Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. E. patikslintą ieškinį atsakovams E. V. ir J. V. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. G., I. Ž., Z. V., individuali įmonė „Aikė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30 460,70 Eur nuostolių atlyginimo (detalizuodamas, jog juos sudaro 14 723,20 išlaidos sėjos paruošiamiesiems darbams ir negautos pajamos – 15 737,50 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje (ir dublike) nurodė, kad žodinės neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarties pagrindu ieškovas 5 metus naudojosi 5,5 ha ploto žemės sklypu, o nuo 2021 m. ir – 2,69 ha ploto žemės sklypu, kurių savininkai (bendraturčiai) yra atsakovai. Šalys kiekvienais metais geranoriškai susitardavo dėl 5,5 ha ploto žemės sklypo naudojimo (ginčų niekada nekilo, atsakovai pretenzijų nereiškė ir institucijoms dėl savavališko žemės užėmimo ar žemės naudojimo skundų neteikė, o pernai ieškovui leista naudotis dar vienu žemės sklypu, kurio plotas – 2,69 ha). 2021 m. rudenį ieškovas abiejuose žemės sklypuose savo lėšomis ir jėgomis pasėjo žieminius kviečius (rūpinosi jais, tikėdamasis, kad žemės sklypų savininkai (atsakovai), kaip ir ankstesniais metais, leis jam nusiimti derlių, ieškovas paruošė dirvą (arė ir kultivavo), pirko žieminių kviečių sėklą, pasėjo, tręšė ir užaugino kviečius, tokiu būdu investavo į šiuos žemės sklypus daugiau nei 12 000 Eur. Atsakovai žemės visai nedirbo, patys neinvestavo į ją lėšų, bet žemę deklaravo ir gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA). 2022 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas su technika atvyko nuimti kviečių derliaus, tačiau nuėmė tik dalį, nes, pradėjus pjauti, darbus tęsti atsakovai uždraudė (iškvietė policijos pareigūnus). Antrą kartą (2022 m. rugpjūčio 13 d.) atvykus nusiimti derlių, ieškovas vykdyti derliaus nuėmimo darbų negalėjo dėl atsakovų savavaldžiavimo (atsakovė stojo priešais kombainą, neleido technikai judėti lauku ir vykdyti darbų). 2022 m. rugpjūčio 15 d. patys atsakovai nuėmė jiems nepriklausantį derlių ir jį pasisavino. Atsakovai, žinodami, kad ieškovas žemės sklypais tinkamai rūpinasi, investuoja į juos, pasėjo žieminius kviečius, nepagrįstai uždraudė įgyvendinti jo teisę nusiimti derlių. Šalims neterminuota žodine sutartimi nesusitarus dėl kitokio įspėjimo apie sutarties nutraukimo panaudos davėjo iniciatyva terminą, atsakovai turėjo teisinį pagrindą įspėti ieškovą prieš tris mėnesius. Faktiniai panaudos teisiniai santykiai tęsėsi apie 5 metus, per tą laiką atsakovai savo veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad jie ketina nutraukti žodinę panaudos sutartį. Atsakovams buvo žinoma apie ieškovo vykdomus darbus jiems priklausančiuose žemės sklypuose, todėl atsakovų veiksmai neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų. Atsižvelgiant į 2022 m. rugpjūčio 18 d. grūdų (kviečių) biržos kainas, ieškovo patirti nuostoliai, atsakovams nuėmus jam priklausantį derlių, iš viso siekia 30 460,17 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su atsakovu E. V. yra pažįstami jau daug metų (atsakovas daugiau užsiima technika, o ieškovas užsiima žemės ūkiu, dirba miškuose ir kt.). Atsakovas turi 5,5 ha ploto žemės sklypą, kurį ieškovas naudojo (susiklostė panaudos teisiniai santykiai) jau penkerius metus. Kiekvienais metais ieškovas atsiklausdavo atsakovo, ar jis 5,5 ha ploto žemės sklype planuoja kažką daryti. Taigi ieškovas penkerius metus žemės sklype sėdavo pasėlius, avižas, įsėdavo žolę, kad atsigautų žemė. Vieną kartą žolė buvo ir nušienauta. Už žemės sklypo naudojimą atsakovui nieko nemokėjo. Tačiau nuo 2022 m. pavasario prasidėjo nesutarimai. Ginčo derlius pasėtas buvo 2021 m. rudenį (rugsėjo pradžioje), o pavasarį tręšė mineralinėmis trąšomis. 2022 m. rudenį derlių reikėjo nuimti, tačiau nepavyko, nes atvažiavo policijos pareigūnai. Tiksliai negali pasakyti, kas šiuos žemės sklypus valdo, ar E. V., ar jo žmona J. V.. Ieškovas gavo tik E. V. leidimą naudotis minėtais žemės sklypais. Už beveik 8 ha, apsodintus kviečiais, ieškovas būtų gavęs apie 15 000 Eur. Paruošiamiesiems darbams išleido apie 14 000 Eur. Paaiškino, kad žemės ūkyje pelnas visada yra nedidelis, o investicija buvo pakankamai žymi. Be to, grūdai buvo auginami ne pardavimui, o žuvų šėrimui, visus nuimtus grūdus būtų naudoję pašarams. Savo ekologiniame ūkyje yra pasisėjęs avižas, pupas. Tačiau pagrindinis pašaras yra kviečiai, tačiau savo ūkyje jų neaugina, nes užauginti ekologiškus kviečius yra labai sudėtinga. Kviečių sėklų kaina buvo nustatyta pagal rinkos kainą. Buvo konsultuojamasi su agronomais. Iš atsakovo negavo jokio pranešimo, jog ieškovui yra uždrausta naudotis beveik 8 ha ploto žemės sklypais. Atsakovas prieš atvykstant policijos pareigūnams ieškovui pareiškė, jog yra skolingas už kombaino sutaisymą. Atsakovas siūlėsi atlikti kombaino remonto darbus, už tai ieškovas jam nieko nežadėjo. Kombainas buvo suremontuotas 4–5 žmonių (tarp jų E. V.) iš ieškovo lėšų. Kombainas ieškovui nepriklauso, tačiau už jį yra sumokėjęs iš dalies. Šiuo metu kombainas yra dirbtuvėse. Kombaino apžiūros metu (Rokiškio r.) dalyvavo A. K., ieškovas ir atsakovas. Ieškovas pirko kombaino detales. Trąšas pirkdavo tik iš P.. 8 ha ploto žemės sklype buvo išbarstyta apie 11 tonų trąšų (vienam sezonui). 8 ha ploto žemės sklypas buvo užsėtas tik kviečiais.

