Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1362-562/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2S-1362-562/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04583-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
L. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1362-562/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04583-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei L. L. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. Ž. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. L. (toliau – atsakovė) dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtino tarp pareiškėjos ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, jog atsakovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties 1.1, 1.2, 1.5 ir 1.6 punktų. Teigė, kad atsakovės veiksmai neleidžia įregistruoti namo atidalinimo. Prašė priteisti baudą po 5 Eur už kiekvieną uždelstą taikos sutarties nevykdymo dieną.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad pasirašydama taikos sutartį turėjo 1998 metų namo rekonstrukcijos projektą, 1998 metų statybos leidimą, todėl tikėjosi, kad nebus kliūčių įvykdyti taikos sutartį nustatytais terminais. Nustatytu terminu pateikė deklaraciją dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo, tačiau deklaracija neužregistruota, kadangi projektas neatitiko namo kadastro bylos, o vandentiekio ir nuotekų projektas nebegalioja. Teigė, kad reikėjo iš naujo gauti toponuotraukas, technines, specialiąsias sąlygas, paruošti naują projektą, todėl buvo praleistas taikos sutartyje numatytas terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2020 pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-200-534/2019 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo patvirtintos taikos sutarties 1.2. ir 2.1.4. punktuose numatytus terminus pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą taikos sutartį sankcijos už taikos sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikomos, kai sutarties šalis atsakovė be pateisinamų priežasčių nevykdo ar netinkamai vykdo taikos sutartį arba be svarbių priežasčių neįvykdo gyvenamojo namo komunikacijų atskyrimo iki 2019 m. liepos 1 d. Nurodęs, kad sutarties šalis atsakovė atsiliepdama į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių konstatavo, kad, pasirašius taikos sutartį, sutarties šalis atsakovė iš karto ėmėsi veiksmų siekiant įvykdyti taikos sutartį. Įvertinęs susirašinėjimą su projektuotoju, „Infostatyba“ duomenis, kitus raštus, apmokėjimo dokumentus darė išvadą, kad taikos sutarties įvykdymas užsitęsė dėl pasikeitusių reikalavimų statybos darbams atlikti, projektams, leidimų gavimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad prašyme nėra nurodytų sutartyje baudų taikymo sąlygų už termino praleidimą vykdant taikos sutartį – tai be pateisinamų priežasčių ar be svarbių priežasčių sutartu terminu neįvykdžius įsipareigojimų, prisiimtos prievolės. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė konstatavęs, kad taikos sutarties šalis atsakovė terminą įvykdyti taikos sutartį praleido ne dėl jos kaltų veiksmų, aplaidumo ar vilkinimo. Iš pateiktų įrodymų sprendė, kad atsakovė iš karto po taikos sutarties įsiteisėjimo ėmėsi veiksmų įgyvendinant prisiimtus prievolinius įsipareigojimus. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų kokias neigiamas pasekmes, turtinius nuostolius sukėlė taikos sutarties šalies atsakovės termino įvykdyti taikos sutartį praleidimas. Darė išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes, nėra taikos sutartyje sutartų sąlygų taikyti baudą atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) 1.2. punktą atsakovė įsipareigojo gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d., o pagal Taikos sutarties 2.1.4. punktą šalys susitarė atskirti visas gyvenamojo namo komunikacijas iki 2019 m. liepos 1 d. Nei vieno iš šių įsipareigojimų atsakovė neįvykdė.

7.2. Atsakovė, pateikdama 2019 m. kovo 8 d. Deklaraciją apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė (toliau – Deklaracija), pateikė registruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, parengtą ne pagal Taikos sutartimi patvirtintą pasiūlymą, o pateikdama kitą 1998 metais parengtą projektą, kuris nebuvo derintas su pareiškėja. Atsakovė jau 2019 m. kovo mėnesį nevykdė Taikos sutartimi nustatytų sąlygų. 2017 m. kovo 16 d. atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį šioje byloje atsakovė pateikė dokumentus ir 1988 m. vasario 10 d. leidimą statyti priestatą jos naudojamo gyvenamojo namo daliai, tačiau joks projektas nei ieškovei asmeniškai, nei teismui nebuvo pateiktas ir juo nebuvo derintas Taikos sutartimi.

7.3. Atsakovė tik 2019 m. birželio 3 d., t. y. jau praėjus dviem mėnesiams po Taikos sutartimi nustatyto termino įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukciją, apmokėjo už architekto paslaugas UAB „Geri projektai“, kai pagal Taikos sutartį atsakovei nepavykus įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ji turėjo atlikti visus reikiamus veiksmus trūkumams ištaisyti per 30 dienų terminą. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų, ji kreipėsi į architektą jau praleidusi Taikos sutartyje numatytus terminus, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad rekonstrukcijos įregistravimas užtruko ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių.

7.4. Iš pateikto susirašinėjimo su architektu yra neįmanoma nustatyti, ar tikrai derinamas rekonstrukcijos projektas. Be to, matyti, kad atsakovė aktyvius veiksmus dėl paslaugų užsakymo atliko tik 2019 m. birželio 3 d. sumokėdama UAB „Geri projektai“ avansą.

7.5. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas buvo parengtas ir perduotas atsakovei 2019 m. rugsėjo 1 d., t. y. po trijų mėnesių nuo kreipimosi į architektus dienos. Jeigu atsakovė būtų laiku užsakiusi projektą, t. y. iš karto po Taikos sutarties sudarymo, ji būtų spėjusi parengtą projektą pateikti iki Taikos sutartyje nustatyto termino. Tačiau atsakovė siekė įregistruoti statybos užbaigimą kito projekto pagrindu, tokiu būdu įsipareigojimų įvykdymo terminą praleisdama dėl savo pačios kaltės.

7.6. Pirmosios instancijos teismas ne tik atsisakė išduoti vykdomąjį raštą nepagrįstai, tačiau pakeitė ir esmines Taikos sutarties sąlygas – terminus, per kuriuos atsakovė privalo įvykdyti sutartimi priimtus įsipareigojimus. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę keisti taikos sutarties sąlygas, nukrypo nuo teismų praktikos bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

7.7. Remiantis Lietuvos teismų praktika, teismas savo nuožiūra Taikos sutarties vykdymo termino, kaip esminės sąlygos, keisti negalėjo. Šalys Taikos sutartyje buvo numačiusios, kad už įsipareigojimų nevykdymą atsakovė įsipareigojo mokėti pareiškėjai netesybas, todėl Taikos sutarties vykdymo terminas buvo nustatytas neatsitiktinai.

7.8. Teismas neįvertino, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai bandydama įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukciją 2019 m. kovo 5 d. pagal 1998 metų projektą, kuris nebuvo suderintas su pareiškėja ir nebuvo nurodytas Taikos sutartyje. Teismas taip pat neįvertino fakto, kad atsakovė mediacijos proceso metu, kuris truko 2 metus, turėjo visas galimybes pasirengti reikiamus dokumentus rekonstrukcijai įregistruoti, tačiau to nepadarė. Dėl visų nurodytų priežasčių teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė elgėsi sąžiningai, ir Taikos sutarties neįvykdė ne dėl savo kaltės.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys Taikos sutartimi siekė įteisinti jau pastatytus statinius, rekonstruotą iki 1990 metų ir į du butus padalintą gyvenamąjį namą, kurių visi rodikliai paskutinį kartą buvo užfiksuoti 2013 metų kadastrinių matavimų byloje. Šalys siekė įteisinti ir patvirtinti patalpų pasidalinimą, naudojimąsi priklausiniais, patvirtinti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką bei atskirti inžinerinius kanalizacijos ir vandentiekio tinklus. Byloje yra pateikti įrodymai – 2013 metais atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, pareiškėja ir atsakovė yra pasidalinusios gyvenamą namą ir be jokių trukdžių naudojasi gyvenamuoju namu. Todėl nei projektiniai pasiūlymai, nei naujas projektas, skirtas jau atliktiems darbams įteisinti, nekeičia jau pastatyto gyvenamojo namo patalpų išdėstymo ar konstrukcijų, ir dėl užsitęsusių procedūrų praleisti Taikos sutartyje numatyti terminai niekam nesukelia nepatogumų ir nėra niekam padaryta jokios žalos.

8.2. Taikos sutarties 1.5 punktas numatė baudą tik tuo atveju, jei atsakovė be pateisinamų priežasčių nevykdo ar netinkamai vykdo Taikos sutarties 1.1-1.4 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus. Pareiškėja, teikdama prašymą teismui vykdomajam raštui gauti, nenurodė konkrečių Taikos sutarties punktų, t. y. kurioje dalyje prašė teismo taikyti priverstinę teismo sprendimo vykdymo procedūrą, kuriuos Taikos sutarties punktus laiko neįvykdytais, ar reikalauja taikyti atsakovei Taikos sutartyje numatytas baudas. Kadangi Taikos sutarties punktai dėl taikomų sankcijų numato galimybę jas taikyti tik esant šalies kaltei, tik iš atskirojo skundo galima spręsti, kad pareiškėja siekia iš atsakovės ir baudos išieškojimo.

8.3. Atsakovė vykdė savo įsipareigojimus ir per reikiamas paslaugas teikiančius asmenis pateikė Deklaraciją ir 2013 metais atnaujintą gyvenamojo namo kadastro bylą su rodikliais, kurie buvo suderinti priešprojektiniuose pasiūlymuose bei užfiksuoti teismo byloje esančioje 2013 metų kadastrinių matavimų byloje. Deklaracijoje galimai yra techninė klaida dėl senojo projekto ir leidimo datos, kurie buvo duoti 1988 metais (Deklaracijoje nurodyti 1998 metai). Tai nėra esminė klaida, nes gyvenamojo namo rodikliai ir patalpų pasidalinimas yra numatyti šalių suderintoje kadastro duomenų byloje ir Taikos sutarties antroje dalyje.

8.4. Dėl Deklaracijos įregistravimo prieštaravo pareiškėja. Ji 2019 m. kovo mėnesį nuvyko į VĮ Registrų centrą ir nedavė savo sutikimo įregistruoti statinio duomenis pagal Deklaraciją, kuri, pareiškėjos vertinimu, pateikta ne pagal priešprojektinius pasiūlymus. Todėl, remiantis Taikos sutarties 1.3 punktu, buvo pradėtos projektavimo procedūros iš naujo, susijusios su specialiųjų architektūrinių sąlygų gavimu ir naujo projekto parengimu. Šie darbai objektyviai niekaip negalėjo būti įvykdyti Taikos sutartyje numatytais terminais ir pateisina atsakovės praleistus terminus.

8.5. Derinant Taikos sutarties sąlygas, ne tik atsakovė, bet ir pareiškėja konsultavosi su specialistais, ir pareiškėja reikalavo atlikti numatytas procedūras kuo trumpesniais terminais. Todėl buvo mėginama pastatytą statinį įteisinti pateikiant Deklaraciją su senuoju leidimu priestato statybai. Prieštaraujant dėl Deklaracijos, atsakovė per savo atstovus sistemoje „Infostatyba“ atliko iš naujo visas projektavimo procedūras ir gavo statybos leidimą. Pareiškėja nedavė savo sutikimo tokiai procedūrai, kaip buvo numatyta Taikos sutarties 1.1 punkte, todėl Taikos sutarties 1.5 punkte ir 1.6 punkte numatytos sankcijos dėl abipusių pažeidimų neturėtų būti taikomos.

8.6. Sudėtingiausia Taikos sutarties sąlygų dalis jau yra įvykdyta, gautas statybos leidimas, sutvarkytos gyvenamojo namo komunikacijos, įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, o likusieji įsipareigojimai, kuriems buvo numatyti terminai, yra užbaigimo stadijoje. Todėl teismas teisingai nustatė Taikos sutarties sąlygų vykdymo pratęsimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog Taikos sutarties atsakovė nevykdė nustatytais terminais ne dėl savo kaltės. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad atsakovė Taikos sutarties nevykdė nustatytais terminais dėl savo kaltės, kadangi buvo pateiktas Taikos sutartimi nesulygtas rekonstrukcijos projektas. Atsakovė teigia, kad veikė sąžiningai, dėjo visas pastangas, kad Taikos sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi, todėl Taikos sutarties pažeidimai padaryti ne dėl jos kaltės.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-534/2019 patvirtino tarp pareiškėjos ir atsakovės sudarytą Taikos sutartį. Iš nurodytos nutarties matyti, jog šalys Taikos sutarties 1.1 punktu sulygo, jog atsakovė įsipareigoja parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą pagal atsakovės pateiktą gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinį pasiūlymą, šio projekto pagrindu gauti statybos leidimą bei visus kitus dokumentus, kurie yra būtini gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos užbaigimui įregistruoti. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, įsipareigoja pasirašyti sutikimą, reikalingą specialiųjų architektūrinių reikalavimų, statybos leidimo gavimui bei statybos užbaigimo deklaravimui, deklaraciją apie statybos užbaigimą, su sąlyga, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija bus vykdoma pagal gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinį pasiūlymą ir projektas bus parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Taikos sutarties 1.2 punktu atsakovė įsipareigojo gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d.

13. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutartis neįvykdyta dėl jos neįvykdžiusios šalies kaltės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, kad Taikos sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinus Taikos sutartį, tvirtinimui teikė 1998 metų projektą, kuris nebuvo šalių suderintas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovė neturėjo pagrindo teikti šalių nesuderinto projekto. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys susitarė dėl UAB „Geri projektai“ 2017 metų projektinio pasiūlymo, kurio pagrindu atsakovė, vadovaujantis Taikos sutarties 1.1 punktu, įsipareigojo parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Taigi, gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, pateiktas atsakovės, neatitiko šalių Taikos sutarties 1.1 punkte nustatytų reikalavimų. Duomenų apie tai, kad šalys būtų aptarusios Taikos sutartimi galimybę teikti seną 1998 metų projektą, ar kad pareiškėja yra davusi sutikimą dėl tokio projekto pateikimo, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovė pati prisiėmė Taikos sutarties neįvykdymo riziką pasirinkusi jau paties pirmo Taikos sutarties punkto netinkamą vykdymą. Aplinkybė, jog atsakovė taip siekė kaip įmanoma greičiau įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesuponuoja išvados, jog dėl to galima nevykdyti ar netinkamai vykdyti atitinkamas Taikos sutarties sąlygas. Dėl užsitęsusio Taikos sutarties vykdymo yra atsakinga pati atsakovė, nes, kaip minėta, pati prisiėmė Taikos sutarties netinkamo vykdymo riziką.

17. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

18. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

19. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).

20. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė susirašinėjo su A. L., A. J., tačiau iš šių susirašinėjimų negalima spręsti apie tam tikrų aplinkybių nepalankų susiklostymą atsakovei, dėl ko reikėtų daryti išvadą, kad Taikos sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovės kaltės. Šie susirašinėjimai iš esmės yra bendro pobūdžio, juose nėra pateikiama jokia reikšminga klausimo išsprendimui informacija. Susirašinėjime su A. L. yra pateiktas atsakovei prašymas pateikti atitinkamus dokumentus, o susirašinėjime su A. J. – tam tikrų veiksmų atlikimo datos ir informacija apie atliktus veiksmus. Nei byloje pateiktuose elektroniniuose laiškuose nėra informacijos, nei juolab mokėjimo kvitai nepagrindžia aplinkybės apie pasikeitusius reikalavimus statybos darbams atlikti, dėl kurių būtų atsiradusios kliūtys ne dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi „Infostatyba“ informacinės sistemos išrašu, kadangi iš pateikto išrašo matyti, jog yra nurodyti statybos darbų tam tikrų procedūrų statusai, kurie nepagrindžia pasikeitusių reikalavimų statybos darbams atlikti fakto ir yra tik bendro informacinio pobūdžio duomenys.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai pripažino, jog Taikos sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovės kaltės. Taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Taikos sutarties įvykdymo terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo matyti, jog atsakovė iš esmės nesutiko su prašymu, tačiau nebuvo suformulavusi aiškaus atsiliepimo dalyko, juolab prašymo pratęsti Taikos sutarties vykdymo terminą iki konkrečios datos – iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Dėl bylos procesinės baigties.

22. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkinti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

Teisėja Rosita Patackienė