- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-450-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16914-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.4.6Kuratorius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėti užstatą už vandens apskaitos prietaiso ekspertizę civilinėje byloje ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl užmokesčio už patiektą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 851,20 Eur užmokestį už patiektą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
2. Atsakovė T. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „Vilniaus vandenys“ iki 2019 m. sausio 28 d. sumokėti 500 Eur užstatą už vandens apskaitos prietaiso ekspertizę į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą.
4. Teismas nurodė, kad šalių pozicijoms dėl vandens skaitiklio, kurio rodmenimis ieškovė grindžia savo reikalavimus, o galimu gedimu atsakovė grindžia savo atsikirtimus, patikrinti prireiks specialių žinių. Tam, kad būtų atlikta vandens apskaitos prietaiso ekspertizė, būtina paimti užstatą (CPK 90, 101, 102 str.) ekspertų darbo apmokėjimui užtikrinti. Ekspertizę numatoma pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Ekspertizės kaina gali siekti apie 500 €.
5. Teismas nustatę, kad atsakovės finansinis pajėgumas neleidžia sumokėti užstato (ji yra senatvės pensininkė, gauna 278 € dydžio pensiją). Esant šioms aplinkybėms, prievolė sumokėti užstatą skirtina finansiškai pajėgesnei pusei, o po bylos išsprendimo bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos, priklausomai nuo bylos baigties.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ekspertizės skyrimą civilinėje byloje inicijavo atsakovė. Atsakovei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėtų būti įpareigojama sumokėti nustatyto dydžio avansą už ekspertizės skyrimą.
6.2. bylos aplinkybę-šalto vandens apskaitos prietaiso tinkamumą - įrodinėti reikalinga įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į įgaliotas institucijas (paskirtąsias įstaigas), tačiau ne į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kuris tokių įgaliojimų ar techninių priemonių neturi. Svarbu pastebėti, jog į patvirtintą ekspertų sąrašą netgi nėra įrašytą asmenų, galinčių atlikti šalto vandens apskaitos prietaiso ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskirajame skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovė įpareigoti sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą būsimoms ekspertizės išlaidoms padengti.
10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
11. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl avanso mokėjimo pagal CPK 90 straipsnį priskyrė prie CPK IX skyriaus nuostatų, reglamentuojančių užstato skyrimą.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010, išaiškino, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimama nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Nepaisant to, kad minėta kasacinio teismo nutartis priimta dėl CPK 90 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d., tačiau joje suformuluota nurodytos proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklė aktuali ir šiuo metu. Tą patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK pakeitimai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Valstybės žinios, 2011 m. liepos 13 d., Nr. 85-412) 45 straipsniu CPK 90 straipsnis modifikuotas pakeičiant jo normose vartotą užstato apibrėžtį į avansą. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją.
13. Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. CPK nurodyti konkretūs atvejai, kai teismas gali pareikalauti sumokėti užstatą, o būtent: kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 str. 1 d.), prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 str. 2 d.), kai ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, jeigu to prašo atsakovas – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 str. 1 d.). Taigi užstato pagrindinė paskirtis – užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, o atskirais atvejais šalutinė – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Užstatas, mokamas CPK 794 straipsnio 1 dalies pagrindu – užtikrinant galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagal CPK 795 straipsnio 1 dalį realiai atlieka procesinių veiksmų atlikimo užtikrinimo funkciją. Taip pat svarbu, tai, jog įpareigojimo sumokėti užstatą nustatymas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai (CPK 101 str. 1 d., 102 str. 1 d.). CPK 102 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tikslo ir paskirties požiūriu ši norma apima tik tas teismo nutartis, kuriomis paskiriamas užstatas – kaip procesinio veiksmo atlikimo užtikrinimo priemonė, tačiau ne nustatoma bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarka. Vadinasi, teismo nutartis, kuria sprendžiami avanso, skirto CPK 90 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų išlaidoms apmokėti, sumokėjimo klausimai, nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 102 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2014).
14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ieškovei buvo nustatytas terminas sumokėti būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti skirtą užstatą, nors de facto buvo spręstas avanso mokėjimo klausimas (CPK 90 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutarties dalis dėl avanso sumokėjimo yra skundžiama. Tai, kad nutartis dėl avanso ekspertizės išlaidoms apmokėti neskundžiama atskiruoju skundu laikomasi ir apeliacinės instancijos teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1585-178/2016; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-200-178/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1107-798/2018).
15. Remiantis nurodytomis aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą turėjo atsisakyti jį priimti. Šiam trūkumui (kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, nutraukiamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties.