Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-547-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
2S-547-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31300-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
L. L.
Suinteresuotas asmuo
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-547-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31300-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-37253-1080/2020 pagal pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. Ž., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Dainius Šidlauskas priverstinai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-200-534/2019, išduotą dėl teismo nutartyje patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymo – pareiškėjos L. L. įsipareigojimų parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą pagal pareiškėjos pateiktą gyvenamojo namo priešprojektinį pasiūlymą, projekto pagrindu dokumentų, reikalingų gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti, gavimo, bei 5 Eur dydžio baudos už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną išieškojimo suinteresuoto asmens A. Ž. naudai.

2. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. gavo pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė: 1) perskaičiuoti antstolio patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą ir raginime įvykdyti sprendimą nurodytą baudos dydį, jį sumažinti, likusią sumą išdėstyti lygiomis dalimis, sumokant kas mėnesį per vienerius metus; 2) terminą, per kurį pareiškėja įpareigojama parengti reikalingus dokumentus ir įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą, pratęsti iki 2020 m. lapkričio 9 d.

3. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis negali vertinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Iš antstoliui pateikto vykdomojo rašto matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtinta pareiškėjos L. L. ir suinteresuoto asmens A. Ž. taikos sutartis, kuria pareiškėja įsipareigojo parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą pagal pareiškėjos pateiktą gyvenamojo namo priešprojektinį pasiūlymą, gauti statybos leidimą ir visus kitus dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti. Pareiškėja įsipareigojo įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. Tuo atveju, jeigu pareiškėja dėl nepateisinamų priežasčių nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 1.1–1.4 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus, pareiškėja įsipareigojo mokėti 5 Eur baudą už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną suinteresuoto asmens A. Ž. naudai. Taigi veiksmai, kuriuos turėjo atlikti pareiškėja, baudos dydis ir terminas, iki kada pareiškėja turėjo atlikti vykdomajame rašte nurodytus veiksmus, patvirtinti šalių sudaryta taikos sutartimi. Antstolis negali pakeisi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turinio ir nustatyti kitokius jo įvykdymo terminus, išdėstyti baudos dydžio mokėjimą. Antstolis apskaičiavo baudą vykdomojo dokumento priėmimo dieną (2 785 Eur už 557 dienas nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti dienos) bei dar po 5 Eur už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimą pavėluotą dieną, 70 Eur papildoma suma apskaičiuota iki 2019 m. spalio 22 d., kai tuo tarpu pareiškėja raginimą gavo 2019 m. spalio 12 d., t. y. baudos suma apskaičiuota iki paskutinės raginime numatytos įvykdymo dienos. Jeigu pareiškėja būtų mokėjusi baudą anksčiau nei 2019 m. spalio 22 d., būtų turėjusi mokėti atitinkamai mažiau 5 Eur už kiekvieną dieną. Pareiškėja per raginime numatytą terminą baudos nesumokėjo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos skundo, prašydama skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties punkte numatytas 30 dienų terminas yra maksimalus terminas, per kurį pareiškėja privalėjo įvykdyti numatytus įsipareigojimus. Pareiškėja namo rekonstrukcijos užbaigimą turėjo įregistruoti iki 2019 m. balandžio 1 d. To nepadariusi, pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1.5 punktą pareiškėja privalo mokėti suinteresuotam asmeniui baudą po 5 Eur už kiekvieną pavėluotą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Antstolis teisėtai apskaičiavo baudos dydį. Baudos mokėjimo išdėstymas būtų įmanomas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo A. Ž. su tuo sutiktų, tačiau pareiškėja šiuo klausimu į suinteresuotą asmenį nesikreipė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

6. Iš antstolio 2020 m. spalio 8 d. priimto raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S20-32537 teismas nustatė, kad antstolis apskaičiavo baudos sumą vykdomojo dokumento priėmimo dienai, t. y. 2 785 Eur dydžio baudą už uždelstą įvykdyti įpareigojimą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 8 d. (vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti dienos) (iš viso – už 557 dienas). Raginime antstolis taip pat nurodė mokėtiną sumą dar po 5 Eur už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną (iki 2020 m. spalio 22 d. – 70 Eur). Antstolio teigimu, 70 Eur papildoma baudos suma apskaičiuota iki 2020 m. spalio 22 d., t. y. iki paskutinės raginimo įvykdymo dienos. Pareiškėja raginimą gavo 2020 m. spalio 12 d. Jeigu pareiškėja raginime nurodytą baudą būtų sumokėjusi anksčiau nei 2020 m. spalio 22 d., ji būtų turėjusi atitinkamai mokėti po 5 Eur mažiau už kiekvieną dieną. Teismo vertinimu, iš raginimo formuluotės aišku, kaip antstolis apskaičiavo mokėtinos baudos dydį, ir ši bauda apskaičiuota pagrįstai.

7. Teismas sprendė, kad pinigines sankcijas už taikos sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą bei jų skaičiavimą numato tik taikos sutarties 1.5–1.6 punktai. Taikos sutarties 1.3 punktas įtvirtina pareiškėjos pareigą, laiku neužbaigus gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos, ištaisyti esamus trūkumus ir pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos Nekilnojamojo turto registrui įregistruoti iš naujo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo atsisakyti įregistruoti rekonstrukcijos darbų užbaigimą. Taikos sutarties 1.3 punkte numatytas 30 dienų terminas yra maksimalus terminas, per kurį pareiškėja privalo įvykdyti taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, tačiau tai nereiškia, kad, remiantis šiuo taikos sutarties punktu, turėtų būti atidedamas baudos mokėjimo terminas.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-200-534/2019 atsisakė suinteresuotam asmeniui A. Ž. išduoti vykdomąjį raštą bei nusprendė šioje byloje 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2 ir 2.1.4 punktuose numatytus terminus pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikino ir suinteresuoto asmens A. Ž. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino.

9. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio matyti, kad pati pareiškėja yra atsakinga dėl užsitęsusios taikos sutarties vykdymo, nes ji pati pasirinko pirmojo taikos sutarties punkto netinkamą vykdymą, dėl to turi prisiimti ir taikos sutarties neįvykdymo riziką (nutarties 16 punktas). Pareiškėja nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d., neįregistravusi gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo būtent nuo šio termino privalo mokėti baudą – po 5 Eur už kiekvieną pavėluotą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Teismas pažymėjo, kad tiek veiksmai, kuriuos pareiškėja buvo įsipareigojusi atlikti, tiek baudos dydis, tiek terminas iki kada pareiškėja privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus, sutarti šalių pasirašytoje taikos sutartyje, ir antstolis negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turinio. Dėl to teismas antstolio veiksmus, apskaičiuojant baudą, laikė pagrįstais ir teisėtais.

10. Teismas išaiškino, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo skolininkas gali prašyti teismo, kuris yra priėmęs antstolio vykdomą sprendimą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja nesikreipė į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą arba jį atidėti. Be to, pareiškėja su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis turi teisę kreiptis ir į suinteresuotą asmenį A. Ž., kurios naudai išieškoma skola, bei pavykus susitarti, sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Pareiškėja, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, taip pat turi teisę kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 625 straipsnis, 626 straipsnis, 627 straipsnis). Teisės išdėstyti baudos mokėjimą antstolis neturi.

11. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo dieną pareiškėjos prašomas pratęsti terminas, reikalingas dokumentams parengti ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti, buvo pasibaigęs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Pareiškėja L. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl antstolio veiksmų, apskaičiuojant baudos dydį, ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Antstolis neteisingai apskaičiavo baudos dydį. Pagal vykdomajame rašte įrašytą taikos sutarties 1.6 punktą, jeigu pareiškėja be pateisinamų priežasčių nevykdo ar netinkamai vykdo taikos sutarties 1.1 punkte įtvirtintus įsipareigojimus, pareiškėja įsipareigoja suinteresuotam asmeniui mokėti baudą, lygią 5 Eur už kiekvieną įsipareigojimus įvykdyti pavėluotą dieną. Vykdomasis raštas neaiškus, nes gali būti ir suinteresuoto asmens kaltė, todėl antstolis turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja kalta dėl laiku neįvykdytų taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų. Pareiškėja laiku parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, tačiau negalėjo jo įregistruoti dėl suinteresuoto asmens kaltės – šiam nepritarus. Pradėjus rengti naują rekonstrukcijos projektą, jo objektyviai (dėl statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų terminų) nebuvo galima spėti įregistruoti nepažeidžiant taikos sutartimi nustatyto termino. Esant idealiai paruos?tiems dokumentams, projektavimo sąlygoms gauti, pareiškėjos skaičiavimu, reikia 80 darbo dienų arba 4 me?nesiu?. Dėl to už dienas, kai institucijos tikrino pateiktus statybą patvirtinančius dokumentus, bauda pareiškėjai neturėtų būti skaičiuojama.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Pareiškėja nei iki raginime nurodytos datos, nei skundz?iamos nutarties prie?mimo diena? nei?registravo gyvenamojo rekonstrukcijos, todėl akivaizdu, kad antstolis tinkamai apskaic?iavo baudos dydi? iki raginime nurodyto termino i?vykdyti prievole? pabaigos.

13.2. Taikos sutarties 1.5 punkte aiškiai numatyta, kad bauda skaičiuojama už kiekvieną neįvykdytų įsipareigojimų dieną.

13.3. Pareiškėjos argumentai, kad ji negalėjo įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto taikos sutartyje nustatytu terminu dėl suinteresuoto asmens kaltės, yra nepagrįsti. Pareiškėja gudravo, norėdama įregistruoti priešprojektinių sąlygų neatitinkantį rekonstrukcijos projektą, todėl praleido taikos sutartimi nustatytą terminą dėl savo pačios nesąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų, vykdant teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – duomenis iš Infostatyba.

16. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, nagrinėjamu atveju apeliantės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai priimtini, kaip padėsiantys tiksliau nustatyti vertintinas faktines aplinkybes, susijusias atskirojo skundo (ne)pagrįstumu. Šių naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes suinteresuoti asmenys, gavę atskirojo skundo kopijas, turėjo galimybę susipažinti su prie jo pridėtais dokumentais ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti savo poziciją dėl šių dokumentų reikšmės, vertinant atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

Dėl antstolio veiksmų, apskaičiuojant baudą už teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo

19. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais: 1) taikos sutarties nuostata dėl baudos skaičiavimo, perkelta į vykdomąjį raštą, yra neaiški, todėl antstolis turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo; 2) jeigu teismas manytų, kad antstolis baudos dydį apskaičiavo teisingai, jis mažintinas 80 darbo dienų – tiek, kiek dėl teisės aktuose nustatytų terminų nekilnojamojo turto rekonstrukcijai įteisinti, apeliantė negalėjo įvykdyti taikos sutarties sąlygų ne dėl savo kaltės.

20. Kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, taikos sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

21. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu nustatyti, ar taikos sutartis neįvykdyta dėl jos neįvykdžiusios šalies kaltės.

22. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1362-562/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas šioje byloje nustatė, kad taikos sutarties sąlygos neįvykdytos dėl pareiškėjos kaltės, ir tuo pagrindu suinteresuotam asmeniui išduotas 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdomasis raštas. Taigi apeliantės kaltė dėl taikos sutarties sąlygų neįvykdymo per terminą, sulygtą taikos sutartimi, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad buvo neaišku, ar dėl taikos sutarties sąlygų neįvykdymo nėra ir suinteresuoto asmens kaltės, taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog būtent pareiškėja kalta dėl laiku neįvykdytų taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, prieštaraujantys įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytoms aplinkybėms, turinčioms nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

23. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1362-562/2020, taip pat nustatė, kad šalys susitarė dėl UAB „Geri projektai“ 2017 metų projektinio pasiūlymo, kurio pagrindu apeliantė, vadovaujantis taikos sutarties 1.1 punktu, įsipareigojo parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Tuo tarpu apeliantė teikė tvirtinti seną 1998 metų projektą, kuris nebuvo šalių suderintas, neatitiko šalių taikos sutarties 1.1 punkte įtvirtintų reikalavimų. Esant tokioms kitoje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytoms aplinkybėms, nesutiktina su apeliantės argumentu, kad taikos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ji negalėjo laiku įvykdyti dėl teisės aktuose įtvirtintų terminų nekilnojamojo turto rekonstrukcijai įteisinti, ir dėl to reikėtų perskaičiuoti baudos dydį.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Suinteresuotas asmuo A. Ž. prašo iš apeliantės (pareiškėjos) priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

26. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

27. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi (antstolio apskaičiuota bauda išieškotina suinteresuoto asmens (išieškotojos) naudai), teismas sprendžia, kad, atmetus atskirąjį skundą, apeliantė turi pareigą atlyginti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, 302 straipsnis).

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.16 punktus už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis būtų 581,92 Eur (1 454,80 Eur x 0,4).

30. Suinteresuoto asmens (išieškotojos) patirta 363 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma yra mažesnė už pagal Rekomendacijų 7, 8.16 punktų nuostatas apskaičiuotą tokio pobūdžio išlaidų maksimalų atlygintiną dydį. Įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, suinteresuoto asmens turėtos 363 Eur dydžio išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

31. Išdėstytų motyvų pagrindu iš apeliantės suinteresuoto asmens naudai priteistina 363 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos (apeliantės) L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėja Laima Ribokaitė