Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.3. Vykdymo išlaidos yra neprotingai didelės.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės R. A. 2023 m. sausio 10 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-37-2130, vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-37-2133, nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-37-2129, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolė R. A. 2010 m. lapkričio 3 d. priėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – PK) vykdomąjį dokumentą dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo. 2018 m. gruodžio 19 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui). 2023 m. sausio 10 d. antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) iš skolininko darbo užmokesčiui prilygintų pajamų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti nurodytą dalį lėšų.

11. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

12. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, skolininkui gera valia neįvykdžius vykdomojo dokumento, buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis).

13. Remiantis CPK 610 straipsnio 4 dalimi, jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad baudos išieškojimas buvo vykdomas valstybės institucijos – PK naudai, kuri nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo atleista, todėl antstolės patirtos vykdymo išlaidos turi būti išieškotos iš skolininko antstolei. Antstolė vykdomąją bylą 2018 m. gruodžio 19 d. nutraukė, tačiau, remiantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, vykdomoji byla teisėtai nebuvo užbaigta ir toliau joje vykdomas vykdymo išlaidų išieškojimas. Dešimties metų senaties terminas nėra suėjęs, kadangi vykdymo išlaidos gali būti išieškomos iki 2028 m. gruodžio 19 d. (CPK 611 straipsnio 4 dalis).

15. Nustatyta, kad vykdomoji byla yra vykdoma nuo 2010 m., antstolė pateikė vykdomųjų išlaidų detalizaciją, nurodydama, kad vykdymo išlaidos sudarytos iš būtinųjų vykdymo išlaidų, faktinių bylos išlaidų, užklausų, patvarkymų išlaidų, pašto išlaidų, kad patirtos vykdymo išlaidos buvo indeksuotas. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą ir antstolės atliktus veiksmus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 73,12 Eur vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės.

16. Apeliantas neteisingai nurodo, kad antstolė, teikdama užklausas ir rinkdama duomenis, piktnaudžiavo savo padėtimi. Nustatyta, kad antstolė teikė užklausas duomenų bazėse apie skolininką ir jo sutuoktinę, taip pat apie skolininko tėvo deklaruotą gyvenamąją vietą, siekdama gauti informaciją apie paties skolininko buvimo vietą, gaunamas pajamas bei išieškoti vykdomojoje byloje patirtas vykdymo išlaidas. Antstolės veiksmai iš esmės atitiko jos įgaliojimus ir jų neviršijo, o faktų apie duomenų perdavimą kitiems asmenims nėra.

17. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į antstolės Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą

18. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario 23 d. pranešimu apeliantas D. Š. buvo informuotas apie paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka (2023 m. kovo 7 d. 9.30 val.), apeliantas turėjo teisę teismui teikti papildomus paaiškinimus. Teismui nenumatyta pareiga skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka (pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip). Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atskiruoju skundu apeliantas išdėstė savo poziciją, turėjo galimybę pasisakyti dėl antstolės išdėstytų argumentų.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.