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime (ir triplike) nurodė, kad 2021 m. vasarą ieškovas nusivežė atsakovą į Kupiškio rajoną pas A. K. apžiūrėti kombainą, kurį ieškovas nusipirko, ir paprašė, kad atsakovas jį suremontuotų. Kombainas nebevažiavo, neveikė jokie jo agregatai. Atsakovas remontavo kombainą apie dvi su puse savaitės, įskaitant ir savaitgalius po dešimt, dvylika valandų per dieną (suremontavo visą elektros instaliaciją, kuri buvo sudegusi ir sugraužta graužikų, hidraulinę sistemą, atliko virinimo ir detalių taisymo, restauravimo darbus). Už atliktą kombaino remontą su ieškovu buvo sutarta, kad šis atsakovui įdirbs žemę ir pasės kviečius. Jokio susitarimo, kad ieškovas kuls kviečius ar juos gaus, nebuvo. Taigi tarp šalių susiklostė tik barterio santykiai (natūriniai mainai), apsikeičiant paslaugomis – atsakovas suremontavo kombainą, o ieškovas apdirbo žemę ir pasėjo kviečius. Pažymėjo, kad tarp šalių niekada ir nebuvo susiklostę jokie žemės panaudos teisiniai santykiai, niekada nebuvo sudarytos panaudos sutartys, ieškovas net nežino, kokio dydžio sklypais disponuoja atsakovai. Atsakovai visada tik patys naudojosi jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurie nei išnuomoti, nei perduoti naudotis neatlygintinai tretiesiems asmenims niekada nebuvo. Pati atsakovė nuo 2016 m. birželio 6 d. yra įregistravusi žemės ūkio valdą, o NMA teikia paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, kuriose deklaruoja duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad investavo į žemės sklypus daugiau nei 12 000 Eur.

5. Atsakovas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, jog atsakovas sutaisys kombainą, o ieškovas už tai jam įdirbs žemę ir pasės kviečius. Kombainą ieškovui sutaisė 2021 m. Jau apžiūrėjimo metu ieškovui pasakė, kad kombainas yra blogos būklės. Kai kurios kombaino detalės buvo išimtos. Ieškovas paprašė, kad kombainas būtų sutaisytas. Pats asmeniškai detalių nepirko ir tiksliai negali pasakyti, kiek galėjo kainuoti kombaino remontas. Kombainą remontavo apie dvi savaites, dirbtuvėse per dieną išbūdavo po 10 val. ir daugiau. Todėl ir buvo sutarta, kad ieškovas apsės laukus savo lėšomis. Visa sėja vyko rudenį. Nebuvo technologinių vėžių, todėl ieškovo teiginiai apie investicijas nepagrįsti. 2021 m. buvo užsėti kviečiai, o prieš tai trejus metus buvo tik išartos pievos. Ieškovas atsakovo laukais niekada nesinaudojo. 2022 m. rudenį buvo prikulta apie 20–25 tonų kviečių. Grūdai buvo supilti sandėlyje. Grūdus atsakovams nukūlė R. B.. Nukulti kviečiai nebuvo panaudoti, nebuvo parduoti. Žinojo, kad bus apsėta apie 8 ha. Atsakovas šiemet irgi sėjo, apsėjo analogišką plotą. Panaudojo hektarui apie 220–240 kg sėklų. O visam plotui panaudojo maždaug 1 toną ir 800 kg. Prieš sėją jokių trąšų nenaudojo. Žemės našumą įrodo Registrų centro išrašai. Ūkis yra deklaruojamas žmonos vardu. Susitarimas su ieškovu dėl kombaino remonto buvo žodinis. Kombaino remonto metu atliko elektros instaliaciją.

6. Atsakovė J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai jos vyras kombainą remontavo apie dvi savaites, grįždavo vėlai. Ji turi apie 2,60–2,70 ha žemės, prieš tai ten buvo pievos. Vėliau nusprendė, kad bus apsėta kviečiais. Žemę deklaruoja tik savo vardu. Pasėlių iki kviečių nėra buvę. Ieškovas nei jos, nei jos sutuoktinio žeme niekada nesinaudojo. Apie apsėjimą buvo žinoma po kombaino remonto (rugpjūčio pabaigoje). Buvo sutarta, kad kviečiai bus apsėti atsakovams už kombaino remontą. Grūdai (kviečiai) yra laikomi sandėlyje, kuris priklauso keliems bendraturčiams.

7. Tretieji asmenys I. Ž. ir Z. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atsimesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad I. Ž. yra Z. ir E. V. sesuo. I. Ž. savo žeme nesinaudoja, ja 2018 m. balandžio 18 d. sudarytos rašytinės panaudos sutarties pagrindu naudojasi jos brolis Z. V.. Z. V. pažymi, kad niekada nebuvo leidęs S. E. naudotis jo ar sesers (I. Ž.) žeme. 2021 m. žieminius kviečius jo ir sesers sklype ieškovas S. E. pasėjo už jo brolio, E. V., atliktą kombaino remontą.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Z. V. paaiškino, kad nuo 2018 m. naudojasi savo sesers žeme, 2,60 ha ploto sklypu, kuriame šienauja, sėja. Negali pasakyti, ar E. V. kada nors leido ieškovui naudotis žemės sklypais. Iš viso buvo nukelta apie 8 ha žemės ploto ir gavosi apie 20–24 tonos grūdų (kviečių), kuriuos nuvežė į sandėlį. Nukūlimui – 1 ha – reikėjo apie 20 litrų dyzelinio kuro.

9. Tretiesiems asmenims E. G. ir individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Aikė“ atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui E. V. iš ieškovo 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 192,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismo sprendimo argumentai:

10.1. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių įsitikinti jo paaiškinimais dėl panaudos teisinių santykių su atsakovais susiklostymo. Ieškovo pateikti fiskaliniai kvitai, susiję su trąšų ir pesticidų pirkimu, kurių bendra suma 9 560 Eur, nepatvirtina aplinkybės, kad šios priemonės buvo panaudotos būtent atsakovų žemės plotuose auginamiems kviečiams.

10.2. Pažymėjo, kad kai kurie liudytojai patvirtino aplinkybę, kad ieškovo pavedimu vykdė atitinkamus žemės ūkio darbus atsakovų žemės sklypuose ir (ar) žinojo apie ieškovo darbų atlikimą, tačiau iš esmės nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog du šioje byloje aptariami 5,5 ha ir 2,69 ha žemės plotai buvo suteikti ieškovui panaudos pagrindais (t. y., nepatvirtino panaudos davėjų (atsakovų) realaus turto perdavimo naudotis panaudos gavėjui (ieškovui) ir (ar) pastarojo priėmimo šį turtą naudoti faktų).

10.3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas 2021 m. rudenį atsakovų laukus ap(si)sėjo ne panaudos pagrindu, o atsilygindamas atsakovui už atliktus kombaino remonto darbus. Iš šalių paaiškinimų nei iš kitų bylos aplinkybių negalima daryti išvados, kad šalys būtų susitarusios dėl laikino ir neatlygintinio žemės sklypų perdavimo naudotis.

10.4. Atsakovų neteisėtų veiksmų šioje byloje nenustatė. Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovams negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų, tarp kurių ir žala bei jos dydis, nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, ir teismas dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo argumentai:

11.1. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Kilus nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovo, I. Ž. tik vykdė atsakovo nurodymus ir, jau vykstant ginčui, atgaline data pasirašė žemės sklypo panaudos sutartį su Z. V., kad atsakovas turėtų gynybinę poziciją. Panaudos sutartis neįregistruota viešajame registre, nors žemės sklypo bendraturčiai 2010 metais nuomos sutartį viešajame registre buvo įregistravę.

11.2. Privačios žemės panaudos 2018 m. balandžio 18 d. sutartis, sudaryta tarp trečiųjų asmenų I. Ž. ir Z. V. neįrodo, kad tarp jų buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Atsakovas Z. V. asmeniškai žemės nenaudojo, nes, jeigu būtų naudojęs – ieškovas S. E. nebūtų sklypo 2018 m. apsėjęs avižomis ir ėmęs derlių, tai darė ir paskesniais metais.

11.3. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovai leido ieškovui neatlygintinai naudotis jiems priklausančių žemės sklypų plotų dalimis. Nurodo, kad tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai; atsakovai parodymus davė tik apie 2021 m. – 2022 m. laikotarpį; teismas negalėjo vien tik remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu padaryti išvados, kad tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai nuo 2017 m. būtų naudojęsi 5,5 ha žemės sklypu, NMA teiktos paraiškos neįrodo, kad jie dirbo žemę.

11.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo R. D. paaiškinimus apie tai, kad Z. V. prieš teismo posėdį skambino jam telefonu, buvo atvažiavęs į namus, taip pat buvo atvažiavęs ir atsakovas E. V., kurie darė poveikį – grasino, jog turės problemų (bus patikros, nes ima paramas), duodami suprasti, kad neliudytų prieš juos. Teismas visiškai nepagrįstai abejojo liudytojo M. E. parodymais, motyvuodamas tuo, kad jo parodymai stokojo konkretumo, dėl to, kad jis negalėjo įvardyti, kiek ir kokios iš viso žemės plotų vienetų ieškovas valdo, nors visiškai neaišku, ką bendro turi ieškovo valdomas bendras žemės plotų vienetų skaičius su nagrinėjama byla, kai ginčas kilo dėl konkrečių žemės sklypų. Neapklausė ieškovo prašomų apklausti liudytojų R. R. ir E. K., todėl sprendimas, priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai jų neįvertinus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

11.5. Teismas nepašalino ir nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Į 5,5 ha plotą, kuriuo ieškovas naudojosi neatlygintinai, įeina ir trečiojo asmens Z. V. panaudos sutarties pagrindu tariamai naudotas žemės sklypas, tačiau teismas sprendime niekaip nepaaiškino, kaip ieškovas S. E. ir trečiasis asmuo Z. V. galėjo vienu metu naudoti tą pačią žemės sklypo dalį, ieškovas – sėti žieminius kviečius, o Z. V. – naudoti asmeniniams poreikiams. Nesiaiškinta, koks buvo ginčo šalių susitarimas dėl derliaus. Atsakovai neturėjo teisės derliaus nuimti ir jo pasisavinti, tokie atsakovų veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą, jų praturtėjimą. Atsakovų nurodoma aplinkybė dėl barterinių mainų neatitinka įstatymo reikalaujamos formos. Nebuvo aiškinamasi aplinkybių, susijusių su kombaino remonto darbų verte.

12. Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo argumentai:

12.1. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šalių žodžiu sudarytos panaudos sutarties egzistavimą, nėra jokių rašytinių duomenų, liudytojų parodymų, sutarčių, įregistruotų viešame registre ir pateiktų į bylą ar bet kokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai panaudos sutartimi suteikė teisę naudotis ieškovui 5,5 ha ir 2,69 ha žemės plotais. Panaudos sutartis su ieškovu niekada nebuvo sudaryta.

12.2. Nurodė, kad nei I. Ž., nei Z. V. neturėjo pagrindo reikšti pretenzijų ieškovui, nes jis nesinaudojo ir negalėjo naudotis I. Ž. nuosavybės teise priklausančia žeme, nes žeme naudojosi Z. V.. Atsakovas neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie 2018 m. balandžio 18 d. panaudos sutarties sudarymą tarp I. Ž. ir Z. V., nes neegzistavo jokių panaudos teisinių santykių.

12.3. Pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kad 5,5 ha žemės sklypu pagal panaudos sutartį jis naudojosi 5 metus, nepateikė įrodymų, kad šį žemės sklypą buvo apsėjęs avižomis.

12.4. Teismas tinkamai įvertino M. E. parodymus ir pagrįstai suabejojo šio liudytojo parodymų patikimumu.

12.5. Teismas tinkamai įvertino duomenis apie deklaracijų teikimą NMA. Iš jų matyti, kad nurodytose atsakovams priklausančiose žemės sklypuose buvo daugiametės ganyklos ir pievos 5 ir daugiau metų. Jokio derliaus, kaip nurodo ieškovas, nebuvo gauta. Tuo atveju, jei atsakovai būtų nusprendę, kad jie nesinaudos žeme, būtų sudarę su ieškovu nuomos sutartį, o ne panaudos, kaip teigia ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Apeliantas prašo nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Prašymą grįsdamas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama neobjektyviai, neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, netiriant įrodymų, jų tinkamai neįvertinus.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo prašymo pagrindų nedetalizavo, o šalys dėl bylos esmės pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose. Be to, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal apelianto apeliacinį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

19. Byloje nustatytos faktines bylos aplinkybes. Atsakovas E. V. nuosavybes teise kartu su kitais bendraturčiais (trečiaisiais asmenimis E. G., I. Ž. IĮ „Aikė“) valdo 1/5 dalį 15 ha žemės sklypo, kurį sudaro 14,20 ha ariama žemė, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. V. nuosavybes teise priklauso 2,69 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

20. Ieškovas 2021 m. rudenį pasėjo žieminius kviečius minėtuose atsakovams kartu su kitais bendraturčiais priklausančiuose 5,5 ha ploto ir 2,69 ha ploto žemės sklypuose. Atsakovai neginčijo fakto, jog ieškovas 2021 m. rudenį įdirbo žemę ir pasėjo kviečius 5,5 ha ploto ir 2,69 ha ploto žemės sklypuose.

21. Šalys neginčijo fakto, kad ieškovas 2021 m. vasarą nupirko kombainą CLAAS DOMINATOR 98. Ginčo taip pat nekilo, kad prie ieškovo įsigyto kombaino remonto darbų prisidėjo atsakovas E. V..

22. Atsakovai 2022 m. rugpjūtį ieškovui neleido nuimti derliaus 5,5 ha ploto ir 2,69 ha ploto žemės sklypuose, patys nusikūlė derlių.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

23. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Įrodinėja, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovai leido apeliantui neatlygintinai naudotis žemės sklypų dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį, tvirtinant, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui. Visų pirma esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Nusprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą.

25. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

26. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienų metų terminui (CK 6.478 straipsnis), todėl atsižvelgiant į apelianto nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypų naudojimo laikotarpio, tarp šalių privalėjo būti sudaryta rašytinė, o ne žodinė panaudos sutartis. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl panaudos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo.

27. Visų pirma apeliantas, tvirtindama neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, privalėjo tai įrodyti – CPK 178 straipsnis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nesutaria dėl faktinių aplinkybių, t. y. apeliantas teigia, kad žemės sklypais naudojosi, nes tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, tuo tarpu atsakovai teigia, kad apeliantas apsėjo žemės sklypus už atsakovo atliktą apelianto įsigyto kombaino remontą.

28. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nėra sudarios jokios rašytinės sutarties – nei panaudos, nei nuomos. Nors apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kuri penkerius metus žodžiu vis buvo pratęsiama, byloje esantys duomenys apelianto pozicijos nepatvirtina. Tuo tarpu atsakovai pateikė byloje duomenis, įrodančius, kad jie tiek naudojosi žemės sklypu, tiek bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo buvo remontuojamas apelianto įsigytas kombainas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas 2021 m. rudenį atsakovų laukus ap(si)sėjo ne panaudos pagrindu, o atsilygindamas atsakovui už atliktus kombaino remonto darbus. Tai patvirtina toliau nurodomos aplinkybės.

30. Apeliantas teigia, kad nuo 2017 m. iki 2021 m. neatlygintinai naudojosi atsakovui E. V. 5,5 ha priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (taip nurodydavo pats atsakovas), kasmet sudarydami žodinę panaudos sutartį. O nuo 2021 m. – ir 2,69 ha ploto žemės sklypu, asmeninės nuosavybės teise priklausančiu atsakovei J. V., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 15 ha, asmeninės nuosavybės teise priklauso: atsakovui E. V. – 1/5 dalis (3 ha), tretiesiems asmenims – E. G. – 2/5 dalys (6 ha), I. Ž. – 1/5 dalis (3 ha) ir IĮ „Aikė“ – 1/5 dalis (3 ha). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai nuo 2017 m. naudojosi 5,5 ha žemės sklypo plotu, nuo 2018 m. balandžio mėn. žemės sklypo dalimi naudojosi trečiasis asmuo Z. V.. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė J. V. nuo 2016 m. birželio 6 d. yra įregistravusi žemės ūkio valdą ir teikia paraiškas NMA. Kaip nustatyta iš NMA teiktų deklaracijų už 2018 m. – 2022 m., žemės sklypuose buvo deklaruojamos daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.). Tai įrodo, kad ji (ir jos sutuoktinis) naudojosi žeme. Trečiasis asmuo I. Ž. nurodė, kad nuo nuosavybės teisės įgijimo momento žemės sklypu nesinaudojo, panaudos sutarties su apeliantu nebuvo sudariusi nei žodžiu, nei raštu, jai priklausančia žemės sklypo dalimi naudojosi Z. V.. Byloje yra 2018 m. balandžio 18 d. Privačios žemės panaudos sutartis, sudaryta tarp trečiųjų asmenų I. Ž. ir Z. V., ji įrodo, kad nuo 2018 m. balandžio mėn. I. Ž. žemės sklypo dalimi naudojosi Z. V.. Z. V., apklaustas teisme, paaiškino, kad naudojosi žemės sklypo dalimi panaudos sutarties, sudarytos su I. Ž., pagrindu ir kad niekada žemės sklypais panaudos teisėmis nebuvo leista naudotis apeliantui. Teisme apklausti liudytojai R. D. ir A. B. nepatvirtino aplinkybės, jog žemės sklypai buvo naudojami apelianto panaudos pagrindais. Pažymėtina, kad liudytojas R. D. nurodė, kad apeliantas minėtuose žemės sklypuose dirbo tik nuo 2001 m. NMA teiktos deklaracijos patvirtina, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose buvo daugiametės ganyklos ir pievos daugiau nei 5 metus. Šios aplinkybės paneigia apelianto įrodinėjamą aplinkybę apie tai, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose jis sėjo avižas, t. y. naudojosi ir iki apsėjimo kviečiais.

32. Apeliantas teigia, kad laikyti, jog kombaino remonto ir kviečių apsėjimo paslaugos atsakovams buvo lygiavertės visiškai nelogiška. Mano, kad papildomai naudotis ir atsakovei J. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 2,69 ha žemės sklypu vien tam, kad galėtų atsilyginti atsakovui už atliktus kombaino remonto darbus, būtų buvę per daug. Taip pat apeliantas nurodo, kad nenustatyta, kokiu būdu atsakovė J. V. ir trečiasis asmuo Z. V. davė leidimą naudotis žemės sklypais. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, o ne barteriniai mainai.

33. Teisėjų kolegija, vertindama nurodomas aplinkybes, pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad paslaugos nelygiavertės. Teismui nebuvo teikiami įrodymai, už kokią sumą apelianto įsigytas kombainas buvo suremontuotas, nėra duomenų apie tai, kad kombaino remontas buvo netinkamas. Taigi manyti, kad paslaugos nebuvo lygiavertės, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas prisidėjo prie kombaino remonto, nekilo. Teisme apklausti liudytojai A. D., M. G., S. M., R. M., S. T., M. E. patvirtino, kad atsakovas atliko kombaino remonto darbus. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad susiklosčiusi tarp šalių faktinė situacija leidžia padaryti išvadą, kad už kombaino remonto paslaugą apeliantas atsiskaitė apdirbdamas 5,5, ha ir 2,69 ha žemės plotus ir užsėdamas kviečius. Apeliantas įdirbo ir apsėjo žemės sklypus grūdinėmis kultūromis be jokio rašytinio susitarimo (panaudos ar nuomos). Apeliantas teigia, kad nenustatyta, kokiu būdu atsakovė ir trečiasis asmuo Z. V. davė leidimą ieškovui naudotis žemės sklypais. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė ir nedavė leidimo apeliantui naudotis žemės sklypu neatlygintinai, o Z. V. naudojosi I. Ž. priklausančiu žemės sklypu remiantis panaudos teisiniais santykiais, pats nedirbo žemės. Nesant panaudos santykių tarp I. Ž., Z. V. ar atsakovės, pagrindo reikšti pretenzijų apeliantui ir nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas žemės sklypu, kurį sudaro 5,5 ha, naudojosi penkerius metus panaudos sutarties pagrindu, ar tai, jog, minėta, buvo pasėjęs avižas, ėmė derlių ir ką darė kitais metais.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo M. E. paaiškinimais, kadangi liudytojas – apelianto sūnus ir jis neabejotinai turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Su apelianto argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, šalis siejusius santykius, netinkamai įvertino įrodymus nesiaiškinęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nešaukdamas apelianto prašomų apklausti liudytojų R. R. ir E. K., taip pat nesutiktina.

35. Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje kaip liudytojus apklausti apelianto nurodytus asmenis, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręsta teisingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad R. R., E. K. paaiškinimai gali turėti esminę įrodomąją reikšmę teisingam bylos išsprendimui, kadangi teisiniai santykiai susiklostė tarp apelianto ir atsakovų. Pažymėtina ir tai, kad teismo šaukimų liudytojams įteikimu rūpinosi apelianto atstovas ir liudytojų dalyvavimas teismo posėdyje apelianto nebuvo užtikrintas, teismo šaukimai neįteikti. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo, kokias naujas, skundžiamame teismo sprendime neišdėstytas ir pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtas aplinkybes galėtų paaiškinti prašomi apklausti liudytojai be nurodytos aplinkybės apie tai, kad E. K. vykdė ūkio darbus atsakovų sklypuose.

Dėl civilinės atsakomybės

36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas civilinės atsakomybės sąlygas, nusprendė, kad atsakovų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Dėl žalos ir jos dydžio nepasisakė.

37. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

38. Apeliantas teigia, kad jis turėjo lūkesčių nusiimti derlių. Tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovai jokių panaudos sutarčių su apeliantu nuo 2017 m. nebuvo sudarę ir neturėjo ketinimų tokią sutartį sudaryti. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl leidimo apeliantui užsisėti žieminius kviečius, kuriuos pastarasis nusikultų, laikytinos neįtikinamomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovai ir nesinaudotų savo žeme, su apeliantu būtų sudarę nuomos sutartį, o ne panaudos, kaip teigia apeliantas.

39. Apeliantas nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų buvo patyrė 30 460,17 Eur nuostolių. Kolegijos vertinimu, nors tam pagrįsti ir teikė rašytinius įrodymus, tačiau neįrodė, jog tokio dydžio nuostoliai buvo patirti. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantui tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kokio dydžio nuostoliai buvo patirti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas įrodinėjo, jog apsodinus kviečiais beveik 8 ha, būtų gavęs 15 737,50 Eur, o paruošiamiesiems sėjos ir kt. darbams išleido 14 723,20 Eur. Nors apeliantas teikė rašytinius įrodymus: fiskalinius kvitus, susijusius su trąšų ir pesticidų pirkimu, kurių bendra suma 9 560 Eur; teikė skaičiavimus, kiek būtų gavęs už atitinkamo kiekio grūdų pardavimą, tačiau pateikti fiskaliniai kvitai nepatvirtina aplinkybės, kad šios priemonės buvo panaudotus būtent atsakovų žemės plotuose augintiems kviečiams, kadangi tiek apeliantas, tiek ir jo sūnus, kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad apeliantas turi ir kitų žemės sklypų, kuriuose augina grūdines kultūras. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. paaiškino, kad apelianto į bylą pateiktus fiskalinius kvitus išdavė pagal apelianto įvardytas sumas. Byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, kad apeliantas sėjos paruošiamiesiems darbams išleido 14 723,20 Eur būtent paruošiamiesiems darbams vykdytiems atsakovų žemės sklypuose. Tam, kad pagrįstų nurodomų nuostolių dydį 15 737,50 Eur, t. y. nuostoliai, susiję su pajamomis, kurios būtų gautos nuėmus derlių, apeliantas pateikė UAB „Scandagra“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. skelbiamą rinkos informacija – grūdų (kviečių) supirkimo kaina – 314,75 Eur/t (didžiausia kaina – 323 Eur/t, žemiausia kaina – 314 Eur/t); AB „Linas Agro“ 2022 m. rugpjūčio 18 d skelbiama rinkos informacija – grūdų supirkimo kaina – 314,75 Eur/t (didžiausia kaina – 323 Eur/t, žemiausia kaina – 314,00 Eur/t). Nurodė, kad atsakovai nuėmė derlių, kurį sudarė ne mažiau kaip 50 tonų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto pateikti duomenys nepakankami daryti išvadą dėl nurodomo nuostolių dydžio. Iš į bylą pateiktų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus medžiagų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame 2022 m. rugpjūčio 11 d. liudytojo apklausos protokole S. E. parodė, kad atsakovams priklausančių žemės sklypų prikūlė vieną toną, šią aplinkybę S. E. patvirtino ir savo pareiškime 2022 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nusiėmė dalį derliaus, kurį sudarė apie 1 tona kviečių. Kitų tai patvirtinančių įrodymų, be apelianto paaiškinimų, nėra. Apelianto skaičiavimai apie tai, kiek pajamų jis būtų gavęs pardavęs kviečius, nesant duomenų apie nukulto ploto derlingumą ir apelianto nukulto ploto dydį, nelaikytini patikimais pagrįsti apelianto nurodomo nuostolio dydį, susijusį su 15 737,50 Eur pajamomis, kurias būtų gavęs pardavęs kviečius.

40. Teisėjų kolegija, ištyrusi esminius teisinius apeliacinio skundo argumentus, nenustatė netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, šioje byloje jie nenustatyti. Pripažintina, kad, neįvykdžius jam tenkančios pareigos įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, konkrečiai – neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmestas pagrįstai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2023 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, jog atsakovas E. V. sumokėjo už teisinės paslaugas, taigi šias išlaidas pagrindė, todėl jos priteistinos atsakovui E. V. iš apelianto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. E. atsakovui E. V. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.