Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-410-653/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-06
Bylos Nr.: 2S-410-653/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-05017-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Šiškina
Pareiškėjas: A. Z., V. S., B. D.

Kategorijos

124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
122.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-17-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05017-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 124.3; 117.1; 122.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. A2-4979-558/2014pagal pareiškėjos A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 pagal pareiškėjų V. S. ir B. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-30 priėmė teismo sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjų V. S. ir B. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 dalyje dėl turto padalijimo ir kreditoriaus reikalavimo išsprendimo, priteisiant A. Z. skolą iš bendro sutuoktinių turto. Nurodė, kad ji 2006-08-01 paskolos sutartimi V. S., jam būnant santuokoje su B. D., suteiktė vienerių metų terminui 40 000 EUR kreditą. V. S. nevykdant kreditorinio įsipareigojimo sutartis kasmet buvo atnaujinama (2007-08-01, 2008-08-01, 2009-08-01, 2010-08-01, 2011-08-01, 2012-08-03), fiksuojant sumą, kuri susidarė negrąžinus paskolos bei mokėtinas palūkanas pagal paskolos sutartį. Paskola nėra grąžinta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo padarinių pažeidžia pareiškėjų kreditorės teises, nes kreditorė nebuvo informuota apie ištuokos bylą, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neįvardyta sutuoktinių prievolė, o teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtas padalintas taip, jog būtų apsunkintas arba negalimas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto. Pareiškėjų B. D. ir V. S. kreipimosi į teismą metu dėl santuokos nutraukimo paskola A. Z. nebuvo grąžinta. 2011-08-01 paskolos sutartimi V. S. skola buvo 188 868 Lt bei 8 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos nuo paskolos sumos. Nebūdama informuota apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimo klausimus, kreditorė negalėjo laiku apsispręsti dėl savo teisių gynimo, pareikšti savarankiškus reikalavimus susijusius su prievolės įvykdymu. Kreditorė 2013-11-14 kreipėsi teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo pagal 2006-08-01 paskolos sutartį (įskaitant vėlesnes sutarties redakcijas) iš skolininko V. S.. Skolininkui tinkamai nevykdant prievolės buvo renkama informacija apie turimą skolininko turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Iš NTR CDB išrašo paaiškėjo, kad visas vertingas skolininko turtas yra perleistas B. D. 2012-05-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu. 2013-11-14 ieškovės atstovas susipažino su šia byla, todėl prašymas atnaujinti procesą pateikiamas nepažeidus įstatymo nustatytą terminą. 2012-08-03 susitarimu dėl 2006-08-01 paskolos sutarties pratęsimo, paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2013-04-30. Todėl 2013-04-24 V. S. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – grąžinti skolą bei priklausančias mokėti palūkanas. 2013-08-27 kreditorė išrašė pakvitavimą dėl dalies skolos grąžinimo bei fiksavo skolos dydį. Skolininkas sutiko su likusia 184 377 Lt dydžio skola ir pasirašė pakvitavimą. Skolininkui negrąžinus skolos nustatytu terminu, A. Z. įgijo teisę reikalauti priteisti paskolos sumą ir palūkanas. Paskolos sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad iki visos paskolos sumos grąžinimo, paskolos gavėjui skaičiuojamos 9 proc.dydžio metinės palūkanos. 2013-10-19 skolininkas grąžino 1 000 Lt. Nuo 2013-08-27 iki 2013-10-19 palūkanos skaičiuotinos už 54 dienas nuo 184 377 Lt sumos ir sudarė apie 2 489 Lt. Nuo 2013-10-19 iki kreipimosi į teismą dienos palūkanos nuo 184 377 Lt sudarė 1 909 Lt, todėl kreipimosi į teismą dieną V. S. skola sudarė 187 766 Lt.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo su kreditorės pareiškimu nesutiko. V. S. paskolą iš kreditorės A. Z. gavo verslo vystymui. Buvusi sutuoktinė B. D. šiame versle nedalyvavo, nežinojo, kad V. S. turi asmeninį kreditorių. Pinigai nebuvo panaudoti nei šeimos poreikių, nei vaikų poreikių tenkinimui. Nutraukdami santuoką bendru sutikimu buvę sutuoktiniai pasidalijo turtą taip, kad B. D. atiteko nekilnojamasis turtas, o V. S. – akcijos ir kuriamas verslas bei jo duodamos pajamos. Kreditorė klaidina teismą sakydama, kad nežinojo apie santuokos nutraukimą, nes su kreditore buvo nepertraukiamai bendraujama įvairiais klausimais. Kreditorė žinojo, kad santuokoje įgytas turtas padalintas, tačiau tai nesutrukdė kreditorei suteikti paskolą V. S.. Kreditorė buvo informuota, kad paskola buvo imama išimtinai verslui vystyti, todėl buvusi sutuoktinė apie paskolą nebus informuojama.

Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimu su prašymu nesutiko. Nurodė, kad minima prievolė – asmeninė suinteresuoto asmens V. S. prievolė, ji turi būti vykdoma iš asmeninio V. S. turto. Turtas, buvęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalintas lygiomis dalimis. V. S. po ištuokos liko visas verslas ir pajamos iš jo, du automobiliai. Pareiškėja turi galimybes nustatyti V. S. turimą turtą ir nukreipti išieškojimą į jį. Nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ji sutuoktinių kreditorė. Paskolos sutarčių kopijose pareiškėjos skolininku vienasmeniškai įvardytas tik V. S.. Sandoris nebuvo sudarytas šeimos interesais. B. D. nieko nežinojo apie jokius jos buvusio sutuoktinio V. S. prisiimamus įsipareigojimus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad nuo 2010 m. pradžios buvę sutuoktiniai bendrai nesprendė šeimos ūkio klausimų. Paskolos sutarčių kopijose B. D. niekur nėra nurodyta sutarties šalimi, sutarčių tekstuose nepažymėta apie jos sutikimą sudaryti tokias sutartis ar bent informuotumą apie tokių sutarčių sudarymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad B. D. būtų davusi sutikimą tokių sutarčių sudarymui, kad būtų pasirašiusi sutartis ar susipažinusi su jų sąlygomis. V. S. turi verslą, vystomą Baltarusijos Respublikoje, seniai ten gyvena su kita moterimi, su kuria sukūręs šeiminius santykius, nežiūrint to, kad santuoka nebuvo oficialiai įregistruota. Todėl paskola suteikta ir panaudota asmeninėms V. S. reikmėms. Pareiškėja nepagrindžia jos pateiktų paskolos sutarčių sąsajumo ir paskolos santykių tęstinumo. Savo reikalavimą pareiškėja iš esmės grindžia 2012-08-03 dienos paskolos sutartimi, kurią prašyme įvardija, kaip 2006-08-01 pratęsimą. 2012-08-03 sutartis buvo sudaryta jau po V. S. ir B. D. santuokos nutraukimo, todėl B. D. negali kilti solidari prievolė pagal tokią sutartį. 2012-08-03 sutartyje nėra duodama jokia nuoroda į 2006-08-01 sutartį (išskyrus sutarties pavadinimą). 2012-08-03 sutartyje nenurodyta apie paskolos termino pratęsimą. V. S. maždaug 2006 m. pradėjo vystyti verslą Baltarusijoje, o tai buvo susiję su ilgalaikiu jo buvimu šioje šalyje. Nuo 2006 m. iki ištuokos, t.y. apie 6 metus jis faktiškai gyveno Baltarusijoje. Santuokoje įsigytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris po ištuokos liko B. D., baigtas statyti 2001m., V. S. nėra investavęs į namo pagerinimus. Dalinant santuokoje įgytą turtą, įvertinta, kad buvęs V. S. dalį pajamų skirdavo kitai šeimai išlaikyti. Su B. D. buvo nustatytas nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pareiškėja žinojo arba turėjo galimybe sužinoti apie pasikeitusią paskolos gavėjo santuokinę ir turtinę padėtį. Teismo sprendimai ir išnagrinėtų bylų medžiaga yra vieši. Paskutinė paskolos sutartis buvo sudaryta jau po santuokos nutraukimo, t.y. 2012-08-03 (santuoka nutraukta 2012-05-07 sprendimu). Sudarydama paskolos sutartį, pareiškėja, kaip apdairi ir rūpestinga sutarties šalis turėjo galimybes išsiaiškinti paskolos gavėjo teisinį statusą ir turtinę padėtį. Įstatymo nustatytas terminas baigėsi vėliausiai 2012-11-03. Terminą skaičiuojant nuo dienos, kai pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie atsakovų ištuoką (2012-05-07), tuomet trijų mėnesių terminas baigėsi 2012-08-07.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-8547-595/2012 netenkino. Grąžino A. Z. 4 755 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu patenkino pareiškėjų B. D. (santuokoje – S.) ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 9 p. yra nurodyta, jog Šalys patvirtina, kad jos nėra paėmusios jokių paskolų iš bankų, kitų kredito įstaigų ar asmenų bei neturi kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Tuo atveju, jei po šios sutarties įsigaliojimo paaiškėtų kurios nors iš šalių įsipareigojimai tretiesiems asmenims, tokius įsipareigojimus įvykdyti privalėtų ta šalis, kuri sudarė susitarimą su trečiuoju asmeniu (ar trečiaisiais asmenimis). 2013-11-14 teisme gautas advokato D. U. prašymas dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga ir atstovavimo sutartis, kuria advokatui pavedama atstovauti klientą – A. Z.. 2013-12-03 teisme gautas pareiškėjos A. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo.

2012-08-03 sudarytos 2006-08-01 paskolos sutarties pratęsimo (nauja redakcija) sutartyje, paskolos gavėjas ir paskolos davėjas nurodo į 2006-08-01 paskolos sutarties pratęsimą. Tačiau sutartyje neaptartas 2006-08-01 paskolos sutarties punktų pakeitimas, liudijantis tęstinį sutarties pobūdį, išskyrus pačios sutarties pavadinimą. Sutartimi nustatytas naujas sutarties objektas ir dalykas, nurodyta nauja paskolos suma, t.y. 204 000 Lt. Skiriasi valiuta, tai liudija apie sutarties objekto ir dalyko pasikeitimą. Sutarties 3 d. nurodyta apie sutarties grąžinimą ir palūkanų dydį. Šalys susitarė, kad paskolos suma suteikiama iki 2013-04-30. Šalys nesusitarė, jog paskolos, kuri buvo suteikta V. S. terminas yra pratęsiamas iki 2013-04-30. Tas pats taikoma ir 2007-08-01, 2008-08-01, 2009-08-01, 2010-08-01, 2011-08-01 sutartims, iš kurių turinio taip pat negalima daryti išvados, jog 2006-08-01 paskolos sutartis yra pratęsiama. 2007-08-01 paskolos sutarties 4.7 p. numato, kad „nuo šios sutarties pasirašymo momento, visos paskolos sutartys, susitarimai, priedai ir papildymai, sudaryti tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo iki 2007-08-01 netenka galios“. Akivaizdu, kad 2007-08-01 paskolos sutartis panaikino 2006-08-01 sutartį ir buvo sudaryta nauja sutartis, todėl argumentus, kad V. S. nevykdant kreditorinių įsipareigojimų kreditorei sutartis kasmet būdavo pratęsiama, teismas atmetė. Lieka neaišku, kodėl 2012-08-03 buvo pasirašyta negaliojančios sutarties pratęsimo redakcija. Todėl teismas 2012-08-03 paskolos sutartį vertino kaip tarp šalių sudarytą atskirą susitarimą, sudarytą po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012-06-30, o paskolos susitarimas tarp V. S. ir A. Z. sudarytas 2012-08-03.

CK 3.67 str. 1 d. numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir prievolėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla dėl santuokos nutraukimo teisme iškelta 2012-04-12. 2012-08-03 paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo ir paskolos davėjo buvo sudaryta po bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo, paskolos sutartis yra pasirašyta tik V. S., kas parodo jo valią, kad šis įsipareigojimas būtų jo asmenine prievole. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimas niekaip neįtakoja A. Z., kaip kreditorės, materialiųjų teisių ir pareigų, nes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir prievolėms teisines pasekmes sukelia nuo 2012-04-12, t.y. bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos (CK 3.67 str. 2 d.). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo pareiškėjai daugiau kaip dvejus metus kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo netrukdo pareiškėjai, manant, kad jos teisės yra pažeistos, ginti savo pažeistą teisę dėl skolos negrąžinimo ginčo teisenos tvarka kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo ir pateikiant palankų sprendimą antstoliams vykdyti. Nuo 2006 m. pareiškėja, manydama, kad jos teises paskolos gavėjas pažeidė, nesikreipė į teismą net 8 metus ir pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje jau priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir jam įsiteisėjus. Būdama rūpestinga ir atidi kreditorė, prieš pasirašydama naujas paskolos suteikimo sutartis, galėjo pasidomėti apie skolininko turtinę ir socialinę padėtį. Pareiškėja elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių aplinkybes, kurios jai sukliudė ieškoti teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo asmeniškai iš V. S. ir pasidomėti jo turtine padėtimi iki atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo 2013-11-11.

Tai, kad V. S. suteiktą kreditą pripažįsta ir net dalį jo grąžino, gaudamas pakvitavimus iš kreditorės, nesuponuoja nuomonės, kad paimtas kreditas galėtų būti solidari sutuoktinių prievolė išieškoma iš bendro sutuoktinių turto. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens B. D. argumentu, jog visose sutartyse figūruoja vienintelio V. S. parašas. CK 3.92 str. 6 p. numatyta, kad jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Byloje nėra duomenų, kad B. D. būtų davusi sutikimą dėl jos sutuoktinio V. S. ir A. Z. sudaryto sandorio, kreditorė nepateikė teismui įrodymų, kad paskolos pinigai galimai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 str.). Nutraukdami santuoką buvę sutuoktiniai susitarė, jog tuo atveju, jei po šios sutarties įsigaliojimo paaiškėtų kurios nors iš šalių įsipareigojimai tretiesiems asmenims, tokius įsipareigojimus įvykdyti privalėtų ta šalis, kuri sudarė susitarimą su trečiuoju asmeniu (ar trečiaisiais asmenimis).

Kadangi buvo konstatuota, jog kreditorė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nesiimdama 8 metus jokių veiksmų skolai išieškoti iš V. S. ir netgi sudarė naują susitarimą 2012-08-03, teismas sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2012-08-03 (paskutiniosios sutarties sudarymo momento), nes būtent prieš šios sutarties sudarymą kreditorė turėjo pasidomėti apie skolininko turtinę padėtį. Pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėja turėjo teikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir pateikti argumentuotus motyvus, kodėl šis terminas buvo praleistas, tačiau to nepadarė. Be to, proceso atnaujinimas nurodytoje byloje nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra solidari sutuoktinių prievolė ir negalėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012 (II t., b.l.5-7). Nurodo, jog teismas nepagrįstai laikė, kad nėra teisinio pagrindo proceso atnaujinimui šioje civilinėje byloje, nepagrįstai laikė pareiškėją praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje ėmėsi spręsti klausimą dėl prievolės pobūdžio bei jos pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2014-05-30 nutartimi šioje civilinėje byloje Nr. 2S-862-232/2014, nustatyta, jog apeliantės A. Z. prašymu teismui atnaujinus procesą šioje byloje ir pareiškėjai įstojus į byla trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, apeliantė turės teisę reikšti savo reikalavimus, o teismas turės išspręsti kilusį ginčą, nustatyti prievolės pobūdį (prievolė asmeninė, solidari, galiojanti, pasibaigusi ar pan.). Todėl apeliantė nagrinėjamoje byloje gali reikšti reikalavimą ir dėl skolos iš V. S. priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-30 nutartis įsigaliojusi, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šį išaiškinimą šioje konkrečioje byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2014-05-30 nutartyje, taip pat, konstatavo, jog spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas 2014-01-30 nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja negali kelti reikalavimo dėl skolos iš V. S. priteisimo šioje byloje, o turi teismui teikti atskirą ieškinį dėl skolos priteisimo. Tačiau, nepaisant aukštesnės instancijos teismo sprendimo, skundžiamoje nutartyje, teismas priešingai nurodytam išaiškinimui, nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo netrukdo pareiškėjai A. Z., manant, kad jos teisės yra pažeistos, ginti savo pažeistą teisę dėl skolos negrąžinimo ginčo teisenos tvarka kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo.

Teismas nepagrįstai padarė ir išvadas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimas niekaip neįtakoja kreditorės materialiųjų teisių ir pareigų ir kad 2012-08-03 paskolos sutartis buvo sudaryta po bylos dėl santuokos nutraukimo teisime iškėlimo, paskolos sutartis yra pasirašyta tik suinteresuoto asmens V. S.

Pareiškėja pateikė įrodymus, jog 2006-08-01 paskolos sutartis buvo sudaryta pareiškėjui V. S. būnant santuokoje su B. S.. Minėta sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui (sutarties 3.1 p.), t.y., ši sutartis buvo galiojanti, kai Vilniaus miestas 1 apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei sprendimui įsiteisėjus 2012-06-30. Sutuoktiniai neįvykdė pareigos numatytos CPK 539 str. 1 d. 4 p. ir CK 3.126 str. 2 d. nurodyti jiems žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei pranešti kreditoriams apie bylos iškėlimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.)

V. S., pasirašydamas 2012-08-03 paskolos sutartį, pripažino tiek pačią skola, tiek jos tęstinumą nuo 2006-08-01, paskolos suma suapvalinta iki 204 000 Lt.

Teismas netinkamai nustatė trijų mėnesių termino skaičiavimo eigos pradžią, nes tuo nepagrįstai paneigiama įstatymu įtvirtinta sutuoktinių pareiga pranešti kreditoriui apie prasidėjusį skyrybų bei turto dalybų procesą bei išplečiamos pareiškėjos, kaip rūpestingo asmens, pareiga žinoti apie tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis įstatymu, pareiškėja turėjo sužinoti šias aplinkybes 2012-04-12, t.y., iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo. Civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, sutarties 9 p. melagingai patvirtinama, jog sutuoktiniai nėra paėmę jokių paskolų. Apeliantė nežinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo momento, kada pareiškėja sužinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl kreditorių ištuokos bei santuokos nutraukimo padarinius. Minėtos aplinkybes tapo žinomos, kai pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos ir advokatas supažindino su informacija iš NTR CDB išrašo.

Pareiškėja objektyviai neturėjo galimybių išsiaiškinti paskolos gavėjo pakitusį civilinės būklės statuso pasikeitimą ir su tuo susijusios turtinės padėties, nes viešuose teismo sprendimuose yra išimami asmens bei kiti identifikaciniai duomenys, o civilines būklės aktų duomenys pagal LR Gyventojų registro įstatymą nėra vieši.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo ir jų turto padalinimo procesas bei jo rezultatai niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių ir įstatymo saugomų interesų. Prievolė, kurios vykdymą ji siekia užtikrinti prašydama atnaujinti procesą yra išimtinai asmeninė suinteresuoto asmens V. S. prievolė ir turi buti vykdoma tik iš asmeninio V. S. turto. Net jei vienas iš sutuoktinių turi asmeninių prievolių, turtas esantis bendrąja jungtine nuosavybe dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu (CK 3.117 str.) ir po to išieškojimas gali būti nukreiptas į prievolę turinčiam sutuoktiniui tenkančią turto dalį (CK 3.112 str. 1 d.). Jei procesas ir būtų atnaujintas, tai niekaip neįtakotų tariamai pažeistų pareiškėjos teisių.

Pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad minima prievolė yra solidari abiejų buvusių sutuoktinių prievolė. Atskirajame skunde apeliantė nepagrindžia jos pateiktų paskolos sutarčių sąsajumo ir paskolos santykių tęstinumo. Tai, kad šios sutartys nėra susijusios patvirtina ir aplinkybė, kad skiriasi šių sutarčių objektas ir dalykas, skiriasi skolinamos pinigų sumos ir net valiuta, nustatomas (o ne pratęsiamas) terminas paskolai grąžinti. Be to, pareiškėjo reikalavimo teisė kyla iš paskolos sutarties, sudarytos jau po santuokos nutraukimo.

Pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie pasikeitusią paskolos gavėjo V. S. santuokinę, socialinę ir turtinę padėtį anksčiau, nei kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Paskutinė paskolos sutartis buvo sudaryta jau po santuokos nutraukimo, t.y. 2012 m. rugpjūčio 3 d. (santuoka nutraukta 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu). Sudarydama paskolos sutartį, pareiškėja, kaip apdairi ir rūpestinga sutarties šalis taipogi turėjo visas galimybes išsiaiškinti paskolos gavėjo teisinį statusą ir turtinę padėtį. Pareiškėja nutyli apie paprastą galimybę sužinoti būsimo sutarties kontrahento turtinę ir socialinę padėtį - prieš pasirašant sutartį pareikalauti pateikti atitinkamus dokumentus (NTR išrašus, sutuoktinės sutikimą sudaryti tokius sandorius ir pan.). Rūpestingas teisinių santykių subjektas taip ir būtų pasielgęs (gal būt net paprašęs pateikti prievolės vykdymą užtikrinančių priemonių).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Apeliantė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nurodydama, jog pareiškėjai B. S. (D.) ir V. S., pateikdami teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nurodydami, kad neturi kreditorių, neįvykdė CK 3.126 str. 2 d. reikalavimų ir neinformavo kreditorių A. Z. apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, dėl ko kreditorė neteko teisės reikšti reikalavimų dėl prievolės pobūdžio ir pareikšti prieštaravimų dėl turto padalinimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą, motyvuodamas tuo, kad prašymas pateiktas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo neprašoma atnaujinti, be to proceso atnaujinimas nurodytoje byloje nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra solidari sutuoktinių prievolė ir negalėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti skaičiavo nuo paskutiniosios sutarties sudarymo momento.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens B. D. išsakytu argumentu, jog sudarydama paskolos sutartį, apeliantė, kaip apdairi ir rūpestinga sutarties šalis, turėjo išsiaiškinti paskolos gavėjo teisinį statusą ir su tuo susijusią jo turtinę padėtį, t.y. prieš pasirašant sutartį turėjo pareikalauti pateikti atitinkamus dokumentus (NTR išrašus, sutuoktinės sutikimą sudaryti tokius sandorius ir pan.) tam, kad būtų užtikrintas esminis kreditoriaus (paskolos davėjo) turtinis interesas bei įsitikinta, kad skolininkas būtų pajėgus įvykdyti savo turtines prievoles.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas analizavo tarp apeliantės ir V. S. sudarytas paskolos sutartis (susitarimus), nes be šių paskolos sutarčių (susitarimų) ir jų sudarymo terminų analizės nebūtų įmanoma nustatyti, ar apeliantė galėjo sužinoti apie V. S. šeimyninės padėties pasikeitimą (santuokos nutraukimą ir turto pasidalinimą) anksčiau, nei ji kreipėsi į teisinės pagalbos ir jos atstovas gavo duomenis iš viešojo nekilnojamojo turto registro.

Apeliantė neginčijo V. S. nurodytų aplinkybių, kad jie pažįstami seniai, bendravo net tik paskoliniais, bet įvairiais kitais klausimais, todėl labiau tikėtina, jog pareiškėja 2012-08-03 sutarties sudarymo metu žinojo apie santuokos nutraukimą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apgini. Be to, pareiškėja neginčijo V. S. nurodytų aplinkybių, kad yra minėjęs apeliantei, jog ketina santuoką nutraukti, o prieš pasirašant 2012-08-03 paskolos sutartį, pasakė apeliantei, kad santuoka nutraukta (I t., b.l.93-94). Kaip matyti iš pačios apeliantės raštelių, jai skolą už V V. S. yra gražinusi ir V. S. motina F. (I t., b.l.70). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantė gerai pažinojo V. S., ilgą laiką su juo bendravo, todėl jai neturėjo kilti kliūčių sužinoti skolininko šeiminę padėtį. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kad sudarydama 2012-08-03 paskolos sutarties pratęsimą (I t., b.l. 65), ji domėjosi paskolos gavėjo (skolininko) V. S. turimu turtu, jo šeimine padėtimi, tačiau nuo jos šios aplinkybės buvo nuslėptos arba jai buvo atsisakyta suteikti tokią informaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip asmuo, veikiantis atidžiai ir rūpestingai, todėl jos teisės pasirinktu būdu - atnaujinant procesą santuokos nutraukimo byloje - negali būti ginamos.

Dėl minėtų motyvų negalima sutikti su apeliantės nuomone, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada jos atstovas, advokatas, kreipėsi į teismą dėl leidimo susipažinti su civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Toks apeliantės aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjos subjektyvių savybių, jos rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjos pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, motyvams bei išvadai, kad apeliantė be svarbių priežasčių praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pačios prievolės pobūdžio (t.y., kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs proceso, vertino pačios prievolės pobūdį) yra pertekliniai, tačiau nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes kaip minėta, nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina