Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Elena Miliauskienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymu jo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Antstolė 2025 m. balandžio 2 d. patvarkyme Nr. So-15233, kuriuo atsisakė patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, nurodė, kad nors skolininkas skundžia antstolės 2025 m. kovo 21 d. patvarkymą Nr. So-13428 ir dalyje dėl jam negrąžintų nurašytų piniginių lėšų, tačiau skundo dalis dėl lėšų grąžinimo nebenagrinėtina, kadangi 2025 m. kovo 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. s-25-9-6946 klausimas dėl lėšų grąžinimo yra išspręstas ir nurašytos lėšos grąžintos skolininkui. Pažymi, kad skolininkui 2025 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. So-13428 (atsakymu į skolininko 2025 m. kovo 17 d. raštą) buvo išaiškinta, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko banko sąskaitai nuo 2025 m. vasario 23 d. galioja 463,00 Eur neišieškoma suma, nustatyta kito antstolio, vykdančio išieškojimą (II tomas, b. l. 121-122, 129). Šia, kita antstolio nustatyta neišieškoma suma, skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir nesant duomenų apie skolininko šiuo metu gaunamas didesnes pajamas, nei nustatyta neišieškoma suma, nėra jokio įstatyminio pagrindo didinti neišieškomą sumą. Pagal skolininko 2025 m. kovo 12 d. pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d. buvo nustatyta, kad skolininkas į banko sąskaitą gavo 461,89 Eur sumą, t. y. piniginę socialinę paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Kadangi skolininko banko sąskaitai galioja nustatyta 463,00 Eur neišieškoma suma, todėl skolininkui nėra jokių kliūčių naudotis visa 461,89 Eur suma, lygia socialinei paramai. Taip pat skolininkui nurodyta, kad skolingų asmenų sąskaitoms nustatomos neišieškomos sumos, lygios minimalių vartojimo poreikių dydžiui, nėra susijusios su asmenų, kurie gyvena su skolininku, skaičiumi. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas skundžia antstolės atsisakymą padidinti neišieškotą sumą, tačiau pačiame skunde prašo padidinti minimalų vartojimo poreikių dydį iki 900,00 Eur ar ją visai panaikinti. Atsakydama į šį prašymą, antstolė patvarkyme nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei kitos įstatymo normos nenumato antstoliui teisės spręsti klausimo dėl minimalių vartojimo poreikių dydžio padidinimo ar jo panaikinimo, kuris nustatytas ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo Nr. A1-823. Remiantis šiuo įsakymu, patvirtintas 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydis – 450,00 Eur. Pažymėjo, kad 463,00 Eur neišieškomą sumą buvo 2025 m. vasario 23 d. nustačiusi antstolė Jurgita Bareikienė, nustatyta neišieškoma suma atitiko skolininko gaunamas pajamas, todėl neišieškoma suma skolininko sąskaitai 2025 m. kovo 21 d. nebuvo pakeista, nes jos keisti nebuvo pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, kuriuo pakeistos Vilniaus miesto 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais, 2.2.2. papunktyje nurodyta, jog pareiškėja įsipareigoja iki dukros pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis skirti dukros išlaikymui 200,00 Eur, mokėdama nurodytą sumą iki einamojo mėnesio 15 d. grynais pinigais arba banko pavedimu, tačiau skolininkas nėra ir nebuvo pateikęs antstolei jokių duomenų, jog į banko sąskaitą gavo ar gauna vaiko išlaikymui pagal minėtą teismo sprendimą skirtas lėšas. Todėl vien ta aplinkybė, kad skolininkas gyvena su dukra ir skolininko sąskaitai nustatyta 463,00 Eur neišieškoma suma negali patenkinti 2 asmenų minimalių vartojimo poreikių, nesudaro pagrindo padidinti neišieškomą sumą, atitinkančią 2 minimalius vartojimo poreikių dydžius, nes neišieškoma suma nustatoma skolingiems asmenims jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, kai neturima duomenų apie į skolininko banko sąskaitą gaunamas didesnes pajamas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, arba yra ribojamas. Kadangi 2025 m. kovo 31 d. išieškomų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-25-9-6946 skolininkui buvo grąžintos nurašytos lėšos – 18,05 Eur, todėl skolininko banko sąskaitai šiuo metu yra nustatyta 481,05 Eur neišieškoma suma, kurią sudaro buvusi nustatyta neišieškoma 463,00 Eur suma ir grąžinta 18.05 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/23/02063, užvesta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2VP-3044-1008/2023, dėl baudos skyrimo skolininkui V. R. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, antstolė J. B., vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0018/24/01798, dėl skolos išieškojimo skolininko V. R. atžvilgiu, nustatė 463,00 Eur neišieškomą sumą jo banko sąskaitai (II tomas, b. l. 122).

Iš skolininko pateikto skundo turinio matyti, kad jis skundžia 2025 m. kovo 21 d. patvarkymą Nr. So-13428 „Skolininko pateiktą dokumentą, įvardintą skundu, laikyti prašymu, jį nagrinėti kaip prašymą ir netenkinti“, kuriuo antstolė netenkino skolininko prašymo dėl neišieškomos sumos padidinimo ir nurašytų lėšų grąžinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė Elena Miliauskienė po minėto patvarkymo, t. y. 2025 m. kovo 31 d., išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-25-9-9646, iš skolininko išieškotą 18,05 Eur sumą grąžino skolininkui. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant nurodytą vykdomąją Nr. 0009/23/02063, iš skolininko buvo išieškota tik ši nurodyta 18,05 Eur suma, todėl atsižvelgiant į tai, kad ši suma antstolės patvarkymu yra grąžinta skolininkui, teismas nebepasisako dėl skolininko skundo dalies, kuria prašė grąžinti išieškotas ir išskaitytas sumas.

Pažymėtina, kad viena iš CPK 624 straipsnyje numatytų priverstinio poveikio priemonių yra išieškojimas iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurios gali būti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininko sąskaitose. CPK 739 straipsnyje yra nurodytos pajamų rūšys, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, tarp jų nurodytos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos. CPK 736 straipsnyje yra įtvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis yra vykdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Tuo tarpu jeigu skolininkas gauna lėšas, iš kurių antstolis išieškoti negali ar išieškojimas yra ribojamas, skolininkas antstoliui turi pateikti turimos banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašą, pažymą iš pinigines lėšas išmokančios institucijos. Jeigu antstolis yra tinkamai informuotas apie skolininko gaunamas pajamas, nurodytas CPK 736 ir 739 straipsniuose, antstolis, areštuodamas pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, nustato laisvai disponuojamą sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas). Tai reiškia, jog antstolis arešto sąskaitai nepanaikina, tačiau, įvertinęs skolininko gaunamas pajamas ir būtinus poreikius, išlaidas, sumas, iš kurių išieškojimas negalimas, gali skolininko areštuotoje sąskaitoje nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Kaip minėta, skolininko banko sąskaitai buvo nustatyta 463,00 Eur neišieškoma suma, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pagal skolininko antstolei pateiktus banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d., skolininko pajamas sudaro 461,89 Eur gaunama piniginė socialinė pašalpa, mokama pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 12807, kuri paskirta nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. (II tomas, b. l. 86). Taigi, ši mokama socialinė pašalpa neviršija antstolės nustatytos neišieškomos 463,00 Eur sumos. Duomenų, kad skolininkas skundo nagrinėjimo būtų gavės kitų papildomų pajamų, nei vykdomojoje byloje, nei teismui pateikta nėra. Pastebėtina, kad iš skolininko teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą skolininkui bus paskirta socialinė pašalpa, mokama nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Taip pat 2025 m. balandžio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Sprendimu skolininkui bus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. vasario 1 d. Skolininko teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. patvirtina, kad šiuo laikotarpiu skolininkas gavo piniginę socialinę paramą tik 461,89 Eur sumoje, kitų pajamų, viršijančių nustatytą 463,00 Eur neišieškomą sumą negavo, todėl šio skundo nagrinėjimo metu antstolė neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl neišieškomos sumos didinimo.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl lėšų, kurios gali būti pripažintos laisvai disponuojamos, daro išvadą, kad šios lėšos gali būti tik tos realios lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Todėl antstolė, nustačiusi, kad skolininkas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna 900,00 Eur, į kuriuos negali būti nukreiptas išieškojimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas), ir priimdama skundžiamą 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymą Nr. So-15233, pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamos lėšų sumos padidinimo, bei pagrįstai, nustačiusi realias skolininko gaunamas lėšas, paliko nepakeistą skolininko laisvai disponuojamų lėšų sumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

V. R. išaiškintina, kad teismui pateikti dokumentai, susiję su valstybės institucijų naujai priimtais sprendimais skirti tam tikras išmokas, turi būti pateikti antstoliui, kuris, gavęs šiuos dokumentus, turės pagrindą spręsti klausimą dėl neišieškomos sumos didinimo. Tokią poziciją antstolė yra nurodžiusi ir 2025 m. balandžio 2 d. patvarkyme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas,

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/23/02063 (2 tomai) grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.