- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- II-116-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00379-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Laimonas Stančikas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. sausio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-40-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-40-2020 D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 23 d., apie 20.01 val. Vilniuje, Stepono Batoro g., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 (po paklaidos 1,48) promilės girtumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 19).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B., atstovaujamas advokato Laimono Judicko, pateikė skundą, kuriuo prašo jam skirtą 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Nurodo, kad su padarytu pažeidimu sutinka, tačiau mano, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, reikšdamas skundą neginčija pažeidimo fakto, kuris nustatytas nutarimu. Jam paskirtą baudą sumokėjo, tačiau, jo manymu, paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui, mano, kad buvo pagrindas taikyti ANK 32 straipsnio 2 dalies ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nutarime visiškai nepasisakyta dėl įstatyme nustatytų pagrindų individualizuojant skiriamą nuobaudą. Nurodo, kad šiuo atveju ypatingai svarbu ir tai, kad nusižengimo padarymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nebuvo sukeltas eismo įvykis), o sėsdamas už vairo neblaivus paprasčiausiai pervertino savo organizmo galimybes ir gerą savijautą dėl galimo alkoholio kiekio jo organizme. D. B. savanoriškai lanko vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo mokymo programą, taip pat išklausė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. D. B. manymu, iškelta administracinė teisena ir vykęs procesas buvo ir yra pakankama atgrasymo priemonė, dėl kurios jis savo poelgį vertina itin kritiškai, suprato savo veiksmų neteisėtumą bei padarė atitinkamas išvadas dėl savo elgesio, nėra linkęs kartoti savo klaidų. Pareiškėjo teigimu, įvertinus paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, jį charakterizuojančių aplinkybių nebuvo tinkamai įvertintos kaip pagrindas taikyti nuostatas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo. Nurodo, kad jis anksčiau niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl teigia, kad jis nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių. Teisė vairuoti transporto priemones turi ypatingą reikšmę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinei veiklai, gaunamoms pajamoms, o taip pat ir šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko specialiosios teisės atėmimas neabejotinai neigiamai paveiks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo šeimos gyvenimo būdą, o taip pat ir finansinių įsipareigojimų vykdymą. Paaiškina, kad yra sudaręs santuoką, išlaiko šeimą, dirba UAB „S.“ vietinių pervežimų vadybininku, nurodo, kad UAB „S.“ veiklą vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), atstumas nuo D. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki jo darbovietės yra apie 35 km; taip pat pažymi, kad jo šeimai svarbu turėti pastovias pajamas ir finansinį stabilumą, jam vykdant darbines funkcijas reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, iki darbovietės nėra galimybių atvykti viešuoju transportu, neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės tinkamai vykdyti darbinių funkcijų, kas gali lemti jo užimamų pareigų pakeitimą arba atleidimą iš darbo, tokios pasekmės D. B. būtų neproporcingos ir pažeistų jo šeimos interesus. Jis užsiima įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis, laisvu nuo darbo metu savanoriauja (duomenys neskelbtini) ir teikia visokeriopą pagalbą, įskaitant ir pagalbą nuosavu automobiliu. Paaiškina, jog teisė vairuoti transporto priemones yra objektyviai būtina tiek asmeniniame gyvenime, socialinėse veiklose, tiek atliekant darbinę veiklą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės keičia D. B. gyvenimo būdą ir trukdo tinkamai atlikti jo pareigas rūpintis šeima (aprūpinti ją materialiai) ar visapusiškai dalyvauti socialinėse veiklose, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. laikotarpiui sukelia neigiamas pasekmes ne vien D. B., bet ir jo šeimai.
Prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. sausio 2 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-40-2020, rezoliucinę dalį, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinant iki 3 (trijų) mėnesių.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Institucijos nuomone, D. B. skunde išdėstytuose prašymo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies numatytus pagrindus (b. l. 17).
Pareiškėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. B. atstovas advokato padėjėjas Laimonas Stančikas skundą palaikė, nurodė, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi ir jau yra sumokėjęs baudą, praeityje neturėjo priklausomybės ligų. Taip pat pareiškėjo valią, t. y. kad jis padarytą pažeidimą įvertino, stengiasi keistis, parodo tai, kad jis savanoriškai išklausė privalomuosius kursus. Teisė vairuoti yra susijusi su gaunamomis pajamomis, kadangi jis tos teisės dabar neturi, jis patiria įvairių nepatogumų. Jo darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Kalbant apie pareiškėjo asmenines savybes, skunde yra pateikta duomenų, kad jis dalyvauja socialinėse veiklose, yra sudaręs santuoką, taigi tai yra reikšminga ne tik jam, bet ir artimiesiems. Anksčiau pareiškėjas nėra padaręs panašaus pobūdžio nusižengimų. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atstovas mano, kad yra pagrindas pareiškėjo situaciją individualizuoti ir spręsti dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo. Sutinka, kad yra reikšminga atsižvelgti į nustatyto alkoholio kiekį, bet prašo vertinti situaciją individualiai. Pareiškėjas pervertino savo gerą savijautą, nemanė, kad vairavimo metu yra viršytas leistinas alkoholio kiekis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojusi iki 2020-01-01).
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Skunde keliamas tik Institucijos 2020 m. sausio 2 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnį nei minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės terminas. Pareiškėjo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones turi ypatingą reikšmę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinei veiklai, gaunamoms pajamoms, o taip pat ir šeimos poreikių tenkinimui, gyvenimo būdui, taip pat ir finansinių įsipareigojimų vykdymui, o neturėjimas teisės vairuoti gali lemti jo užimamų pareigų pakeitimą arba atleidimą iš darbo.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Vertinant nagrinėjamo administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. B. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,51 promilės girtumas, t. y. tik pritaikius alkotesteriui taikomą paklaidą, jam nustatytas 1,48 promilės girtumas vertintinas kaip lengvas neblaivumo laipsnis. Alkoholio kiekis buvo nustatytas sertifikuotu (patikros sertifikatas Nr. 1174732, galioja iki 2020 m. gegužės 26 d.) alkoholio matavimo prietaisu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad D. B. iškvėptame ore alkoholio kiekis buvo nustatytas tiksliai. Toks neblaivumas tikrai turi didelės reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Dėl D. B. skunde nurodytų motyvų, jog nors ir padarytas pats šiurkščiausias ANK pažeidimas, tačiau jis padarytas atsitiktinai (pervertinus gerą savijautą) ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nebuvo sukeltas eismo įvykis), pažymėtina, kad nors jis ir nepadarė realios žalos aplinkiniams, tačiau visgi vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tai darė apie 20.00 val., kuomet eismas mieste yra gana intensyvus, šiais veiksmais jis sukėlė pavojų aplinkiniams, o tai, kad realių pasekmių pavyko išvengti, vertintina ne kaip D. B. nuopelnas, o kaip atsitiktinumas, kurio dėka pasekmių pavyko išvengti. Taip pat pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė už jį kyla vien už vairavimą esant neblaiviam (daugiau kaip 0,4 promilės).
Skunde D. B. nurodė, kad iškelta administracinė teisena ir vykęs procesas buvo ir yra pakankama atgrasymo priemonė, dėl kurios jis savo poelgį vertina itin kritiškai, taip pat nurodo, kad jo manymu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, skunde išdėstytos aplinkybės individualizuojant ir charakterizuojant D. B., yra išskirtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, ir D. B. būtų tikslinga paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 3 (trijų) mėnesių, administracinės atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda butų daugiau nei pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui. Minėta, D. B. neblaivumo laipsnis gerokai viršija leistiną ribą, ir netgi siekią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, jis buvo patrauktas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn tik po alkotesterio paklaidos pritaikymo, jam buvo paskirtas minimalus sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės terminas. Esant tokiam neblaivumo laipsniui, netgi ir atsižvelgus į teigiamą pareiškėjo asmenybę, paskirtąją administracinio poveikio priemonę laikyti neproporcinga nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo pervertinęs savo savijautą, galimai taip ir buvo, tačiau asmens subjektyvus įsitikinimas, kad jis gerai jaučiasi ir gali vairuoti, nėra kriterijus, švelninantis atsakomybę ar paneigiantis objektyviais duomenimis nustatytą alkoholio koncentraciją. Taigi nėra pagrindo manyti, kad skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į individualią jo situaciją ir jį charakterizuojančias aplinkybes. Vien tai, kad D. B. įvykdė būtinas sąlygas, reikalingas atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, jo nuoširdus gailėjimasis, tai, kad su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, nelaikytina išskirtine, ypatinga aplinkybe, leidžiančia taikyti mažesnę sankciją, negu nustatyta įstatymų leidėjo. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykstant į/iš darbo, nes darbovietė nutolusi maždaug 35 km atstumu nuo gyvenamosios vietos ir nėra galimybių į darbovietę nuvykti viešuoju transportu, kad neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės tinkamai vykdyti darbinių funkcijų, kas gali lempti jo užimamų pareigų pakeitimą arba atleidimą iš darbo, teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas nei įstatymų leidėjo nustatytas minimalus terminas – atimti teisę vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, kas ir buvo įvertinta skundžiamame nutarime. Kartu pažymėtina, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos gerove, tai, kad šeimai svarbu turėti pastovias pajamas ir finansinį stabilumą, D. B. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo šio neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjas prieš nagrinėjamą įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų transporto eismo saugumui, paties vairuotojo ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Svarbu ir tai, jog taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Byloje nenustatyta D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą.
Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu D. B. paskirta teisinga nuobauda ir tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo D. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-40-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.