, parenkant atidalijimo budus, siekiant padalyti daikta, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. rugsejo 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant del atidalijimo budo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo buda, kuris geriausiai apgintu bendraturciu teises, taip pat nepaneigtu ne vieno iš bendraturciu teises i jam priklausancia dalytino turto dali. Ieškovo realioji nuosavybes dalis (37,70 kv. m dydžio) yra gana didele ir butu galima ja racionaliai atidalyti, todel jo teises i jam natura priklausancia dalytino turto dali neturetu buti paneigta, sumokant byloje nustatyta pinigine kompensacija, bet kartu ji neturetu buti igyvendinama tokiomis salygomis, kaip pasiule ieškovas, nes tokiomis salygomis atlikus gyvenamuju patalpu atidalijima ar nustacius naudojimosi tvarka pažeidžiamos atsakovo teises jam paskiriant nepalyginamai mažiau vertingas patalpas. LAT nurode, jog šalys turtetu vykdyti bendradarbiavimo pareiga. Iš esmes abi šalys pateike beveik analogiškus reikalavimus, kaip ir anksciau nagrinetoje civilineje byloje Nr. 2-17-322/2008. Kolegija sprendžia, kad teismas nepagristai suabsoliutino šaliu konfliktiškus santykius, kuriu ivertinima pateike LAT Civiliniu bylu kolegija 2009-02-09 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-21/2009. Kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada del turto netekimo pasekmiu sunkumo ieškovui, nes cia yra apelianto teviške, greta šios valdos ieškovas turi žemes, kurioje nera statiniu. Abi šalys šiuo metu negyvena sodyboje, taciau ieškovas siekia ja naudotis, ka patvirtina ir dirbamos žemes sklypo turejimas. Kolegija mano, kad I instancijos teismas, nuspresdamas atsakovui priteisti visa namu valda, padare nepagrista išvada, kad vieno iš bendraturciu nuosavybe kaip Konstitucijos saugoma vertybe yra svarbesne ir reikšmingesne bei labiau saugoma, negu kito bendraturcio nuosavybe.

Šalys šioje byloje nevykde bendradarbiavimo pareigos. Atsakovas šioje byloje natura turto atidalyti nepraše, o praše jam skirti visa valda, ieškovui priteisti pinigine kompensacija. Todel gincui tarp šaliu išspresti prioritetas butu teikiamas naudojimosi tvarkos namu nustatymui, t. y. ieškovo reikalavimo del naudojimosi tvarkos nustatymo išsprendimui, jei nera galimybes atidalinti turto be neproporcingos žalos jo paskirciai. Šis klausimas del galimybes atidalyti turejo buti pirmiausia ir analizuojamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateike savo naudojimosi tvarkos namu nustatymo varianta ir projektini pasiulyma, taciau teismui kilo abejoniu del ieškovo pasiulyto namo pertvarkymo technines galimybes del apšildymo irengimo. Teismas atsižvelge i tai, kad ieškovas nesprendžia vandentiekio, kanalizacijos irengimo klausimo ir prašo palikti naudojimuisi vertingiausias patalpas, kas neatitinka racionalumo, proporcingumo, protingumo kriteriju, su kuo kolegija sutinka. Taciau kolegija vertina, kad šiuo atveju teismas turejo vadovautis CPK 179 str. 1 d. nuostatomis ir pasiulyti pateikti papildomus irodymus del projektinio pasiulymo igyvendinimo galimybes, gavus atitinkamai iš kompetentingu instituciju reikalingus leidimus ir suderinimus tokiam šildymo irengimui. Be to, siekiant suvienodinti patalpu funkcionaluma, norint suderinti šaliu interesus, teismas turejo pasiulyti patikslinti ieškovui jo pateikta projekta. Kolegija mano, jog tokia galimybe yra, atskiriant dali kitu patalpu, bei šalims paliekant naudotis bent po viena iš pagrindiniu namo patalpu. Tik galutinai išsprendus ieškovo reikalavima del naudojimosi tvarkos nustatymo jo siulomu budu galimybes ir nustacius, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas neimanomas, teismas turejo svarstyti priešieškinio reikalavima del turto atidalijimo klausimo pagal atsakovo priešieškini. Teismas nesiaiškino, kiek gali kainuoti vandentiekio, atskiro elektros ivado ivedimas, mansardos apšildymas, ar galima tai atlikti mažesnemis sanaudomis, negu nurodo atsakovas.

