Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, išsiskyrusio, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. A. M. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 20 d., 8.11 val., vairavo automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,65 prom. neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir A. M. kaltės nėra, bylos duomenys (paties A. M. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina A. M. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei yra numatytas minimalus šios teisės atėmimo terminas straipsnio sankcijoje, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su A. M. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliam terminui.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundo argumentų bei A. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pastarasis sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., sutinka ir neginčija jam nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau teigė, jog šis nusižengimas buvo įvykdytas veikiant neatsargiai, nepakankami atidžiai įvertinus savo buvusią būklę prieš sėdant už vairo.

Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su A. M. argumentais, kad jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė klysdamas dėl savo būklės, t. y. veikdamas neatsargiai. Pastebėtina, jog pats A. M. pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kitą dieną sprendimas priimtas vairuoti (pagal bylos duomenis 08.11 val.), nes savijauta buvo gera, pats pareiškėjas nesijautė apsvaigęs, sprendimą vairuoti ryte priėmė tik pats subjektyviai įvertinęs savo buvusią būklę, nepasikliaudamas jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąjį būtų galėjusios suklaidinti dėl jo neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviam, taip pat nėra. Be kita ko, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs A. M. neblaivumo laipsnis, tai yra 0,65 promilės taipogi neleidžia daryti išvados, kad pastarasis galėjo nesuvokti esantis neblaivus. Taigi, teismas atmeta A. M. skunde dėstomus argumentus dėl jo veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina A. M. tyčinės kaltės vairavus neblaiviam.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, A. M. kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir A. M. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog A. M. buvo nustatytas net 0,65 prom. neblaivumo laipsnis, kuris 0,24 prom. viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kartu teismas akcentuoja, kad atsakomybė dėl vairavimo būnant neblaiviam, asmenims kyla nepriklausomai nuo to, kada ir kiek buvo vartota alkoholio, esminę reikšmę turi tai, kad vairuotojui būtų nustatomas ne mažesnis nei 0,41 prom. neblaivumas. Be kita ko, veika padaryta šventiniu laikotarpiu, kai eismas yra intensyvesnis. Taigi, ši aplinkybės tik didina A. M. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne paties A. M. veiksmais, kadangi pastarasis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia A. M. dėmesį, kad tuo atveju, jei jo veiksmais būtų buvę padaryti kiti KET pažeidimai, ir (ar) būtų kam nors padaryta žala, jis būtų traukiamas atsakomybėn pagal griežtesnius ANK ar kitos teisės šakos straipsnius ir atitinkamai būtų sprendžiamas griežtesnės atsakomybės klausimas, nei yra šiuo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, A. M. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia prasta savo sveikatos būkle, poreikiu pasirūpinti senyvo amžiaus, sveikatos sutrikimų turinčia motina, t. y. nurodo, jog sveikatos negalavimai apsunkina jo judėjimą bei apsitarnavimą, o taip pat dėl garbaus amžiaus bei įvairių sveikatos sutrikimų jo motinai vis dažniau reikalinga artimųjų pagalba; kartą per savaitę lanko motiną, atveža maisto produktų, medikamentų, padeda buityje bei nuvyksta į gydymo įstaigas ar sanatoriją. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad A. M. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl jo esamų sveikatos problemų, apsunkinto judėjimo, dėl poreikio rūpintis senyvo amžiaus motina, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Be to, tai, kad A. M. anksčiau dirbo Šiaulių AVPK ir yra apdovanotas dėl nepriekaištingos tarnybos, kas iš esmės jį charakterizuoja teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei minimali poveikio priemonė, numatyta straipsnio sankcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors A. M. ir jo šeima patiria sunkumų dėl pastarojo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos A. M. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir patį A. M. ir jo artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas A. M. dar labiau švelninti atsakomybę. Taip pat teismui pateiktas A. M. neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog pastarajam nustatytas 35% darbingumo lygis, kas nagrinėjamu atveju laikytina antra A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog A. M. turimas neįgalumas nėra ir negali būti atsakomybę šalinanti aplinkybė. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. M. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka nebuvo baustas. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, daroma išvada, kad nėra pagrindo A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti trumpesniam nei 6 mėnesių terminui. Kartu teismas pažymi, kad baudos sumokėjimas už padarytą administracinį nusižengimą rodo, kad pažeidėjas linkęs vykdyti jam paskirtą nuobaudą, tačiau tai nėra pagrindas švelninti A. M. teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi baudos mokėjimas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, o savanoriškas baudos sumokėjimas tik leidžia pažeidėjui išvengti didesnių finansinių nuostolių dėl priverstinio baudos išieškojimo. Taipogi, papildomas vairuotojų mokymus yra įstatyme numatyta pareiga vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl vairavimo būnant neblaiviems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4, 5 dalys), norint atgauti teisę vairuoti, todėl vien faktas, kad A. M. minėtus mokymus išklausė anksčiau laiko, norėdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, niekaip nešvelnina pastarojo teisinės atsakomybės.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes A. M. ir jo šeimos nariams, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju A. M. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sutrumpinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, tikėtina, kad A. M. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos (analogiškas prašymas buvo teiktas ir Institucijai), bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl A. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

A. M. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.