Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-942-945/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: e2-942-945/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00053-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bartninkas
Ieškovas: Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“
Advokatai: Eva Jankovska

Kategorijos

2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-942-945/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00053-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,vertėjaujant Jadvygai Gabertienei,

dalyvaujant ieškovės Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o. atstovei advokatei Evai Jankovskai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ priešieškinį ieškovei Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Alkesta“ (toliau – atsakovė) 110 958,43 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad šalys ir įmonė „PKP Polskie Linie Kolejowe S.A.“ (toliau – įmonė „Lenkijos geležinkeliai“) 2012 m. spalio 24 d. sutartimi Nr. 90/117/0069/12/Z/I (toliau – Sutartis) susitarė dėl statybos darbų įvykdymo (kelio viaduko 128,152 kilometre ir kelio viaduko 130,476 kilometre). 2015 m. sausio 22 d. darbų priėmimo liudijimu buvo patvirtinta, kad formaliai darbai baigti 2014 m. spalio 17 d. Pagal statybos žurnalo įrašus darbai baigti 2014 m. rugsėjo 30 d. Pagal Sutartį darbai turėjo būti užbaigti iki 2014 m. birželio 4 d. Kadangi nebuvo susitarta dėl Sutarties vykdymo termino pratęsimo, užsakovė apskaičiavo 1 747 786,06 PLN baudą už sutarto termino nesilaikymą. Šią sumą įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ išskaičiavo iš atlyginimo, mokėtino šalims už darbų pagal Sutartį įvykdymą. Siekdamos išieškoti išskaičiuotas sumas, taip pat susigrąžinti kitas išlaidas, susijusias su negalėjimu užbaigti Sutarties joje nurodytu laiku, šalys iškėlė bylas Varšuvos apygardos teismo XXVI ūkio skyriuje (Nr. XXVI GC 99/16 ir Nr. XXVI GC 609/18). Proceso metu su įmone „Lenkijos geležinkeliai“ pavyko pasiekti taikinamojo tarpininkavimo susitarimą (toliau – Mediacijos susitarimas), pagal kurį įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ įsipareigojo sumokėti šalims 1 526 052,06 PLN skolą ir 281 650,28 PLN palūkanas, iš viso 1 807 702,34 PLN, nurodė, kad sumokėjus šias sumas bus patenkinti visi šalių reikalavimai, pareikšti Varšuvos apygardos teismo XXVI ūkio skyriaus nagrinėjamose bylose Nr. XXVI GC 99/16 ir Nr. XXVI GC 609/18. Tą pačią dieną šalys sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas) dėl pagal Mediacijos susitarimą gaunamų lėšų paskirstymo. Susitarimo 3 punkte šalys susitarė, kad suma, kurią įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ sumokės į atsakovės banko sąskaitą, bus padalinta tarp šalių pagal šias taisykles: 400 000 PLN sumą gaus atsakovė, 1 407 702,34 PLN sumą gaus ieškovė. Šalys sutarė, kad atsakovė sumokės ieškovei nurodytą sumą į banko sąskaitą per 2 dienas nuo tos dienos, kurią į atsakovės banko sąskaitą bus įskaityta įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ sumokėta suma. Šalys susitarė ir patvirtino, kad neturi jokios galimybės išskaičiuoti, sulaikyti arba įskaityti sumą, kurią ieškovė turi gauti pagal Susitarimą. Vykdydama Mediacijos susitarimą, įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ 2019 m. kovo 25 d. pervedė atsakovei 903 851,17 PLN. Atsakovė Susitarimo neįvykdė ir ieškovei negrąžino 503 851,17 PLN (110 958,43 Eur) sumos. Ieškovė perleido reikalavimo teisę įmonei „MFG Kielce“, kuri teikė pareiškimą Alytaus apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo. Civilinėje byloje Nr. eL2-4816-292/2019 teismas 2019 m. liepos 9 d. priėmė įsakymą, kuris, atsakovei pareiškus prieštaravimus, buvo panaikintas. Ieškovė priėmė sprendimą pačiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, sudarė su įmone „MFG Kielce“ 2019 m. lapkričio 13 d. susitarimą dėl reikalavimo teisės grąžinimo, apie tai pranešė atsakovei. Varšuvos miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. XVIII GU 781/19, ieškovei paskelbtas bankrotas, todėl ieškinį reiškia įmonės bankroto administratorius.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu atsakovė prašo ieškinį atmesti, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Susitarimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovė kreditorinio reikalavimo teisę į ginčo sumas 2019 m. gegužės 8 d. atlygintinai perleido įmonei „MFG Kielce“. Reikalavimo teisė nėra grąžinta ieškovei teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl ieškovė nėra tinkamas subjektas ieškinyje nurodytiems reikalavimams reikšti. Šalys 2011 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė konsorciumo sutartį (toliau – Konsorciumo sutartis), kuria sutarė kartu ruošti ir pateikti pasiūlymą viešajame pirkime „Naujų dviejų lygių sankryžų Cechanuvo vietos valdymo centro teritorijoje statyba: kelio viadukas 128,152 kilometre, kelio viadukas 130,476 kilometre, pirkimas 2GA – vykdoma pagal projektą „Varšuvos – Gdynės ruožo geležinkelio linijos E 65/CE 65 modernizavimas – Cechanuvo vietos valdymo centro teritorija“. Konsorciumo sutarties IV skyriaus 8 punkte šalys susitarė, kad ieškovė koordinuoja ir rengia pasiūlymus, o, viešojo pirkimo laimėjimo atveju, koordinuoja viešojo pirkimo sutarties vykdymą, sudaro subrangos sutartis dėl kitam konsorciumo partneriui nepriskirtų darbų, o atsakovė atlieka kelių ir tiltų statybos darbus. Įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ ir šalys viešojo pirkimo būdu 2012 m. spalio 24 d. pasirašė Sutartį, dėl kurios vykdymo terminų kilo nesutarimų, buvo inicijuoti teisminiai procesai. 2019 m. sausio 21 d. atsakovė gavo šalių interesus atstovaujančio advokato pranešimą, kad įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ sutinka bylą užbaigti taikos sutartimi ir pasiūlė Mediacijos susitarimo projektą. Įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ atsisakė visų pretenzijų, susijusių su baudų skaičiavimu ir skyrimu, sutiko sumokėti išskaitytas sumas ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti. Šalys sutarė, kad pinigus turi gauti atsakovė, nes pagal Konsorciumo sutartį atsakovė atliko kelių tiesimo ir tiltų (viadukų) statybos darbus, už kuriuos įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ nebuvo atsiskaičiusi. Dėl gautinų piniginių sumų pasidalijimo nebuvo tartasi. Mediatorius paruošė Mediacijos susitarimą, kuris be pakeitimų pasirašytas 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 18 d. patvirtintas teisme. Mediacijos susitarimo pasirašymo išvakarėse (2019 m. kovo 7 d. 12 val. 55 min.) atsakovė elektroniniu paštu gavo šalių interesams atstovaujančio advokato laišką, kuriuo buvo atsiųstas įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ atstovų pasirašyto Mediacijos susitarimo projekto sąlygos ir pridėtas būsimo Susitarimo tarp šalių tekstas. Susisiekus su advokatu buvo pasakyta, kad situacija bus išsiaiškinta Mediacijos susitarimo pasirašymo metu. Kadangi buvo sutarti susitikimo Varšuvoje pas mediatorių laikas ir vieta, atsakovės atstovai neturėjo galimybių analizuoti advokato atsiųsto susitarimo turinio, o privalėjo 2019 m. kovo 8 d. važiuoti į Varšuvą ir situaciją aiškintis vietoje. Varšuvoje ieškovės atstovė pareiškė reikalaujanti gautinas sumas pasidalinti tam tikromis proporcijomis, nes, priešingu atveju, ieškovė gali ir nepasirašyti Mediacijos susitarimo. Atsakovės vadovas neturėjo kitos išeities, pasidavė ieškovės ekonominiam spaudimui ir pasirašė Susitarimą. Įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ 2019 m. balandžio 2 d. atsakovei pervedė tik pusę Mediacijos susitarime nurodytos sumos. Atsakovei kreipusis į įmonę „Lenkijos geležinkeliai“, 2019 m. balandžio 12 d. pranešime ši paaiškino, kad pagal Sutartį pusė gautinos sumos priklauso ieškovei, šios, kaip skolininkės, atžvilgiu vykdomas prievartinis kreditorinių reikalavimų išieškojimas, todėl įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ pusę Mediacijos susitarimu sulygtos sumos pervedė į skolinius išieškojimus vykdančio teismo antstolio sąskaitą. Atsakovė taip pat akcentuoja, kad Susitarimo nuostata dėl piniginių lėšų pervedimo į Čekijoje esančio banko atsiskaitomąją sąskaitą, 2019 m. gegužės 8 d. skolinių reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo sąlygų ir 2019 m. birželio 4 d. ieškovės pranešimu išreikštas nurodymas atsakovei pinigus pervesti į Čekijoje esančio banko atsiskaitomąją sąskaitą įrodo, jog ieškovė vengė piniginių operacijų apyvartos Lenkijos Respublikoje dėl jos atžvilgiu vykdomų prievartinių kreditorinių reikalavimų išieškojimo. Nurodytas aplinkybes ieškovė nurodo vertinanti kaip pagrindą Susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalį ir 1.91 straipsnį.

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pareiškė reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, kuriai Varšuvos miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimu paskelbtas bankrotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsniu, Lenkijoje galiojančio Bankroto įstatymo 236 straipsniu, atsakovė neturi teisės ginčyti Susitarimą, pasirašytą iki bankroto bylos iškėlimo, nepateikus tokio reikalavimo bankroto administratoriui. Atsakovė neteisingai aiškina 2019 m. lapkričio 13 d. susitarimą, pasirašytą tarp ieškovės ir įmonės „MFG Kielce“, kurio 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. sutartis nutraukiama nedelsiant. Be to, apie reikalavimo teisių grąžinimą įmonė „MFG Kielce“ 2019 m. lapkričio 13 d. pranešė atsakovei. Atsakovę ir ieškovę siejo daug kitų prievolinių santykių, nesusijusių su ginču su įmone „Lenkijos geležinkeliai“. Dėl to Susitarime yra nuostata dėl draudimo įskaityti, išskaičiuoti ar sulaikyti pinigines lėšas. Derybose dėl gautinos iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ sumos padalijimo dalyvavo atsakovės administracija, teisininkas, kiti atsakovės įgalioti asmenys. Įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų Nr. 02/07/2014, Nr. 04/08/2014, Nr. 02/09/2014, Nr. 03/10/2014 ir Nr. 04/07/2014, iš viso 1 747 786,06 PLN sumai. Ginčas Varšuvos apygardos teisme apėmė tik šias sąskaitas faktūras. Atsakovė sąskaitose nurodytų darbų neatliko, juos atliko ieškovė. Atsakovei buvo žinoma apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, taip pat aplinkybė, kad į ieškovės banko sąskaitą įmokėti pinigai gali būti areštuoti antstolio. Dėl to atsakovė buvo suinteresuota, kad įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ lėšas pervestų į atsakovei priklausančią banko sąskaitą. Dėl atsakovei mokėtinos sumos šalys susitarė 2018 m. pabaigoje. Susitarimas dėl gautinų iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ lėšų padalijimo atsakovei buvo atsiųstas 2019 m. vasario 20 d. 10.37 val. Atsakovei atstovaujantis advokatas pridėjo susitarimo dėl lėšų padalijimo projektą, kuriame buvo įrašyta atsakovei tenkanti suma – 400 000 PLN. Atsakovę tenkino Susitarimo ir Mediacijos susitarimo sąlygos, atsakovė neturėjo klausimų dėl ieškovės banko sąskaitos Čekijos banke. Atsakovės reikalavimas pripažinti Susitarimą negaliojančiu yra nepagrįstas. Mediacijos susitarimo nepasirašymas būtų buvęs nenaudingas ir ieškovei, prieštarautų jos interesams. Atsakovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė Susitarimo sąlygų nenaudingumas. Atsakovei nekilo klausimų dėl lėšų padalijimo ir pervedimo į ieškovės banko sąskaitą. Priešingai, nei teigia atsakovė, Susitarimas neprieštaravo nei gerai moralei, nei viešajai tvarkai. Jis nepažeidė niekieno teisių, nebuvo ginčijamas kreditorių, todėl Susitarimą pripažinti negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. tarp šalių buvo sudaryta Koncorciumo sutartis dėl pasiūlymo viešajam pirkimui „Naujų dviejų lygių sankryžų Cechanuvo vietos valdymo centro teritorijoje statyba: kelio viadukas 128,152 kilometre, kelio viadukas 130,476 kilometre, viešasis pirkimas Nr. 2Ga – vykdoma pagal projektą „Varšuvos – Gdynės ruožo geležinkelio linijos E 65/CE 65 modernizavimas – Cechanuvo vietos valdymo centro teritorija“ teikimo ir vykdymo. Laimėjus viešąjį pirkimą, 2012 m. spalio 24 d. tarp šalių ir įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ buvo pasirašyta Sutartis statybos darbams atlikti. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo savalaikiškumo, įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ suskaičiavo 1 747 786,06 PLN netesybas ir atsisakė apmokėti šiai sumai išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 02/07/2014, Nr. 04/08/2014, Nr. 03/10/2014, atlikdama jose nurodytų sumų įskaitymą. Dėl tokių įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ veiksmų teisėtumo Varšuvos apygardos teismo XXVI ūkio skyriuje kilo teisminis ginčas. Siekiant išspręsti ginčą, 2019 m. kovo 8 d. buvo sudarytas Mediacijos susitarimas, pagal kurį įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ atsisakė netesybų ir sutiko sumokėti išskaitytą 1 526 052,06 PLN sumą bei 281 650,28 PLN netesybas, įmokas atlikdama į atsakovės sąskaitą. Tą pačią dieną šalys pasirašė Susitarimą, kuriuo susitarė, kad įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ į atsakovės banko sąskaitą sumokėta suma bus paskirstyta tokia tvarka: 400 000 PLN sumą pasiliks atsakovė, o 1 407 702,34 PLN suma, išskaičiavus galimas pavedimo išlaidas, atiteks ieškovei. Atsakovė įsipareigojo ieškovei priklausančią lėšų dalį pervesti per 2 dienas nuo pinigų gavimo iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“. 2020 m. gruodžio 15 d. sudaryti atliktų operacijų patvirtinimai įrodo, kad 2019 m. kovo 25 d. į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesta 903 851,17 PLN (140 825,14 PLN + 763 026,03 PLN). Be to, 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. spalio 9 d. raštuose įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ nurodė kitą pagal Mediacijos susitarimą mokėtinos sumos dalį (903 852,17 PLN) pervedusi išieškojimą iš ieškovės vykdančiam antstoliui. Nurodytas aplinkybes patvirtino abi šalys.

5. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo pervesti ieškovei iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ gautos sumos dalį, viršijančią 400 000 PLN (903 852,17 PLN – 400 000 PLN = 503 851,17 PLN (110 958,43 Eur)) teisėtumo. Pripažindama ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumą, neginčydama nei lėšų gavimo, nei jų nepervedimo ieškovei faktų, atsakovė priešieškiniu prašo Susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.81 ir 1.91 straipsniuose nurodytas pagrindais. Be to, ieškinį atmesti ieškovė prašo ir tuo pagrindu, kad, 2019 m. gegužės 8 d. sudariusi susitarimą su įmone „MFG Kielce“, ieškovė prarado reikalavimo teises ir jų teisės aktuose nustatyta tvarka nesusigrąžino. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priešieškinį palikti nenagrinėtu, akcentuodama, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turtinis reikalavimas ieškovės atžvilgiu gali būti reiškiamas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Dėl ieškovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą

6. Ieškovė prašo atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą, nepagrįstai teigdama, kad priešieškinis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. CPK 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Atsakovės priešieškinis ieškovei pareikštas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, dėl kurio teismingumo ginčo nėra.

7. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

8. Taigi, atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatyme numatytais gynimosi būdais. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Atsakovo pareikštas priešieškinis teismo gali būti priimamas, jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: pirma, priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, antra, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, trečia, tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo visos CPK 143 straipsnyje numatytos sąlygos atsakovės priešieškiniui priimti ir jį išnagrinėti kartu su ieškiniu, kadangi atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kurio pagrindu ieškovė prašo priteisti jai skolą iš atsakovės.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį, kadangi įmonei „MFG Kielce“ yra perleidusi reikalavimo teisę į pinigines lėšas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šiuo atsakovės argumentu.

10. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. tarp ieškovės ir įmonės „MFG Kielce“ buvo sudaryta skolinių reikalavimų perleidimo sutartis, kuria ieškovė perleido įmonei „MFG Kielce“ savo skolinius reikalavimus į atsakovę pagal Susitarimą. Tos pačios dienos pranešimu atsakovė buvo informuota apie skolinio reikalavimo perleidimą. Įmonės „MFG Kielce“ 2019 m. gegužės 24 d. raginimu atsakovė buvo paprašyta per 3 dienų laikotarpį nuo raginimo įteikimo dienos pervesti į įmonės „MFG Kielce“ banko sąskaitą 116 811 Eur skolos sumą. Atsakovei to nepadarius, įmonė „MFG Kielce“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą. 2019 m. liepos 9 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4816-292/2019 buvo išduotas teismo įsakymas, kuris, gavus atsakovės prieštaravimus ir ieškovei nepareiškus ieškinio, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikintas ir pareiškimas pripažintas nepaduotu. 2019 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės ir įmonės „MFG Kielce“ buvo sudaryta atgręžtinė skolinių reikalavimų perleidimo sutartis, kuria ieškovė ir įmonė „MFG Kielce“ nutraukė 2019 m. gegužės 8 d. sutartį, įmonė „MFG Kielce“ grąžino ieškovei 503 851,17 PLN skolinį reikalavimą su palūkanomis, o ieškovė jį priėmė. 2019 m. lapkričio 13 d. nurodytos sutarties šalys taip pat patvirtino, kad įmonė „MFG Kielce“, vykdydama skolinio įsipareigojimo išieškojimo veiksmus, turėjo 957 Eur išlaidų, kurias sutartimi įsipareigojo apmokėti ieškovė per 14 dienų laikotarpį nuo buhalterijos dokumento išrašymo, bei akcentavo, jog, ieškovei grąžinus šią sumą, bus pripažįstama, kad visi įsipareigojimai yra įvykdyti. Atsakovės teigimu, įmonės „MFG Kielce“ 2020 m. balandžio 2 d. laiškas patvirtina, kad ieškovė neapmokėjo įmonės „MFG Kielce“ 957 Eur išlaidų, todėl 2019 m. gegužės 8 d. skolinių reikalavimų perleidimo sutartis tebegalioja. 2020 m. balandžio 2 d. laiške įmonė „MFG Kielce“ ieškovės bankroto administratoriui nurodė, kad, atsižvelgdama į 2019 m. lapkričio 13 d. sutartį, įmonė „MFG Kielce“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą 1 177,11 Eur sumai, kuri nebuvo apmokėta. Visgi 2021 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismui adresuotame pranešime įmonė „MFG Kielce“ patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 13 d. sutartimi grąžino ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 503 851,17 PLN skolą, neturi jokių finansinių reikalavimų atsakovei, įmonės „MFG Kielce“ turėtos teismo išlaidos yra visiškai padengtos. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu dėl reikalavimo teisės grąžinimo negaliojimo. Be to, pagal 2019 m. lapkričio 13 d. sutartį įmonė „MFG Kielce“ įsipareigojo pateikti atsakovei pranešimą apie atliktą atgręžtinį skolinių reikalavimų perleidimą, tačiau, atsakovės teigimu, to įmonė „MFG Kielce“ nepadarė. Šiam atsakovės argumentui paneigti ieškovė pateikė įmonės „MFG Kielce“ 2019 m. lapkričio 13 d. pranešimą apie grąžintino įsiskolinimo perdavimą, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad reikalavimo teisė į atsakovės 503 851,17 PLN skolą pagal Susitarimą yra grąžinta ieškovei. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės skolos pagal Susitarimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas taip pat pažymi, kad Varšuvos miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas T. S. Pirminiame ieškinyje ieškovu buvo nurodyta ne įmonė Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o., o bankroto administratorius T. S., tačiau 2021 m. gegužės 10 d. buvo pateiktas patikslinimas, kad ieškove yra bankrutuojanti įmonė Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o., atstovaujama bankroto administratoriaus T. S.