Kolegija atkreipia demesi, kad nagrinejant turto atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes klausima, turto atidalinimo klausimas svarstytinas pagal esama padeti, t. y. turi buti sprendžiama, ar toki turta, koks jis yra atidalijimo momentu, yra galimybe atidalyti, nepadarant žalos jo paskirciai, tam tikru, nedideliu sanaudu poreikis, kada atidalijimas natura butu imanomas, negaletu buti laikomas neproporcingos žalos padarymu. Pažymetina, kad istatymai nedraudžia ir mišraus atidalijimo budo, todel tais atvejais, kai imanoma padalyti daikta be neproporcingos žalos jo paskirciai, taciau toks padalijimas neatitinka bendraturciu daliu bendrojoje dalineje nuosavybeje, taip pat galimas atidalijimas natura, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturciui natura tenkancia didesne daikto dali.

Pateikdamas rekonstrukcijos projekta, atsakovas siekia žymiai pagerinti esama padeti, perstatyti visa nama, visas patalpas, irengti abiejuose butuose vonias, tualetus ir atlikti kitus pertvarkymus, ko šiuo metu nera irengta ginco name. Atsakovas irodineja, jog tai yra neracionalu ir butu padaryta neproporcinga žala daiktui, atidalijant gyvenamaji nama, nes pagal jo pateikta pastato rekonstrukcijos projekta samatine kaina yra 139 682 Lt. Kolegija sprendžia, kad šalys neišnaudojo visu galimybiu racionaliai atidalyti ju dalis iš bendrosios dalines nuosavybes, o teismas nesiule suderinti poziciju (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju galima rasti racionalaus atidalijimo natura varianta. Atsakovo pateiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, jo igyvendinimo kaina ir ribotos ieškovo galimybes kompensuoti nurodomas rekonstrukcijos išlaidas negali visiškai eliminuoti tinkamo savininko nuosavybes teisiu igyvendinimo–atidalijimo natura galimybes, nes galimos alternatyvios, mažiau išlaidu reikalaujancios patalpu apšildymo galimybes, vandentiekio irengimo galimybes, tai patvirtina ir ieškovo pateiktas apšildymo projektas, atitinkamai gyvenamuju patalpu funkcinio vertingumo suvienodinimas ir pan. Teismas neanalizavo, ar nera galimybes pertvarkyti pastata ir atidalyti su mažesnemis sanaudomis, negu nurodo atsakovas, nesprende klausimo del atitinkamu specialistu iškvietimo del šiu klausimu išvadoms pateikti, su specialistais nesiaiškino, ar nera galimybes atidalyti turto be neproporcingos žalos pagal atsakovo projektini pasiulyma su mažesnemis sanaudomis.

Atidalijimo atveju priteisti kompensacija paprastai galima prašanciajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendra nuosavybes valdyma, sutinka gauti kompensacija. Šiuo atveju ieškovas kategoriškai nesutinka gauti kompensacija.

Byloje faktiškai nebuvo aiškinamasi ginco namo atidalijimo natura galimybes, todel neatskleista bylos esme.

Nustatant naudojimosi turtu tvarka ar atidalijant turta, reikia tiksliai atriboti turto dydi, išsiaiškinti, ar nera ginco del dalies dydžio. Atkreiptinas demesys i tai, kad paraleliai šiam procesui kitoje civilineje byloje pagal atsakovo ieškini yra sprendžiamas klausimas del leidimo be ieškovo P. M. sutikimo pakeisti gyvenamojo namo bei ukinio pastato kadastrinius duomenis, kadangi kadastriniai matavimai yra netikslus. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina Šiauliu apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2009-09-18 d. faktiniu duomenu patikrinimo aktas (38–39 b. l., 2 t.), mansardoje fiksuojantis kitokius duomenis, negu nurodyta kadastriniu matavimu byloje. Kadangi kadastriniu matavimu byloje nebuvo nurodytas mansardos patalpu aukštis, šie duomenys buvo patikslinti 2009-07-20 d., nesant ieškovo sutikimo. 2010-03-01 d. sprendimu Šiauliu apygardos administracinis teismas pripažino tai esant ieškovo teisiu pažeidimu. Nurodyto klausimo išsprendimas kitoje civilineje byloje turi reikšmes naudojimosi turtu ar turto atidalijimo byloje dalyvaujantiems asmenims, nes nera aiški kiekvienam priklausancio turto dydžio dalis. Del to kolegija sprendžia, jog išsprendus byla, nebaigus spresti klausimo del kadastriniu matavimu teisingumo, ir priemus sprendima keisti išmatavimus, butu pažeistos šaliu teises, pažeistas ir ekonomiškumo principas.

Ieškovas pateiktu ieškiniu praše nustatyti ir naudojimosi sklypu tvarka. Del naturalaus žemes sklypo ir jame esanciu pastatu ryšio, nuo to, kaip bus nustatyta naudojimosi pastatais tvarka, gali priklausyti ir tinkamiausios žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas. Bendraturciams valdant bendrosios nuosavybes teise pastatus–gyvenamaji nama bei ukio pastata, naudojimosi tvarkos šiais objektais nustatymo tvarkos klausimas turi buti sprendžiamas kompleksiškai. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims bendrosios nuosavybes teise priklauso ne tik gyvenamasis namas, bet ir ukinis pastatas, kurie abu yra ginco sklype. Del šio klausimo sprendimo kompleksiškumo, neišsprendus naudojimosi ukiniu pastatu tvarkos, nera galimybes spresti ir naudojimosi žemes sklypu tvarkos. Ieškovas ieškinio reikalavimuose nenurodo prašymo nustatyti šiuo ukiniu namu tvarkos, nors iš ieškinio turinio matosi, kad jis prašo nustatyti ukiniu pastatu unikalus Nr. 5499-5003-7020 naudojimosi tvarka (1–6 b. l., t. 1). Nesant nurodyto šio reikalavimo, ieškinys turetu buti tikslintinas, kas gali buti atliekama tik pirmosios instancijos teisme.

Kolegija mano, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esme, neišaiškintos esmines faktines aplinkybes ir apeliacines instancijos teismui tektu ja nagrineti iš naujo nuo ieškinio priemimo stadijos, taciau apeliacinis procesas pripažistamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo kontroles forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinejimu, taip pat atsižvelgtina i nauju irodymu pateikimo apeliacines instancijos teismui ribojima (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, ieškini iš esmes išnagrinejus apeliacineje instancijoje proceso dalyviai netektu galimybes apskusti priimta sprendima apeliacine tvarka ir tuo butu pažeistos ju teises.

Atsižvelgiant i neištirtu aplinkybiu apimti ir pobudi, irodymu gavimo galimybes, i tai, kad turi buti tikslintinas ir ieškinys, bei i tai, kad yra neišspresta byla del kadastriniu matavimu teisingumo, kolegija gražina nagrineti byla pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d.2 p.).

Iš dalies patenkinus apeliacini skunda ir gražinus byla nagrineti iš naujo, bylinejimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes ju paskirstymo klausima spres pirmos instancijos teismas, priimdamas galutini sprendima šioje byloje.

Gražinant nagrineti iš naujo, ieškovui yra gražintinas jo sumoketas žyminis mokestis (CPK 3 str., 87 str. 1 d. 7 p.)

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Kelmes rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 31 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Gražinti apeliantui P. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Lt (šešiasdešimt šešiu) litu žymini mokesti, sumoketa 2010-06-30 d. Valstybinei mokesciu inspekcijai.

Nutarti dalyje del žyminio mokescio gražinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesciu inspekcijai.