Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-614-945/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2-614-945/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00124-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
J. A.
Trečiasis asmuo
UAB „Izobara“
Advokatai
Tadas Ugintas, Valdas Rakauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-614-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00124-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,sekretoriaujant Neringai Pažėraitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stiloma“ atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

atsakovui J. A., atsakovo atstovui advokatui Tadui Ugintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stiloma“ ieškinį atsakovui J. A., trečiajam asmeniui UAB „Izobara“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–12) prašo priteisti iš atsakovo 716 590,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovas buvo ieškovės direktorius nuo 2012 m. sausio 10 d. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m. atskleidžia, kad nuo pat atsakovo paskyrimo direktoriumi įmonės turtinė padėtis ėmė blogėti. Atsakovas aplaidžiai vedė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko didėjo prievolės valstybei. Neteisėtais atsakovo veiksmais, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, ieškovė įvardijo tai, kad, 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė buvo nemoki, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įtraukto turto vertės (įmonė turėjo turto už 2 180 090 Lt (631 397,71 Eur), o prievolių – už 2 075 796 Lt (601 192,07 Eur)), tačiau atsakovas, pažeisdamas įstatyme įtvirtintą pareigą, laiku neiniciavo bankroto proceso. Tokiu neveikimu padarytą žalą ieškovė nurodo siejanti su išaugusia prievolių suma ir sumažėjusia turto verte. 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 631 397,70 Eur, o iškeliant bankroto bylą – už 89 343 Eur. Šių sumų skirtumas sudaro 542 054,71 Eur (631 397,70 Eur – 89 343 Eur). 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimų suma buvo 601 192,07 Eur, o Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 775 727,79 Eur. Šių sumų skirtumas sudaro 174 535,72 Eur (775 727,79 Eur – 601 192,07 Eur). Žalos dydį ieškovė apskaičiavo prie turto sumažėjimo dydžio pridėdama prievolių padidėjimo dydį ir gavo 716 590,43 Eur (542 054,71 Eur + 174 535,72 Eur). Kadangi žala atsirado būtent dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės vertinimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., e. b. l. 116–119) atsakovas prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimas byloje turi būti reiškiamas ne tik atsakovui, bet ir BUAB „Izobara“, kuriai priklausė 100 proc. ieškovės akcijų. Be to, ši bendrovė vykdė ieškovės buhalterinę apskaitą. Atsakovas buvo kreipęsis į akcininkę dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pritarimo negavo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtent jis yra didžiausias ieškovės kreditorius, ieškovės bankroto byloje patvirtintas 344 805,32 Eur atsakovo kreditorinis reikalavimas. 1 400 000 Lt sumą atsakovas ieškovei paskolino siekdamas išpirkti iš BUAB „Izobara“ ieškovės akcijas, bet dėl UAB „Izobara“ finansinių sunkumų šios iniciatyvos įgyvendinti nepavyko. Atsakovas neskubėjo atsiimti paskolintų lėšų, dėjo pastangas, kad būtų atsiskaitoma su kreditoriais, todėl jo elgesį vertinti kaip nesąžiningą nėra pagrindo. Reikalavimo sumą siedama su kreditorių sąrašu ir į jį įtrauktomis sumomis ieškovė neįvertino aplinkybės, kad Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kitame teisminiame procese yra pripažinusi, jog ieškovė su šia kreditore yra atsiskaičiusi. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreipiamasi ir dėl vykusio teisminio proceso tarp ieškovės ir BUAB „Izobara“ dėl katilinės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nors šis procesas baigėsi palankiai ieškovei, BUAB „Izobara“ padarė ieškovei žalos, kurios atlyginimas tapo neįmanomu dėl bankroto bylos BUAB „Izobara“ iškėlimo. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad ieškovė neįrodinėja priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo.

3. Atsiliepimu į ieškinį (2 t., e. b. l. 20–24) trečiasis asmuo BUAB „Izobara“ prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Perėmęs bendrovės dokumentus bankroto administratorius nenustatė, kad BUAB „Izobara“ būtų tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą. Bendrovė nebuvo deklaravusi buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip vienos iš vykdomų veiklų. Bankroto administratorius taip pat patvirtino neturintis jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į akcininką dėl leidimo iškelti ieškovei bankroto bylą ar galimybės imtis priemonių ieškovės mokumui atkurti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

4. Į bylą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo BUAB „Izobara“ yra ieškovės akcininkė, ieškovės vadovu 2012 m. sausio 10 d. paskirtas atsakovas (1 t., e. b. l. 18–21). Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 13-15) ieškovei iškelta bankroto byla.

5. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

6. Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu kuriamu teisiniu reglamentavimu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą yra grindžiamas konkrečios įstatyme įtvirtintos pareigos pažeidimu – savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Būtent šio veiksmo (neveikimo) teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.

7. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje šios pareigos įgyvendinimo tvarka detalizuota nurodant, kad vadovas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

9. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

10. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimą ieškovė sieja su į bylą pateiktuose ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2013–2016 metus užfiksuotais duomenimis (1 t., e. b. l. 46–55; 2 t., e. b. l. 135–143). Ieškovė nurodo, kad, 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ieškovės prievolių suma sudarė 2 075 796 Lt (601 192,07 Eur) ir viršijo pusę į ieškovės balansą įtraukto turto vertės (2 180 090 Lt (631 397,71 Eur)), kas sąlygojo ieškovės nemokumą. Nesutikdamas su tokia išvada, atsakovas nurodo, kad nemokumo sąvoka apibrėžia santykį tarp turto vertės ir pradelstų, o ne visų, įmonės turtinių įsipareigojimų. Įmonė yra nemoki, jeigu jos pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į balansą įtraukto turto vertės. Atsakovas pažymi, kad iš bendros balanse (1 t., e. b. l. 46) nurodomos 2 075 796 Lt (601 192,07 Eur) prievolių 2013 m. gruodžio 31 d. sumos net 1 767 748 Lt (511 975,20 Eur) prievolių dalį sudarė sumos, mokėtinos po vienerių metų, ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Tik 308 048 Lt (89 216,87 Eur) prievolių dalis buvo priskirta per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams. Net darant prielaidą, kad visi šie įsipareigojimai buvo pradelsti, jie sudarė vos 14 proc. (308 048 Lt / 2 180 090 Lt * 100 proc.) į balansą įtraukto turto vertės. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įvertinęs šiuos duomenis Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje (1 t., e. b. l. 13-15), kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė nebuvo nemoki, bet turtinė padėtis iš esmės pasikeitė iki sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

12. Nors balanse (1 t., e. b. l. 46) užfiksuota ieškovės finansinė padėtis 2013 m. gruodžio 31 d. ir neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytų nemokumo sąlygų, teismas pažymi, kad, kaip minėta sprendimo 10 punkte, nemokumo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik bendrovės vadovo sudarytais finansinės atskaitomybės dokumentais. Kad finansinės atskaitomybės dokumentai gali neatskleisti tikrosios bendrovės turtinės padėties, patvirtina aplinkybė, jog atlikusi patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija konstatavo, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai (1 t., e. b. l. 56–98, 148–151, 158–196). Buhalterinių duomenų neatitikimus patvirtina ir į bylą surinkti papildomi duomenys (apie turto pardavimą varžytynėse, reikalavimo teisę UAB „Izobara“ atžvilgiu, taip pat apie prievoles AB Šiaulių bankui ir Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“), kurie, juos sulyginus su ieškovės balanso duomenimis, yra pagrindas iš naujo vertinti ieškovės mokumo 2013 m. gruodžio 31 d. faktą. Teismas pažymi, kad priimant Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį (1 t., e. b. l. 13-15) šie duomenys nebuvo išreikalauti ir įvertinti, kadangi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra svarbus pats nemokumo faktas, bet ne jo atsiradimo momentas, todėl nurodytoje byloje pateikta išvada dėl ieškovės mokumo neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

13. Į bylą surinkti papildomi duomenys atskleidžia, kad į 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą balansą buvo įtrauktas ir turtas, kuris dar 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo realizuotas iš varžytynių:

13.1. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų detalizuotų balanso duomenų (4 t., e. b. l. 32), į balansą buvo įtraukti 6 automobiliai, kurių bendra vertė – 49 646,38 Lt (36 763,46 Lt + 2 531,72 Lt + 2 531,72 Lt + 2 531,72 Lt + 2 497,53 Lt + 2 790,23 Lt) arba 14 378,59 Eur (49 646,38 Lt / 3,4528). Šie automobiliai buvo įkeisti ieškovės kreditorei Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (2 t., e. b. l. 54–60, 112). Iš šių automobilių 5 buvo realizuoti dar 2013 m. vykusiose varžytynėse: Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 2 531,72 Lt, parduotas 2013 m. lapkričio 18 d. už 8 381 Lt (2 t., e. b. l. 69); Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 2 531,72 Lt, parduotas 2013 m. lapkričio 18 d. už 8 931 Lt (2 t., e. b. l. 71); Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 2 790,23 Lt, parduotas 2013 m. lapkričio 18 d. už 15 070 Lt (2 t., e. b. l. 70); Mercedes Benz 817, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė, 2 497,53 Lt, parduotas 2013 m. lapkričio 28 d. už 11 600 Lt (3 t., e. b. l. 18); Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 36 763,46 Lt, 2013 m. gruodžio 12 d. turto perdavimo išieškotojui aktu (2 t., e. b. l. 127) buvo perleistas įkaito turėtojui už 29 392 Lt. Tik automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į balansą įtrauktas 2 531,72 Lt verte, dar priklausė ieškovei. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad automobiliai, kurių verte 47 114,66 Lt (36 763,46 Lt + 2 531,72 Lt + 2 531,72 Lt + 2 497,53 Lt + 2 790,23 Lt) arba 13 645,35 Eur (47 114,66 Lt / 3,4528) buvo nepagrįstai padidinta bendra balansinė turto vertė, dar iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo priverstinai realizuoti už bendrą 73 374 Lt (8 381 Lt + 8 931 Lt + 15 070 Lt + 11 600 Lt + 29 392 Lt) arba 21 250,58 Eur (73 374 Lt / 3,4528) sumą.

13.2. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų detalizuotų balanso duomenų (4 t., e. b. l. 32), į balansą buvo įtraukti ir 2013 m. gruodžio 31 d. priverstinai realizuoti nekilnojamojo turto objektai, įkeisti AB Šiaulių bankui (3 t., e. b. l. 81–88): katilinė ir konteineris, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., kurių likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 1 Lt, parduoti 2013 m. gruodžio 31 d. už 14 301 Lt (3 t., e. b. l. 12); katilinė ir kaminas su pamatu, esantys (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kurių likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 1 Lt, parduoti 2013 m. gruodžio 31 d. už 12 915 Lt (3 t., e. b. l. 13); katilinė ir mažo slėgio dujų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Kėdainiuose, kurių likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, įtraukta į balansą, sudarė 1 Lt, parduoti 2013 m. gruodžio 31 d. už 19 453 Lt (3 t., e. b. l. 14). Bendra už šiuos objektus gauta lėšų suma sudarė 46 669 Lt (14 301 Lt + 12 915 Lt + 19 453 Lt) arba 13 516,28 Eur (46 669 Lt / 3,4528).

13.3. Tas pats pasakytina ir apie į balansą įtrauktus katilinės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., įrengimus, kurie buvo įkeisti AB Šiaulių bankui (3 t., e. b. l. 93–108). Kaip matyti iš atsakovo pateiktų detalizuotų balanso duomenų (4 t., e. b. l. 32), šie įrengimai į balansą buvo įtraukti 1 Lt arba 0,29 Eur (1 Lt / 3,4528) verte, tačiau buvo priverstinai realizuoti 2013 m. gruodžio 31 d. už 6 300 Lt arba 1 824,61 Eur (6 300 Lt / 3,4528) (3 t., e. b. l. 15).

13.4. Kartu teismas pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie turto pardavimą iš varžytynių, kadangi didžiąją dalį parduotų objektų varžytynėse įsigijo su atsakovu susijusi įmonė UAB „Konstra“ (3 t., e. b. l. 25–26). Būdamas turtą įsigijusios bendrovės vadovu atsakovas negalėjo nežinoti, kad šis turtas ieškovei nepriklauso ir negali būti įtrauktas į jos balansą.

14. Apibendrindamas sprendimo 13.1–13.4 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad balansinė ieškovės turto vertė 2013 m. gruodžio 31 d. turi būti tikslinama iš į balansą įtrauktos 2 180 090 Lt arba 631 397,71 Eur sumos atimant 5 transporto priemonių vertę (47 114,66 Lt arba 13 645,35 Eur), taip pat 3 katilinių bei su jomis susijusio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę (4 Lt arba 1,16 Eur). Tokiu būdu apskaičiuota turto vertė sudaro 2 132 971,34 Lt (2 180 090 Lt – 47 114,66 Lt – 4 Lt) arba 617 751,20 Eur (2 132 971,34 Lt / 3,4528).

15. Teismas taip pat pažymi, kad į balansinę turto vertę 2013 m. gruodžio 31 d. buvo įtraukta ir reikalavimo teisė UAB „Izobara“ atžvilgiu 410 723 Lt arba 118 953,60 Eur sumai (4 t., e. b. l. 32–34). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. ieškovė suteikė 445 000 Lt paskolą UAB „Amber Capitals“ (vėliau paskola perleista UAB „Izobara“). Tačiau UAB „Izobara“ pateikė į bylą duomenis (2 t., e. b. l. 151–168, 186–192), kad paskolos suma grąžinta iki 2013 m. kovo mėn., atlikus mokėjimus kitiems asmenims bei skolų užskaitymus. Dalinio skolų užskaitymo faktą pripažino ir atsakovas, kurio pateiktame detalizuotame balanse (4 t., e. b. l. 32–34) nurodoma, kad 2014 m. UAB „Izobara“ skolos suma sumažėjo iki 297 985 Lt, taip pat prie sumažėjusios bendrovės prievolių tiekėjams sumos (sumažėjo 97 931 Lt nuo 254 008 Lt iki 156 077 Lt) nurodoma, kad buvo atliktas sudengimas su UAB „Izobara“ paskola. Kad toks sudengimas negalėjo būti atliktas 2014 m., leidžia spręsti faktas, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. liepos 25 d., UAB „Izobara“ buvo iškelta bankroto byla (2 t., e. b. l. 169–183). Kad ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma, atskleidžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartyje užfiksuotas faktas, jog atsakovas buvo UAB „Izobara“ akcininkas, kuris, siekdamas, kad UAB „Izobara“ nebūtų iškelta bankroto byla, atsisakė savo reikalavimo šios bendrovės atžvilgiu. Nors kreditoriniai reikalavimai nurodytoje byloje turėjo būti pareikšti iki 2013 m. rugsėjo 8 d., nei per šį terminą, nei kada nors vėliau ieškovė jokių turtinių pretenzijų UAB „Izobara“ nepareiškė. Viena vertus, nurodyta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl į ieškovės balansą įtrauktos reikalavimo sumos realumo. Kita vertus, įvertinus aplinkybę, kad skolininkei yra iškelta bankroto byla, jog ieškovė neįgyvendino savo teisės pareikšti bendrovei kreditorinį reikalavimą, nebuvo pagrindo į 2013 m. gruodžio 31 d. data sudarytą bendrovės balansą įtraukti 410 723 Lt arba 118 953,60 Eur reikalavimo, kuris nebegali būti įgyvendinamas, sumą. Kitaip tariant, atsakovui buvo žinoma apie bankroto bylos UAB „Izobara“ iškėlimą, todėl jis ieškovės vardu privalėjo reikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Izobara“. To nepadarius nebuvo pagrindo į bendrovės balansą įtraukti reikalavimo teisę UAB „Izobara“ atžvilgiu, kaip egzistuojantį turtą, kuriuo galima realiai disponuoti. Šią sumą atėmus iš sprendimo 14 punkte nurodytos bendrovės turto vertės, gaunama 1 722 248,34 Lt (2 132 971,34 Lt – 410 723 Lt) arba 498 797,60 Eur (1 722 248,34 Lt / 3,4528) suma. Nesant papildomų duomenų, kurie leistų koreguoti balansinę turto vertę, teismas sprendžia, kad būtent ši suma ieškovės mokumo vertinimo tikslais pripažįstama realiąją ieškovės turto verte 2013 m. gruodžio 31 d., kurią atsakovas privalėjo nurodyti balanse. Aiškiai nepagrįstai padidinęs turto vertę atsakovas šia aplinkybe negali grįsti ieškovės mokumo.

16. Vertindamas į balansą įtrauktą pradelstų ieškovės prievolių dydį teismas pažymi, kad, kaip matyti iš atsakovo pateikto detalizuoto balanso (4 t., e. b. l. 32–34), skola AB Šiaulių bankui buvo nurodyta kaip ilgalaikis, po vienerių metų vykdytinas įsipareigojimas. AB Šiaulių bankas pateikė rašytinius paaiškinimus (4 t., e. b. l. 47–49), kuriuose nurodoma, kad bankas 2013 m. vasario 11 d. nutraukė su ieškove sudarytą kreditavimo sutartį, nutraukus sutartį bankui išduoti vykdomieji įrašai išieškojimui iš įkeisto turto. Negrąžinta kredito suma sudarė 452 943,24 Lt, palūkanos – 6 704,70 Lt, netesybos ir nuostoliai – 7 529,96 Lt. Be to, 3,57 proc. palūkanos už negrąžintą kredito sumą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 12 891,76 Lt (452 943,24 Lt * 3,57 proc. / 365 * 291), 6 proc. dydžio palūkanos už visą vykdomajame įraše nurodytą 467 177,90 Lt sumą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 22 347,74 Lt (467 177,90 Lt * 6 proc. / 365 * 291). Dar 985,81 Lt sudarė mokestis notarui, 4 134 Lt – būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui. Bendra pradelstos skolos bankui suma sudarė 507 537,21 Lt (467 177,90 Lt +12 891,76 Lt + 22 347,74 Lt + 985,81 Lt + 4 134 Lt) arba 146 992,94 Eur (507 537,21 Lt / 3,4258). Kaip matyti iš AB Šiaulių banko rašytinių paaiškinimų (4 t., e. b. l. 47–49), pardavus sprendimo 13.2–13.3 punktuose nurodytą turtą gautų lėšų (54 721 Lt arba 15 848,30 Eur) dalis, atskaičius vykdymo išlaidas – 51 186 Lt arba 14 824,49 Eur, buvo pervesta bankui, todėl likusi nepadengta pradelstos skolos suma sudarė 456 351,21 Lt (507 537,21 Lt – 51 186 Lt) arba 132 168,45 Eur (456 351,21 Lt / 3,4528). Kaip minėta sprendimo 13.4 punkte, atsakovui buvo žinoma apie vykusį priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto turto, todėl atsakovas turėjo pareigą prievolės bankui sumą apskaičiuoti į ją įtraukdamas ne tik negrąžinto kredito dydį, bet ir visas su kreditu ir priverstiniu jo išieškojimu susijusias sumas. Be to, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo prievolę bankui į balansą įtraukti kaip ilgalaikį, po vienerių metų vykdytiną įsipareigojimą. Šią sumą pridėjus prie balanse nurodytos 308 048 Lt per vienerius metus mokėtinos trumpalaikių įsipareigojimų sumos, gaunamas bendras pradelstų prievolių dydis sudarytų 764 399,21 Lt (308 048 Lt + 456 351,21 Lt) arba 221 385,31 Eur (764 399,21 Lt / 3,4528).

17. Atsakovo pateiktame detalizuotame balanse (4 t., e. b. l. 32–34) taip pat nurodoma 223 756 Lt arba 64 804 Eur skola Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kuri įvardinta kaip po vienerių metų mokėtinas ilgalaikis įsipareigojimas. Kaip matyti iš kreditorės į bylą pateiktų duomenų (4 t., e. b. l. 124–126), skolos grąžinimo terminas suėjo 2012 m. lapkričio 30 d. Sprendimo 13.1 punkte aptarti duomenys apie turto realizavimą atskleidžia, kad pradelsta skola buvo išieškoma priverstine tvarka iš įkeisto turto. Kaip minėta sprendimo 13.4 punkte, ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma. Kreditorės į bylą pateiktuose apskaičiavimuose (4 t., e. b. l. 124–126; 5 t., e. b. l. 26–28), taip pat mokėjimo dokumentuose (5 t., e. b. l. 15–23) užfiksuota skolos dydžio raidos istorija, iš kurios matyti, kad kreditorė skolos dydį skaičiavo atsižvelgdama į priverstinai išieškotas sumas, įskaitant sumas, gautas realizavus sprendimo 13.1 punkte nurodytą turtą: iš antstolio 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. gautos sumos (30 495 Lt ir 9 612,49 Lt), įvertinus tai, kad antstolis skaičiavo vykdymo išlaidas, iš esmės atitinka nurodytu laikotarpiu už varžytynėse parduotus automobilius gautas sumas (2013 m. lapkričio 18 d. – 32 382 Lt; 2013 m. lapkričio 28 d. – 11 600 Lt); be to, kreditorės apskaičiuota skolos suma buvo sumažinta kreditorei perleisto automobilio Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte – 29 392 Lt (2 t., e. b. l. 127; 5 t., e. b. l. 14, 26–28). Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų papildomai atliktus mokėjimus, galėjusius turėti įtakos prievolių dydžiui 2013 m. gruodžio 31 d. datai, į bylą nepateikta. Kreditorės nurodoma prievolių 2013 m. gruodžio 18 d. suma sudarė 292 072,91 Lt arba 84 590,16 Eur (292 072,91 Lt / 3,4528) (5 t., e. b. l. 26–28). Šią sumą pridėjus prie sprendimo 16 punkte nurodytos pradelstų įsipareigojimų sumos, gaunama bendra 1 056 472,12 Lt (764 399,21 Lt + 292 072,91 Lt) arba 305 975,47 Eur (1 056 472,12 Lt / 3,4528) suma. Ši suma sudaro 61,3 proc., t. y. daugiau nei pusę sprendimo 15 punkte nurodytos turto vertės (1 056 472,12 Lt / 1 722 248,34 Lt * 100 proc. = 61,3 proc.).

18. Apibendrindamas sprendimo 13–17 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė jau 2013 m. gruodžio 31 d. atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų. Kartu teismas pažymi, kad bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų, dėl ko buvo areštuotas jos turtas (1 t., e. b. l. 22–45; 2 t., e. b. l. 85–108). Kaip matyti tiek iš VMI patikrinimų medžiagos (1 t., e. b. l. 56–98, 148–151, 158–196), tiek ir iš ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų (1 t., e. b. l. 46–55; 2 t., e. b. l. 135–143), nuo 2014 m. sausio 1 d. bendrovė nevykdė veiklos, negavo pajamų, tebuvo realizuojamas bendrovės turtas, kurį įsigijo su atsakovu susijusi įmonė. Be to, įmonė po 2013 m. įstatyme nustatyta tvarka neteikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Nurodytos aplinkybės sąlygojo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsiradimą.

19. Ginčydamas šią pareigą atsakovas akcentavo, kad sutikimo kelti ieškovei bankroto bylą nedavė ieškovės akcininkė UAB „Izobara“. Kaip minėta sprendimo 7 punkte, 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nebuvo detalizuota vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūra, pareigos atsiradimas buvo siejamas su suvokimu, kad bendrovė dėl nemokumo negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovui buvo žinomi bendrovės finansiniai duomenys, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, kada nors kreipėsi į akcininkę, teikdamas informaciją apie bendrovės turtinę padėtį. Skirtingai nei nurodoma atsiliepime į ieškinį, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Izobara“ buvo atsakinga už ieškovės buhalterinę apskaitą, jog akcininkei buvo žinomi šiame sprendime aptarti buhalterinės apskaitos netikslumai, dėl kurių finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindėjo reali bendrovės turtinė padėtis. Net ir 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis (1 t., e. b. l. 47–49) turto vertė sudarė 1 629 103 Lt (471 820,84 Eur), prievolių suma – 1 706 715 Lt (494 298,82 Eur), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis – 412 098 Lt (119 351,83 Eur), t. y. atsakovas taip parengė finansinės atskaitomybės dokumentus, kad susidarytų įspūdis, jog bendrovė ir toliau yra moki. Reikšminga aptariamu aspektu teismas pripažįsta ir sprendimo 15 punkte nurodytą aplinkybę, kad pačiai akcininkei 2013 m. buvo iškelta bankroto byla.

20. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki, atsakovui tai, taikant sprendimo 10 punkte aptartą objektyvų rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijų, turėjo būti žinoma, todėl neinicijuodamas bankroto bylos ieškovei iškėlimo (bankroto byla Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva iškelta 2016 m. lapkričio 29 d. (1 t., e. b. l. 13-15)) atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įmonės vadovo pareigą.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

21. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią šios normos aiškinimo praktiką, pagal kurią turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2016 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

22. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs po pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą sieja tiek su išaugusia prievolių suma, tiek ir su sumažėjusia bendrovės turto verte, kadangi nebeliko galimybės turėto turto panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Remdamasi 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytu balansu ieškovė nurodė, kad bendrovė turėjo turto už 631 397,70 Eur, o iškeliant bankroto bylą – už 89 343 Eur (1 t., e. b. l. 50–51). Šių sumų skirtumas sudaro 542 054,71 Eur (631 397,70 Eur – 89 343 Eur). 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimų suma buvo 601 192,07 Eur, o Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 775 727,79 Eur. Šių sumų skirtumas sudaro 174 535,72 Eur (775 727,79 Eur – 601 192,07 Eur). Žalos dydį ieškovė apskaičiavo prie turto sumažėjimo dydžio pridėdama prievolių padidėjimo dydį ir gavo 716 590,43 Eur (542 054,71 Eur + 174 535,72 Eur).

24. Sprendimo 13–14 punktuose konstatuota, kad dalis turto į 2013 m. gruodžio 31 d. balansą buvo įtrauktas nesant tam teisinio pagrindo, kadangi jau buvo realizuotas varžytynėse. Sprendimo 15 punkte taip pat konstatuota, kad į balansą nebuvo pagrindo įtraukti ir reikalavimo teisės UAB „Izobara“ atžvilgiu. Šios išvados leido teismui spręsti, kad reali balansinė ieškovės turto vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 722 248,34 Lt arba 498 797,60 Eur. Įvertinęs šio turto sudėtį teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes:

24.1. Formuluodama reikalavimą ieškovė žalos dydį apskaičiuoja iš 2013 m. gruodžio 31 d. buvusios turto vertės atimdama balansinę turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną – 89 343 Eur. Kaip matyti iš balanso duomenų (1 t., b. l. 53–54; 4 t., b. l. 32–34), šią sumą sudaro 86 302 Eur reikalavimo teisė UAB „Izobara“ atžvilgiu, dėl kurios realumo pasisakyta sprendimo 15 punkte ir kuri yra atimta iš teismo nustatytos realios balansinės turto vertės, bei 3 041 Eur (10 500 Lt) finansinio turto vertė, kuri nuo 2013 m. gruodžio 31 d. nekito.

24.2. Esminę į 2013 m. gruodžio 31 d. balansą įtraukto turto vertę – 1 317 604,83 Lt arba 381 604,74 Eur (1 317 604,83 Lt / 3,4528) sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. esantis turtas – katilinė su įranga ir šilumos tiekimo linija (4 t., e. b. l. 32–34). Šis turtas buvo įkeistas AB Šiaulių bankui (3 t., e. b. l. 81–88) ir parduotas iš varžytynių 2015 m. liepos 30 d. už 101 604 Eur (3 t., e. b. l. 16). Ši aplinkybė atskleidžia, kad ieškovė nurodytu turtu nedisponavo ir sprendimų dėl jo realizavimo nepriėmė. Turtas buvo parduotas priverstinai ir už jį gautos lėšos panaudotos hipotekos kreditoriaus reikalavimams tenkinti (3 t., e. b. l. 11; 4 t., e. b. l. 47–49). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti varžytynių teisėtumu. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad iniciavus bankroto procesą ir pardavus turtą ĮBĮ nustatyta tvarka būtų buvusi galimybė už turtą gauti jo buhalterinei vertei lygią kainą, jog didesnė suma būtų skirta kreditorių reikalavimams tenkinti, kad būtų buvusi galimybė dengti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų kreditorių reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovės turto vertės sumažėjimas jį priverstinai realizuojant ir pardavus turtą gautomis lėšomis dengiant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, negali būti vertinamas kaip žala įmonei, atsiradusi dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą nevykdymo.

24.3. Taip pat teismas vertina ir į bylą pateiktus duomenis apie katilinės ir mažo slėgio dujų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Kėdainiuose, realizavimą. Šis turtas, kuris į balansą buvo įtrauktas 1 Lt arba 0,29 Eur (1 Lt / 3,4528) verte, ir kuris buvo įkeistas AB Šiaulių bankui (3 t., e. b. l. 81–88), parduotas pagal 2015 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (3 t., e. b. l. 57) už 8 457 Eur, gautos lėšos panaudotos hipotekos kreditoriaus reikalavimams tenkinti (3 t., e. b. l. 11; 4 t., e. b. l. 47–49). Kaip ir sprendimo 24.2 punkte aptartu atveju teismas sprendžia, kad atsakovės turto vertės sumažėjimas jį priverstinai realizuojant ir pardavus turtą gautomis lėšomis dengiant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, negali būti vertinamas kaip žala įmonei, atsiradusi dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą nevykdymo.

24.4. Į 2013 m. gruodžio 31 d. balansą buvo įtrauktas automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su balansine verte – 2 531,72 Lt arba 733,24 Eur (2 531,72 Lt /3,4528). Kaip minėta sprendimo 13.1 punkte, šis turtas buvo įkeistas kreditorei Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (2 t., e. b. l. 54–60, 112). Nors vykdant išieškojimą priverstine tvarka kitos transporto priemonės buvo realizuotos, aptariamas automobilis nebuvo parduotas ir, VĮ „Regitra“ duomenimis (3 t., e. b. l. 21–24), 2014 m. spalio 1 d. išregistruotas. Kaip nurodė atsakovas, ši transporto priemonė negalėjo būti naudojama pagal paskirtį dėl jos techninės būklės. Įvertinus tai, kad hipotekos kreditorius neįgyvendino teisės realizuoti įkeistą transporto priemonę, abejoti aplinkybe, jog transporto priemonės vertė neatitiko nurodytosios balanse, nėra pagrindo. Kaip matyti iš detalizuoto balanso duomenų (4 t., e. b. l. 32–32), visa automobilio balansinė vertė buvo įvertinta kaip nusidėvėjimas 2014 m. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad įtraukti šios transporto priemonės vertę į žalos, susijusios su pavėluotu bankroto bylos iniciavimu, dydį nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

24.5. Į 2013 m. gruodžio 31 d. balansą taip pat buvo įtraukti katilinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, įrengimai, kurių balansinė vertė – 33 508,02 Lt arba 9 704,59 Eur (33 508,02 Lt / 3,4528). Kaip matyti iš į bylą pateiktų Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-675/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1022-577/2016 (1 t., e. b. l. 124–144), dėl šio turto buvo kilęs teisminis ginčas. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad 2004 m. liepos 4 d. Šilumos energijos tiekimo ir 340 kW galios katilinės montavimo sutartimi UAB „Izobara“ įsipareigojo sumontuoti katilinę ir tiekti šilumos energiją užsakovei UAB „Traidenis“ bei perduoti katilinę užsakovei už 1 Lt po to, kai užsakovė nupirks 5 890 MW energijos. 2010 m. spalio 1 d. susitarimu UAB „Izobara“ teises ir pareigas pagal sutartį perleido ieškovei. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė buvo iš esmės įgijusi ne turtą, bet teisę tam tikrą laiką eksploatuoti turtą ir gauti už tai pajamų. Teismai taip pat nustatė, kad ir po 2010 m. spalio 1 d. šilumos energiją UAB „Traidenis“ tiekė UAB „Izobara“, kuri ir gaudavo apmokėjimą pagal sutartį. 2010 m. spalio 1 d. susitarimo sudarymo metu likęs nepatiektas šilumos energijos kiekis sudarė 58,52 proc. (3 446,71 MW / 5 890 MW * 100 proc.), o 2013 m. lapkričio 30 d. – 31,14 proc. (1 834,42 MW / 5 890 MW * 100 proc.). Kaip minėta sprendimo 15 punkte, nei iki 2013 m. gruodžio 31 d., nei vėliau ieškovė nepareiškė finansinių pretenzijų UAB „Izobara“ bankroto byloje. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovė būtų reiškusi UAB „Izobara“ pretenzijas dėl naudojimosi turtu, turto neperdavimo. 2010 m. spalio 1 d. susitarimo sudarymo tikslų teisėtumo ir vėlesnio pretenzijų UAB „Izobara“ nepareiškimo laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 31 d. priežasčių vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas (žr. sprendimo 6 punktą). Po 2014 m. sausio 1 d. ieškovė neturėjo galimybės disponuoti aptariamu turtu. Turtas buvo įkeistas Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (2 t., e. b. l. 54–60, 112), iš jo buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, kuris, kaip matyti iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-675/2015 turinio, buvo sustabdytas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka – 2016 m. gegužės 23 d. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad, nepriklausomai nuo pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylą vykdymo, galimybės disponuoti aptariama turtine teise buvo apribotos. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendime nurodyta, kad likęs nepatiektas šilumos energijos kiekis dar 2015 m. balandžio 30 d. sudarė 6,98 proc. (411,15 MW / 5 890 MW * 100 proc.). Kitaip tariant, per vienuolika sutarties vykdymo metų buvo patiekta 93,02 proc. šilumos energijos, arba vidutiniškai 8,46 proc. per metus, todėl spręsti, kad 2016 m. gegužės 23 d., kai nustojo galioti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. praėjus dar vieneriems metams, buvo likęs reikšmingas kiekis neįgyvendintos turtinės teisės, nėra pagrindo. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės buhalterinės turto vertės sumažėjimas aptariamo turto (turtinės teisės) verte nėra susijęs priežastiniu ryšiu su šiuo sprendimu konstatuotais neteisėtais atsakovo veiksmais. Ieškovė gali reikšti atsakovui pretenzijas dėl galimai nepalankaus 2010 m. spalio 1 d. sandorio sudarymo, taip pat pretenzijas atsakovui ar UAB „Izobara“ dėl galimai netinkamo tokio susitarimo vykdymo ir su tuo susijusios galimos žalos ieškovei, bet civilinės atsakomybės atsakovui taikymas sprendimo 6 punkte apibrėžtu faktiniu pagrindu katilinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, įrengimų vertės apimtyje nėra galimas.

24.6. Iš 1 722 248,34 Lt arba 498 797,60 Eur turto vertės atėmus šio sprendimo 24.1–24.5 punktuose nurodytas sumas, gaunamas 358 102,77 Lt (1 722 248,34 Lt – 10 500 Lt – 1 317 604,83 Lt – 1 Lt – 2 531,72 Lt – 33 508,02 Lt) arba 103 713,73 Eur (358 102,77 Lt / 3,4528) vertės turtas, kurį sudaro: 171 395 Lt pirkėjų įsipareigojimai, 163 772 Lt piniginių lėšų ir 22 936 Lt išankstinių apmokėjimų ir būsimų laikotarpių sąnaudų (1 t., e. b. l. 46–48; 4 t., e. b. l. 32).

24.7. Įvertinęs finansinės atskaitomybės dokumentuose (1 t., e. b. l. 46–55; 2 t., e. b. l. 135–143) pateiktus duomenis, kad į balansą įtraukta pinigų ir piniginių ekvivalentų suma per 2014–2015 metus sumažėjo nuo 163 772 Lt arba 47 431,65 Eur (163 772 Lt / 3,4528) iki 0 Eur, teismas pažymi, jog, kaip matyti iš Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pateiktų apskaičiavimų (4 t., e. b. l. 124–126; 5 t., e. b. l. 14, 26–28), taip pat mokėjimo dokumentų (5 t., e. b. l. 24–25) bei antstolio pateiktų duomenų (5 t., e. b. l. 30–32), vykdydamas išieškojimą antstolis nuo areštuotos ieškovės banko sąskaitos 2014 m. liepos 10 d. nurašė 6 795,36 Lt arba 1 968,07 Eur (6 795,36 Lt / 3,4528), o 2015 m. vasario 4 d. – 18 340,62 Eur, kurie buvo panaudoti vykdymo išlaidoms ir prievolėms kreditorei vykdyti. Tokiu būdu buvo panaudota 20 308,69 Eur (1 968,07 Eur + 18 340,62 Eur) ieškovės piniginių lėšų.

24.8. Be to, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė į bylą duomenis (5 t., e. b. l. 2–11, 33–36), kad kreditorei yra perduota 57 100 Lt ieškovės lėšų suma, kurią kreditorė vertina kaip pajų, kuris turėjo būti grąžintas ieškovei po to, kai ieškovė grąžins visą kredito sumą. Kadangi iki ieškovės įsipareigojimų įvykdymo kreditorei buvo iškelta bankroto byla, nurodyta suma ieškovei nebuvo grąžinta, kreditorės vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 35 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsniu, ji negali būti naudojama ir kreditoriniam reikalavimui tenkinti, ieškovė tegali pretenduoti į likviduojant uniją liksiančio turto dalį, proporcingą pajiniam įnašui. Nesutikdamas su tokiu aiškinimu atsakovas nurodė, kad aptariama suma nėra pajus, tai įnašas į unijos depozitinę sąskaitą, kuris buvo vertinamas kaip piniginės lėšos, vėliau panaudotos kreditoriniam reikalavimui tenkinti. Teismas pažymi, kad, nepriklausomai nuo šalių pateikto teisinio santykio vertinimo, akivaizdu, jog 16 537,30 Eur (57 100 Lt / 3,4528) suma buvo įtraukta į ieškovės 2013 m. gruodžio 31 d. balansą kaip pinigai ir piniginiai ekvivalentai, šia suma ieškovė nedisponavo, jos statusas gali turėti įtakos vertinant Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškovės bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį, bet balansinės turto vertės sumažinimas šia suma negali būti vertinamas kaip ieškovei dėl pavėluotai inicijuoto bankroto proceso padaryta žala. Bendra sprendimo 24.7–24.8 punktuose nurodyta piniginių lėšų suma sudaro 36 845,99 Eur (20 308,69 Eur + 16 537,30 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

24.9. Kitų sprendimo 24.6 punkte nurodytų sumų panaudojimo pagrįstumo atsakovas neįrodė. Teismas pažymi, kad byloje buvo imtasi iniciatyvos siekiant surinkti visus įmanomus įrodymus, pagrindžiančius įmonės turto vertės raidą, atsakovui ne vieną kartą suteikta galimybė ne tik įvardinti aplinkybes, susijusias su turto panaudojimu, bet ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užtikrintas tokių įrodymų pateikimas į bylą. Jokių aplinkybių, kaip buvo panaudotos į 2013 m. gruodžio 31 d. balansą įtrauktos 49 639,42 Eur (171 395 Lt / 3,4528) pirkėjų įsipareigojimų, 6 642,72 Eur (22 936 Lt / 3,4528) išankstinių apmokėjimų ir būsimų laikotarpių sąnaudų, taip pat 10 585,66 Eur (163 772 Lt / 3,4528 – 36 845,99 Eur) piniginių lėšų ir piniginių ekvivalentų sumos, atsakovas nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad po to, kai įmonė tapo nemoki, jos turto vertė dėl nenustatytų priežasčių sumažėjo 66 867,80 Eur (49 639,42 Eur + 6 642,72 Eur + 10 585,66 Eur).

25. Apibendrindamas sprendimo 24 punkte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė nepagrįsto įmonės turto vertės sumažėjimo po 2013 m. gruodžio 31 d. 66 867,80 Eur suma faktą.

26. Įvertinęs reikalavimo dalį dėl padidėjusių bendrovės prievolių sumų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, teismas pažymi, kad, kaip minėta sprendimo 23 punkte, į 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą balansą buvo įtraukta 601 192,07 Eur bendrovės įsipareigojimų suma, o Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 775 727,79 Eur. Šių sumų skirtumas sudaro 174 535,72 Eur (775 727,79 Eur – 601 192,07 Eur). Būtent šią sumą ieškovė vertina kaip pareigos inicijuoti bankroto procesą pažeidimu padarytą žalą. Įvertinęs ieškovės poziciją teismas pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

26.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos (1 t., e. b. l. 16–17), Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas 122 930,16 Eur Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinis reikalavimas. Paaiškėjus, kad rengiant teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje patvirtinimo (2 t., e. b. l. 47–63) nebuvo atsižvelgta į sprendimo 13.1 punkte nurodytą aplinkybę, jog priverstinio išieškojimo būdu kreditorės reikalavimams tenkinti buvo realizuotos keturios ieškovei priklausiusios transporto priemonės, o penktoji transporto priemonė buvo perduota hipotekos kreditorei, į nagrinėjamą bylą buvo pateiktas patikslintas skolos dydžio apskaičiavimas (5 t., e. b. l. 26–28), pagal kurį ieškovės prievolės suma pačios kreditorės iniciatyva sumažinta iki 88 501,42 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, kad ši aplinkybė negali turėti įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui, kol nėra patikslintas ieškovės kreditorių sąrašas bankroto byloje. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Teismas pažymi, kad atsakovas gali būti pripažintas atsakingu tik už ieškovės prievoles, atsiradusias dėl jo veiksmų (neveikimo neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai visos įsiskolinimo dydžio patikslinimą nulėmę aplinkybės buvo įvykę iki kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, privalėjo įsitikinti, kad teikiami duomenys apie prievolės kreditorei dydį atitiko ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Reikalavimo netikslumą administratorius galėjo išsiaiškinti ir kreipdamasis į kreditorių ar priverstinį išieškojimą vykdžiusį antstolį dėl detalių duomenų apie skolos dydžio raidą pateikimo. Kitaip tariant, 34 428,74 Eur (122 930,16 Eur – 88 501,42 Eur) kreditorinio reikalavimo dalis yra patvirtinta ne dėl to, kad atsakovas laiku neiniciavo bankroto bylos ieškovei iškėlimo, bet dėl to, jog kreditorė, teikdama tvirtinti kreditorinį reikalavimą, įvertino ne visas jo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, o administratorius teikiamų duomenų tinkamai nepatikrino. Teismas pažymi, kad tokia išvada savaime negali būti vertinama kaip lemianti patvirtinto kreditorinio reikalavimo pakeitimą, kadangi šis klausimas gali būti sprendžiamas tik bankroto byloje. Ji tik atskleidžia, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodytos prievolių sumos ir šioje byloje konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas taip pat pažymi, kad gavęs tokią informaciją bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11, 14 punktais, privalo inicijuoti klausimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nagrinėjimą bankroto byloje.

Žemesnės instancijos teismas

26.2. Atsakovas taip pat pažymėjo nesutinkantis ir su 88 501,42 Eur Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumu. Atsakovas į bylą pateikė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-675/2015 civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, buvo vertinamas sandorio, kuriuo ieškovės kilnojamasis turtas įkeistas Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, teisėtumo klausimas, taip pat šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarką priimtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1022-577/2016 ir šioje byloje Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ teiktus 2014 m. gruodžio 17 d. rašytinius paaiškinimus (1 t., e. b. l. 124–147). Šioje byloje Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ išreiškė procesinę poziciją, kad hipotekos sandorio panaikinimas nesukurs teisinių pasekmių, kadangi ieškovė yra įvykdžiusi prievolę kreditorei. Šiuo aspektu teismas reikšmingomis pripažįsta keletą aplinkybių. Pirma, skolos dydžio pokyčiai turi būti grindžiami mokėjimo dokumentais, bet ne subjektyviais paaiškinimais, teikiamais sprendžiant su prievolės dydžiu nesusijusį klausimą. Antra, rašytiniai paaiškinimai buvo rengiami tuo metu, kai pačiai kreditorei buvo iškelta bankroto byla (kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, bankroto byla Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi (bylos Nr. B2-1330-781/2019), ginčas dėl nutarties dalies, kuria paskirtas įmonės bankroto administratorius, išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-680/2014) ir ją atstovaujantis bankroto administratorius neturėjo teisės laisva valia, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, disponuoti bendrovės turtu (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Trečia, sprendimo 24.7 punkte aptarti duomenys, kad po rašytinių paaiškinimų pateikimo buvo tęsiamas priverstinis išieškojimas iš įmonės turto, 2015 m. vasario 4 d. buvo išieškota 18 340,62 Eur suma, atskleidžia, jog kreditorė savo pretenzijų ieškovės atžvilgiu neatsisakė. Ketvirta, kaip matyti iš atsakovo į bylą pateikto detalizuoto balanso (4 t., e. b. l. 32–34) duomenų, ir pati ieškovė, atstovaujama atsakovo, į balansą, sudarytą 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įtraukė 179 774 Lt prievolę kreditorei, taip pripažindama įsiskolinimo faktą. Penkta, papildomai savo valią dėl prievolės patvirtinimo kreditorė išdėstė teikdama prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuris buvo patenkintas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad aptariamo reikalavimo pagrįstumas galėtų būti nuginčytas ir atsiskaitymo faktas patvirtintas tik pateikus įrodymus, patvirtinančius prievolės įvykdymo faktą.

26.3. Atsakovas nurodo, kad atsiskaitymo faktą patvirtina sprendimo 24.8 punkte aptarti duomenys apie tai, jog Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ disponavo ieškovei priklausiusia 57 100 Lt suma (5 t., e. b. l. 2–11, 33–36). Teismas pažymi, kad ginčo dėl nurodytos aplinkybės nėra, šalys tik nesutaria dėl to, kokiu pagrindu lėšos buvo perduotos. Kreditorė šią sumą vertina kaip pajų, suteikiantį teisę ieškovei į kreditorės turto dalį. Atsakovas nurodo, kad tai buvo įnašas į unijos depozitinę sąskaitą, piniginės lėšos, vėliau panaudotos kreditoriniam reikalavimui tenkinti. Teismas sprendžia, kad šios sumos teisinio statuso vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos, kurioje nereiškiamas reikalavimas dėl ieškovės ir Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ tarpusavio santykių kvalifikavimo, ribas. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, koks yra šios sumos teisinis statusas, skirtingai, nei nurodo atsakovas, ji nebuvo panaudota ieškovės kreditoriniam reikalavimui tenkinti. Kaip minėta sprendimo 26.2 punkte, paties atsakovo parengtame detalizuotame balanse (4 t., e. b. l. 32–34) užfiksuota egzistuojanti ieškovės prievolė kreditorei 2014 m. gruodžio 31 d. Kad lėšos nebuvo panaudotos skolai dengti, užfiksuota ir kreditorės pateiktuose dokumentuose (5 t., e. b. l. 2–11). Net jei egzistavo šalių priešpriešinės turtinės prievolės, jų įskaitymas, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, tapo negalimu po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis dėl bankroto bylos kreditorei iškėlimo. Nuo šio momento, priklausomai nuo teisinio santykio vertinimo, ieškovė įgijo teisę reikšti kreditorinį reikalavimą Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje arba pretenduoti į kredito unijos turto dalį, jei turto liks atsiskaičius su kreditoriais, tačiau aplinkybe, kad kreditorė disponuoja ieškovei priklausančiomis lėšomis, negalėjo grįsti pozicijos dėl prievolės kreditorei dydžio sumažinimo.

26.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos (1 t., e. b. l. 16–17), Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 172 451,10 Eur AB Šiaulių banko kreditorinis reikalavimas. Bylos nagrinėjimo metu AB Šiaulių bankas pateikė teismui savo poziciją dėl ieškovės įsiskolinimo dydžio ir šią poziciją pagrindžiančius įrodymus (4 t., e. b. l. 47–73), kuriais patvirtinama, kad bankas pripažįsta atsakovo bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus, jog dalis prievolių bankui buvo patenkinta priverstinio išieškojimo būdu, likusi nepatenkinta reikalavimo dalis pardavus įkeistą turtą sudarė 49 308,07 Eur, t. y. 123 143,03 Eur (172 451,10 Eur – 49 308,07 Eur) mažiau, nei patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma. Ieškovės atstovas nurodė, kad ši aplinkybė negali turėti įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui, kol nėra patikslintas ieškovės kreditorių sąrašas bankroto byloje. Teismas su tokia pozicija nesutinka tais pačiais motyvais, kurie nurodyti sprendimo 26.1 punkte. Teismas papildomai pažymi, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, AB Šiaulių bankas nebuvo pateikęs prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teismui teikiamą kreditorinio reikalavimo sumą administratorius nustatė pagal antstolio į bankroto bylą pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nurodyta aplinkybė atskleidžia, kad administratorius tinkamai nevykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytos pareigos įsitikinti, kad teikiami duomenys apie prievolės AB Šiaulių bankui dydį atitiko ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Duomenų netikslumą administratorius galėjo išsiaiškinti ir kreipdamasis į kreditorių ar priverstinį išieškojimą vykdžiusį antstolį dėl detalių duomenų apie skolos dydžio raidą pateikimo. Teismas reikšminga pripažįsta ir aplinkybę, kad AB Šiaulių bankas pripažino kreditorinio reikalavimo sumos, patvirtintos bankroto byloje, neatitikimą faktiniam skolos dydžiui.

26.5. Be to, AB Šiaulių bankas pateikė duomenis, kad dalį realiai egzistavusios 49 308,07 Eur prievolės – 29 450,56 Eur – už ieškovę įvykdė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, todėl ieškovės skola bankui sudaro 19 857,51 Eur. Šio pagrindu buvo inicijuotas ieškovės kreditorių sąrašo patikslinimas, Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi vietoje 172 451,10 Eur AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo patvirtino 19 857,51 Eur AB Šiaulių banko ir 29 450,56 Eur UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreditorinius reikalavimus. Įvertinęs atsakovo argumentą, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ yra praleidusi terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl bendra ieškovės prievolių suma turi būti papildomai mažinama 29 450,56 Eur dydžiu (šio argumento pagrindu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalis dėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo neįsiteisėjo, klausimas bankroto byloje bus nagrinėjamas iš naujo), teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodinėja fakto, kad prievolė yra išnykusi, tačiau siekia įrodyti, jog ji negali būti įgyvendinama priverstinai. Klausimui bankroto byloje esant neišnagrinėtam, nėra pagrindo spręsti, kad žalos dydžio nustatymo tikslais ne 49 308,07 Eur, bet 19 857,51 Eur suma turi būti vertinama kaip atspindinti tikrąjį ieškovės prievolių dydį.

26.6. Apibendrindamas sprendimo 26.1–26.5 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad žalos dydžio nustatymo tikslais ieškovės nurodomas jos turtinių prievolių padidėjimas turi būti mažinamas iki 16 963,95 Eur (174 535,72 Eur – 34 428,74 Eur – 123 143,03 Eur).

26.7. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas byloje siejamas su tuo, jog, atsakovui neiniciavus bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsirado naujos ieškovės turtinės prievolės. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad žala ieškovei gali būti pripažįstamos tik prievolės, susiformavę už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš AB Šiaulių banko pateiktų duomenų (4 t., e. b. l. 47–73), kreditas ieškovei suteiktas 2009 m. spalio 19 d., kredito sutartis nutraukta 2013 m. vasario 11 d., sutarties nutraukimo dieną negrąžinta kredito suma sudarė 452 943,24 Lt. Vykdant priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto pirmiausia buvo dengiamos netesybos ir palūkanos, ir tik tada iš dalies dengiamas kredito likutis. Visa UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sumokėta 29 450,56 Eur suma buvo skirta būtent kredito likučiui dengti. Kitaip tariant, visas 29 450,56 Eur reikalavimas, kurį patenkino UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, susidarė iki 2014 m. sausio 1 d., todėl nėra susijęs priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotais atsakovo neteisėtais veiksmais.

26.8. Įvertinęs AB Šiaulių banko pateiktus duomenis apie po 2014 m. sausio 1 d. skaičiuotas papildomas prievoles (4 t., e. b. l. 47–73), teismas pažymi, kad į notaro vykdomuosiuose įrašuose nurodytą skolos sumą buvo įtrauktos 1 941,82 Eur (6 704,70 Lt / 3,4528) palūkanos. Taip pat į išieškotiną sumą įtrauktos 3,57 proc. dydžio metinės palūkanos už skolos sumą, kurios už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamos taip: 452 943,24 Lt kredito suma / 3,4528 = 131 181,43 EUR * 3,57 proc. / 365 * 259 = 3 323,13 Eur. Vykdomajame įraše taip pat nurodytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už visą išieškomą sumą, kurios už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamos taip: (452 943,24 Lt kredito suma + 6 704,70 Lt palūkanos + 7 529,96 Lt nuostoliai) / 3,4528 =135 304,07 Eur * 6 proc. / 365 * 259 = 5 760,62 Eur. Iš viso 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinų palūkanų suma sudarė 11 025,57 Eur (1 941,82 Eur + 3 323,13 Eur + 5 760,62 Eur). 2014 m. sausio 23 d. buvo padengta 11 160,86 Eur palūkanų, t. y. visos palūkanos, susidariusios iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir papildomai po nurodytos datos susidariusi 135,29 Eur (11 160,86 Eur – 11 025,57 Eur) palūkanų suma. 2015 m. vasario 11 d. gautomis lėšomis kreditorius įskaitė 8 123,03 Eur palūkanų, 2015 m. liepos 9 d. – dar 12 282,14 Eur ir nurodė, kad už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 15 d. papildomai apskaičiuota 1 087,98 Eur ir 1 828,54 Eur palūkanų. Šias sumas sudėjus gaunama bendra 23 456,98 Eur (1 087,98 Eur + 1 828,54 Eur + 12 282,14 Eur + 8 123,03 Eur + 135,29 Eur) už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuotų palūkanų suma. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, šios palūkanos nebūtų skaičiuojamos, jeigu atsakovas būtų laiku iniciavęs bankroto procesą. Tokiu atveju pardavus turtą gautas lėšas būtų buvę galima panaudoti pagrindinei skolai dengti, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais.

26.9. Tokiu pačiu principu įvertinęs duomenis apie sprendimo 26.1 punkte aptartą 88 501,42 Eur Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo sumą (5 t., e. b. l. 26–28), teismas pažymi, kad, vadovaujantis kreditorės pateiktos skolos istorijos lentelės stulpelyje „Palūkanų suma“ nurodytais duomenimis, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 20 d. (eilės Nr. 46) buvo apskaičiuota 463,51 Eur (2 640,66 Lt / 33 dienų * 20 dienų = 1 600,40 Lt / 3,4528) palūkanų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (eilės Nr. 47–57) buvo apskaičiuota 7 995,51 Eur (2 480,62 Lt + 2 240,56 Lt + 2 480,62 Lt + 2 400,60 Lt + 2 480,62 Lt + 2 080,52 Lt + 2 800,70 Lt + 2 480,62 Lt + 2 400,60 Lt + 2 480,62 Lt +3 280,82 Lt = 27 606,90 Lt / 3,4528) palūkanų, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo priskaičiuota 14 652,93 Eur palūkanų, iš viso – 23 111,95 Eur (463,51 Eur + 7 995,51 Eur + 14 652,93 Eur) palūkanų. Atsakovui laiku iniciavus bankroto bylos iškėlimą, ši prievolių suma nebūtų atsiradusi (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Nors galutinė neapmokėtų palūkanų suma sudaro 13 725,91 Eur, teismas pažymi, kad palūkanoms dengti buvo naudojamos vykdant priverstinį išieškojimą kreditorei 2014 m. liepos 16 d. ir 2015 m. vasario 9 d. pervestos sumos, kurias būtų buvę galima naudoti pagrindinei prievolei įvykdyti, todėl būtent 23 111,95 Eur suma vertinama kaip papildomai atsiradusi prievolė.

26.10. Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 2 068,79 Eur Sodros kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 16–17). Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų (3 t., e. b. l. 109; 4 t., e. b. l. 127–128, 134–136) visa kreditorinio reikalavimo suma susiformavo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tik 2017 m. birželio 14 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas papildomas 45,64 Eur Sodros kreditorinis reikalavimas, susijęs su Garantinio fondo lėšomis, panaudotomis tenkinant paties atsakovo, kaip įmonės darbuotojo, kreditorinį reikalavimą, susiformavo vėliau. Būtent ši suma vertintina kaip papildoma prievolė, atsiradusi laiku neiniciavus bankroto proceso.

26.11. Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 68 415,12 Eur VMI kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 16–17), kuris 2017 m. birželio 14 d. nutartimi perkeltas VĮ Turto bankui. Kaip matyti iš kreditorinio reikalavimo (3 t., e. b. l. 110–112; 4 t., e. b. l. 127–133) turinio ir VMI patikrinimų medžiagos (1 t., e. b. l. 56–98, 148–151, 158–196), visos sumos, įskaitant delspinigius, yra apskaičiuotos už 2011–2013 metus. Nors patikrinimai atlikti 2014 m., patikrinimų medžiagoje akcentuojama, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. bendrovė veiklos nevykdė, t. y. mokestinės prievolės nustatytos už ankstesnius veiksmus, su kurių teisėtumu nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nėra siejami.

26.12. Taip pat teismas vertina ir UAB „Rokmedis“ 6 547,13 Eur kreditorinį reikalavimą (1 t., e. b. l. 16–17), susidariusį iki 2012 m. (3 t., e. b. l. 113–130), ir 2013 m. balandžio mėnesį susiformavusią 16 578,38 Eur skolą BUAB „Izobara“ (1 t., e. b. l. 16–17; 3 t., e. b. l. 131–156).

26.13. Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 344 805,32 Eur atsakovo kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 16–17, 120–122; 3 t., e. b. l. 172–178), kurį sudaro iki 2013 m. gruodžio 31 d. suteiktos 318 582,02 Eur paskolos suma, taip pat Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-795-336/2013 pagrindu apskaičiuota 26 223,30 Eur suma. Teismo įsakymu buvo priteista bendra 21 238,70 Eur suma ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, kurių priskaičiuota 4 984,60 Eur. Procesinių palūkanų suma už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojama taip: 21 238,70 Eur * 6 proc. / 365 * 294 = 1 026,44 Eur. Po nurodytos datos papildomai priskaičiuota 3 958,16 Eur (4 984,60 Eur – 1 026,44 Eur) palūkanų, kurios, atsakovui laiku iniciavus bankroto bylos iškėlimą, nebūtų buvę skaičiuojamos (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

26.14. Bankroto byloje patvirtintas ir 19 354,98 Eur UAB „Roalsta“ kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 16–17). Į bylą pateikti duomenys (3 t., e. b. l. 157–164; 4 t., e. b. l. 127–128, 137–138) patvirtina, kad reikalavimas buvo grindžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-285-736/2013. Įsakymo pagrindu buvo skaičiuojamos procesinės palūkanos, kurių nepadengta suma, įtraukta į kreditorinio reikalavimo dydį, už laikotarpį iki 2016 m. lapkričio 29 d. sudaro 2 889,56 Eur. Antstolei vykdant priverstinį išieškojimą buvo padengtos iki 2013 m. gegužės 29 d. susidarę procesinės palūkanos ir dalis skolos (3 t., e. b. l. 161–162). Po nurodytos datos procesinės palūkanos buvo skaičiuojamos už likusią neapmokėtą skolos dalį (13 902,64 Eur) ir teismo įsakymu priteistus delspinigius (2 298,36 Eur). Procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamos taip: 13 902,64 Eur + 2 298,36 Eur = 16 201 Eur * 6 proc. / 365 * 216 = 575,25 Eur. Šią sumą atėmus iš bendros patvirtintos procesinių palūkanų sumos, gaunama 2 314,31 Eur (2 889,56 Eur – 575,25 Eur) palūkanų suma. Šios palūkanos, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, būtų nebuvę skaičiuojamos, jei atsakovas būtų laiku iniciavęs bankroto procesą.

26.15. Į kreditorių sąrašą taip pat įtraukta UAB „Grasta“ su 21 187,91 Eur kreditoriniu reikalavimu (1 t., e. b. l. 16–17). Į bylą pateikti duomenys (4 t., e. b. l. 127–128, 139–140) patvirtina, kad reikalavimas buvo grindžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-286-736/2013. Įsakymo pagrindu buvo skaičiuojamos procesinės palūkanos, kurių nepadengta suma, įtraukta į kreditorinio reikalavimo dydį, sudaro 2 910,41 Eur. Procesinės palūkanos buvo skaičiuojamos už teismo įsakymu priteistą skolos sumą ir delspinigius ((56189,38 Lt + 6102,17 Lt) / 3,4528 = 18 040,88 Eur). Procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamos taip: 18 040,88 Eur * 6 proc. / 365 * 347 = 1 029,07 Eur. Šią sumą atėmus iš bendros patvirtintos procesinių palūkanų sumos, gaunama 1 881,34 Eur (2 910,41 Eur – 1 029,07 Eur) palūkanų suma, kurios, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, būtų nebuvę, jei atsakovas būtų laiku iniciavęs bankroto procesą.

26.16. Bankroto byloje taip pat patvirtinti 2016 m. susidaręs 326,26 Eur antstolio A. Š. kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 16–17; 3 t., e. b. l. 165–167) ir 2014 m. ir vėlesniais metais susidaręs 765,45 Eur antstolės R. M. kreditorinis reikalavimas (1 t., e. b. l. 16–17; 3 t., e. b. l. 168–171). Jeigu atsakovas būtų įvykdęs pareigą laiku inicijuoti bankroto procesą, nebūtų atsiradę šių su priverstiniais skolų išieškojimais susijusių vykdymo išlaidų.

26.17. Į ieškovės kreditorių sąrašą taip pat įtraukta Kėdainių rajono savivaldybės administracija su 251,55 Eur kreditoriniu reikalavimu (1 t., e. b. l. 16–17). Kaip matyti iš kreditorinio reikalavimo (3 t., e. b. l. 179–180) turinio, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. susidariusi skolos dalis – 28,69 Eur (14,86 Eur + 5,25 Eur + 8,58 Eur). Ši papildoma prievolių suma taip pat susiformavo dėl laiku neinicijuoto bankroto proceso.

27. Sudėjus 26.8–26.17 punktuose nurodytas sumas, susidariusias laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos, gaunama 55 888,78 Eur (23 456,98 Eur + 23 111,95 Eur + 45,64 Eur + 3 958,16 Eur + 2 314,31 Eur + 1 881,34 Eur + 326,26 Eur + 765,45 Eur + 28,69 Eur) naujų kreditorinių prievolių, kurių nebūtų buvę, jeigu ieškovas būtų laiku iniciavęs bankroto procesą, suma. Kadangi ši suma yra didesnė už nurodytąją sprendimo 26.6 punkte, teismas sprendžia, kad būtent ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie šios sumos pridėjus nepateisintą turto vertės sumažėjimo dydį, nurodytą sprendimo 25 punkte (66 867,80 Eur), gaunama bendra 122 756,58 Eur (55 888,78 Eur + 66 867,80 Eur) suma.

28. Kartu teismas pažymi, kad, kaip nurodė atsakovas, bankroto procesas ieškovei nebuvo inicijuojamas siekiant įgyvendinti su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sudaryta 2009 m. rugsėjo 25 d. Projekto „Šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimas Labūnavos gyvenvietėje“ finansavimo ir administravimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip matyti iš į bylą surinktų rašytinių įrodymų (2 t., e. b. l. 117–126; 4 t., e. b. l. 95–121, 147–169), šios sutarties pagrindu agentūra suteikė ieškovei 802 959,08 Lt arba 232 553,02 Eur (802 959,08 Lt /3,4528) paramą šilumos tiekimo linijai, esančiai (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., finansuoti. Agentūra pateikė teismui informaciją (4 t., e. b. l. 93–94, 145–146), kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 5 metus po projekto finansavimo pabaigos (iki 2015 m. kovo 31 d.) ieškovė negalėjo parduoti, perleisti ar kitaip suvaržyti turto, kuriam įsigyti buvo panaudotos paramos lėšos be agentūros sutikimo. Jeigu iki nurodytos datos būtų įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, agentūra būtų iniciavusi sutarties nutraukimą ir paramos lėšų išieškojimą. Kaip nurodyta pateiktame paaiškinime, po 2015 m. kovo 31 d. šie ribojimai nebetaikomi. Apie pareigą laikytis aptariamų įsipareigojimų ieškovė informuota 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu (4 t., e. b. l. 170). 2014 m. vasario 13 d. raštu (4 t., e. b. l. 31) ieškovei išaiškinta, kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų gali būti inicijuojamas sutarties nutraukimas ir lėšų grąžinimas.

29. Tiek VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pateiktos informacijos (4 t., e. b. l. 93–94, 145–146) turinys, tiek ir aplinkybė, kad ieškovės bankroto byloje šį įstaiga nereiškė jokių pretenzijų ieškovei, leidžia spręsti, jog savo prisiimtus įsipareigojimus ieškovė įvykdė tinkamai. Ieškovė buvo gavusi agentūros sutikimą turtui įkeisti (4 t., e. b. l. 93–94). Kaip matyti iš į bylą pateiktų Katilinės įrangos nuomos ir šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perleidimo sutarčių (4 t., e. b. l. 24–30), šilumos tiekimo linija, esanti (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., 2013 m. liepos 1 d. buvo išnuomota UAB „Konstra“. Tokiu būdu katilinės veikla buvo tęsiama net ir po 2014 m. sausio 1 d., kai ieškovė veiklos nebevykdė. Kaip minėta sprendimo 24.2 punkte, turtas parduotas iš varžytynių 2015 m. liepos 30 d. (3 t., e. b. l. 16), t. y. po to, kai nustojo galioti paramos sutartimi nustatyti įpareigojimai, kurių pažeidimas būtų sąlygojęs pareigos grąžinti paramos lėšas atsiradimą.

30. Įvertinęs sprendimo 28–29 punktuose aptartą informaciją, teismas sprendžia, kad neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. atsakovas leido ieškovei išvengti 802 959,08 Lt arba 232 553,02 Eur finansinės prievolės. Ši prievolė būtų buvusi ženkliai didesnė, nei sprendimo 27 punkte nurodyta turto vertės sumažėjimo ir naujų prievolių suma (122 756,58 Eur). Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad bendras turto ir prievolių santykis dėl vėlesnio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nepablogėjo, t. y. ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir ieškovės aiškiai įvardintų atsakovo neteisėtų veiksmų – pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą nevykdymu – kurių vertinimas sudarė bylos nagrinėjimo ribas. Tokia teismo išvada nepaneigia ieškovės teisės reikšti atsakovui pretenzijas dėl galimai sudarytų neteisėtų sandorių, kuriais buvo disponuojama sprendimo 24.9 punkte nurodytu turtu, taip pat vertinti atsakovo veiksmų, susijusių su sutartinių prievolių vykdymu ar naujų prievolių sukūrimu, kurie nebuvo ir negalėjo būti vertinami nagrinėjamoje byloje (žr., sprendimo 6 punktą).

31. Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakovas nevykdė pareigos inicijuoti ieškovės bankroto procesą ir po 2015 m. kovo 31 d., nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Įmonės mokumas nebuvo atkurtas, kaip pripažino atsakovas, įmonė veiklos nebevykdė, iš varžytynių buvo pardavinėjamas turtas, visos įmonės prievolės buvo pradelstos, naujų įsipareigojimų įmonė neprisiiminėjo. Atsakovo įvardinta aplinkybė, kad įmonės nemokumas paaiškėjo 2015 m. rugpjūčio mėn., po to, kai 2015 m. liepos 30 d. iš varžytynių buvo parduotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. esantis turtas – katilinė su įranga ir šilumos tiekimo linija (3 t., e. b. l. 16; 4 t., e. b. l. 32–34), paneigtas sprendimo 17 punkte nurodytais pagrindais. Nepagrįstu teismas pripažįsta ir argumentą, kad nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pateisino Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8-675/2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1022-577/2016 vykęs teisminis ginčas. Sprendimo 24.5 punkte aptartos aplinkybės atskleidžia, kad nurodytame teisminiame procese buvo kilęs ginčas dėl turto, kurio balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 508,02 Lt arba 9 704,59 Eur, ieškovei iš esmės priklausė ne turtas, bet turtinė teisė naudoti turtą savo veikloje ir gauti pajamų, kurių dydis su kiekviena diena mažėjo, be to, UAB „Izobara“, kuri iniciavo teisminį ginčą, buvo iškelta bankroto byla. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ginčo baigtis gali turėti kokios nors teigiamos įtakos ieškovės mokumui.

32. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš ieškovės balanso 2014 m. gruodžio 31 d. duomenų (1 t., e. b. l. 47–49; 4 t., e. b. l. 33), nurodytą dieną ieškovė nebedisponavo sprendimo 24.9 punkte nurodyta 171 395 Lt arba 49 639,42 Eur pirkėjų įsipareigojimų suma, taip pat 22 936 Lt arba 6 642,72 Eur išankstinių apmokėjimų ir būsimų laikotarpių sąnaudų suma. Nors į ieškovės balansą vis dar buvo įtraukta 63 445 Lt arba 18 374,94 Eur (63 445 Lt / 3,4528) piniginių lėšų ir piniginių ekvivalentų suma, kaip nurodyta sprendimo 26.2–26.3 punktuose, 2015 m. vasario mėn. iš ieškovės buvo išieškota 18 340,62 Eur suma Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditoriniam reikalavimui tenkinti, be to, 57 100 Lt arba 16 537,30 Eur suma, buvusi Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitoje, nebebuvo galimybės disponuoti dėl kredito unijai iškeltos bankroto bylos. Dėl nurodytos priežasčių spręsti, kad atsakovo pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimo po 2015 m. kovo 31 d. nevykdymas turėjo įtakos ieškovės turto sumažėjimui, nėra pagrindo.

33. Kartu teismas, vadovaudamasis sprendimo 26 punkte nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. atsiradę naujos prievolės buvo iš esmės susijusios su iki 2013 m. gruodžio 31 d. susiklosčiusių teisinių santykių tąsa (buvo skaičiuojamos palūkanos už ankstesnes prievoles, tęsėsi vykdymo procesai ir darbo santykiai), į bylą nepateikta jokių duomenų apie naujų sutarčių sudarymą ir naujų prievolių prisiėmimą. Atsakovas tegalėjo sustabdyti tolesnį tęstinių prievolių skaičiavimą, tačiau, kaip nurodyta sprendimo 28–30 punktuose, iki 2015 m. kovo 31 d. to nedarė dėl objektyvios priežasties.

34. Kaip nurodyta sprendimo 27 punkte, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. susidarė 32 776,83 Eur naujų prievolių. Kokia dalis šių prievolių susidarė po 2015 m. balandžio 1 d., apskaičiuojama taikant sprendimo 26.8, 26.9, 26.10, 26.13–26.17 punktuose nurodytas taisykles:

34.1. Kaip minėta sprendimo 26.8 punkte, AB Šiaulių bankas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 15 d. apskaičiavo 1 087,98 Eur ir 1 828,54 Eur palūkanų. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 15 d. 3,57 proc. dydžio sutartinės ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos buvo skaičiuojamos tokia tvarka: 131 181,43 Eur * (3,57 + 6 proc) / 365 * 106 = 3 645,84 Eur. Iš viso gaunama 6 562,36 Eur (3 645,84 Eur + 1 087,98 Eur + 1 828,54 Eur, apskaičiuotų po 2015 m. balandžio 1 d., suma. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, šios palūkanos nebūtų skaičiuojamos, jeigu atsakovas būtų iniciavęs bankroto procesą.

34.2. Kaip minėta sprendimo 26.9 punkte, Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo priskaičiuota 14 652,93 Eur palūkanų. Iš šios sumos atėmus skolos istorijos lentelės (5 t., e. b. l. 26–28) stulpelyje „Palūkanų suma“ nurodytus dydžius, apskaičiuotus už laikotarpį iki 2015 m. kovo 31 d. (eilės Nr. 59–62) (463,51 Eur + 463,51 Eur + 798,97 Eur + (635,08 Eur / 31 dienos * 11 dienų) = 1 951,34 Eur), gaunama bendra 12 701,59 Eur (14 652,93 Eur – 1 951,34 Eur) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d., suma.

34.3. Sprendimo 26.10 punkte nurodyta, kad 45,64 Eur Sodros kreditorinio reikalavimo suma, patvirtinta 2017 m. birželio 14 d. nutartimi bankroto byloje, susidarė po 2013 m. gruodžio 31 d. Kadangi šis reikalavimas yra susijęs su Garantinio fondo lėšomis, panaudotomis tenkinant atsakovo, kaip įmonės darbuotojo, kreditorinį reikalavimą, jų susiformavimas yra susijęs su paskutiniu laikotarpiu prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovui neišmokėtomis iš darbo santykių kylančiomis lėšomis, t. y. įsiskolinimas susidarė po 2015 m. balandžio 1 d.

34.4. Kaip minėta sprendimo 26.13 punkte, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-795-336/2013 pagrindu atsakovui buvo skaičiuojamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 21 238,70 Eur sumą. Iš viso palūkanų priskaičiuota 4 984,60 Eur , iš jų už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 1 026,44 Eur. Procesinių palūkanų suma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. apskaičiuojama taip: 21 238,70 Eur * 6 proc. / 365 * 455 = 1 588,54 Eur. Po 2015 m. balandžio 1 d. papildomai priskaičiuota 2 369,62 Eur (4 984,60 Eur – 1 026,44 Eur – 1 588,54 Eur) palūkanų, kurios, atsakovui laiku iniciavus bankroto bylos iškėlimą, nebūtų buvę skaičiuojamos (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

34.5. Sprendimo 26.14 punkte nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-285-736/2013 pagrindu UAB „Roalsta“ skaičiavo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 16 201 Eur sumą. Iš viso palūkanų priskaičiuota 2 889,56 Eur, iš jų už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 575,25 Eur. Procesinių palūkanų suma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. apskaičiuojama taip: 16 201 Eur * 6 proc. / 365 * 455 = 1 211,75 Eur. Po 2015 m. balandžio 1 d. papildomai priskaičiuota 1 102,56 Eur (2 889,56 Eur – 575,25 Eur – 1 211,75 Eur) palūkanų.

34.6. Sprendimo 26.15 punkte nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-286-736/2013 pagrindu UAB „Grasta“ skaičiavo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 18 040,88 Eur sumą. Iš viso palūkanų priskaičiuota 2 910,41 Eur, iš jų už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 1 029,07 Eur. Procesinių palūkanų suma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. apskaičiuojama taip: 18 040,88 Eur * 6 proc. / 365 * 455 = 1 349,36 Eur. Po 2015 m. balandžio 1 d. papildomai priskaičiuota 531,98 Eur (2 910,41 Eur – 1 029,07 Eur – 1 349,36 Eur) palūkanų.

34.7. Sprendimo 26.16 punkte nustatyta, kad po 2014 m. sausio 1 d. antstolis A. Š. apskaičiavo 326,26 Eur vykdymo išlaidų, antstolė R. M. – 765,45 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis A. Š. išlaidas skaičiavo už 2016 m. atliktus veiksmus (1 t., e. b. l. 16–17; 3 t., e. b. l. 165–167). Iniciavus bankroto procesą laiku, šių išlaidų nebūtų buvę. Antstolė R. M. išlaidas apskaičiavo už 2014 m. atliktus veiksmus, taip pat už bylos persiuntimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (1 t., e. b. l. 16–17; 3 t., e. b. l. 168–171). Šios išlaidos būtų buvę ir tuo atveju, jeigu bankroto procesas būtų inicijuotas 2015 m. balandžio 1 d.

34.8. Sprendimo 26.17 punkte nurodyta tvarka apskaičiavus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo dalį, susidariusią po 2015 m. balandžio 1 d., gaunama 9,89 Eur suma (8,58 Eur už 2016 m. + 5,25 Eur / 12 mėn. * 3 mėn. už 2015 m. dalį po 2015 m. kovo 31 d.).

35. Apibendrindamas sprendimo 34 punkte nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laikotarpiu po 2015 m. balandžio 1 d., t. y. po to, kai išnyko sprendimo 28–30 punktuose nurodytas objektyvus vėlavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pagrindas, susidarė 23 649,90 Eur (6 562,36 Eur + 12 701,59 Eur+ 45,64 Eur + 2 369,62 Eur + 1 102,56 Eur + 531,98 Eur + 326,26 Eur + 9,89 Eur) papildomų prievolių suma, kurios būtų nebuvę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas. Teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė pareigą ne tik įrodyti aptariamą žalos dydį, bet ir priežastinį ryšį tarp žalos ir teismo sprendimu konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų. Kaip konstatuota sprendimo 13.4, 18, 20, 29 punktuose, įmonė buvo nemoki, veiklos nevykdė, turtas buvo realizuojamas priverstine tvarka, atsakovui apie tai buvo žinoma, kadangi su juo susijusi įmonė įsigijo didžiąją dalį priverstinai realizuojamo turto, todėl tęsdamas įmonės veiklą po to, kai buvo įvykdyta prievolė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, atsakovas darė žalą ieškovei ir jos kreditoriams toliau skaičiuojamų piniginių prievolių forma, kurią, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, privalo atlyginti.

36. Teismas papildomai pažymi, kad šios išvados pagrįstumui negali turėti jokios įtakos aplinkybė, jog didelę dalį bendros kreditorių reikalavimų sumos sudaro paties atsakovo 344 805,32 Eur kreditorinis reikalavimas. Pirma, atsakomybė atsakovui taikoma ne kaip ieškovės kreditoriui, bet kaip buvusiam ieškovės vadovui. Antra, teismo nustatyta atlygintinos žalos suma yra ženkliai mažesnė už visų kitų ieškovės kreditorių reikalavimų sumą. Trečia, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, iškėlus ieškovei bankroto bylą priešpriešinių prievolių įskaitymas tapo negalimu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad, atsakovui pareiškus kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje patvirtinta bendrovės prievolė atsakovui nepaneigia paties atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos fakto.

Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

37. Kaip minėta sprendimo 5 punkte, ieškovei įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovui tenka pareiga nuginčyti savo kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Šiuo sprendimu nepagrįstais pripažinti atsakovo argumentai, kad ieškovė nemokia tapo 2015 m. rugpjūčio mėn. (sprendimo 17, 31 punktai), jog objektyvia priežastimi nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo buvo Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8-675/2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1022-577/2016 vykęs teisminis ginčas (sprendimo 24.5, 31 punktai), kad ieškovo neveikimą pateisina ieškovės akcininkės UAB „Izobara“ veiksmai (sprendimo 19 punktas). Jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama aptariama civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, atsakovas nenurodė, t. y. įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 23 649,90 Eur žalos atlyginimą. Iš dalies patenkinus reikalavimą dėl pagrindinės prievolės sumos priteisimo, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 96 straipsniai). Šis mokestis apskaičiuojamas taip: 23 649,90 Eur * 3 proc. * 75 proc. = 532 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas patenkintai ieškinio daliai (23 649,90 Eur / 716 590,43 Eur *100 proc. = 3,3 proc.) proporcingas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 0,22 Eur (CPK 96 straipsnis). Bendra priteisiama suma – 532,22 Eur (532 Eur + 0,22 Eur).

40. Vadovaujantis CPK 149–150 straipsnių nuostatomis, sprendimui įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 101–103) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto atsakovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, mastas mažinamas nuo 716 590,43 Eur iki 23 649,90 Eur. Sumažintos apimties suvaržymai paliekami galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Stiloma“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 649,90 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 90 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (23 649,90 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 532,22 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 22 ct) Eur žyminio mokesčio ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių teismo išlaidų atlyginimo.

Sprendimui įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto atsakovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, mastą sumažinti nuo 716 590,43 Eur iki 23 649,90 Eur. Sumažintos apimties suvaržymus palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas