- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e2-7141-512/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04114-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- T. O.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui T. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 31 546,63 Eur skolą, 7 108,80 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 38 655,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas gavo iš ieškovo 102 100,00 Lt (29 570,20 Eur) paskolą ir išrašė ieškovui 2012 m. gegužės 12 d. paprastąjį vekselį (toliau – Vekselis Nr. 1), kuriuo atsakovas besąlygiškai pasižadėjo iki 2017 m. gruodžio 24 d. sumokėti visą Vekselyje Nr. 1 nurodytą sumą. Taip pat iš ieškovo gavo 2 080,00 USD (2 080,00 Eur /1,0524 Eur = 1 976,43 Eur) ir išrašė antrąjį 2016 m. balandžio 3 d. paprastąjį vekselį (toliau – Vekselis Nr. 2), kuriuo atsakovas besąlygiškai pasižadėjo iki 2017 m. gruodžio 24 d. sumokėti visą Vekselyje Nr. 2 nurodytą sumą. Atsakovas jokių procentų ar palūkanų nesumokėjo, taip pat ir negrąžino visų paskolintų pinigų. Pažymėjo, kad atsakovas skolinosi ir iš kitų asmenų, kuriems skolų taip pat negrąžino. Pasibaigus terminui pagal Vekselius Nr. 1 ir Nr. 2, žodžiu kreipėsi į atsakovą, ragino atsiskaityti, tačiau atsakovas įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino. Ieškovas su kitais asmenimis, kurie taip pat paskolino atsakovui pinigų, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausus įtariamuoju, atsakovas kaltę pripažino iš dalies, prisipažino, kad yra skolingas pinigų ieškovui, taip pat kitiems asmenims, dėl skolų jis išrašė vekselius ir įsipareigojo paskolintas pinigų sumas grąžinti. Atsakovas nepripažino, kad tai padarė tyčia, tuo pagrindu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje požymių. Atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus grąžinti vekseliu jam paskolintus pinigus, negrąžina skolos net dalimis, todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę. Atsakovui laiku nesumokėjus 31 546,63 Eur skolos, turi būti priteista 7 108,80 Eur palūkanų suma iki ieškinio pateikimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad skolinosi iš ieškovo pinigų, dalį sumos grąžino, tai patvirtinančių įrodymų neturi. Atsakovas prašo bylą išnagrinėti savo nuožiūra atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką, datą ir vietą pranešta, prašymų negauta. Atsiliepime pateiktas prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 12 d. atsakovas išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 102 100,00 Lt (tai atitinka 29 570,20 Eur), kuriame nurodyta, kad vekselis turi būti apmokėtas 2017 m. gruodžio 24 d..
Taip pat 2016 m. balandžio 3 d. atsakovas išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 080,00 USD (tai atitinka 1 976,43 Eur) iki 2017 m. gruodžio 24 d..
Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).
Tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).
Nagrinėjamu atveju ginčo vekseliai nustatytais terminais nebuvo pateikti apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms ginčo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos, todėl ginčas sprendžiamas pagal prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas.
Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas Įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).
Šioje byloje atsakovo mokėjimo prievolę patvirtina atsakovo, kaip vekselio davėjo, pasirašyti vekseliai, kuriais jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekseliuose nurodytą sumą. Be to, tiek 2012 m. gegužės 12 d. vekselyje, tiek 2016 m. balandžio 3 d. vekselyje atsakovo parašu patvirtinta, jog vekseliuose nurodytus pinigus atsakovas gavo. Atsakovas pripažįsta, kad skolinosi iš ieškovo pinigų, tačiau teigia, kad jam dalį pinigų grąžino.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).
Ieškovas nurodo, kad atsakovas 31 546,63 Eur paskolintos pinigų sumos negrąžino. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų gražinęs iš ieškovo pasiskolintus pinigus, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nurodytam teisiniam reguliavimui bei formuojamai teisnų praktikai, ieškovo reikalavimas dėl 31 546,63 Eur skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas paskolintų pinigų ieškovui nustatytu terminu negrąžino. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 7 108,80 Eur paskaičiuotų palūkanų.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 805,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. O. 31 546,63 Eur skolą, 7 108,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkana nuo priteistos 38 655,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 055,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.