Dėl priešieškinio reikalavimo Susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu

12. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertinamas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

13. Atsakovė teigia, kad Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes juo buvo siekiama nuo ieškovės kreditorių nuslėpti gautinas sumas ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovės nesąžiningą elgesį įrodo Susitarime nurodyta Čekijoje esančio banko sąskaita, į kurią turėjo būti pervestos gautinos sumos, taip pat atsisakymas save nurodyti gautinų piniginių sumų dalybose Mediacijos susitarime, 2019 m. gegužės 8 d. skolinių reikalavimų perleidimas, 2019 m. birželio 4 d. raginimas susimokėti skolą į minėtą sąskaitą. Atsakovė taip pat pateikė jos 2021 m. kovo 1 d. raštą teismo antstoliui su paklausimu, ar šiam buvo žinoma apie ieškovės turimą banko sąskaitą Čekijoje, ir teismo antstolio 2021 m. kovo 2 d. atsakymą apie tokių duomenų neturėjimą.

14. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia (be kita ko) įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

15. Vertinant, ar Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, svarbia pripažintina aplinkybė, kad priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslo siekimas turi būti nustatytas abiejų Susitarimo šalių atžvilgiu, taigi ir Susitarimą ginčijančios atsakovės. Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, jog būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo piktnaudžiaudami teise. Atsakovei teigiant, kad Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei dėl ieškovės sąskaitos Čekijos banke, į kurią turėjo būti pervesta dalis iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ gautų lėšų, nurodymo, galima spręsti apie pačios atsakovės veiksmų prieštaravimą sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodo atsakovė, Mediacijos susitarimu ir Susitarimu ieškovė siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, atsakovė, sąmoningai dalyvaudama šiuose susitarimuose, taip pat piktnaudžiavo teise siekdama naudos sau.

16. Kartu pabrėžtina, kad atsakovė nenurodė, kaip aptariama Susitarimo sąlyga buvo ar galėjo būti pažeisti jos teisės ir teisėti interesai. Atsakovė priešieškinyje akcentuoja kitų ieškovės kreditorių teisę gauti jų finansinių reikalavimų patenkinimą. Kitaip tariant, savo poziciją atsakovė iš esmės grindžia argumentu, kad, nesant sąlygos dėl lėšų pervedimo į Čekijoje esančio banko sąskaitą, pinigai būtų atitekę ieškovei, tačiau kartu priešieškiniu siekia išvengti minėto rezultato. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės siekio Susitarimu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais pačios savaime nepaneigia fakto, kad Susitarime nurodytos lėšos teisėtai priklauso ieškovei.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovės veiksmai, kai įmonei „Lenkijos geležinkeliai“ ir šalims sudarius Mediacijos susitarimą, pagal kurį visos lėšos pervedamos į atsakovės sąskaitą, ir vėlesnis jų pasidalijimas Susitarimu, kurį atsakovė prašo pripažinti niekiniu tuo pagrindu, jog Susitarimu ieškovė siekė apgauti kreditorius, nors Susitarimą pripažinus niekiniu atsakovės nurodomu pagrindu lėšos liktų būtent atsakovei, vietoj to, kad būtų paskirstytos ieškovės kreditoriams, vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, kurią pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas atsisako ginti. Atsakovės argumentai dėl 2019 m.gegužės 8 d. skolinių reikalavimų perleidimo ir 2019 m. birželio 4 d. pretenzijos šiuo atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl Susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu pagrįstumo vertinimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl priešieškinio reikalavimo Susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

18. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sandorį pripažįstant negaliojančiu dėl jo sudarymo ekonominio spaudimo sąlygomis kiekvienu atveju turi būti nustatomos tokios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) nukentėjusiajam buvo grasinama ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

19. Atsakovė teigia, kad, panaudojus ekonominį spaudimą, ji buvo priversta sudaryti Susitarimą. Atsakovė, įrodinėdama patirtą ekonominį spaudimą, priešieškinyje nurodo, kad, pirma, Mediacijos susitarimo pasirašymo išvakarėse ieškovė atsiuntė Susitarimo projektą ir pareiškė, jog jis bus pasirašytas Mediacijos susitarimo pasirašymo metu, antra, ieškovės atstovė pažymėjo, kad, atsisakius pasirašyti Susitarimą, ieškovė nepasirašys Mediacijos susitarimo, trečia, Susitarimo sąlygos atsakovei nenaudingos, ketvirta, Susitarimas pasirašytas Varšuvoje, taip sukuriant atsakovei papildomą psichologinę įtampą ir beviltiškumo savijautą. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė papildomai nurodė, kad ekonominis spaudimas pasireiškė netiesioginiu iš Sutarties kylančių įsipareigojimų savavališku peradresavimu koncorciumo partneriui.

20. Siekdamas įvertinti atsakovės nurodytus argumentus dėl ekonominio spaudimo sąlygomis sudaryto Susitarimo, teismas nustatė, kad šalys, ketindamos dalyvauti viešajame pirkime, 2011 rugpjūčio 2 d. Varšuvoje sudarė Koncorciumo sutartį, pagal kurią koncorciumo lyderiu paskirta ieškovė, sutarta, jog, gavus teigiamą pradinės atrankos įvertinimą, laimėjus viešąjį pirkimą ir pasirašius viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, šalys pasirašys sutartį, kuria apibrėš kiekvienai šaliai tenkančių vykdyti darbų vertę ir detalią apimtį. Šalims laimėjus viešąjį pirkimą, 2012 m. gruodžio 11 d. pasirašyta Sutartis, kurią vykdant koncorciumo lyderis (ieškovė) įsipareigojo tinkamai atlikti visus statybos darbus, kurių vertė 21 208 420,73 PLN, o koncorciumo partneris (atsakovė) įsipareigojo prisidėti statybos darbų vykdymo techninėmis žiniomis (vad. know-how) ir patirtimi. Už nurodytus darbus atsakovei numatytas mokėti atlyginimas, kurio dydis – 1,5 proc. Sutarties vertės su PVM. Be kita ko, šalys susitarė, kad trūkumų ar defektų pašalinimo kaštus padengia koncorciumo lyderis, t. y., ieškovė.

21. Taigi, vadovaujantis Sutartimi, konstatuotina, kad visus statybos darbus atliko (taip pat šalino defektus ir trūkumus) ieškovė. Atsakovė neįrodinėjo priešingų aplinkybių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Susitarimo pasirašymo metu visi darbai pagal Sutartį buvo atlikti bei su darbais susiję trūkumai pašalinti, atsakovė konkrečių statybos darbų pagal Sutartį nevykdė. Dėl nurodytų priežasčių ekonominiu spaudimu negali būti pripažintos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl netiesioginio iš Sutarties kylančių įsipareigojimų savavališko peradresavimo. Atsakovės pateiktas ieškovės 2019 m. gegužės 24 d. raštas dėl 2013 m. rugsėjo 11 d. statybos darbų sutarties Nr. 90/117/0017/13/1/1 nepaneigia šios išvados, kadangi šis raštas surašytas po Susitarimo pasirašymo ir ne dėl Sutarties vykdymo. Įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ 2017 m. gruodžio 27 d. raštas ir 2017 m. gruodžio 20 d. trūkumų aktas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti buvus atsakovės nurodomo pobūdžio ekonominiam spaudimui sudaryti Susitarimą, kadangi, kaip minėta, Susitarimo pasirašymo metu visi defektai ir trūkumai jau buvo pašalinti.

22. Teismas nepagrįstu pripažįsta atsakovės argumentą dėl ekonominio spaudimo, Susitarimą atsakovei atsiuntus jo pasirašymo išvakarėse. Iš Įmonių registro duomenų nustatyta, kad atsakovė yra įregistravusi skyrių Lenkijoje. Ieškovė pateikė jai atstovavusio advokato elektroninio laiško kopiją, iš kurio matyti, kad šis advokatas 2019 m. vasario 20 d. atsakovės skyriaus Lenkijoje vadovei G. K. siuntė ne tik preliminarų Mediacijos susitarimo projektą, bet ir susitarimo dėl sumos, gautos iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“, pasidalijimo projektą. Aplinkybę, kad G. K. veikė kaip atsakovės skyriaus Lenkijoje vadovė, patvirtina pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu pateiktas G. K. 2019 m. sausio 22 d. elektroninis laiškas Lietuvoje esančios atsakovės atstovams (elektroniniame laiške G. K. įvardinta ieškovės skyriaus Lenkijoje direktore), taip pat elektroniniu paštu 2021 m. kovo 1–2 d. vykęs G. K., kaip atsakovės atstovės, susirašinėjimas su antstoliu dėl ieškovės sąskaitos Čekijoje esančiame banke. Tai, kad G. K. buvo (yra) atsakovės atstovė Lenkijos Respublikoje, todėl ieškovei atstovaujantys asmenys turėjo pagrindą ją vertinti kaip teisėtą atsakovės atstovę ir jai siųsti Susitarimo ar kitų dokumentų projektus, patvirtina ir ankstesnė šalių bendradarbiavimo patirtis, kadangi būtent G. K., kaip atsakovės atstovė, Varšuvoje pasirašė 2017 m. vasario 7 d. neteisminį susitarimą tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Artimex“. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad kada nors būtų išreiškusi prieštaravimą dėl dokumentų siuntimo jos atstovei Lenkijos Respublikoje. Galutiniai Mediacijos susitarimo ir Susitarimo projektai buvo atsiųsti 2019 m. kovo 7 d., tačiau susitarimas dėl gautinų lėšų pasidalijimo negalėjo būti netikėtas, kadangi, kaip minėta, jo projektas buvo pradėtas derinti vėliausiai 2019 m. vasario 20 d., taigi jo atsiuntimo laiko nėra pagrindo vertintini kaip ekonominio spaudimo atsakovei.

23. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog nepasirašys Mediacijos susitarimo, jeigu atsakovė nepasirašys Susitarimo. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė reikalavo pasirašyti Susitarimą, nesąžiningai grasindama atsakovei taikyti neigiamus ekonominius padarinius, kylančius iš Mediacijos susitarimo nepasirašymo. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo objektyvaus suinteresuotumo nepasirašyti Mediacijos susitarimo ir panaudoti šį jos interesus atitinkantį veiksmą kaip grasinimą tam, kad atsakovė pasirašytų Susitarimą. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad, atsakovei nesutinkant pasirašyti Susitarimo, Mediacijos susitarimo sąlygos būtų buvę pakeistos ir jos nebūtinai būtų labiau atitikusios atsakovės interesus, nei tarp šalių vėliau pasirašyto Susitarimo. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, kad, kaip pripažino šalių atstovai, iki tol vykdydama Sutartį užsakovė atsiskaitymus vykdė pervesdama lėšas būtent į ieškovės sąskaitą, jokie mokėjimai atsakovei nebuvo atliekami, todėl ir galutinis atsiskaitymas lėšas pervedant konsorciumo lyderei bei paliekant ieškovei su atsakove pačioms išsispręsti jų paskirstymo klausimą, nebūtų reiškęs nukrypimo nuo besiklosčiusios praktikos. Būtent dėl to ir atsakovė buvo suinteresuota Susitarimo pasirašymu, o jos teiginys apie Susitarimo nenaudingumą atsakovei vertintinas kaip nepagrįstas.

24. Svarbu pažymėti ir tai, kad pati atsakovė pateikė teismui duomenis, jog šalys 2019 m. vasario 25 d. pasirašė kitą taikinamojo tarpininkavimo susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 368 200 PLN sumą, ir kurio pagrindu buvo nutraukta Varšuvos apygardos teismo XXVI ūkio skyriuje nagrinėta byla Nr. XXVI GC 1008/18 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo. Nors Varšuvos apygardos teismo XXVI ūkio skyriaus 2019 m. kovo 1 d. nutarime nenurodyta pradinio ieškinio suma, tačiau, ieškovės teigimu, ši suma siekė 1,3 mln PLN. Tai sudaro pagrindą spręsti apie atsakovės gebėjimą daryti kompromisus, šalių bendradarbiavimo ir kitų susitarimų įtaką jų sprendimams. Dėl to aplinkybė, kad šalys sutarė pasidalinti iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ gautą sumą tam tikromis proporcijomis, iš kurių mažesnioji tenka atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus ekonominį spaudimą iš ieškovės pusės.

25. Nors atsakovė pateikė duomenis apie jos 2019 m. kovo 8 d. turėtus finansinius lūkesčius ieškovės atžvilgiu, siekusius 2 135 162,37 PLN, jie nepaneigia atsakovės laisvos valios pasirašant Susitarimą. Atsakovė akcentavo vertindama finansinius lūkesčius įtraukusi tiek pagal Sutartį ieškovės atsakovei mokėtinas sumas, tiek ir kitus šalių tarpusavio sutartinius įsipareigojimus. Svarbu pažymėti, kad viso teisminio proceso metu atsakovės atstovui buvo siūloma aiškiai įvardinti, kokių sumų sudarydama Susitarimą atsakovė atsisakė. Atsakovės atstovas pripažino, kad nebuvo atsisakyta jokių reikalavimų, patvirtino faktą apie ieškovės bankroto byloje pareikštą kreditorinį reikalavimą, kurio suma siejama su skirtumu tarp visų ieškovės sutartinių įsipareigojimų ir Susitarimo pagrindu gautos 903 851,17 PLN sumos. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad didžiąją dalį Susitarime nurodytos atsakovei skiriamos 400 000 PLN sumos (368 200 PLN) sudaro atsiskaitymas, kylantis iš kitų šalių sutartinių santykių, dėl kurių buvo sudarytas sprendimo 24 punkte nurodytas taikinamojo tarpininkavimo susitarimas, nors atsakovė pagal Sutartį nebuvo gavusi jokių mokėjimų. Tiek ši atsakovės pozicija, tiek ir duomenys, kad tuo pačiu metu šalys taikiais susitarimais užbaigė ne tik ginčą su įmone „Lenkijos geležinkeliai“, bet ir tarpusavio ginčą, kurį sprendžiant įvardinta ieškovės prievolės atsakovei suma buvo įtraukta į ginčijamą Susitarimą, aiškiai atskleidžia, jog Susitarimo tikslas buvo numatyti sumą, kuri bus skiriama ieškovės prievolių atsakovei daliniam vykdymui. Vien tai, kad buvo sutarta dengti iš kitos sutarties kylančią prievolę, savaime nepatvirtina Susitarimo neteisėtumo, jo neatitikimo šalių valiai. Kaip patvirtino tiek ieškovės atstovė, tiek ir liudytoja H. P., šalys ne tik Susitarime įvardijo draudimą atsakovei atlikti sumų, kurias ji privalo pervesti ieškovei, įskaitymą, bet ir buvo susitarusios 2019 m. vasarą tartis dėl ieškovės turtinių prievolių atsakovei įvykdymo tvarkos bei terminą. Kitaip tariant, ginčijamu Susitarimu iš esmės atsakovė tesutiko perduoti ieškovei 400 000 PLN viršijančią iš įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ gaunamų lėšų dalį, aiškiai suvokdama, kad ieškovė bus gavusi galutinį atsiskaitymą pagal Sutartį, tačiau liks nesumokėjusi atsakovei jai priklausančios Sutarties kainos dalies ir dėl šios sumos sumokėjimo šalys susitars ateityje. Susitarimu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą teismas vertina ne kaip sąžiningą savo teisių gynimą, bet kaip piktnaudžiavimą padėtimi, sutinkant specialiomis sąlygomis gauti jai nepriklausančias sumas, bei, pažeidžiant tarpusavio susitarimu nustatytus ribojimus, juos panaudojant nesilaikant nustatytos tvarkos.

26. Atsakovė ekonominį spaudimą pasirašyti Susitarimą įrodinėja ir aplinkybe, kad Susitarimas buvo pasirašytas Varšuvoje, dėl to, atsakovės teigimu, jai buvo sukurta papildoma psichologinė įtampa ir beviltiškumo savijauta. Vertinant šį argumentą, pažymėtina, kad atsakovė 2005 m. balandžio 19 d. yra įregistravusi savo skyrių Lenkijos Respublikoje, taigi atsakovė šioje valstybėje jau daug metų vykdo veiklą, todėl aplinka jai neturėjo būti kelianti įtampą ir beviltiškumo jausmą. Tokią išvadą leidžia daryti ir kiti byloje esantys duomenys, kadangi ne tik Susitarimas, bet ir į bylą pateikti kiti dokumentai (Koncorciumo sutartis, 2017 m. kovo 15 d. susitarimas, 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 8 d. taikinamojo tarpininkavimo susitarimai) buvo pasirašyti Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje. Be to, sudarant susitarimą atsakovę atstovavo ne tik įmonės vadovas, bet ir teisininkas. Tai leidžia daryti išvadą, kad įvairių sandorių pasirašymas Lenkijos Respublikoje buvo įprasta šalių praktika, todėl atsakovės argumentas, kad, sudarant Susitarimą, ši aplinkybė buvo panaudota kaip ekonominio spaudimo atsakovei priemonė, atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Nurodytų argumentų pagrindu teismas kaip nepagrįstą atmeta priešieškinio reikalavimą Susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Dėl skolos priteisimo

28. Susitarimo nepripažinus negaliojančiu atsakovės priešieškinyje nurodytais pagrindais, spręstinas ieškinio reikalavimo priteisti 110 958,43 Eur skolą iš atsakovės pagrįstumo klausimas.

29. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

30. Kaip minėta, Susitarime šalys susitarė, kad įmonės „Lenkijos geležinkeliai“ į atsakovės banko sąskaitą sumokėta suma paskirstoma tokia tvarka: 400 000 PLN suma atitenka atsakovei, o 1 407 702,34 PLN suma tenka ieškovei, išskaičiavus galimas pavedimo išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. kovo 25 d. įmonė „Lenkijos geležinkeliai“ į atsakovės banko sąskaitą pervedė iš viso 903 851,17 PLN sumą. Taigi, atskaičius atsakovei pagal Susitarimą turėjusią tekti 400 000 PLN sumą, ieškovei atsakovė turėjo pervesti 503 851,17 PLN (110 958,43 Eur). Atsakovė neginčija, kad to nepadarė, todėl konstatuotina, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 110 958,43 Eur sumą pagal Susitarimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Pripažinus nepagrįstais atsakovės argumentus dėl Susitarimo negaliojimo CK 1.81 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, atsakovės priešieškinis atmetamas, o ieškinio reikalavimas dėl 110 958,43 Eur skolos priteisimo tenkinamas.

32. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas ir ieškovės prašymas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už 110 958,43 Eur sumą priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Priešieškinį atmetus, o ieškinį patenkinus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 1 807,56 Eur žyminį mokestį (2021 m. vasario 2 d. pavedimu sumokėjo 1 801,56 Eur sumą, o 2021 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymu – 6 Eur sumą), kitose bylose sumokėtos žyminio mokesčio sumos nagrinėjamoje byloje nebuvo įskaitytos. Ieškovės sumokėta 1 807,56 Eur žyminio mokesčio suma jai priteisiama iš atsakovės. Atsakovės priešieškinis atmestas, todėl už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei iš ieškovės nepriteisiamas.

34. Nagrinėjamoje byloje pateiktą priešieškinį atsakovė apmokėjo 2 410 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovė prašo grąžinti žyminio mokesčio permoką, kadangi, atsakovės teigimu, turėjo būti mokama 75 proc. už reikštą turtinį reikalavimą mokėtinos sumos. Teismas pažymi, kad CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog CPK 80 straipsnyje įvardintus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už konkretų procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur. Atsakovė priešieškinį į elektronine forma tvarkomą bylą atsiuntė paštu, o ne pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pagrįstai už priešieškinį sumokėjo 2 410 Eur žyminį mokestį. Teisė pasinaudoti žyminio mokesčio mokėjimo lengvata (mokėti 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio) priklauso ne nuo formos, kuria pati byla buvo užvesta (popierine ar elektronine), o nuo procesinio dokumento pateikimo į bylą būdo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897-464/2019). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia nesant pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo.

35. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie turėtas 1 000 Eur atstovavimo išlaidas ir 95 Eur vertimo išlaidas. Ieškovės jai atstovaujančiai advokatei sumokėta atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, todėl ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovės. Pagrįstomis pripažintinos ir ieškovės turėtos 95 Eur vertimo išlaidos, kurios taip pat ieškovei priteisiamos iš atsakovės. Bendra su žyminiu mokesčiu ir vertimo išlaidomis ieškovei priteisiama suma yra 2 902,56 Eur (1 000 Eur + 1 807,56 Eur + 95 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

36. Valstybė turėjo 6,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei Robot Inžynieryjno-Budowlanych Export Pribex Sp.z.o.o., įmonės kodas 142610079, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“, įmonės kodas 249672710, 110 958,43 Eur (šimto dešimties tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 43 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (110 958,43 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 902,56 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dviejų eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovės prašymą grąžinti žyminio mokesčio permoką atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“, įmonės kodas 249672710, 6,76 Eur (šešių eurų 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas