Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. R., N. N., R. M. dėl sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš savivaldybės būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir skolos priteisimo (išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje bylos šalių duotų paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 17,53 kv. m. ploto butas (bendrabučio kambarys) su bendrojo naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Nurodytą gyvenamąją patalpą patikėjimo teise valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Gyvenamoji patalpa yra išnuomota atsakovei R. R. pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą Bendrabučio sutartį. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi teisę gyventi atsakovė R. R. ir jos šeimos nariai: R. R., N. N. ir R. M.. Ginčo būstas atsakovei R. R. faktiškai perduotas pagal 2007 m. spalio 23 d. pasirašytą aktą.

6. Šiuo metu būste gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė R. R., jos nepilnametis sūnus R. M. ir atsakovas N. N..

7. Atsakovė R. R. nuo 2020 m. liepos 10 d. yra bedarbė. Jos gaunamas pajamas sudaro vaiko išlaikymo išmoka ir socialinė pašalpa. Registruotino turto atsakovė neturi. Aplinkybę, kad atsakovės R. R. turtinė padėtis yra sunki, patvirtina ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 15 d. sprendimas suteikti atsakovei šioje byloje antrinę teisinę pagalbą ir atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal atsakovės paaiškinimus ji viena augina nepilnametį sūnų R. M.. Antstolio D. B. 2020 m. liepos 29 d. patvarkymas patvirtina, kad R. M. tėvas neprisideda prie sūnaus išlaikymo. 2018 m. gegužės 4 d. ir 2019 m. kovo 12 d. medicinos dokumentų išrašų duomenys patvirtina, kad atsakovė R. R. turi sveikatos problemų, dėl kurių jos galimybės susirasti darbą yra apribotos. Tai yra, atsakovei nerekomenduojamas fizinis darbas, susijęs su ilgalaike padėtimi, stereotipiniais rankų judesiais.

8. Ieškovės 2021 m. balandžio 23 d. parengta atsiskaitymo ataskaita už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. patvirtina, kad šiuo metu ieškovės apskaičiuota skola už būsto nuomą yra 1 317,71 Eur (2021 m. balandžio 23 d. DOK-76863). O pagal kitas dvi tos pačios dienos ataskaitas apskaičiuota skola už būsto šildymą yra 3 702,89 Eur. Iš šių ataskaitų turinio (atskirai nevertinant, ar įsiskolinimo sumos apskaičiuotos tinkamai (ar atsižvelgta į visus atsakovų mokėjimus) aišku, kad atsakovų skolos už nuomą, suvartotą šilumos energiją yra ilgalaikio pobūdžio (mokėjimai yra pradelsti daugiau nei tris mėnesius), tačiau akivaizdu ir tai, jog skolos, nors nereguliariai, bet yra dengiamos.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovė nebe pirmą kartą kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl skolos už nuomą iš atsakovų priteisimo (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-28434-465/2015, Nr. e2-9882-1066/2018 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nurodyti duomenys apie atsakovės R. R. finansinę padėtį, taip pat atsakovės ir atsakovo N. N. paaiškinimai patvirtina, kad skolos už būsto nuomą, šildymą susidarė dėl sudėtingos atsakovų finansinės padėties, o ne sąmoningo vengimo vykdyti prievoles ieškovei. Nėra pagrindo abejoti atsakovų paaiškinimų, derančių su rašytiniais įrodymais, patikimumu (CPK 185 straipsnis).

10. Ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovė R. R. tinkamai rūpinasi nuomojamu būstu, laikosi tvarkingos kaimynijos reikalavimų. Taip pat iš surinktų duomenų galima spręsti, kad atsakovė R. R. ir nepilnametis R. M. neturi kitos gyvenamosios vietos, bei dėl sudėtingos finansinės padėties nepajėgtų tokia pasirūpinti.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi du savarankiškus reikalavimus: priteisti nuomos mokesčio skolą ir nutraukti Bendrabučio sutartį bei iškeldinti atsakovus iš nuomojamo būsto. Dėl kiekvieno iš šių reikalavimų pagrįstumo pasisakytina atskirai.

Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą už būsto nuomą ir delspinigius?

12. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir N. N. skolą už būsto nuomą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., ir 15,61 Eur delspinigius. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai R. R. ir N. N. pripažino, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš jų nurodytas sumas (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Skolos ir delspinigių dydžio pagrįstumą patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti apskaičiavimai, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti.

13. Atsakovai R. R. ir N. N., kaip ginčo patalpų naudotojai, turėjo prievolę 2019 m. rugpjūčio 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teisė skaičiuoti 0,05 procento dydžio delspinigius už uždelstą nuomos mokesčio sumą įtvirtinta Bendrabučio sutarties 35 punkte. Taigi ieškovė turi teisę tiek skaičiuoti delspinigius, tiek reikalauti, kad juos atsakovai sumokėtų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovų R. R. ir N. N. prievolė ieškovei mokėti nuomos mokestį, delspinigius yra nedali. Dėl to ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už skolos ir delspinigių apmokėjimą (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo solidariai iš atsakovų R. R. ir N. N. priteisti skolą už būsto nuomą ir delspinigius.

Ar ieškovė pagrįstai prašo nutraukti Bendrabučio sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo būsto?

15. Pareikštus reikalavimus nutraukti Bendrabučio sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ieškovė grindžia vienintele faktine aplinkybe, kad atsakovai ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytos šio sprendimo 5 ir 8 punktuose, atitinka formalias CK 6.611 straipsnio normos taikymo sąlygas: 1) sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis; 2) atsakovai pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, nes nuomos mokesčio nemoka ilgiau kaip tris mėnesius. Tačiau vien tik Bendrabučio sutarties pažeidimo faktas šioje situacijoje nėra pakankamas konstatuoti, kad sutartis turėtų būti nutraukta, o atsakovai iškeldinti iš ginčo būsto.

16. Sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.611 straipsnyje, reikšmingos tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).:

16.1. Teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą

16.2. Iškeldinimas iš būsto yra kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus.

16.3. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan.

17. Visų pirma, kiek tai susiję su atsakovui N. N. pareikštu reikalavimu iškeldinti jį iš ginčo būsto, pažymėtina, kad atsakovė R. R. ir pats atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas būste nebegyvena. Atsakovas N. N. nurodė, kad būste nebegyvena nuo 2020 m. lapkričio mėn., o jame yra tik deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Neprieštaringų atsakovų paaiškinimų pakanka nustatyti, kad atsakovas N. N. šio teisminio proceso metu išsikėlė iš ginčo būsto. Nors apie tai ieškovei nebuvo pranešta, laikytina, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra pasibaigę (CK 6.609 straipsnio 3 dalis). Tai yra, atsakovo N. N. išvykimas iš ginčo būsto pagal CK 6.609 straipsnio 3 dalį yra veiksmas, kuriuo buvo nutraukta Bendrabučio sutartis. Konkretus išvykimo momentas nėra svarbus ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, todėl jis nenustatinėtinas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atsakovui N. N. pareikšti reikalavimai nutraukti Bendrabučio sutartį ir iškeldinti jį iš ginčo būsto negali būti patenkinti. Tam nėra būtinųjų materialiųjų teisinių sąlygų – atsakovas N. N. ginčo būste nebegyvena. Pareiškęs, kad yra išsikėlęs gyventi kitur, atsakovas N. N., be kita ko, patvirtino, kad jo gyvenamoji vieta nebėra ginčo būste. Aplinkybė, kad atsakovas vis dar yra deklaravęs būste savo gyvenamąją vietą, sprendžiant dėl to, ar jis yra išvykęs ar ne iš būsto, neturi teisinės reikšmės – tokia aplinkybė nustatytina remiantis atsakovų paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė R. R. su nepilnamečiu sūnumi R. M. ginčo gyvenamojoje patalpoje gyvena beveik 14 (keturiolika) metų (patalpoje apsigyveno vėliausiai nuo 2007 m. spalio 23 d.).

19. EŽTT praktikoje, vertinant 7, 10, 14 metų gyvenimo tam tikrose patalpose trukmę, buvo konstatuojama, kad asmuo tiek laiko gyvendamas ginčo patalpose su jomis sukūrė pakankamus ir nuolatinius ryšius, kad jas būtų galima laikyti asmens būstu ir, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, būtų ginama jo teisė į būsto neliečiamybę (žr. Panyushkiny prieš Rusiją, peticijos Nr. 47056/11; Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10). Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus, spręstina, kad atsakovus R. R. ir nepilnametį R. M. su ginčo patalpomis sieja tęstiniai ryšiai, dėl kurių patalpos laikytinos jų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ir dėl to jie turi teisę reikalauti, kad būtų ginama jų teisė į ginčo patalpų neliečiamybę.

20. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nekyla abejonių, kad atsakovė R. R. laiku nemokėjo nuomos mokesčio ne dėl to, jog piktnaudžiavo savo padėtimi, bet dėl sudėtingos savo turtinės padėties. Atsakovė skolos neginčija ir iš pateiktų duomenų aišku, kad pagal išgales stengiasi vykdyti savo prievoles. Šioje vietoje pridurtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu ginčo būste gyveno ir atsakovas N. N.. Iš pastarojo paaiškinimų, įvertinus jo amžių, išsilavinimą, aišku, kad jo galimybės reikšmingai prisidėti prie įsiskolinimo ieškovei dengimo buvo ribotos. Antra vertus, pripažinta, kad atsakovas N. N. ginčo būste nebegyvena. Taigi pastarojo veiksmai, sprendžiant dėl kitų atsakovų iškeldinimo iš ginčo būsto pagrindų egzistavimo, neturi tiesioginio priežastinio ryšio.

21. Atsakovės R. R. galimybes susirasti darbą yra suvaržytos dėl jos sveikatos būklės. Atsakovas R. M. yra nepilnametis. Jo išlaikymo našta iš esmės tenka tik atsakovei R. R., nes tėvas išlaikymo nemoka. Kaip jau nurodyta prieš tai, ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovė R. R. ir jos šeimos nariai nuo pat apsigyvenimo ginčo būste tinkamai juo rūpinosi, laikėsi tvarkingos kaimynystės reikalavimų. Kito gyvenamojo būsto atsakovė R. R. su nepilnamečiu sūnumi neturi. O tai reiškia, kad Bendrabučio sutarties nutraukimas ir jų iškeldinimas iš ginčo būsto sukeltų atsakovei ir jos nepilnamečiam sūnui didžiausias neigiamas pasekmes.

22. Atsakovės R. R. veiksmų netinkamai vykdant prievolę mokėti nuomos mokestį nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo valstybės teikiama parama. Priešingai, aptariama situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių. Aplinkybę, kad atsakovė deda pastangas atsiskaityti su ieškove, patvirtina byloje pateikti duomenys, jog atsakovė, nors ir nereguliariai, tačiau moka mokesčius, neneigia savo prievolės. Dėl to darytina išvada, kad buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimas laiku nėra pakankamas pagrindas nutraukti Bendrabučio sutartį ir iškeldinti atsakovę su nepilnamečiu vaiku iš būsto. Vien aplinkybė, kad ginčo situacija formaliai atitinka CK 6.611 straipsnio taikymo sąlygas, pati savaime negali lemti vertinimo, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Jeigu šioje dalyje būtų patenkintas ieškinys, kiltų neproporcingai didelės neigiamos pasekmės, o kartu paneigtas ir Bendrabučio sutarties tikslas bei ieškovės deklaruojamas siekis vykdyti socialinio būsto nuomos funkciją. Tai yra, atsakovė, turėdama sveikatos problemų, kartu su nepilnamečiu vaiku liktų be gyvenamosios vietos, nors savo padėtimi nepiktnaudžiavo, tinkamai vykdė neturtines prievoles. O tokios pasekmės objektyviai nebūtų suderinamos su siekiu užtikrinti būsto prieinamumą asmenims, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir būstui.

Dėl bylos baigties

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo ir ieškovei iš atsakovų R. R. ir N. N. solidariai priteisiama 475,84 Eur skola, 15,61 Eur delspinigiai. Iš atsakovų R. R. ir N. N. ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (491,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo prievolės atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-855/2019, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1092-779/2021).

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 28 d. pažyma patvirtina, kad atsakovei R. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 511,94 Eur. Formaliai patenkinta pusę atsakovei R. R. pareikštų ieškinio reikalavimų. Remiantis tokia proporcija valstybei iš ieškovės priteisiamas 255,97 Eur (511,94 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Kita antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis valstybei iš atsakovės R. R. nepriteisiama, nes ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 15 d. sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

26. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 17,22 Eur. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteisiamas 8,61 Eur dydžio nurodytų išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. R. nuo tokių išlaidų atlyginimo yra atleista, valstybei iš atsakovo N. N. priteisiamas 4,30 Eur (8,61 Eur / 2) pašto išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Patenkinus šį reikalavimą, valstybei iš atsakovo N. N. priteisiamas 7,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimas. Viso iš atsakovo N. N. valstybei priteisiamas 11,80 Eur (4,30 Eur + 7,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės – 264,58 Eur (255,97 Eur + 8,61 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų N. N. ir R. R. 475,84 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 84 ct) skolą, 15,61 Eur (penkiolikos eurų ir 61 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (491,45 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras ir 45 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 264,58 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. N. 11,80 Eur (vienuolikos eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.