Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-37253-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
2YT-37253-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Pareiškėjas
L. L.
Kreditorius
A. Ž.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2020 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja A. Ž., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. L. pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriuo prašo perskaičiuoti raginime nurodytą baudos dydį, jį sumažinti, likusią sumą išdėstyti lygiomis dalimis sumokant kas mėnesį dalimis per vienerius metus; terminą, per kurį įpareigojama parengti reikalingus dokumentus ir įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą pratęsti iki 2020 m. lapkričio 9 d.

2. Pareiškime nurodo, kad gavo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti sprendimą, sumokėti 2 785 Eur skolą ir įpareigojimą gauti statybos leidimą bei visus kitus dokumentus kurie yra būtini gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti iki 2020 m. spalio 22 d., papildomai sumokėti 70,00 Eur baudą, 74,63 Eur vykdymo išlaidas, viso 2 929,63 Eur. Teigia, kad teismo vykdomajame rašte nėra nurodyta konkreti suma - baudos apskaičiavimas už kiekvieną praleistą įsipareigojimo įvykdymo dieną. Be to, antstolis, pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą pats apskaičiavo baudos sumą po 5 Eur už kiekvieną praleistą dieną nuo 2019 m. balandžio 1 d. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas taikos sutarties punktas 1.3 kuriame nurodoma: „Tuo atveju, jeigu Gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija (statybos) (rekonstrukcijos) nėra užbaigiama ir įregistruojama dėl netinkamai parengtų dokumentų, projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar dėl bet kokių kitų priežasčių, atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo atsisakyti įregistruoti rekonstrukcijos darbų užbaigimą priėmimo dienos ištaisyti visus trūkumus ir pateikti Nekilnojamojo turto registrui reikalingus dokumentus Gyvenamojo namo rekonstrukcijai įregistruoti iš naujo.“ Anot pareiškėjos, ji buvo pateikusi dokumentus (namo rekonstrukcijos užbaigimo deklaraciją ir kadastro duomenų bylą) namo po rekonstrukcijos įregistravimui dar 2019 m. kovo 8 d. Duomenis apie tai, kad pagal šią deklaraciją ieškovė nesutinka atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos registravimo, atsakovė gavo balandžio mėnesį ir pradėjo rengti rekonstrukcijos projektą iš naujo. Todėl pareiškėjos nuomone, baudos dydis turėtų būti sumažintas. Nurodo, kad dar iki vykdomojo rašto išdavimo ieškovei parengė reikalingą projektinę dokumentaciją, gavo statybos leidimą. 2020 m. spalio 15 d. per elektroninę sistemą „Infostatyba“ pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašymą patvirtinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo deklaraciją ir pateikė visus reikalingus dokumentus. Pagal numatytus teisės aktų numatytus terminus Inspekcija patikrina ir priima sprendimą dėl deklaracijos per 10 darbo dienų. Jei deklaracija būtų pateikta be klaidų, ją įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dar reikia 5 darbo dienų. Todėl, anot pareiškėjos, antstolio nustatytas terminas atlikti įsipareigojimus iki 2020 m. spalio 22 d. yra nerealus ir gali būti pagrindas sprendimą vykdyti privesrtinai bei sąlygoti didesnius už antstolio paslaugas, kai nereikia atlikti jokių realių veiksmų. Todėl prašo minėtą terminą dėl įpareigojimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos pabaigos įregistravimą pratęsti iki 2020 m. lapkričio 9 d. Pareiškėja, atsižvelgdama į savo sunkią materialinę padėtį - turi nepilnamečių vaikų, išleido daug lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimui ir dokumentų, reikalingų pateikti prie statinio rekonstrukcijos užbaigimo deklaracijos, prašo apskaičiuotą baudos dydį leisti sumokėti išdėstant mokėjimus dalimis per vienerius metus.

3. Antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad jo kontorai priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020 m. rugsėjo 28 d. dėl skolininkės L. L. įpareigojimo parengti Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą pagal atsakovės pateiktą Gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinį pasiūlymą (Priedas Nr. 1), projekto pagrindu gauti statybos leidimą bei visus kitus dokumentus, kurie yra būtini Gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti bei 5,00 Eur bauda už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną išieškotojos A. Ž. naudai. Nurodo, kad vykdomieji raštai, išduodami remiantis įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nutartimis. Antstolis negali vertinti vykdomojo rašto pagrįstumo ir teisėtumo. Išieškojimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendė nagrinėdamas bylą, todėl vykdomajame rašte nurodomi tik išieškojimui vykdyti reikalinga informacija. Pažymi, kad iš antstoliui pateikto vykdomojo rašto turinio matyti, kad šalys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė taikos sutartį, kuria skolininkė L. L. įsipareigojo parengti Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą pagal atsakovės pateiktą Gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinį pasiūlymą, šio projekto pagrindu gauti statybos leidimą bei visus kitus dokumentus, kurie yra būtini Gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti. Atsakovė įsipareigoja Gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. Tuo atveju, jeigu atsakovė be pateisinamų priežasčių nevykdo ar netinkamai vykdo Taikos sutarties 1.1-1.4 punkte įtvirtintus įsipareigojimus, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei baudą, lygią 5,00 Eur už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną. Akcentuoja, kad tiek veiksmai, kuriuos skolininkė buvo įsipareigojusi atlikti, tiek baudos dydis, tiek terminas, iki kada skolininkė privalėjo atlikti vykdomajame rašte nurodytus veiksmus, buvo sutarti šalių pasirašytoje taikos sutartyje. Antstolis negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turinio ar nustatyti kitokio jo įvykdymo termino. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs pareiškėjos A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą iš teismo nutartimi patvirtintos šalių pasirašytos taikos sutarties, bei atskirąjį skundą tenkino. Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio akivaizdu, kad skolininkė L. L. neįvykdė pačios pasirašytos taikos sutarties sąlygų nustatytu terminu, todėl privalo sumokėti 5,00 Eur baudą už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną nuo 2019 m. balandžio 1 d. Nurodo, kad bauda buvo apskaičiuota vykdomojo dokumento priėmimo dieną - 2 785,00 Eur už uždelstą įvykdyti įpareigojimą, t. y. 557 dienas nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti dienos 2020 m. spalio 8 d. Antstolis raginime taip pat nurodė mokėtiną sumą dar po 5,00 Eur už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimų pavėluotą dieną, o 70,00 Eur papildoma baudos suma buvo paskaičiuota iki 2020 m. spalio 22 d., kai tuo tarpu skolininkė raginimą gavo 2020 m. spalio 12 d., t. y. baudos suma buvo paskaičiuota iki paskutinės raginimo įvykdymo dienos. Iš raginimo formuluotės aiškiai matyti, kaip buvo paskaičiuota bauda, ir tuo atveju, jei skolininkė būtų mokėjusi raginime nurodytą baudą anksčiau, nei 2020 m. spalio 22 d., būtų turėjus atitinkamai mokėti po 5,00 Eur mažiau už kiekvieną dieną. Tačiau skolininkė raginime nurodytų veiksmų per raginime nurodytą terminą neatliko, baudos į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo. Pažymi, kad skolininkė prašo išdėstyti baudos sumokėjimą lygiomis dalimis per vienerius metus, tačiau bauda skolininkei skirta kaip sankcija už pačios prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Be to, baudos išdėstymas dalimis, nėra skundo dėl antstolio veiksmų objektas, į antstolio kompetenciją neįeina vykdymo procese mokėtinų sumų mokėjimo išdėstymas. Antstolio nuomone, skolininkės reikalavimas pratęsti iki 2020 m. lapkričio 9 d. terminą, per kurį ji įpareigojama parengti reikalingus dokumentus ir įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą, negali būti patenkintas. Antstolis neturi teisės pakeisti vykdomojo dokumento turinio. Surašytame 2020 m. spalio 8 d. raginime taip pat nėra nurodyta, įpareigojimo įvykdymo termino, kadangi įpareigojimų įvykdymo terminą šalys nustatė taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino 2019 m. sausio 16 d.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos skundo, prašydama skundą atmesti. Nurodo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Todėl A. Ž. bei pareiškėja tarpusavio santykiuose turi vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi. Taikos sutartis pinigines sankcijas už Taikos sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą bei jų skaičiavimą numato Taikos sutarties 1.5 - 1.6 punktuose. Pastebi, jog Taikos sutarties 1.3 punktas piniginių sankcijų klausimo nereglamentuoja. Minėtas punktas įtvirtina pareiškėjos pareigą laiku neužbaigus gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ištaisyti esamus trūkumus ir pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos nekilnojamojo turto registrui įregistruoti iš naujo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo atsisakyti įregistruoti rekonstrukcijos darbų užbaigimą. Taigi, Taikos sutarties 1.3 punktas įtvirtina atitinkamą pareiškėjos pareigą susiklosčius atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, elgtis taip, kaip yra sutarta Taikos sutartyje, bet ne aplinkybę, kuri turėtų reikšmės piniginės sankcijos skaičiavimui už Taikos sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Aptariamame Taikos sutarties punkte numatytas 30 dienų terminas yra maksimalus terminas per kurį pareiškėja privalo įvykdyti Taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, ir tai nereiškia, kad remiantis šiuo Taikos sutarties punktu turėtų būti atidedamas baudos mokėjimo terminas. Kaip matyti iš Taikos sutarties 1.2. ir 1.5. punktų, pareiškėją namo rekonstrukcijos užbaigimą turėjo įregistruoti iki 2019 m. balandžio 1 d., to nepadarius pagal Taikos sutarties 1.5. punktą pareiškėja privalo mokėti A. Ž. baudą po 5,00 Eur už kiekvieną pavėluotą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Taigi antstolis visiškai teisėtai paskaičiavo baudos dydį. Akcentuoja, kad baudos mokėjimo išdėstymas būtų įmanomas tik tuo atveju, jeigu kreditorė A. Ž. su tuo sutiktų, tačiau pareiškėja šiuo klausimu į ją nesikreipė. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinus A. Ž. ir pareiškėjos Taikos sutartį, atsirado teisėtas A. Ž. lūkestis, jog Taikos sutartis bus įvykdyta tais terminais ir tvarka, dėl kurių Taikos šalys susitarė. Klausimas dėl Taikos sutarties sąlygų keitimo buvo išnagrinėtas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuria teismas nusprendė išduoti A. Ž. vykdomąjį raštą, paneigdamas pareiškėjos pageidavimus pakeisti Taikos sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundu iš esmės vėl reikalauja keisti Taikos sutarties sąlygas, tik šį kartą ji prašo, kad Taikos sutarties sąlygas pakeistų antstolis. Pareiškėja pati prisiėmė Taikos sutarties neįvykdymo riziką pasirinkusi jau paties pirmo Taikos sutarties punkto netinkamą vykdymą, ką teisingai pastebėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Pareiškėja privalėjo Taikos sutartyje nurodytą prievolę tinkamai įvykdyti iki Taikos sutarties 1.2 punkte nurodyto termino – gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d.“, to nepadarius pareiškėja neįgyja teisės reikalauti, kad teismas, antstolis, ar dar koks nors asmuo šį terminą pratęstų.

