- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- 2-511-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00389-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir jis grąžintas ieškovei, civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ir ieškovė) 2025 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytą ieškinį, nes ieškovė pateikė tapatų ieškinį Regionų administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I3-10831-535/2025). Teismas nurodė, kad ieškovei reiktų sulaukti procesinės bylos baigties administracinėje byloje, bet ne inicijuoti naują procesą Vilniaus apygardos teisme dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2025 m. sausio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti jai terminą kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo; priteisti iš Lietuvos valstybės 1 200 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2025 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi nepatenkino ieškovės prašymo ir neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti bei atsisakė priimti jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties.
5. Teismas įvertino tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis ieškovei išsiųsta nutarties priėmimo dieną per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Teismas traktavo, kad nurodyta nutartis ieškovei įteikta 2025 m. balandžio 11 d.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, sukurdama ir aktyvuodama savo paskyrą EPP, išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus į šią paskyrą. Ieškovė paskutinį kartą prisijungė prie EPP paskyros 2025 m. balandžio 17 d. 14.58 val.
7. Terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo nutarties išsiuntimo ieškovei elektroniniu paštu dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 10 d. Nutarties įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2025 m. balandžio 11 d. Dėl to terminas atskirajam skundui paduoti suėjo 2025 m. balandžio 18 d.
8. Teismas įvertino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji negalėjo susipažinti su jai atsiųsta nutartimi. Teismas 2025 m. balandžio 10 d. elektroniniame laiške prašė ieškovės patvirtinti laiško gavimą, bet apie negalėjimą susipažinti su šio elektroninio laiško priedu ieškovė informavo tik prieš paskutinę termino atskirajam skundui paduoti dieną, t. y. 2025 m. balandžio 17 d.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga – operatyviai neinformavo teismo apie negalėjimą susipažinti su jai atsiųstu procesiniu dokumentu, terminą atskirajam skundui paduoti praleido dešimt dienų. Ieškovė nepaneigė, kad gavo teismo išsiųstą nutartį elektroniniu paštu ir per EPP. Teismas nenustatė svarbių priežasčių procesiniam terminui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė atskirajame skunde (ieškovės procesinį dokumentą pavadino apeliaciniu skundu) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės nagrinėti ieškovės atskirojo skundo dėl 2025 m. balandžio 10 d. nutarties.
10.2. Teismas atsiuntė ieškovei du dokumentus. Viename dokumente buvo matomas užrašas „Nutartis“, bet ieškovei nepavyko jo atidaryti. Kito dokumento ieškovė nebandė atsidaryti, nes manė, kad tai – lydraštis. Ieškovė 2025 m. balandžio 17 d. nusiuntė teismui prašymą dar kartą atsiųsti nutartį. Teismas atsiuntė ieškovei dokumentus 2025 m. balandžio 22 d., todėl ieškovė, pateikusi skundą 2025 m. balandžio 25 d., nepraleido septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.
10.3. Ieškovė buvo prisijungusi prie EPP, bet nerado teismo nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.
13. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spęsti ieškovės atskirojo skundo dėl 2025 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo klausimo.
14. CPK 301 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies Antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostata skirtingai apibrėžia termino atskirajam skundui paduoti eigos pradžią, priklausomai nuo to, ar skundžiama nutartis priimta žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti veiksmingą apeliacijos teisės įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad apie tam tikrų procesinių klausimų nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kitaip nei apie klausimų svarstymą žodinio proceso tvarka, proceso dalyviai teismo iš anksto neinformuojami (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir todėl ne iš karto sužino (ar, procese elgdamiesi rūpestingai, gali sužinoti) apie konkrečiu klausimu priimtą teismo nutartį. Tuo tarpu tam, kad proceso dalyviai galėtų tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise skųsti jiems nepalankius teismų procesinius sprendimus, jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023, 18 punktas).
17. Apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, išsprendžia skundo priėmimo klausimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti: ar teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu; ar atskirąjį skundą pateikęs asmuo turi teisę skųsti teismo priimtą procesinį sprendimą; ar atskirasis skundas pateiktas per įstatyme nustatytą terminą, jei ne, išspręsti termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Dėl to pirmasis ieškovės atskirojo skundo argumentas yra teisiškai nepagrįstas.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, be kita ko, ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 102 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).
21. Nagrinėjamoje byloje apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantės atskirojo skundo dėl 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, bet išsprendė jo priėmimo klausimą. Teismas nustatė, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nenustatė svarbių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti, todėl atsisakė priimti pirmiau nurodytą skundą ir grąžino jį apeliantei.
22. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka, kad ji praleido terminą skundui paduoti. Apeliantė nurodo, kad jai nepavyko atsidaryti nutarties, atsiųstos 2025 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku. Nors ji buvo prisijungusi prie savo EPP paskyros, bet nerado teismo nutarties. Apeliantė teigia, kad pakartotinai teismas jai atsiuntė nutartį 2025 m. balandžio 22 d., todėl ji laiku (2025 m. balandžio 25 d.) pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
23. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis CPK 122 straipsnio 1 dalis). CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).
24. Tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus, vertinant, ar atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas, turi būti atsižvelgiama į tai, kada byloje dalyvaujantis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamos teismo nutarties turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 57, 58 punktai; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023, 24 punktas).
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė prie ieškinio pridėjo 2025 m. balandžio 2 d. prašymą, kuriame prašė visą apie bylą susijusią informaciją siųsti jai elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė procesiniuose dokumentuose nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso ar kito adreso, kuriuo teismas galėtų įteikti jai procesinius dokumentus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantė pageidavo, kad procesiniai dokumentai jai būtų įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu), todėl teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis jai išsiųsta pirmiau nurodytu elektroniniu paštu nutarties priėmimo dieną. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantė naudojasi EPP paskyra, tą pačią dieną taip pat išsiuntė jai nutartį per EPP. Taigi, apskųstoje nutartyje teismas teisingai nustatė, kad 2025 m. balandžio 10 d. nutartis apeliantei įteikta 2025 m. balandžio 11 d., o terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2025 m. balandžio 18 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis, 335 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad jai nepavyko atsidaryti ir perskaityti nutarties, atsiųstos 2025 m. balandžio 10 d. elektroniniu paštu ir per EPP, nėra pagrindas skaičiuoti nutarties apskundimo terminą nuo to momento, kai ji pakartotinai gavo nutartį ir su ja susipažino (2025 m. balandžio 22 d.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė, pasirinkdama procesinių dokumentų įteikimo būdą, turėjo būti atidi ir rūpestinga, nuolat tikrinti gaunamus elektroninius laiškus. Negalėdama atidaryti jai atsiųsto procesinio dokumento ir jo perskaityti, apeliantė nedelsdama turėjo kreiptis į teismą ar EPP administratorių, kad būtų nustatytos ir pašalintos priežastys, trukdžiusios laiku susipažinti su procesiniais dokumentais. Apeliantė teigia, kad ji kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją ir kitur, turi daug tai patvirtinančių įrodymų, bet jų nepateikė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantės nurodytą aplinkybę, kad ji negalėjo atidaryti dokumentų dėl ekrane atsirandančios užsklandos, pavyzdžiui, kompiuterio ekrano nuotraukų, kuriuose būtų užfiksuota užsklanda, EPP paskyros trikdžių duomenys. Nesant duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalėjo susipažinti su 2025 m. balandžio 10 d. išsiųsta pirmiau nurodyta teismo nutartimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
27. Atskirajame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį. Nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, teismas nevertina nurodytos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.