Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos T. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims daugiabučio namo savininkų bendrijai „Grandinė“, antstolei B. T. ir antstoliui A. S., dėl baudos ir išieškojimo panaikinimo, vykdomųjų bylų nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims daugiabučio namo savininkų bendrijai „Grandinė“, antstolei B. T. ir antstoliui A. S., kuriuo prašoma: 1) panaikinti nurodytą baudą ir baudos išieškojimą su visomis išlaidomis civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015; 2) visas vykdomąsias bylas, pradėtas dėl 3 Eur dydžio baudos išieškojimo I. Ž. atžvilgiu nedelsiant nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.128 straipsnio l dalies pagrindu, apie ką informuoti visus suinteresuotus asmenys.

14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti neteisėtai ir nepagrįstai, nes bauda buvo uždėta teismo, o ne antstolių, be to pareiškėjai nebuvo pranešta apie prašymo nagrinėjimą, prašymą nagrinėjantį teisėją, todėl buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės, teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.128 straipsnio l dalimi.

Dėl pareiškėjos prašymo

15. Pareiškėja atskiruoju skundu, be kita ko, prašo iš Klaipėdos apylinkės teismo išreikalauti ir prijungti civilines bylas Nr. 2-7059-642/2015, P-617-618/2014, iš antstolių A. S. bei antstolės B. T. išreikalauti ir prijungti vykdomąsias bylas Nr. 0010/13/03082, Nr. 0005/20/1276.

16. Nagrinėjamu atveju sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ir iškelti civilinę bylą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamai duomenų patikrinti tai ar pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą ir ar ji šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl atskirojo skundo prašymas išreikalauti civilines ir vykdomąsias bylas netenkintinas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020).

19. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi tenkino iš dalies pareiškėjo antstolio A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims I. Ž. ir DNSB „Grandinė“ dėl sprendimo nevykdymo ir taikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. P2-617-618/2014 nurodytas pasekmes, t. y. suinteresuotam asmeniui I. Ž. skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. civilinėje byloje Nr. P2-617-618/2014 nutartį išieškotojo DNSB „Grandinė“ naudai.

21. CPK 273 straipsnio 3 dalyje (ginčui aktuali CPK redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 771 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali CPK redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktuali CPK redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. CPK 771 straipsnio 8 dalyje (ginčui aktuali CPK redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, jog dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.

22. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1633-479/2015 išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Ž., DNSB „Grandinė“ dėl teismo sprendimo nevykdymo pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisės aktų nuostatos nenustato galimybės dar kartą kreiptis į teismą dėl teismo CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirtos baudos panaikinimo, todėl tokį prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Vykdymo proceso veiksmus (CPK VI dalis, 583-817 straipsniai), įskaitant išieškojimą, pagal vykdomąjį dokumentą išduotą vykdytino dokumento pagrindu, kaip šiuo atveju įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015, atlieka ne teismas, o antstolis (CPK 584, 586, 587, 588, 634, 650 straipsniai). CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK 629 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyti kiti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Pavyzdžiui, CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, be kita ko, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, 647 straipsnio 4 dalyje, 667 straipsnio 2 dalis, 733 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai kada antstolis nutraukia išieškojimą. CPK 643 straipsnio reglamentuojančio skolininko teises 5, 6 punktuose nurodyta, kad skolininkas vykdymo procese, be kita ko, turi teisę apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus.

24. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas; šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio CPK nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus gali būti skundžiami teismui CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai) nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 dalyje 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti; jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui; antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų (CPK 510 straipsnio 5 dalis).

25. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundu dėl antstolio veiksmų ar dėl atsisakymo atlikti procesinius veiksmus asmuo pirmiausia turi kreiptis į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį ir tik trimis atvejais gali kreiptis tiesiogiai į teismą: jeigu antstolis neišnagrinėja skundo per CPK 510 dalyje 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduoda teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis) arba jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina (CPK 510 straipsnio 5 dalis). Be to, CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Pareiškėja kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui nepateikė jokio skundo, kuris buvo teiktas antstoliui.

26. Kita vertus, pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme apskritai nenurodo, kad būtent antstoliai turėjo atlikti minėtus procesinius veiksmus, t. y. panaikinti išieškojimą su visomis išlaidomis ir vykdomąsias bylas nutraukti. Be to, atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama neteisėtai ir nepagrįstai pasiūlė jai kreiptis į antstolius, nes bauda buvo skirta teismo, o ne antstolių. Taigi šie pareiškėjos prašymai panaikinti baudos išieškojimą su visomis išlaidomis civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir nedelsiant nutraukti visas vykdomąsias bylas, pradėtas dėl 3 Eur dydžio baudos išieškojimo I. Ž. atžvilgiu apskritai vertintini ne kaip skundai dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus CPK 510 straipsnio prasme, kuriems nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o kaip prašymai atlikti veiksmus, kuriuos, pareiškėjos vertinimu, turėtų atlikti būtent teismas.

27. CPK nustatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 straipsnio 1 dalis). Tokie atvejai numatyti CPK 593 straipsnio 2 dalyje, 623 straipsnyje, 742 straipsnio 2 dalyje, 761 straipsnio 2 dalyje, 762 straipsnio 2 dalyje, 764 straipsnio 3 dalyje. Pavyzdžiui, pareiškimus dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis) teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 straipsnio 6 dalis). CPK 595 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui; gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Vykdomoji byla nutraukiama, be kita ko, jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai panaikinti išieškojimą su visomis išlaidomis ir nutraukti vykdomąsias bylas nėra tarp CPK nustatytų atvejų kai antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Net jei pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąsias bylas būtų siejamas su taikos sutarties vykdymo procese sudarymu, pirmiausia pareiškėja turėtų kreiptis į antstolį (CPK 595 straipsnio 2 dalis).

28. Taigi pareiškėjos prašymų panaikinti išieškojimą su visomis išlaidomis ir nutraukti vykdomąsias bylas nagrinėjimas civilinio proceso tvarka tiesiogiai nepriskirtas teismų kompetencijai ir priskirtas antstolių kompetencijai. Teismas tik nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neveikimo ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio nagrinėjimui nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 510 straipsnis), galėtų įvertinti tokių prašymų ir tokių antstolio veiksmų neatlikimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, šiuos pareiškėjos prašymus panaikinti išieškojimą su visomis išlaidomis ir nutraukti vykdomąsias bylas taip pat atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimą – CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Netinkamos teisės akto normos taikymas nenulėmė neteisingo pareiškėjos prašymo priėmimo klausimo išsprendimo. Kadangi iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 straipsniai), šią procesinės teisės normos taikymo klaidą, skundžiamą teismo nutartį palikdamas nepakeistą, ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

30. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį; teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos prašymas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, o tik sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas. Kaip jau buvo minėta (šios nutarties 16 punktas), ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjai nebuvo pranešta koks teisėjas nagrinės prašymą, nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, dėl to negalėjo pateikti papildomus įrodymus, pasisakyti teisme ir būti išgirsta, nebuvo suteikta teisėjo nušalinimo teisė dėl to buvo pažeistos jos procesinės teisės atmestini kaip nepagrįsti.

31. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022). Taigi, vien atskirojo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, pareiškėja teisėju nepasitiki, kad teisėjas tyčia, piktavališkai, sąmoningai pažeidinėja pareiškėjos teises, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių ir pan. nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Šie teisėjo menamo šališkumo argumentai yra pagrindas pasinaudoti teise apskųsti priimtą nutartį instancine tvarka.

32. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Atsižvelgiant į tai, kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo prašymo dėl civilinių ir vykdomųjų bylų išreikalavimo.

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.