- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1-371-1108/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13678-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Civilinis ieškovas
- M. T.
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Vitalija Smolenskienė, Vytautas Merkšaitis, Marius Astrauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Birutei Čižaitei, Armintei Minelgaitei, Irenai Laurutėnienei,
nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei M. T. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu) ir nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui,
kaltinamajam E. S. ir jo gynėjams advokatei Dianai Višinskienei, advokatei Vitalijai Smolenskienei, advokato padėjėjui Mariui Astrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nurodo dirbantis savarankiškai dažytoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2020 m. kovo 28 d. apie 20.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieš M. T., t. y. tyčia ranka sugriebdamas jai už kaklo ir vieną kartą ranka suduodamas jai per galvą, sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padarytos kraujosruvos kaklo priekyje dešinėje bei odos pažeidimo pakaušio kairėje viršutinėje dalyje nežymiai ją sužalojo.
Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir sutiko duoti parodymus po nukentėjusiosios bei visų liudytojų apklausos ir po kitų byloje surinktų įrodymų ištyrimo.
Nukentėjusioji M. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą D. S. pasiūlė kartu važiuoti pas jos draugą. D. norėjo nuvažiuoti pasveikinti savo draugą, kurio ji (nukentėjusioji) nepažįsta. Draugės baltu „Lexus“ automobiliu dviese nuvažiavo į sodų bendriją ir pasistatė automobilį kitoje kelio pusėje toliau nuo paties kelio, kad netrukdytų kitiems pravažiuoti. D. išlipo iš automobilio, ji (nukentėjusioji) parūkė ir buvo automobilyje. Pamatė prie jų ateinančią kompaniją – atėjusieji pradėjo kabinėtis, klausti, kur ir pas ką atvažiavo. Kilo konfliktas tarp jos (nukentėjusiosios) ir tarp kaltinamojo (kaip vėliau sužinojo, E. S.). Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad ant jo žemės pastatė automobilį. Nenorėdama ginčytis, pasakė, kad patrauks automobilį – iš keleivio pusės ėjo aplink automobilį link vairuotojo pusės ir jai einant pro kaltinamąjį jis sugriebė jai už kaklo. Ji išsigandusi sukosi nuo kaltinamojo ir bėgo, tuomet pajuto smūgį į galvą. Bėgo link priešais esančio namo, kur degė šviesos kviesti pagalbos, pasakė, kad muša. Kur tuo metu buvo D., nežino. Kontaktas buvo tarp jos ir kaltinamojo, kitų asmenų ji nematė, buvo tamsu. Nematė, kaip kilo muštynės. Taip pat negirdėjo, kad kas būtų kvietęs policiją. Atbėgę į pagalbą žmonės liepė joms važiuoti. Likti buvo nesaugu. Iš pirties atbėgusių ir prie jų automobilio priėjusių asmenų nepažinojo, o rašant pareiškimą įvykyje dalyvavusių asmenų vardus ir pavardes jai nurodė D. S.. Jau po įvykio D. sakė, kad važiavo pas P.. Įvykio metu jai buvo prakirsta galva, buvo likusios mėlynės ir nubrozdinimai ant kaklo, prasidėjo baisūs galvos skausmai, nutirpo pusė veido ir ausies nervas. Grįžę namo pas D. padarė sužalojimų nuotraukas. Nuotraukos buvo padarytos D. dukters telefonu. Iš karto po įvykio nevyko pas medikus dėl karantino ir „Covid 19“ viruso grėsmės – ji serga išsėtine skleroze ir vartoja vaistus, silpninančius imuninę sistemą, todėl bet koks virusas jai gali būti pražūtingas. Tikėjosi, kad sužalojimai rimtesnės įtakos jos sveikatai neturės. Kreipėsi į gydytojus, kadangi labai skaudėjo galvą, nutirpo veidas, su greitąja buvo išvežta į klinikas ir tada rašė pareiškimą policijai. Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti patirtą moralinę žalą ir turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Jai diagnozuota išsėtinė sklerozė ir po šio įvykio liga paūmėjo, net negalėjo normaliai su savo vaiku susitikti. Po įvykio pusė veido buvo nutirpusi. Teko gulėti ligoninėje. Negalėjo normaliai dirbti.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti nukentėjusiosios M. T. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti M. T. parodymai, duoti 2020 m. gegužės 27 d. liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 56–58), 2020 m. birželio 1 d. liudytojo papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 61–62), 2020 m. lapkričio 3 d. liudytojo papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 67–69) ir 2020 m. lapkričio 25 d. liudytojo papildomos apklausos metu (2 t., b. l. 107–109).
2020 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoja apklausta M. T. parodė, kad 2020 m. kovo 28 d., tikslaus laiko nurodyti negali, bet mano, kad galėjo būti apie 20.30 val., kartu su drauge D. S. jos automobiliu „Lexus CT200“ važiavo pas D. S. draugą į sodą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini) pasveikinti jo su praėjusiu gimtadieniu. Kiek žino, to draugo vardas P., tačiau iki įvykio jo nepažinojo. Joms atvykus į minėtus sodus, prie P. namo buvo daugiau automobilių, todėl neturėjo galimybės ten pasistatyti automobilio. D. S. pavažiavo šiek tiek į priekį ir pastatė automobilį priešais P. namus esančiame kieme. Ten automobilį pastatė, kadangi tame sklype buvo tamsu ir pagalvojo, kad niekam tai nesutrukdys. Jei automobilis būtų pastatytas šalikelėje, kiti automobiliai nebūtų galėję pravažiuoti, nes kelias labai siauras. Sustojusios kieme išlipo parūkyti. Į P. namus nėjo, kadangi turėjo tik pasveikinti ir išvažiuoti. Ji liko keleivio pusėje, o D. S. vairuotojo pusėje. Kadangi buvo tamsu, D. nematė. Kai pradėjo rūkyti, pamatė ateinančią žmonių kompaniją. Kiek tiksliai žmonių buvo, nurodyti negali. Galėjo būti penki asmenys, kurie praėjo pro jas, tačiau netrukus vienas vyriškis iš minėtos kompanijos, vilkėjęs „Hummel“ sportinę aprangą su stambia aukso spalvos grandinėle ir ilgesniais plaukais surištais į uodegėlę, priėjo prie jos. Ateidamas jis pradėjo šaukti: „pas ką čia atvažiavot?“. Jo tonas buvo agresyvus. Ji atsakė, kad galima kalbėti mandagiau ir pasakė, kad automobilį patrauks. Taip pat jam pasakė, kad nežino pas ką atvažiavo, kadangi tuo metu nežinojo P. vardo. Tai pasakiusi, norėjo eiti patraukti automobilio, kadangi tuo metu prie automobilio nematė D. S.. Jai pajudėjus, jis pasakė: „kur tu eini?“ ir sugriebė jai už kaklo iš priekinės pusės. Tuomet ji išsisuko iš jo rankų ir pradėjo bėgti, kadangi labai išsigando, ją ištiko šokas. Nubėgo į priešais esantį namą, kuris, kaip vėliau sužinojo, ir buvo P.. Ji pradėjo šaukti: „gelbėkit, muša, greičiau bėgam“. Paskui ji bėgo atgal, kadangi žinojo, jog D. S. buvo kažkur lauke. Kiek asmenų bėgo jai iš paskos, nepamena. Ji buvo labai susijaudinusi, todėl detalių nepamena. Žino, kad pamatė D. S. prie automobilio ir kažkas iš tų asmenų, kuriuos ji pakvietė, pasakė D. S., kad jos važiuotų iš ten. Jos abi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Įsėdusi į automobilį jautė galvos skausmą. Ranką palietusi pakaušį pamatė kraują. Apie tai pasakė D. S.. Jos iškart nuvažiavo pas D. S. į namus, kur ji nufotografavo žaizdą galvoje ir ją dezinfekavo. Po to ji ją parvežė į namus. Į medikus iškart nesikreipė, kadangi serga išsėtine skleroze ir yra rizikos grupėje, o tuo metu Lietuvoje jau buvo paskelbtas karantinas dėl „COVID-19“. Po kelių dienų jos savijauta pablogėjo, ją pradėjo pykinti, svaigo galva, užtirpo dešinė veido pusė, nuolat skaudėjo galvą ir kaklą. 2019 m. lapkričio mėnesį jai buvo atlikta C6/C7 kaklo slankstelių disektomija, o reabilitacija dėl šios operacijos buvo baigta tik gruodžio mėnesį. Todėl išsigando ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo pristatyta į LSMUL, kur jai buvo nustatytas lengvas galvos sutrenkimas. Vėliau per savo draugę D. S. sužinojo, kad vyras, kuris 2020 m. kovo 28 d. buvo prie jos priėjęs, yra E. S.. Jos manymu, jis jai ir trenkė, nes daugiau niekas nebuvo prie jos priėjęs tokiu atstumu, kad galėtų jai suduoti. Kraują ji pastebėjo iškart po to, kai įsėdo į automobilį.
2020 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoja papildomai apklausta M. T. parodė, kad pablogėjus sveikatai 2020 m. gegužės 14 d. vyko pasidaryti magnetinio rezonanso. 2020 m. gegužės 27 d. susisiekusi su ją gydančia neurologe R. B. gavo atsakymą, kad atsirado keletas „hipertenzijų“, naujų židinių galvos smegenyse. Gydytojos klausė, ar jos sveikata galėjo pablogėti dėl 2020 m. kovo 28 d. suduoto smūgio į pakaušį. Gydytoja nurodė, kad taip galėjo atsitikti. Paaiškino, kad nauji židiniai susidarė laikotarpiu nuo dviejų iki šešių savaičių. Taip pat paminėjo, kad tam turėjo įtakos ir patirtas stresas. Nori papildyti, jog prisiminė, kad 2020 m. kovo 28 d. į pakaušį smūgį jai sudavė būtent E. S., kadangi kai išsisukinėjo iš jo rankų, būdama nugara į jį, pajuto smūgį į galvą. Vėliau bėgo kviesti pagalbos. Buvo išsigandusi, todėl tik įsėdusi į automobilį ir atsipalaidavusi vėl pajuto skausmą. Nori paaiškinti, kad LSMUL priėmimo skyriuje jai paaiškino, kad patirtas stresas dėl jos būklės galėjo išprovokuoti momentinį atminties praradimą.
2020 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoja papildomai apklausta M. T. parodė, kad nepažįstamas vyriškis, kurį apibūdino ankstesnėje apklausoje, stovėdamas jai iš priekio pradėjo šaukti: „pas ką jūs atvažiavote?“. Ji gražiai bandė paaiškinti, kad jos draugė žino, pas ką. Jis pradėjo priekaištauti, kad mašiną pastatė ant jo žemės. Ji pasakė, kad ją patrauks. Tačiau jis tuo metu rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai jį spaudė. Jai skaudėjo. Ji išsisuko iš jo rankų, norėjo nuo jo pabėgti. Šiek tiek nuo jo atsitraukusi pajuto smūgį į pakaušio sritį. Greičiausiai smūgis buvo suduotas ranka, tačiau ji nematė, nes buvo nugara į jį. Kaip supranta, jis norėjo pagauti ją. Ji pajuto vieną smūgį į galvą. Skausmą pradėjo jausti tik sėdėdama automobilyje, kai atslūgo adrenalinas. Ji tuo metu buvo stipriai išsigandusi, ją buvo ištikęs šokas, kad visiškai iš niekur nieko, be jokios priežasties prieš ją smurtavo. Ištrūkusi iš minėto vaikino rankų, ji nubėgo kviestis pagalbos. Ar jis ką nors jai daugiau sakė, neprisimena. Nubėgo iki P. namo, šaukė, kad gelbėtų, nes muša. Pranešusi, kad reikia pagalbos, nubėgo atgal prie automobilio. Pribėgusi prie automobilio pamatė stovinčią D. S.. Kažkas iš asmenų joms pasakė: „sėskit ir važiuokit“. Kadangi nenorėjo dar didesnio konflikto ir nesijautė saugios, ji su D. S. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuodama pajautė kaip stipriai pradėjo skaudėti galvą ir ranka palietusi pakaušį ant rankos pamatė kraują. Būdama įvykio vietoje negirdėjo, kad kažkas būtų kvietęs policiją, ar kad reikėtų jos laukti. Apie tai jokios kalbos nebuvo. Ji įvykio vietoje nieko nepažinojo. Įvykio metu ji buvo blaivi, jokio alkoholio vartojusi nebuvo. Draugė D. S. taip pat buvo blaivi, vairavo automobilį. Ji nukentėjo nuo vieno asmens, kurį galėtų atpažinti tiek iš nuotraukų, tiek gyvai.
2020 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoja papildomai apklausta M. T. parodė, kad ji tyrimui pateikė šešias spalvotas nuotraukas. Trijose nuotraukose yra užfiksuotas sužalojimas pakaušio srityje. Šis sužalojimas buvo nufotografuotas 2020 m. kovo 28 d. po įvykio grįžus pas draugę D. S. į namus. Ji (D. S.) šiuos sužalojimus užfiksavo savo dukros telefonu. Tą patį vakarą šias nuotraukas jai persiuntė per telefono programėlę „Whatsapp“. Taip pat ji pateikė nuotrauką, kurioje tą pačią dieną, t. y. 2020 m. kovo 28 d., D. S. namuose telefonu buvo užfiksuotas sužalojimas kaklo nugarinėje dalyje. Dar pateikė nuotrauką, darytą kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 29 d. ryte, 08.36 val., savo namuose. Ji pati nusifotografavo priekinę kaklo dalį, kurioje matyti paraudimai (mėlynės). Taip pat pateikė nuotrauką su kruvina striukės apykakle. Šį vaizdą užfiksavo 2020 m. balandžio 1 d., 09.42 val., savo namuose prieš kviesdama „greitąją“. Ji tik tada pastebėjo, kad kruvina striukė, nes ją norėjo apsirengti.
Perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino jų teisingumą ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji papildomai parodė, kad ant striukės kraujo lašus pastebėjo kelios dienos po įvykio, kuomet norėjo apsirengti striukę. Kaltinamasis įvykio metu buvo su „Humelio“ treningu, su stora auksine grandinėle – jo rūbai buvo tamsūs su šviesiais užrašais. Kaltinamąjį matė aiškiai, kadangi jis buvo priėjęs arti, kitų asmenų nematė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusiosios nepažįsta. Kovo 28 d. šventė gimtadienį, buvo jo žmona, dukra su žentu, E. su žmona ir sūnumi. Jis (liudytojas) vartojo daugiau alkoholio nei kiti. Dukra su žentu išvyko taksi. Jis su žmona išėjo palydėti E.. Išėjus iš sklypo L. pasakė, kad jų (E. ir L.) sodo namelyje dega šviesa. Visi nuėjo pasižiūrėti ir dėl to buvo sumušti. E. su L. nuėjo pirmi, jų sklype stovėjo baltas „Lexus“. Kaltinamasis išjungė šviesą namelyje ir visi nuėjo paklausti, ką jie čia daro. Merginos, sėdėjusios priekinėje keleivio sėdynėje, klausė, ką čia veikia – ją matė 2-3 m. atstumu, tačiau jis (liudytojas) prie automobilio nebuvo priėjęs. Mergina šnekėjo nesąmones. Automobilio durys buvo praviros. Neįsidėmėjo, kaip kaltinamasis elgėsi priėjęs. Jisai normaliai paklausė, ką jūs čia veikiate. Matėsi, kad mergina išgėrusi ir atsakė, koks tavo reikalas. Tada jis (liudytojas) nuėjo prie vaikino paklausti, ką jie čia veikia – tas vaikinas sviedė jį į krūmus, E. stojo jį ginti. Iš P. pirties prigūžėjo daug asmenų. Kai nuėjo iki paminėto vaikino klausti, ką jie čia veikia, kaltinamasis liko jam už nugaros. Kažkuri iš merginų bėgo pas P., tačiau kuri bėgo, negali pasakyti. Įvykis pasibaigė tuo, kad žmona jį nutempė ir paskambino policijai. Iš pirties išbėgo šeši žmonės. Kas „Lexus“ automobiliu išvažiavo, negali pasakyti. „Lexus“ išvažiavo prieš atvykstant pareigūnams.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad pasikvietė M. ir važiavo su ja link sodų bendrijos, kad pasveikinti draugą P. su gimtadieniu. Vyko įmonei priklausančiu automobiliu. Kai atvyko į tą vietą, buvo tamsu. Buvo vienas kelias, po dešine puse stovėjo automobiliai, todėl ji automobilį pastatė kairėje pusėje ant vejos prie kažkokio apleisto medinio pastato. Pasistačiusi automobilį, nuėjo parūkyti, atlikti gamtinių reikalų. Matė, kad link jų ateina 4-5 žmonės. Žmonės link jų ėjo agresyviai nusiteikę, vartojo necenzūrinius žodžius. Prie jų priėjo du vyrai – vienas su kasyte, kitas be. Vienas vyras priėjo prie jos ir pradėjo negražiai kalbėti. Kitas vyras, su kasyte, buvo prie M.. Vyko konfliktas, vėliau atsirado P., paskui atėjo daugiau žmonių konfliktas tapo dar didesnis. P. jai pasiūlė išvažiuoti ir ji su M. išvažiavo namo. Kelyje M. pasibraukė pakaušį ir pamatė kraujo žymių. Grįžę namo jos dukros telefonu padarė M. sužalojimų nuotraukas. Dukra nuotraukas permetė į jos telefoną. Kadangi pati susijusi su medicina, sutvarkė žaizdeles draugei. Žaizdų nereikėjo siūti, todėl draugė paprašė ją vežti namo, nenorėjo į ligoninę. Vėliau M. nuvežė namo – po kelių dienų blogiau pasijautusi M. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuomet sužinojo, kad M. rašo policijai pareiškimą. Matė konfliktą tarp draugės ir kaltinamojo, draugė lyg bandė išsisukti, tačiau detaliau negali apibūdinti, nes buvo tamsu. Tuo metu draugė buvo šalia automobilio. M. matė, kad atėjusieji agresyviai nusiteikę, todėl nubėgo pakviesti pagalbos. Nekvietė pareigūnų, nes patyrė didelį stresą ir nesugebėjo adekvačiai reaguoti į situaciją. R. K. – jos sūnaus tėvas, tuo metu buvo su jos sūnumi Vilniuje. E. T. ji nepažįsta. Jau po įvykio apibūdinusi Mildą sužalojusį asmenį P. iš jo sužinojo, kad tai E. S. – šią informaciją nurodė M.. Iki įvykio ji tuose soduose yra buvusi kartą, tuo tarpu M. ten buvo pirmą kartą. Kai pamatė ateinančius keturis žmones su vaiku, ji tuo metu buvo ant kelio, o M. automobilyje. Iš P. sužinojo, kad vėliau buvo atvykusi policija.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad kovo 28 d. buvo pas draugus G.. Go. šventė gimtadienį. Išeinant iš G. pastebėjo, kad viename jų sklype namelyje dega šviesa. Vyras išjungė šviesą. Baltame „Lexus“ automobilyje sėdėjo mergina, o už automobilio buvo moteris su vyru. Paklausus automobilyje sėdinčios merginos, pas ką atvyko, ši atsakė, kad nežino. Mergina, su kuria ji kalbėjo, buvo išlipusi iš automobilio. Kodėl ji buvo išlipusi, nežino, gal pamatė, kad kažkas vyksta. Tuomet J. G. nuėjo aiškintis prie kitos merginos su vyru, pas ką atvažiavo. Prie jos buvo vaikas. Visą laiko vyro nestebėjo – jį stebėjo tuomet, kai grūmėsi su žmogumi už automobilio. Atsisukusi pastebėjo, kad G. puola vyras, kuris prie mašinos kalbėjo su moterimi. Jos vyras gynė savo draugą. Jie ten grūmėsi. Mergina, kuri buvo prie automobilio galo, bėgo pas P. pagalbos. Išbėgo daug žmonių, kurie parklupdė jos vyrą ant kelių, išbėgę iš pirties vyrai spyrė jos vyrui į veidą ir jis nukrito. D. pasakė, kad iškvietė pagalbą. P. padėjo vyrui atsikelti. Tada baltas „Lexus“ išvažiavo. Vyras laikėsi už tvoros, kad nenukristų. Vyro akis buvo mėlyna, plyšo sausgyslė, matėsi mėlynių ant rankų, buvo ant kaklo įdrėskimų. Automobilyje sėdėjusi mergina jai nebuvo matyta. Kodėl ta mergina apkaltino būtent jos vyrą, nežino. Kai išvežė vyrą į klinikas, tai T. grasino, kad iškvies vaikų teises, jei rašys pareiškimą. Kovo 30 d. sulaukė skambučio iš P., kuris klausė, ar vyras parašė pareikšimą – po kelių dienų sužinojo apie nukentėjusiosios parašytą pareiškimą. Ji alkoholio nebuvo vartojusi, jos vyras taip pat nebuvo vartojęs – tik G. buvo išgėręs. „Lexus“ stovėjo jų sklype, todėl savo valdą gynė. Mergina automobilyje sakė, kad nežino pas ką atvykusi. Su kita mergina ji (liudytoja) nekalbėjo. P. prašė jos vyro nerašyti pareiškimo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta – su juo kartu augo, buvo kaimynai. Viskas vyko sode, kur šventė savo gimtadienį. Šventė su draugais pirtyje. Kaltinamasis jo gimtadienyje nedalyvavo. Jis (liudytojas) įvykio pradžioje nedalyvavo – kai atėjo iš pirties buvo daug triukšmo, visi rėkė, stumdėsi. Buvo naktis, tamsu, todėl nematė, ar buvo sužalotų žmonių. Jis pats sužalojimų nematė. Kažkas iškvietė pareigūnus. Kiek pamena, jį iš pirties pakvietė D., pasakė, kad muša, bet tai galėjo būti ir kita mergina. Atbėgęs bandė visus skirti ir nuraminti. Bandė kaimynę D. nuraminti, nes ji daugiausiai triukšmo kėlė. Konflikto metu kalbėjo su kaltinamuoju, bandė raminti. Kaip vėliau sužinojo, nukentėjusioji buvo užpulta to įvykio metu. D. S. buvo įvykio vietoje – ji atvažiavo jį pasveikinti su gimtadieniu. Merginos buvo atvažiavusios dviese D. vairuojamu baltu „Lexus“ automobiliu. Nematė, kaip merginos išvažiavo. Įvykis baigėsi tuo, kad atvažiavo policija, visi parodė į R. pirštu ir R. išvežė. Išsiskirstė dar iki policijos atvykimo. Įvykio metu nespėjo apžiūrėti sužalojimų ant M. T. ir D. S.. Paskui M. T. atsiuntė sužalojimų nuotraukas. Nepamena, ar ant kaltinamojo matė sužalojimų. Neprašė kaltinamojo, kad nerašytų pareiškimo. Su D. S. kalbėjo po įvykio, ji sakė, pažiūrėk, ką kaimynai padarė, kad ne ten automobilį pastatė.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo P. D. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti P. D. parodymai, duoti 2020 m. balandžio 17 d. liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 117–119).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. D. parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. vakare buvo šeimos kolektyviniame sode, esančiame adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), kur šventė savo gimtadienį su draugais: V. Č., E. T., kuris buvo pakvietęs tuose pačiose soduose gyvenantį pažįstamą R.. Visi keturi buvo sode esančioje pirtyje. Tikslaus laiko nurodyti negali, galimai apie 20.20 val., jis gėrė alų pirties „parilkoje“, kai išgirdo moteriškus balsus šaukiant: „padėkit muša“. Tada jis išėjo iš pirties į kiemą ir pamatė, kad nuo gatvės per sodą nuo pirties atbėga jam nepažįstama mergina, kurią tada matė pirmą kartą. Mergina rodė link gatvės. Išbėgęs į gatvę, pamatė kaimynus – D. ir J.. Jie sutuoktiniai, tačiau jų pavardės nurodyti negali, jie gyvena kitoje gatvės pusėje. Taip pat buvo E. su sutuoktine L.. Kiek pamena, E. pavardė S.. Visi keturi šaukė, vyko rėkavimas ir stumdymasis. Tiksliai neatsimena, kaip viskas vyko. Tuo metu į gatvę jau buvo atėję ir jo draugai. Kaip ir kada jie išbėgo į gatvę, nematė. Įsiminė tik tų kaimynų ir dviejų merginų rėkavimas. Kaip suprato, ginčas kilo dėl to, kad jos pastatė savo automobilį, kuris priklausė jo draugei D., kaimyno E. S. sklype. Tik išbėgęs į gatvę jis puolė prie visų keturių kaimynų, išskėtė savo rankas juos ramindamas, kad jie nepultų tų merginų. Tuo metu merginos buvo jam už nugaros. Jo draugė D. buvo atvažiavusi su mergina, kurios jis nepažįsta, ją tada matė pirmą kartą. Kaip dabar žino, jos vardas M.. Kiek jis žino, jos turėjo atvažiuoti dviese. Gatvėje kitų asmenų nematė, tik tris savo draugus – R., E. ir V., kuriuos matė sau už nugaros. Jie taip pat emocingai keikė jo kaimynus. Jis puolė raminti draugus, išskėstomis rankomis juos visus tiesiog stūmė tolyn nuo rėkaujančių kaimynų. Kažkuriuo metu jis kalbėjo su D., kad ji apsiramintų. Išgirdęs L. šaukiant „padėkit“, atsisuko ir pamatė, kad gatvėje guli E. S.. Jis gulėjo nugriuvęs ant kažkurio šono. Pribėgęs prie jo, jį atvertė ant nugaros. Žiūrėjo, kas jam atsitiko. Padėjo jam atsistoti. E. S. ir kiti šaukė, kad mušė, kad trenkė ar pastūmė. Tuo metu daugelis iš buvusių šaukė kiekvienas savo. E. S. jam tik sakė: „P., tvardyk savo draugus“. Kuris iš jo draugų jam sudavė, jis nematė. Kur tuo metu buvo Jevgenijus, jis nematė. Jo nugriuvusio jis nematė ir nematė, kad kas jį muštų. Kai jis pakėlė E. S., su juo kalbėjo. E. sakė, kad jo draugai prisikabino. Tuo metu dar visi buvo gatvėje, bet jau buvo aprimę. D. sakė, kad atvažiuoja policija ir jis pamatė gatve atvažiuojant policijos pareigūnus. Tada jis su draugais nuėjo į pirtį, o merginos išvažinėjo, jos prasilenkė su atvažiuojančiais policijos pareigūnais. Nori paaiškinti, kad D.i ir jos draugei nurodė važiuoti namo, kadangi matė, kad kitaip konfliktas nesibaigs. Automobilį vairavo D.. Pas jį jos turėjo atvažiuoti dviese, o ar dar kas buvo atvažiavęs kartu su jomis, nematė. Kai gatvėje vyko konfliktas jau buvo tamsu. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo pas juos į pirtį su kaimynais. Tikrai buvo Ligita ir E. S.. Atrodo, kad buvo ir D. su J., nes vėl visi rėkavo, kaltino tris jo draugus juos sumušus. Paskui jie policijos pareigūnams nurodė Roką, kad jis sumušė, įspyrė E. S.. Kitą dieną iš draugės D. sužinojo, kad jo kaimynai prikibo prie merginų dėl automobilio pastatymo. Kaip prasidėjo tas konfliktas, jis nematė, tačiau D. jam atsiuntė nuotraukas, kuriuose matėsi, jog jos draugei sužeista galva, matėsi kraujosruvos ir ant kaklo. Merginos apibūdino vyrą, kuris smogė D. draugei į galvos sritį. Jos nurodė, kad jis buvo stambus, ant kaklo turėjo stambią grandinėlę ir buvo su kasa. Po šio apibūdinimo suprato, kad jos kalba apie E. S.. Joms nurodė jo vardą ir pavardę. Nori pažymėti, kad D. ir jos draugė buvo blaivios, jos net nespėjo užeiti į jo pirtį, kadangi konfliktas prasidėjo tik joms atvykus. Sodo sklypas, kuriame Daiva ir jos draugė pasistatė automobilį, priklauso E. S., tačiau jis ten negyvena. Jis nesupranta, kodėl E. S. taip supyko dėl jame pastatyto automobilio, kadangi pats ne kartą yra ten palikęs automobilį ir dėl to niekada nekilo bėdų. Kiek vėliau suprato iš aplinkinių kalbų, daugiausiai dėl to pastatyto automobilio pyko D..
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas P. D. patvirtino, kad jie yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. G. parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. buvo jos vyro Jevgenijaus gimimo diena. Susirinko šeima ir atėjo draugai. Vyras vartojo alkoholį. Dukra su žentu ir vaiku išvažiavo. Buvo apie pusę devynių vakaro, kai ėjo palydėti Edgarą su žmona. Išėjus į gatvelę pamatė, kad E. ir L. namelyje dega šviesa. Nuėjo pažiūrėti. Matė, kad stovi baltas automobilis. L. su vyru nuėjo pirmi, jie išjungė šviesą ir nutarė išsiaiškinti, kas stovi jų kieme. Iš tolo matėsi, kad aukštoka mergina, šviesiais plaukais, sėdi keleivio vietoje. E. priėjo ir paklausė, ką čia veikiate, tai mergina pasakė, koks jo reikalas. Kaip E. sureagavo į tokį atsakymą, negali pasakyti. Kita mergina su vyru stovėjo už automobilio. Atsisukusi pamatė, kaip jos vyrą sviedė į krūmus. E. pribėgo prie J. norėdamas jį atitempti. Tas vyras atsisuko ir pradėjo muštis su E.. Ji pribėgo kelti savo vyrą. Per šoną pamatė, kaip atbėga krūva vyrų. Spyrė jos vyrui. E. buvo nukritęs, jį spardė. Vyrą parvedė namo ir paskambino greitajai, į policiją. Ryte apie septintą valandą prižadino riksmas, kodėl parašė pareiškimą, vyras grasino jų šeimai. Paaiškėjo, kad tas grasinęs vyras buvo T.. Jai įsiminė, kad mergina iš automobilio nebuvo išlipusi. Konflikto metu buvo blaivi, nes tą vakarą gėrė tik nealkoholinį alų, kaltinamasis taip pat buvo blaivus. Iš jų kiemo visi išėjo apie 20.40 val., o 20.44 ji jau skambino policijai, t. y. viskas įvyko labai greitai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad konflikte nedalyvavo. Jo įmonei tuo metu priklausiusį automobilį „Lexus“ vairavo jo buvusi sutuoktinė. Automobilis buvo D. S. žinioje. Jis pats tuo metu buvo Vilniuje su savo drauge ir vaiku. Apie įvykį sužinojo, kai išsikvietė tyrėja, nors D. S. buvo pasakojusi apie konfliktinę situaciją, tačiau labai į tai nesigilino. E. T., P. D. nepažįsta. M. T. pažįsta kaip buvusios sutuoktinės draugę. Su T. apie įvykį nekalbėjo. G., V. Č. nepažįsta. Profesionaliai nesportuoja, nėra imtynininkas.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad pas P. šventė gimtadienį. Pasveikinti P. atvažiavo merginos. Viena mergina atbėgo pagalbos, nes jas puola. Bėgo apginti, pamatė, kad E. S. puolė vieną merginą. Merginų nepažinojo. Užpulta mergina buvo šviesiaplaukė, kaip apsirengusi, nepamena. Ką darė užpulta mergina, taip pat nepamena. Pirtyje buvo keturiese ir visi keturi išėjo. Jų buvo du vyrai, dvi moterys ir vaikas mažametis. Atėjusieji buvo P. pažįstami, išskyrė, kad nekiltų konfliktas. Ant užpultos merginos sužalojimų nematė, nes buvo vakaras. Abi merginos buvo šviesiaplaukės, jos abi išvažiavo. Po įvykio su merginomis ir su kaltinamuoju nekalbėjo. Kitą dieną kalbėjo su to kaimyno žmona, tačiau pokalbio temos nepamena. Po įvykio užpultos merginos būkle nesidomėjo. Konfliktas nurimo, todėl policijos nekvietė. Policiją iškvietė kaimynai. Viena mergina buvo užpulta, o kita mergina juos pakvietė. Nukritusio E. S. nematė. R. K. nepažįsta. Apgintos merginos vardo nesužinojo. Po įvykio su merginomis nebendravo. Nesakė kaimynei, kad jeigu vyras parašys pareiškimą, tai parašys vaikų teisėms. Atvykus policijos pareigūnams buvo su visais pirtyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad yra pareigūnas, gavo pranešimą, apie vykstančias muštynes ir apie tai, kad šalinamasi automobiliu iš įvykio vietos. Atvažiavę rado du vyriškius, kurie pasakė, kad juos sumušė. Tie asmenys buvo neblaivūs. Sakė, kad atbėgo kaimynai iš pirties ir juos sumušė. Nuėjo į pirtį, kurią nurodė juos pasitikę asmenys. Pirtyje buvo 4-5 asmenys. Sulaikė vyriškių nurodytą pliką asmenį, jį išsivežė. Automobilis, kuriame turėjo būti merginos ir vaikinas, kažkur dingo. Konfliktas įvyko, nes automobilis buvo pastatytas svetimame kieme. Nukentėjęs asmuo buvo ilgais plaukais. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. E. T. nežino. Pirtyje buvusių asmenų pavardes nustatė pagal tai, ką jie pasakė, jų tapatybių netikrino.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. R. parodė, kad yra pareigūnas. 2020 m. buvo patrulis, reaguojantis į įvykius. Tuo metu jam buvo paskirta Panemunės teritorija. Savaitgaliais siųsdavo į visas vietoves, kur reikia reaguoti, nebūtinai į Panemunę. Atsimena, kad gavo iškvietimą, buvo muštynės. Mušėsi daug asmenų. Pasitiko pranešėjas. Nurodė, kad kitoje gatvės pusėje vyksta vakarėlis, pirtis užkurta. Taip pat nurodė, kad asmenys, esantys pirtyje sužalojo pareiškėją. Trenkė jam į kažkurią kūno vietą. Nuėjo iki pirties aiškintis įvykio aplinkybių, buvo labai sunku dirbti, nes trukdė konfliktuojančios pusės. Buvo nustatytas ir sulaikytas įtariamasis. Sodų bendrijos keliuke vyko apsižodžiavimas, su konfliktu buvo susijęs kažkoks automobilis, kurio tuo metu įvykio vietoje nebebuvo. Pranešėjo pavardės neatsimena – buvo du vyrai, jie buvo draugai. Dėl nukentėjusiojo buvo atvykusi greitoji pagalba. E. T. nepažįsta. Asmenys pirtyje buvo linkę konfliktą nutraukti. Pranešėjui trenkė iš tos kompanijos vienas asmuo. Ar iš pirtyje buvusių asmenų kažkas nurodė apie papildomas įvykio aplinkybes, kad nukentėjusysis būtų ką nors sužalojęs, nepamena.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. A. C. paaiškino, kad pirmos apžiūros metu (2020 m. balandžio 8 d.) buvo apžiūrėta nukentėjusiosios galva ir buvo apžiūrėtos viršutinės galūnės nuo peties sąnario iki pirštų galiukų, t. y. ranka. Sužalojimų tose vietose, kur apžiūrėjo, nepastebėjo. Plaukuotoje galvos dalyje pirmosios apžiūros metu sužalojimo nerado, o kakle buvo matyti pakitimas, panašus į kraujosruvą, bet jis (specialistas), nebuvo tikras, ar pakitimas trauminės kilmės. Antros apžiūros metu (2020 m. balandžio 9 d.) tas pats pakitimas kakle buvo matyti aiškiau. Antros apžiūros metu galėjo identifikuoti kaklo pažeidimą – matėsi, kad tai sužalojimas. Kaklo kraujosruvos ant M. T. galėjo atsirasti tiek kovo 28 d., tiek ir po šios datos, taip pat ir po pirmos apžiūros. Sužalojimas plaukuotoje galvos dalyje galėjo būti padarytas trenkiant kumščiu, taip pat ir bet kokiu kitu buku daiktu. Šakos bukas daiktas, nes braukiant pirštus nejauna pirštų, tai galėjo ir šakos padaryti sužalojimą. Kaklo kraujosruva galėjo būti padaryta ir maža jėga. Susipažinęs su M. T. 2020 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (1 t., b. l. 142–143) specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai buvo taikomas gydymas „Imovax“ – tai vaistai nuo stabligės. Tuos vaistus gali duoti, kai mato, kad pažeista oda. „Imovax“ suleidimas rodo, kad nustatė odos pažeidimą kūne. Įvertinęs nukentėjusiajai taikytą gydymo taktiką specialistas priėjo išvados, kad jai buvo nustatytas išorinis sužalojimas. Dėl nukentėjusiosios M. T. į bylą pateiktų fotonuotraukų (vokas, esantis 2 t., b. l. 124) specialistas paaiškino, kad nuotraukoje Nr. 1 matyti apranga rausvos spalvos, matyti galvos plaukuota dalis ir matyti pirštai ir nagai. Pirštas ir nagas svarbūs, kad būtų galima palyginti pakitimų dydį. Plaukuotoje galvos dalyje matomas kraujas, tačiau nematyti, kas po krauju. Yra kraujo plotas, kurio ilgis panašus, kaip nago ilgis, tai vadinasi panašus į sužalojimo ilgį, kuris nustatytas išvadoje Nr. G 958/2020 (02). Nuotraukoje Nr. 2 matyti žmogaus galva, ausis, tai bendras vaizdas. Matyti plaukai, žmogaus galvos pakaušis. Kruvina viršutinė dalis. Kraujo buvimo vieta atitinka odos pažeidimą, nustatytą specialisto išvadoje. Nr. 3 nuotraukoje matyti žmogaus pakaušis ir kaklo viršutinė dalis. Matyti paraudimo plotai. Matomi odos plotai violetinės spalvos, rausvu atspalviu ar tai paraudimas, ar sužalojamas, iš fotonuotraukos negali nustatyti. Nuotraukoje Nr. 4 matyti plaukuota galvos dalis ir matosi rankos pirštai ir nagai. Taip pat matosi ausis. Ausis padeda nustatyti kryptį. Matosi kraujo plotas pakaušio viršutinėje dalyje ir to pakimo plotas atitinka dydį pažeidimo, kuris nustatytas balandžio 9 d. Tą gali nustatyti lyginant su nagais. Ar tai pažeidimas, ar tik kraujas, skystis raudonos spalvos, negali pasakyti. Vieta ir dydis atitinka, kas parašyta specialisto išvadoje. Nuotraukoje Nr. 5 matyti rūbai ir dėmės. Nuotraukoje Nr. 6 matyti moteriškos lyties asmens kaklas, veidas, ranka, kaip ir kitose nuotraukose, į kurią pusę nukreipta galva, negali pasakyti. Šioje nuotraukoje matyti odos pakitimai, tačiau negali pasakyti, ar tai sužalojimas, ar paraudimas, ar randas. Dėl specialisto išvados Nr. pG 1332/2020(02) specialistas paaiškino, kad išsėtinės sklerozės simptomai nukentėjusiajai galėjo paūmėti tiek dėl įvykio, tiek ir dėl kitų priežasčių, todėl negali nustatyti, kad yra priežastinis ryšys tarp nukentėjusiosios įvykio metu patirtų sužalojimų ir jos ligos paūmėjimo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas P. P. dėl savo pateiktos Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0098/21 (4 t., b. l. 38–42) paaiškino, kad jis konsultacinę specialisto išvadą parengė gynėjos prašymu. Jam buvo pateiktos dvi specialisto G. A. C. išvados, šio specialisto apklausos protokolas, nukentėjusiosios medicininiai dokumentai. M. T. pirmos apžiūros metu (2020 m. balandžio 8 d.) nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. Antros apžiūros metu (2020 m. balandžio 9 d.) jai buvo nustatyta poodinė kraujosruva kakle ir nepatikslintas odos pažeidimas pakaušyje. Specialisto nuomone, iš kraujosruvos aprašymo ji turėtų būti daug senesnė, 2-3 savaičių senumo. Negalima tiksliai nustatyti kraujosruvos atsiradimo laiko, bet remiamasi literatūra. Kraujosruva išryškėja per pirmas dvi paras po sumušimo, kur oda plonesnė – per pirmas dvi valandas. Gali būti, kad specialistas pirmą kartą blogai apžiūrėjo – iš pradžių nieko nematė, po to pamatė. Jei kraujosruva sena, reikia labai gerai įsižiūrėti, kad ją pamatyti. Kartasi ji būna kaip odos pigmentacijos pakitimas. Pakaušio sužalojimas nebūdingas sužalojimui, kuris atsiranda, trenkiant per galvą kumščiu. Nagu įbrėžus toks sužalojimas galimas. Odos pažeidimas iš dalies gali būti siejamas su 2020 m. kovo 28 d. įvykiu, o kraujosruva – ne. Komentuodamas į bylą nukentėjusiosios pateiktas fotonuotraukas (vokas, esantis 2 t., b. l. 124) specialistas paaiškino, jog dėl 6 nuotraukos, jeigu žiūrėti spalviškai, negali pakomentuoti, ribos neryškios. Sužalojimo vieta nėra nuplauta, negali pasakyti, ar tai šašas, ar žaizda. Dėl 1 nuotraukos – negali pasakyti, ar tai žaizda, nes kraštų nesimato. Neišplauta, todėl negali pasakyti apie sužalojimą. Pačios žaizdos iš tos nuotraukos nesimato. 3 nuotraukoje – panašu, kad būtų intraodinės kraujosruvos. Poveikis būna per drabužius, būna avarijų, smaugimo atvejais. 3 nuotraukoje – kai būna sužalojimas suimant ranka, susidaro pusapvalės kraujosruvos, kai būna suspaudimas pirštais – žymės bus po kaklu. Nebūdingas sužalojimas spaudžiant pirštais. Išsėtinė sklerozė pastoviai progresuoja, su pakaušio įbrėžimu ji nesusijusi.
Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2020 m. kovo 28 d., kai jis su sutuoktine bei vaiku nuėjo pasveikinti V. G. su gimtadieniu. Gėrė nealkoholinio alaus, nes vartoja vaistus, o G. jau buvo išgėręs su žentu. G. vienintelis iš jų kompanijos buvo išgėręs. Maždaug apie 20.30 val. baigė švęsti, išėjo į kiemą pas G.. Tada jis pastebėjo, kad netoliese maždaug už 20 m esančiame jam su sutuoktine priklausančiame sodo sklype stovi baltos spalvos automobilis su įjungtomis artimosiomis šviesomis, automobilio salone degė šviesa. Jiems priklausančiame apleistame namelyje taip pat degė šviesa. Nusprendė pasižiūrėti, kas ten vyksta ir nuėjo iki jiems priklausančio sodo sklypo. Nuėjus iki sodo, J. G. liko prie sodo sklypo ribos, jų vaikas irgi liko su G., o jis su sutuoktine nuėjo pasižiūrėti iki namelio. Praeidami matė baltos spalvos automobilį, įjungtomis artimosiomis šviesomis, praviromis durimis, nuleistu automobilio durų langu. Automobilyje garsiai grojo muzika, šalia automobilio iš vairuotojo pusės stovėjo šviesi mergina su tamsiu vyru, o keleivio pusėje sėdėjo linksma mergina, ji šoko. Namelyje įsilaužimo žymių nebuvo, išsukęs elektros saugiklius ir uždaręs namelio duris grįžo iki G.. Nusprendė paklausti, pas ką atvažiavo tie žmonės. Kadangi jiems buvo artimesnė keleivio pusė, tai visi priėjo prie keleivio pusėje sėdėjusios merginos ir jos paklausė. Mergina atrodė apsvaigusi, pasakė, kad nežino, pas ką atvažiavo. Jis merginai pasakė, kad tai jo sklypas ir jis turi žinoti, pas ką jie atvyko. Nesulaukus atsakymo iš nukentėjusiosios, G. nuėjo prie vyro ir moters, stovėjusių prie automobilio galo ir tik priėjus G., vyras, kurį jis vėliau atpažino kaip R. K., griebė G. už krūtinės, už drabužių ir nustūmė į keliuko pusėje esančius krūmus. Jis norėjo ginti draugą, tuomet tas pats vyras puolė jį (kaltinamąjį) ir prasiėjo grumtynės. Pasukęs galvą pamatė, kad atbėga visiškai plikas vyras, kuris spyrė jam su dešine koja ir pataikė į kaklą. Po smūgio jis (kaltinamasis) prarado sąmonę, kai atsibudo, šalia jo buvo P. D. ir žmona, kurie padėjo atsistoti. D. nuėjo prie ten buvusių asmenų. Ten buvo tos dvi merginos ir dar, kiek pamena, keturi vyrai. Muzika automobilyje tuo metu jau negrojo. D. G. kvietė policiją, visi tie asmenys girdėjo, kad skambinama policijai. D. liepė sėsti į automobilį ir važiuoti iš įvykio vietos. Tas visas ekipažas, kur ir buvo prieš tai atvykęs, susėdo į automobilį ir automobilis išvažiavo. Mergina, kaip suprato, D. S., vairavo, K. sėdo į priekį, į keleivio pusę, o į galą už K. kita mergina – T.. Po kokių 10 min. pamatė atvažiuojantį automobilį – tačiau tai buvo ne policija, o iš gabaritinių žibintų formos sprendžia, jog buvo grįžęs tas pats „Lexus“. Konfliktas nurimo, tie vyrai nuėjo pas P. D. į pirtį, o jie nuėjo pas G. į namelį ir po kurio laiko atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba, tada medikai jį apžiūrėjo. Su policija nuėjęs į pirtį atpažino jam spyrusį R., kurį policija sulaikė, išsivežė, o jis pats su greitąja medicinos pagalba išvažiavo į Kauno klinikas apžiūrai. Apžiūrėjus medikams, kadangi netoli klinikų gyvena, grįžo namo. Po įvykio praėjus maždaug trims dienoms jam skambino P. D., teiravosi, ar parašė pareiškimą policijai – jis patvirtino P. D., kad parašė. Iki įvykio M. T. nebuvo matęs. Įvykio metu ji sėdėjo ant priekinės sėdynės, automobilio durelės buvo atidarytos. Nukentėjusioji nebuvo išlipusi iš automobilio, ji visą laiką sėdėjo automobilyje ir net nebandė lipti. Galbūt ji buvo išlipusi ir bėgo pagalbos, kai jis gulėjo be sąmonės. Jis (kaltinamasis) stovėjo už pravirų automobilio durelių, šalia stovėjo ir G.. Ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų nematė, ji nieko nesakė. Merginos prieš juos nesmurtavo. Kodėl nukentėjusioji būtent jį įvardino kaip prieš ją smurtavusį asmenį, negali pasakyti. Kaltinamasis pažymėjo, kad iš karto po įvykio ypatingai T. įkalbinėjo jį nerašyti pareiškimo, net grasino jam.
Be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų bei specialisto paaiškinimų, kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
2020 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji M. T. iš ryškių veido bruožų bei kūno sudėjimo atpažino įtariamąjį E. S. kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 28 d. prieš ją smurtavo (2 t., b. l. 48–54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 958/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 8 d., tyrimas baigtas 2020 m. balandžio 9 d.) nurodyta, kad M. T. nustatyta: odos pažeidimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 76).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1332/2020(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2020 m. birželio 5 d.) nurodyta, kad M. T. nustatyta: odos pažeidimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti, ar M. T. LSMUL Kauno klinikų 2020 m. gegužės 27 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2020-0223797/150000-2020-431522 nurodyti sveikatos būklės pakitimai galėjo būti sukelti 2020 m. kovo 28 d. įvykio aplinkybėmis, neįmanoma (1 t., b. l. 82–83).
2020 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad specialistas G. A. C. pateikė kompaktinį diską su nukentėjusiosios M. T. sužalojimų nuotraukomis, padarytomis 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. apžiūrų metu (2 t., b. l. 103–106).
2020 m. lapkričio 18 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuoti G. A. C. paaiškinimai, jog M. T. konstatuotos kaklo kraujosruvos vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad kraujosruva galėjo būti padaryta ir po 2020 m. balandžio 8 d. teismo medicinos apžiūros. Odos pažeidimo pakaušyje vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis negalėjo būti padarytas po 2020 m. balandžio 8 d. teismo medicinos apžiūros (2 t., b. l. 100–102).
2020 m. balandžio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) apžiūra, sudaryta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 33–40).
Iš 2020 m. spalio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. S. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Iphone 11 Pro“ (1 t., b. l. 168–169). 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos D. S. mobilaus ryšio telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, kurių viršutinėje dalyje nurodyta nuotraukų data – 2020 m. kovo 28 d. 21.55 val., apžiūra (1 t., b. l. 172–179).
Iš 2020 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. T. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“ ir šešias spalvotas nuotraukas, su jose užfiksuotais galvos ir kaklo sužalojimais (2 t., b. l. 110–111, 124). 2020 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios M. T. mobilaus ryšio telefono „Xiaomi“ bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, apžiūra, taip pat užfiksuoti nuotraukų metaduomenys. Matyti, kad nuotrauka, kurioje užfiksuotas kaklo vaizdas iš priekio, padaryta 2020 m. kovo 29 d. 08.36 val., kitos nuotraukos atsiųstos 2020 m. kovo 28 d. 22.00 val. ir 22.02 val. „WhatsApp“ programėle (1 t., b. l. 112–123).
Iš gynėjos į bylą pateiktų vaizdo ir garso įrašų, darytų kamera, įrengta ant Jevgenijaus ir D. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., (vaizdo įrašai daryti 2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val.) bei iš jų stenogramos nustatyta, kad E. T. iš karto po įvykio D. G. bei L. S. nurodė, kad viena iš dviejų pas juos atvykusių merginų buvo sumušta – ji išvažiavo su prakirsta galva. E. T. kalbėdamas apie sužalotą merginą minėjo vyrą su kasa (4 t., b. l. 75–85).
Iš policijos informacinėje sistemoje „Polis“ fiksuotų duomenų matyti, kad D. G. apie įvykį pranešė ir pareigūnus kvietė 2020 m. kovo 28 d. 20.47 val. (1 t., b. l. 183).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios M. T. pareiškimą, pateiktą 2020 m. balandžio 1 d. per elektroninių paslaugų portalą. Pranešdama apie įvykį nukentėjusioji nurodė, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 20.00 val. jai su drauge atvykus į Sausinės sodų bendriją, į Ramunių g. esančią sodybą, pasveikinti Daivos pažįstamo P. D. su praėjusiu gimtadieniu prie jų automobilio priėjo 5-6 asmenų kompanija iš kurios vyriškis su surištais ilgesniais plaukais, su auksine grandinėle ant kaklo ir „humell“ apranga griebė jai už kaklo, ištrūkusi iš jo rankų bėgdama kviestis pagalbos gavo smūgį į galvą (1 t., b. l. 22). Nors duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltės nepripažino ir neigė patį įvykio faktą, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Duodama parodymus apie įvykį teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, kuomet tarp jos ir prie jos priėjusio kaltinamojo kilo konfliktas. Konfliktas kilo, nes kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad jo sklype pasistatė automobilį. Nenorėdama ginčytis, pasakė, kad patrauks automobilį – iš keleivio pusės ėjo aplink automobilį link vairuotojo pusės ir jai einant pro kaltinamąjį jis sugriebė jai už kaklo. Ji išsigandusi sukosi nuo kaltinamojo ir bėgo pagalbos, kuomet pajuto smūgį į galvą. Įvykio metu jai buvo prakirsta galva, buvo likusios mėlynės ir nubrozdinimai ant kaklo, po įvykio prasidėjo baisūs galvos skausmai. Tuo tarpu kaltinamasis teisiamojo posėdžio parodė, kad nusprendė paklausti, pas ką atvažiavo žmonės, jo sklype pasistatę automobilį. Kadangi jiems buvo artimesnė keleivio pusė, tai visi priėjo prie keleivio pusėje sėdėjusios merginos ir jos paklausė. Mergina atrodė apsvaigusi, pasakė, kad nežino, pas ką atvažiavo. Negavus atsakymo iš nukentėjusiosios, J. G. nuėjo prie automobilio galinės dalies stovėjusios poros (vyro ir moters) – tik priėjus J. G., vyras griebė J. G. už krūtinės ir nustūmė į keliuko pusėje esančius krūmus, o jis (kaltinamasis) iš karto puolė ginti draugą. Taigi, nors kaltinamasis pripažino, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, tačiau kategoriškai neigė smurtavęs prieš ją. Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl įvykio, kurie iš esmės skiriasi, pažymėtina, jog abu minėti asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, teigusių, kad matė įvykį, parodymai taip pat išsiskyrė – dalis liudytojų aiškiai palaikė nukentėjusiosios pusę ir davė jai palankius parodymus (nukentėjusiosios draugė D. S., su P. D. pirtyje buvęs E. T.), kita dalis palaikė kaltinamojo pusę ir davė jam palankius parodymus (kaltinamojo sutuoktinė L. S., jo šeimos draugai D. G., J. G.). Teismas liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus ne tik dėl akivaizdaus vienos ar kitos pusės palaikymo, bet ir todėl, kad įvykio metu buvo sutemę ir viskas vyko neapšviestoje teritorijoje, be to, J. G. nuėjus pasišnekėti su prie automobilio galo stovėjusiais asmenimis kilo muštynės ir visi nukreipė dėmesį į jas.
Esant aukščiau nurodytai situacijai, nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokiais duomenimis teismas laiko duomenis, užfiksuotus gynėjos į bylą pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose, darytuose iš karto po įvykio (2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val.) kamera, įrengta ant Jevgenijaus ir D. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)Kauno r., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 958/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 8 d., tyrimas baigtas 2020 m. balandžio 9 d.), daiktų apžiūros protokoluose, kuriais įforminta nukentėjusiosios ir D. S. mobiliųjų telefonų su fotonuotraukomis apžiūra.
Aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją įvykio metu buvo smurtauta ir kad smurtavo kaltinamasis patvirtina gynėjos į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai, 2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val. daryti kamera, įrengta ant Jevgenijaus ir D. G. gyvenamojo namo, esančio Ramunių g. 42, Sausinės k., Užliedžių sen., Kauno r., bei jų stenograma. Vaizdo įrašuose užfiksuotas E. T. jau iš karto po įvykio D. G. bei L. S. nurodė, kad viena iš dviejų pas juos atvykusių merginų buvo sumušta – ji išvažiavo su prakirsta galva. E. T. kalbėdamas apie sužalotą merginą minėjo vyrą su kasa – tuo metu su tokia šukuosena buvo būtent kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje net nebuvo ginčijama aplinkybė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Nors E. T. vaizdo ir garso įrašuose nenurodo merginos vardo, tačiau duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad ji nepažinojo nei vyro, kurį sveikinti važiavo D. S., nei kartu su juo šventusių asmenų, todėl manytina, kad E. T. tuo metu nukentėjusiosios merginos vardo nežinojo. 2020 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji M. T. iš ryškių veido bruožų bei kūno sudėjimo atpažino įtariamąjį E. S. kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 28 d. prieš ją smurtavo.
Aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo sužalotas būtent kaklas ir pakaušis, patvirtina 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos D. S. mobilaus ryšio telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, kurių viršutinėje dalyje nurodyta nuotraukų data – 2020 m. kovo 28 d. 21.55 val., apžiūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuotraukų darymo laikas patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad sužalojimai buvo užfiksuoti jai su D. S. po įvykio grįžus į D. S. namus – kaip parodė liudytoja apklausta L. S., merginos automobiliu išvyko jau po to, kai D. G. pasakė, kad paskambino policijai. Iš policijos informacinėje sistemoje „Polis“ užfiksuotų duomenų matyti, kad D. G. apie įvykį pranešė ir pareigūnus kvietė 2020 m. kovo 28 d. 20.47 val., D. S. gyvena Vaidoto g., Kaune, nuotraukos darytos 21.55 val. – maždaug tokiu metu nukentėjusioji su D. S. ir turėjo būti grįžusios iš Sausinės sodų bendrijos. 2020 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios M. T. mobilaus ryšio telefono „Xiaomi“ bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, apžiūra, taip pat užfiksuoti ir nuotraukų metaduomenys, iš kurių galima spręsti apie jų padarymo datą bei laiką. Matyti, kad nuotrauka, kurioje užfiksuotas kaklo vaizdas iš priekio, padaryta 2020 m. kovo 29 d. 08.36 val., kitos nuotraukos atsiųstos 2020 m. kovo 28 d. 22.00 val. ir 22.02 val. „WhatsApp“ programėle, t. y. jos nukentėjusiajai buvo persiųstos tą patį įvykio vakarą – šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad sužalojimai buvo užfiksuoti ne jos pačios, o D. S. dukters telefonu, nes juo daromų nuotraukų kokybė geresnė. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų nematė – šie jo parodymai patvirtina, kad nuotraukose užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio metu.
Vertinant nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų teisingumą pažymėtina, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų turėjusi suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį. Tuo tarpu liudytojo L. S. parodymai apie tai, kad „Lexus“ stovėjo jų sklype, todėl savo valdą gynė, liudytojų D. G. ir J. G. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji į kaltinamojo klausimą, pas ką atvyko, atsakė įžūliai, jog tai ne jo reikalas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis turėjo motyvą pykti ant nukentėjusiosios ir reikšti jai savo nepasitenkinimą.
Sužalojimų pobūdis ir mastas, o taip pat ir priežastinis ryšys tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų bei nukentėjusiosios sužalojimų, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 958/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 8 d., tyrimas baigtas 2020 m. balandžio 9 d.). Specialisto išvadoje Nr. G 958/2020(02) nurodyta, kad M. T. nustatyta: odos pažeidimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Nors 2020 m. balandžio 8 d. apžiūros metu specialistas kraujosruvos kaklo priekyje dešinėje nebuvo pastebėjęs, tačiau specialistas P. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog galėjo būti, kad specialistas G.A. C. pirmą kartą blogai apžiūrėjo, todėl iš pradžių nieko nematė, po to pamatė, kadangi jei kraujosruva sena, reikia labai gerai įsižiūrėti, kad ją pamatyti. Kartasi ji būna kaip odos pigmentacijos pakitimas.
Aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo pažeista oda patvirtina 2020 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime (1 t., b. l. 142–143) užfiksuoti duomenys – teisiamojo posėdžio metu specialistas G. A. C. atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai buvo taikomas gydymas „Imovax“, o tai yra vaistai nuo stabligės. „Imovax“ suleidimas rodo, kad buvo nustatytas odos pažeidimas kūne. Pažymėtina, jog net ir gynybos iniciatyva Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0098/21 pateikęs specialistas P. P. duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusiosios odos pažeidimas pakaušyje gali būti siejamas su 2020 m. kovo 28 d. įvykiu. Nors paminėtoje konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog kraujosruva ant kaklo, kaip sužalojimas, nevertintina dėl 2020 m. kovo 28 d. įvykio, tačiau ši išvada yra grindžiama tik specialisto G. A. C. apklausos teiginiu, jog kraujosruva galėjo būti padaryta ir po 2020 m. balandžio 8 d. apžiūros. Tuo tarpu specialistas G. A. C. nors ir nurodė, jog kraujosruva galėjo būti padaryta ir po 2020 m. balandžio 8 d. apžiūros, tačiau nepaneigė, kad ji galėjo būti padaryta ir anksčiau, o ištyrus byloje surinktus įrodymus, iš karto po įvykio darytas nukentėjusiosios sužalojimų fotonuotraukas, aplinkybė, kad kraujosruva ant kaklo atsirado būtent 2020 m. kovo 28 d. įvykio metu, pasitvirtino.
Nukentėjusiajai 2020 m. balandžio 1 d. kreipusis į policiją, buvo surinkti įrodinėjant nusikalstamos veikos padarymo faktą reikšmingi duomenys, įskaitant duomenis dėl nusikalstamos veikos pasekmių – sužalojimas ir jo mastas buvo užfiksuoti jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 958/2020(02), iš karto po įvykio darytose fotonuotraukose, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreipimasis į policiją buvo pavėluotas, kad pareiškimas policijai paduotas per neprotingai ilgą laiką. Tuo labiau, jog išsėtine skleroze serganti nukentėjusioji paaiškino, kad geria imunitetą slopinančius vaistus, todėl pandemijos laikotarpiu bandė išvengti vykimo į gydimo įstaigą dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Pablogėjus savijautai į medikus teko kreiptis – tuomet jai ir buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą policijai.
Kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo ir jai fizinį skausmą sukėlė veikdamas tyčia – sugriebdamas už kaklo, suduodamas į galvos sritį, jis neabejotinai suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą nukentėjusiosios elgesiu. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal faktiškai kilusius padarinius.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas E. S. nežymiai sutrikdžius M. T. sveikatą ir sukėlus jai fizinį skausmą, pasitvirtino. Kaltinamojo E. S. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta – byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Priešingai – tiek liudytoja apklausta L. S., tiek liudytoja apklausta D. G. davė vieningus parodymus apie tai, kad kaltinamasis tą vakarą alkoholio nevartojo, gėrė tik nealkoholinį alų.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sužalotas išsėtine skleroze sergančios moters kaklas, galva, jai sukeltas fizinis skausmas). Teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. neteistas (2 t., b. l. 68), praeityje yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 69–73). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 75), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (2 t., b. l. 74). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 65), pats kaltinamasis nurodo dirbantis savarankiškai dažytoju. Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, o ne tendencinga ankstesnio neteisėto kaltinamojo elgesio pasekmė – kaltinamasis neadekvačiai sureagavo į jo sklype pastatytą automobilį, į nukentėjusios negalėjimą paaiškinti, pas ką atvyko ir ką veikia jo sklype.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nurodo dirbantis dažytoju, viešųjų darbų, t. y. švelniausios rūšies, bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam neskirtina. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas minimaliam.
Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina. Nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojo BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyvią priežiūra, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji M. T. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jai iš kaltinamojo E. S. 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 18–22). Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusioji serga išsėtine skleroze, kuri jai buvo diagnozuota 2018 metais, nors pirmieji ligos požymiai pasireiškė dar 2017 metais. Dėl turimos ligos ne kartą buvo tirta ir gydyta, be to, LSMU ligoninės Kauno klinikų 2020 m. spalio 12 d. Medicinos dokumentų išraše jai įrašyta rekomendacija vengti stresinių situacijų, kurios provokuoja ligos aktyvumą ir paūmėjimus. Dėl ligos jai nustatytas tik 45 proc. darbingumo lygis. Po įvykio jos sveikatos būklė pablogėjo, liga paūmėjo. 2020 m. spalio 1 d. buvo stacionarizuota į LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurologijos skyrių, kur gydyta iki 2020 m. spalio 12 dienos. Dėl jos atžvilgiu įvykdyto smurtinio nusikaltimo patyrė stresą, įtampą, išgyvena dvasiškai ir psichologiškai, vartoja raminančius vaistus. Po įvykio, esant ligos paūmėjimui, kuriam turėjo įtakos patirtas stresas įvykio metu, ligoninėje gulėjo net du kartus. Sveikatos prognozės ateičiai yra neigiamos. Dėl įvykio patyrė ir fizinį skausmą, didelį psichologinį bei dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, iki šiol kamuoja nemiga, dirglumas, baimė, nerimas dėl liekamųjų reiškinių jos sveikatai. Prasidėjus teismo procesui stresas bei vidinė įtampa tik padidėjo, kadangi tenka prisiminti visas įvykio detales, dėl to naktimis pradėjo blogiau miegoti, jaučia nerimą, yra dirgli.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – fizinį skausmą, nukentėjusiosios M. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas sužalojant neįgalumą turinčią, sergančia išsėtine skleroze moterį – teismui nekyla abejonių, kad dėl to nukentėjusioji po įvykio jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama, išgyvena dėl patirto streso įtakos ligai, jos eigai. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji nurodė patyrusi fizinį skausmą. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajai M. T.. Nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios dvasinei ir fizinei sveikatai sudaro pagrindą pripažinti, jog M. T. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 1450 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015), aukštesnės instancijos teismai taip pat priteisia neturtinės žalos dydį iki 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).
Tuo pačiu spręsdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo nustatytas ryšys tarp 2020 m. kovo 28 d. įvykio, t. y. kaltinamojo neteisėtų veiksmų kaltinamosios atžvilgiu, ir jos ligos paūmėjimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1332/2020(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2020 m. birželio 5 d.) nurodyta, kad nustatyti, ar M. T. LSMUL Kauno klinikų 2020 m. gegužės 27 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2020-0223797/150000-2020-431522 nurodyti sveikatos būklės pakitimai galėjo būti sukelti 2020 m. kovo 28 d. įvykio aplinkybėmis, neįmanoma (1 t., b. l. 82–83). Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0098/21 3 punkte nurodoma, kad M. T. galvos smegenų pakitimai yra dėl išsėtinės sklerozės progresavimo ir neturi ryšio su gyjančiu odos pažeidimu pakaušio kairėje (4 t., b. l. 38–42). Duodami paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu abu specialistai nurodė, kad išsėtinės sklerozės paūmėjimą nukentėjusiajai galėjo sukelti bet kas. Be to, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo kaltinamojo sodo sklype be jo leidimo. Pažymėtina ir tai, kad M. T. patirti fiziniai sužalojimai nereikalavo jokio specialaus gydymo ir praėjo savaime – nukentėjusioji ligoninėje gulėjo ne dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Dėl nukentėjusiosios patiriamo streso bylą nagrinėjant teisme, pastebėtina, kad nukentėjusioji dalyvavo tik viename teismo posėdyje – ir šiame teismo posėdyje jai buvo sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą. Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl paminėtų motyvų nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civilinei ieškovei M. T. priteistina iš kaltinamojo E. S. 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaltinamojo gynėjas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad kaltinamasis advokato ir advokato padėjėjo, t. y. savo gynėjų, paslaugoms šioje baudžiamojoje byloje apmokėti turėjo 2700 Eur išlaidų. Kaltinamąjį E. S. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jo turėtos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų neatlygintinos.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. (12.33Mr)PT-7832 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų (3 t., b. l. 134–137). Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 91,83 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma išieškoti iš kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad teismui paskyrus kaltinamajam E. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją visuose vėlesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo jo paties pasirinkti gynėjai, teismas sprendžia, kad nurodyta suma iš kaltinamojo neišieškotina.
Nukentėjusioji M. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo E. S. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateiktas 2020 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 907295, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui V. M. už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur (3 t., b. l. 23) ir 2021 m. vasario 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1093002, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui V. M. už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1000 Eur (3 t., b. l. 24). Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiosios išlaidos yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lūkesčius. Buvo rengiamas ir į bylą teikiamas civilinis ieškinys, teisiamajame posėdyje buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, advokatas pasakė baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. T. patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti 1500 Eur sumoje. Teismas šias išlaidas pripažįsta proporcingomis advokato atliktam darbui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 55–57) pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintina.
Nukentėjusiosios M. T. savanoriškai pateiktos šešios spalvotos nuotraukos, laikomos voke (2 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje kaip dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl kaltinamojo gynėjų pastabos apie tai, jog liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, nurodytina, jog nenustatyta, kad paminėtas liudytojas būtų sąmoningai davęs melagingus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, tuo tarpu pokalbių su įvairiais asmenimis detalių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo jis galėjo ir neprisiminti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojat kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei M. T. iš kaltinamojo E. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išieškoti iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiosios M. T. naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.
Neišieškoti iš kaltinamojo E. S. valstybės naudai 91,83 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikinti.
Nukentėjusiosios M. T. savanoriškai pateiktas šešias spalvotas nuotraukas, laikomas voke (2 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.