- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-461-256-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00072-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Rosita Patackienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- E. U.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. tvarka galutinė bausmė nustatyta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Iš E. U. nukentėjusiajai G. V. priteista 378 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. U. nuteistas už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: 2013-03-18, apie 13.45 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo legaliai (leidimas laikyti ir nešioti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini)) turimą šaunamąjį ginklą - pistoletą HECKLER KOCH USP (ginklas 9X19 kalibro, B kategorijos, gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini)) vieną kartą šovė į G. V. priklausantį šunį – mišrūną vardu Belka ir pataikė jam į nugarą ties 10 krūtinės slankstelio ketera, ko pasėkoje padarė aortos ir stuburo, tarp 13 ir 14 krūtinės slankstelių plyšimus, nuo kurių šuo nukraujavo ir nugaišo vietoje, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnu.
E. U. nuteistas ir už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: anksčiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tyčią pažeisti viešąja tvarką, viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur bent kuriuo metu galėjo atsirasti praeivių, girdint daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, neturėdamas apibrėžto tikslo ir teisėto pagrindo panaudoti šaunamąjį ginklą, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, panaudodamas savo legaliai (leidimas laikyti ir nešioti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini)) turimą šaunamąjį ginklą - pistoletą HECKLER KOCH USP (ginklas 9X19 kalibro, B kategorijos, gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini)) vieną kartą šovė į G. V. priklausantį šunį – mišrūną vardu Belka ir pataikė jam į nugarą ties 10 krūtinės slankstelio ketera, ko pasėkoje padarė aortos ir stuburo, tarp 13 ir 14 krūtinės slankstelių, plyšimus, nuo kurių šuo nukraujavo ir nugaišo vietoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. U. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti nesant nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 310 str. nuostatas, nes šio straipsnio numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, kai šiuo atveju kaltininko veiksmai nėra sąlygoti objektyviai egzistuojančiu būtinumu žaloti ar žudyti gyvūną ir šovimas vieną kartą iš pistoleto, nepriklausomai nuo tokio poelgio laiko, motyvų ir tikslų nėra pripažįstamas kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas padarytas kankinant. Jo veiksmas šuns atžvilgiu buvo staigus, vienkartinis, trumpalaikis poveikis į šuns kūną ir negali būti vertinamas kaip kankinimas, o aplinkybės, kiek ilgai šuo po sužalojimo jautė skausmą, vertinant jo veiksmus, nėra reikšmingos. Teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tikslo nušauti šunį, o tik jį atbaidyti, kad pastarasis nepultų jo ir nekeltų jo sveikatai pavojaus. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad jis tyčia šovė į šunį ir norėjo jį nušauti. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į šuns veislę, jog buvo mišrūnas ir galimai agresyvus, į tai, kad šuo lakstė be antsnukio, kėlė grėsmę sveikatai bei į tai, kad jo parodymai yra nuoseklūs, ko negalima pasakyti apie nukentėjusiosios ir liudytojo A. J. parodymus. Taip pat teismas netinkamai pritaikė BK 284 str. 1 d. nuostatas, jog veika padaryta viešoje vietoje, nes įvykio momentu pašalinių asmenų nebuvo, nesukėlė BK 284 str. 1 d. numatytų pasekmių, todėl teismas rėmėsi prielaidomis ir sutelkė dėmesį ne į padarytos veikos kvalifikavimą, o tik į patį faktą, kad šuo buvo nušautas viešojoje vietoje. Taipogi teismas turėjo taikyti ne BK 31 str., o BK 28 str. nuostatas, kad apeliantas gynėsi nuo šuns, kuris jį užpuolė ir galėjo jį sužaloti ir norėdamas atbaidyti šovė ne taikydamasis į šunį, o į žemę, ko pasėkoje atsirado mažesnė žala nei galėjo jam atsirasti, todėl jo veiksmuose nėra tyčios ir jo veiksmai sąlygoti būtinosios ginties atsiradimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2008).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 310 str. ir netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su šuns sužalojimu ir jo žūtimi, yra nepagrįsti. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šias aplinkybes.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo ištirti byloje surinkti duomenys: apklausti nukentėjusioji G. V., liudytojai A. B., A. J., A. K., J. Ž., ištirti rašytiniai bylos įrodymai. Bylos įrodymais nustatyta, kad G. V. įėjusi į laiptinę atsegė šuns pavadėlį. Tuo metu iš laiptinės išeidinėjo E. U., o šuo lodamas nubėgo paskui jį į lauką. Šuns šeimininkė nuėjo iš paskos, tačiau lauke buvo slidu ir paskui juos nespėjo. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo tyčios nušauti šunį, tačiau gaišenos tyrimo aktu ir A. B. parodymais nustatyta, kad E. U. šovė iš nedidelio, maždaug vieno metro atstumo, pataikė į šuns nugarą ties 10 krūtinės slankstelio ketera, ko pasėkoje padarė aortos ir stuburo, tarp 13 ir 14 krūtinės slankstelių plyšimus, nuo kurių šuo nukraujavo ir po to nugaišo. Po šūvio gyvūnas kankinosi 5 - 7 minutes kol nukraujavo ir 5-10 minučių buvo agonijoje. Nukentėjusioji G. V. parodė, kad girdėjo šūvio garsą, po ko šuo pradėjo loti ir cypti, o priėjusi arčiau pamatė nueinantį E. U., o šuo pakėlė galvą ir nugaišo. Liudytojas A. J. parodė, kad būdamas lauke matė, kaip E. U. išėjo iš laiptinės, o paskui jį nubėgo šuo. Jiems užėjus už namo kampo girdėjo šūvio garsą ir matė negyvą šunį.
Šie įrodymai atitiko įrodymams keliamus leistinumo, liečiamumo ir patikimumo reikalavimus, nes jie gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, palyginti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius BK 310 str. numatytą nusikalstamą veiką, yra padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Pagrįstos teismo išvados ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284str. 1 d. Šaunamojo ginklo naudojimas viešoje vietoje netoliese esant pašaliniams asmenims, pagrįstai pripažintas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais, kadangi E. U. prie daugiabučio namo laiptinės, kur bet kuriuo momentu gali atsirasti pašaliniai asmenys, šovė iš ginklo. Tokie veiksmai pagal BK 284str. 1d. dispoziciją vertinami kaip įžūlus elgesys, kadangi šaudant viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka, todėl nepagrįstas E. U. skundo argumentas, kad jo elgesys su ginklu nebuvo pavojingas, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas E. U. pritaikytas tinkamai, esant BK 284str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiams.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 str. nuostatas, yra nepagrįstas.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį arba tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 ir 2 d.). Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t.y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2007, 2K-299/2009, 2K-40/2012).
E. U. versiją dėl būtinosios ginties paneigia surinkti įrodymai. Iš bylos matyti, kad G. V. priklausanti šuns patelė dar net neturėjo vienerių metų, buvo maža, maždaug penkių kilogramų svorio. Įvykio metu E. U. avėjo auliniais batais. Atsižvelgiant į tai, pastaroji negalėjo jo užpulti, išgąsdinti ar sutrikdyti jo sveikatą, o teismo manymu, norėjo su juo pažaisti. Juolab, kad šuns šeimininkė buvo netoliese. Taigi, E. U. veiksmai neatitinka būtinosios ginties sąlygų, kadangi byloje nenustatyta, kad jam grėsė koks nors realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo E. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. U. apeliacinį skundą atmesti.