5. Kiti suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

6. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

7. Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

8. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

9. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkės L. L. įpareigojimo parengti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą pagal atsakovės pateiktą gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinį pasiūlymą (Priedas Nr. 1), šio projekto pagrindu gauti statybos leidimą bei visus kitus dokumentus, kurie yra būtini gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti bei dėl 5,00 Eur baudos už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną išieškotojos A. Ž. naudai (v. b. l. 2). 2020 m. spalio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykyti Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. spalio 8 d. skundžiamą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 5, 6).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo perskaičiuoti raginime nurodytą 2 785,00 Eur baudos dydį ir jį sumažinti, o likusią sumą išdėstyti lygiomis dalimis sumokant kas mėnesį dalimis per vienerius metus. Prašymą pareiškėja iš esmės motyvuoja tuo, kad vykdomajame rašte nėra nurodyta konkreti suma, antstolis pats apskaičiavo baudos sumą po 5,00 Eur už kiekvieną praleistą dieną pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą nuo 2019 m. balandžio 1 d.; baudos dydis, remiantis taikos sutarties 1.3 punktu turėtų būti mažinamas, kadangi šis taikos sutarties punktas numato 30 dienų terminą baudinių sankcijų atidėjimui; pažymi, kad pareiškėja dokumentus (namo rekonstrukcijos užbaigimo deklaraciją ir kadastro duomenų bylą) namo po rekonstrukcijos įregistravimui buvo pateikusi dar 2019 m. kovo 8 d., tačiau duomenis apie tai, jog pagal šią deklaraciją ieškovė nesutinka atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos registravimo, atsakovė gavo tik balandžio mėnesį, dėl ko pradėjo rengti rekonstrukcijos projektą iš naujo.

11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tarp A. Ž. ir pareiškėjos L. L. sudarytą taikos sutartį. Remiantis patvirtintos taikos sutarties 1.1. punktu pareiškėja įsipareigojo parengti Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą pagal pareiškėjos pateiktą Gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinį pasiūlymą, šio projekto pagrindu gauti statybos leidimą bei visus kitus dokumentus, kurie yra būtini gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti. Pagal Taikos sutarties 1.2. punktą pareiškėja įsipareigojo gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. 3., tuo tarpu pagal taikos sutarties 2.1.4. punktą šalys susitarė atskirti visas gyvenamojo namo komunikacijas iki 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjai neįvykdžius nurodytų įsipareigojimų, A. Ž. 2020 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą šioje civilinėje byloje.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjai A. Ž. išduoti vykdomąjį raštą bei nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. Ž. ieškinį pareiškėjai dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo patvirtintos taikos sutarties 1.2. ir 2.1.4. punktuose numatytus terminus pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikino ir A. Ž. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino. A. Ž. pateikė nutartį vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui.

13. Iš antstolio 2020 m. spalio 8 d. priimto raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis apskaičiavo baudos sumą vykdomojo dokumento priėmimo dienai, t. y. 2 785,00 Eur dydžio baudą už uždelstą įvykdyti įpareigojimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 8 d. (vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti dienos) (viso už 557 dienas). Raginime antstolis taip pat nurodė mokėtiną sumą dar po 5,00 Eur už kiekvieną įvykdyti įsipareigojimus pavėluotą dieną (iki 2020 m. spalio 22 d. yra 70,00 Eur). Antstolio teigimu, 70,00 Eur papildoma baudos suma buvo paskaičiuota iki 2020 m. spalio 22 d., t. y. iki paskutinės raginimo įvykdymo dienos. Skolininkė raginimą gavo 2020 m. spalio 12 d. (v. b. l. 8-9), ir tokiu atveju, jeigu skolininkė būtų mokėjusi raginime nurodytą baudą anksčiau nei 2020 m. spalio 22 d., būtų turėjusi atitinkamai mokėti po 5,00 Eur mažiau už kiekvieną dieną. Taigi, teismo vertinimu, iš raginimo formuluotės yra aiškiai matyti, kaip antstolis paskaičiavo mokėtinos baudos dydį ir ši bauda yra paskaičiuota pagrįstai.

14. Pareiškėja, prašydama perskaičiuoti raginime nurodytą baudos sumą bei ją sumažinti, remiasi taikos sutarties 1.3 punktu, kuriame numatyta, kad tuo atveju, jeigu gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija (statybos) (rekonstrukcijos) nėra užbaigiama ir įregistruojama dėl netinkamai parengtų dokumentų, projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar dėl bet kokių kitų priežasčių, atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo atsisakyti įregistruoti rekonstrukcijos darbų užbaigimą priėmimo dienos ištaisyti visus trūkumus ir pateikti Nekilnojamojo turto registrui reikalingus dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai įregistruoti iš naujo. Pareiškėja teigia, kad baudos mokėjimas jai turi būti atidėtas mažiausiai 30 dienų terminui, kadangi atsakovė buvo pateikusi dokumentus (namo rekonstrukcijos užbaigimo deklaraciją ir kadastro duomenų bylą) namo po rekonstrukcijos įregistravimui dar 2019 m. kovo 8 d., tačiau duomenis apie tai, jog pagal šią deklaraciją ieškovė nesutinka atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos registravimo, ji gavo tik balandžio mėnesį, dėl ko pradėjo rengti rekonstrukcijos projektą iš naujo.

15. Teismo vertinimu, sutikti su tokia pareiškėjos pozicija, teisinio pagrindo nėra. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo suformuluota praktika, A. Ž. bei pareiškėja tarpusavio santykiuose turi vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ir tokiomis formuluotėmis, kokios yra nurodytos minėtoje nutartyje. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad taikos sutartis pinigines sankcijas už taikos sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą bei jų skaičiavimą numato tik taikos sutarties 1.5 - 1.6 punktuose. Tuo tarpu, taikos sutarties 1.3 punktas įtvirtina pareiškėjos pareigą laiku neužbaigus gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ištaisyti esamus trūkumus ir pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos Nekilnojamojo turto registrui įregistruoti iš naujo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo atsisakyti įregistruoti rekonstrukcijos darbų užbaigimą. Taigi, taikos sutarties 1.3. punkte numatytas 30 dienų terminas yra maksimalus terminas per kurį pareiškėja privalo įvykdyti taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, tačiau tai nereiškia, kad remiantis šiuo taikos sutarties punktu turėtų būti atidedamas baudos mokėjimo terminas.

16. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio matyti, kad pati pareiškėja yra atsakinga dėl užsitęsusios taikos sutarties vykdymo, kadangi pati pareiškėja pasirinko jau paties pirmo taikos sutarties punkto netinkamą vykdymą, dėl ko, turi prisiimti ir taikos sutarties neįvykdymo riziką (nutarties 16 punktas). Pareiškėjai nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d. neįregistravus gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo, būtent nuo šio termino pareiškėja privalo mokėti A. Ž. baudą po 5,00 Eur už kiekvieną pavėluotą įvykdyti įsipareigojimus diena. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tiek veiksmai, kuriuos pareiškėja buvo įsipareigojusi atlikti, tiek baudos dydis, tiek terminas iki kada pareiškėja privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus, buvo sutarti šalių pasirašytoje taikos sutartyje, ir antstolis negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turinio. Todėl antstolio veiksmai apskaičiuojant baudą laikyti pagrįstais ir teisėtais.

17. Pareiškėja reiškia prašymą ir dėl baudos išdėstymo lygiomis dalimis sumokant kas mėnesį dalimis per vienerius metus.

18. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja savo tokio prašymo niekaip nemotyvuoja. Kita vertus, kaip teisingai nurodė antstolis, į jo kompetenciją neįeina vykdymo procese mokėtinų sumų mokėjimo išdėstymas. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, skolininkas gali prašyti teismo, kuris yra priėmęs antstolio vykdomą sprendimą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, jog pareiškėja nesikreipė į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą arba jį atidėti. Be to, pareiškėja su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, turi teisę kreiptis ir kreditorę A. Ž., kurios naudai išieškoma skola, bei pavykus susitarti, sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Pareiškėja taip pat, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, turi teisę kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 625 straipsnis, 626 straipsnis, 627 straipsnis). Įvertinus tai kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl baudos išdėstymo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

19. Pareiškėja taip pat reiškią reikalavimą dėl termino pratęsimo, per kurį ji įpareigojama parengti reikalingus dokumentus bei įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą iki 2020 m. lapkričio 9 d. Teigia, kad dar iki vykdomojo rašto išdavimo ieškovei parengė reikalingą projektinę dokumentaciją, gavo statybos leidimą ir 2020 m. spalio 15 d. per elektroninę sistemą „Infostatyba“ pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašymą patvirtinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo deklaraciją bei pateikė visus reikalingus dokumentus. Anot pareiškėjos, inspekcija sprendimą dėl deklaracijos priims tik per 10 darbo dienų, o jei deklaracija būtų pateikta be klaidų, ją įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dar reikia 5 darbo dienų, todėl antstolio nustatytas terminas atlikti įsipareigojimus iki 2020 m. spalio 22 d. yra nerealus.

20. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad terminą parengti reikalingus dokumentus ir įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą pareiškėja prašo pratęsti iki 2020 m. lapkričio 9 d., kuris bylos nagrinėjimo dienai jau yra suėjęs. Tokiu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas toki terminą pratęsti nesukels pareiškėjai jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Iki paskirto teismo posėdžio dienos pareiškėja teismui taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar iki pačios nurodyto termino ji reikalingus dokumentus pateikė. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtoje nutartyje konstatvo, kad tarp šalių pasirašyta taikos sutartis neįvykdyta dėl pačios atsakovės kaltės, todėl pati atsakovė ir turi prisiimti taikos sutarties neįvykdymo riziką. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas nepagrįstu.

21. Kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta auksčiau, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl tenkinti pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra, dėl ko pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė