Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Nuspręsta paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei M. T. iš E. S. priteista 500 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiosios M. T. naudai nuspręsta išieškoti 1500 Eur patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš kaltinamojo E. S. valstybės naudai 91,83 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta neišieškoti.

Nuspręsta kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2020 m. kovo 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieš M. T., t. y. tyčia ranka sugriebdamas jai už kaklo ir vieną kartą ranka suduodamas jai per galvą, sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padarytos kraujosruvos kaklo priekyje dešinėje bei odos pažeidimo pakaušio kairėje viršutinėje dalyje nežymiai ją sužalojo. Jo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas E. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. S. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. S. kaltės.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. S. kaltę. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas liudytojas E. T..

10. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti J. G., D. S., L. S., P. D., E. T., D. G., kurie teigė, jog matė įvykį, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jų parodymai išsiskyrė – dalis liudytojų aiškiai palaikė nukentėjusiosios pusę ir davė jai palankius parodymus (nukentėjusiosios draugė D. S., P. D., E. T.), kita dalis palaikė E. S. pusę ir davė jam palankius parodymus (kaltinamojo sutuoktinė L. S., jo šeimos draugai D. G., J. G.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus pagrįstai laikė kaip nepatikimus, tiek dėl akivaizdaus vienos ar kitos pusės palaikymo, tiek ir dėl to, kad įvykio metu buvo sutemę ir viskas vyko neapšviestoje teritorijoje ir apklaustų liudytojų parodymais rėmėsi tiek kiek jie atitiko byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nukentėjusiosios duotiems parodymams.

11.1. Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo sužalotas kaklas ir pakaušis, patvirtina 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos D. S. mobilaus ryšio telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, apžiūra. Taip pat, 2020 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, jog nukentėjusioji M. T. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi“ ir šešias spalvotas nuotraukas, su jose užfiksuotais galvos ir kaklo sužalojimais. Apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinkama, jog pateiktas nuotraukas teismas vertino kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios sužalojimo faktą, kadangi baudžiamojo proceso metu nebuvo apžiūrėtas ir ištirtas mobiliojo ryšio telefonas, priklausantis liudytojos D. S. dukrai D., kuriuo neva buvo nufotografuoti nukentėjusiosios M. T. sužalojimai, taip pat nebuvo ištirtos nuotraukos, kurias tiek nukentėjusioji M. T., tiek liudytoja D. S. atsisiuntė įvykio vakarą, nenustatytas nuotraukų padarymo laikas. Pažymėtina, jog siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, raštu buvo kreiptasi į liudytoją D. S. dėl informacijos pateikimo, ar jos dukra D. turi mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo buvo padarytos nukentėjusiosios nuotraukos ir ar šios nuotraukos yra išlikusios dukters mobiliojo ryšio telefone (t. 5, b. l. 45), tačiau iš minėtos liudytojos buvo gautas atsakymas, kad jos dukra jau seniai neturi įrenginio, iš kurio buvo darytos nuotraukos. Taipogi nuotraukų dukra neišsaugojo (t. 5, b. l. 38). Nors baudžiamojo proceso metu nebuvo apžiūrėtas ir ištirtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo buvo nufotografuoti nukentėjusiosios M. T. sužalojimai, tokios galimybės nebuvo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia fakto, jog nuotraukos esančios liudytojos D. S. mobilaus ryšio telefono bei nuotraukų galerijoje, bei esančios nukentėjusiosios mobiliame telefone, buvo padarytos iš karto po įvykio, t. y. po nukentėjusiosios sužalojimo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog liudytojos D. S. mobilaus ryšio telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, data yra 2020 m. kovo 28 d. 21.55 val. 2020 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokole, užfiksuoti nukentėjusiosios M. T. mobilaus ryšio telefono „Xiaomi“ bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų metaduomenys, iš kurių ir galima spręsti apie jų padarymo datą bei laiką. Matyti, kad nuotrauka, kurioje užfiksuotas kaklo vaizdas iš priekio, padaryta 2020 m. kovo 29 d. 08.36 val., kitos nuotraukos atsiųstos 2020 m. kovo 28 d. 22.00 val. ir 22.02 val. „WhatsApp“ programėle, t. y. jos nukentėjusiajai buvo persiųstos tą patį įvykio vakarą. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad sužalojimai buvo užfiksuoti ne jos pačios, o D. S. dukters telefonu, nes juo daromų nuotraukų kokybė geresnė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad sužalojimai buvo užfiksuoti jai su D. S. po įvykio grįžus į D. S. namus, patvirtina nuotraukų darymo laikas. Liudytoja apklausta L. S., nurodė, jog merginos automobiliu išvyko jau po to, kai D. G. pasakė, kad paskambino policijai. Iš policijos informacinėje sistemoje „Polis“ užfiksuotų duomenų matyti, kad D. G. apie įvykį pranešė ir pareigūnus kvietė 2020 m. kovo 28 d. 20.47 val., D. S. gyvena (duomenys neskelbtini), nuotraukos darytos 21.55 val. – maždaug tokiu metu nukentėjusioji su D. S. ir turėjo būti grįžusios iš (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos.

11.3. Tenkinant nuteistojo gynėjos prašymą bei siekiant pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių E. T. parodymų ir pateikto vaizdo įrašų, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir liudytoju apklaustas E. T.. Minėtas liudytojas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, jog neprisimena su kuo jis bendravo 2020 m. kovo 28 d. po įvykio tą patį vakarą, kai E. S. buvo išvežtas. Įvykis vyko prieš du ar tris metus, todėl pradžioje ką prisiminė, tą papasakojo tyrėjams. Liudytojas prašė remtis jo parodymais duotais apklausiant jį pirmosios instancijos teisme. Prisimena, kad buvo kažkoks įvykis, kad buvo gimtadienyje pas draugą P. sodyboje, kad vyko kažkoks incidentas. Neatsimena ar buvo dviese, ar trise. Atvažiavo merginos pas P. pasveikinti su gimtadieniu ir įvyko konfliktas. Merginų, kurios atvažiavo nepažįsta, vardų nežino. Kiek atsimena dvi merginos atvažiavo baltu automobiliu. Tiksliai pasakyti negali tarp ko įvyko konfliktas. E. S. užsipuolė merginas, kad ne vietoje pastatė automobilį. Žino, kad užsipuolė, nes jos prašėsi pagalbos. Jie tuo metu buvo pirtyje. Nepamena ką jie darė, gal išbėgo iš pirties ir kažkaip bandė apginti. Pirtyje buvo jis (liudytojas), P., R. G. ir V. Merginos nėjo į pirtį, jos atvažiavo pasveikinti P. su gimtadieniu. Neprisimena, ar abi merginos atėjo į pirtį pagalbos. Kuri iš jų prašė pagalbos, neatsimena. Kaip ir buvo minėjęs prieš tai teisme, matė kaip E. buvo užsipuolęs vieną iš merginų, o jie bandė atskirti juos. Galbūt jie buvo susiėmę vienas su kitu, konkrečių veiksmų neatsimena. Situacija buvo kebli, nes buvo tamsu, buvo kažkokie rėkimai, spiegimai. Jis pats buvo blaivus. Iš E. pusės buvo draugai, tamsių plaukų moteris lygtai buvo, jie buvo neblaivūs. Kiek atsimena ir kiek žino, viena iš merginų turėjo to konflikto metu traumą dėl smaugimo ar dėl kažko. Kiek atsimena, tos merginos išvažiavo, jos nesulaukė policijos. Kažkuri iš merginų nesiskundė galvos skausmu. 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu neigė po įvykio bendravęs su liudytojomis D. G. ir L. S., tačiau minėto posėdžio metu prisiminė, jog kitą dieną po įvykio kalbėjo su J. G. sutuoktine D. G., taip pat buvo ir jo draugas. Jie ėjo sekančią dieną. Gali būti, kad po E. S. išvežimo buvo pas juos kieme. 2020 m. kovo 28 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojoms D. G. ir L. S. neminėjo, kad dirba pareigūnu saugume. Jis ten nedirbo, tik paminėjo įmonę, kurioje dirbo. Nežino, kodėl nurodė liudytojoms, kad jis saugume dirba ir kad jis pareigūnas, to nepamena. Nepasakys, kodėl sakė liudytojoms D. G. ir L. S., kad „jeigu jūsų vyras rašys pareiškimą, mes lygiai taip pat parašysime pareiškimą, ta prasme dėl vaikų teisų ar dar kažką“, neatsimena kodėl taip sakė. Taip pat negali pasakyti dėl kokių priežasčių šias aplinkybes nutylėjo duodamas parodymus 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu. Negali sukonkretinti įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų, kuomet jis atbėgo iš pirties. Negali pasakyti, kokiu pagrindu liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad jis matė, kaip buvo trenkta E. S. ir, kad jis griuvo veidu tiesiai į asfaltą, nes neatsimena. Teismo posėdžio metu neigė matęs ant šono nugriuvusį E. S., neigė matęs, kad jam buvo suduota, neigė matęs jo sužalojimus, nes galbūt neatsiminė. Neatsimena ar jis liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad „mes išgėrę, jūs išgėrę“. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo draugai nevartojo alkoholio, nes galbūt tuo momentu buvo atsiminęs, kad negėrė, gal nebuvo spėję išgerti, nes jie ką tik buvo atvažiavę į pirtį. Nematė, kokie sužalojimai buvo padaryti įvykio dalyviams 2020 m. kovo 28 d. įvykio metu. Jis nebendravo su merginomis. Kokiu pagrindu liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad matė, kad viena iš jų merginų išvažiavo praskelta galva, nepamena. Jie žinojo, kad tos merginos buvo nukentėjusiosios ir matė ar lygtai siuntė P. nuotrauką su praskelta galva kai jos išvažiavo. Kiek atsimena, moterys su mažu vaiku buvo atėję, jie buvo visi neblaivūs, taip tėvai negali elgtis. Nežino kodėl nenurodė, kad jie parašys pareiškimą, kad merginą sumušė, o kalbėjo apie vaikų teises. Iš pradžių galvojo, kad nieko rimto tai merginai, kad tik kažkoks nubrozdinimas, tačiau kaip po to paaiškėjo, ji turėjo problemų su sveikata. Nuotraukos buvo atsiųstos P. į mobilų telefoną po įvykio, po merginų išvažiavimo. Merginos išvažiavo, nes buvo išsigandusios. Nuotrauka buvo atsiųsta tą patį vakarą. Neužfiksavo, ar P. D. buvo anksčiau išėjęs pas merginas, nei jis. Negali paaiškinti kodėl 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu neigė matęs, kad kas nors stumdytųsi, muštųsi. Galbūt teisme klausė ar apskritai jis matė, kad kas nors stumdytųsi, muštųsi. Gali būti, kad tą patį vakarą liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad jo draugą pastūmė, tačiau neatsimena, kokį draugą pastūmė. Tas draugas negalėjo būti R. K., kadangi nepažįsta tokio. Muštynių nebuvo. Neatsimena apie kokį asmenį kalbėjo, kur vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas jo teiginys „D., jis nustūmė jį į krūmus. Vieną nustūmė, paskui E. nustūmė“. Nepamena ar išsigalvojo faktus, kalbėdamas su tomis moterimis. Nepasakys, kokiam jo draugui buvo liepta patraukti automobilį iš nuteistojo E. S. sklypo, nes neatsimena. Neatsimena, koks draugas jam pasakojo šitas aplinkybes. Įvykio vietoje nebuvo tokio jo draugo, kuris nebuvo liudytojo P. D. pirtyje ir kurį matė nuteistasis E. S. bei liudytojai J. G., D. G., L. S.. Jie keturiese buvo pirtyje, visus juo išvardijo. Neįvardins kas skriaudė tas merginas, tamsu buvo, nematė kaip skriaudė. Kolegijos pirmininkui perskaičius liudytojo E. T. duotus parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 63), liudytojas parodė, kad šiandien nesako, kad nematė kaip skriaudė, o sako, kad neatsimena. Jis negali įvardinti, ar paėmęs smaugė, ar už galvos buvo paėmęs, tamsoje galbūt atrodė, kad paėmęs už kaklo smaugė arba kažką darė. Nepamena ar kuri nors iš merginų skundėsi ar sakė, kad buvo sužalota todėl, kad jos išvažiavo po to įvykio išsigandusios (t. 5, b. l. 47 – 52).

11.4. Nagrinėjamu atveju vertinant liudytojo E. T. duotus parodymus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ir lyginant juos su vaizdo ir garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, jo parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs ir nuoširdūs. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kodėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė priešingas aplinkybes nei užfiksuota vėliau į bylą pateiktame vaizdo įraše, teigė, jog po įvykio praėjo daug laiko, todėl tiesiog neatsimena. Nors liudytojo E. T. parodymų duotų abiejų instancijų teisme negalima vertinti kaip nuoseklių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia pateikto vaizdo ir garso įrašo objektyvumo. Pagrindo abejoti vaizdo ir garso įraše užfiksuotais duomenimis neduoda ir tai, jog, kaip matyti, vaizdo įrašas buvo padarytas netrukus po įvykusio konflikto, išvykus policijai ir E. S. į ligoninę (laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val.), todėl neįtikima, jog liudytojas E. T. vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, apie merginos sužalojimą, per tokį trumpą laiką, galėjo išsigalvoti ar sukurti planą nepagrįstai apkalbėti E. S.. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, E. T. nurodė, jog žinojo, apie merginos sužalojimą, nes P. D., po merginų išvažiavimo, telefonu buvo atsiųsta nuotrauka su praskelta galva. Tai, kad tokia nuotrauka buvo atsiųsta patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas P. D.. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojoms D. G. ir L. S. iš karto po įvykio nurodytos aplinkybės apie merginos sužalojimą, kaip matyti iš byloje esančių objektyvių duomenų (nukentėjusiosios pareiškimo policijai, nuotraukų, kuriose užfiksuoti sužalojimai, specialistų išvadų, medicininių dokumentų išrašų ir kt.) vėliau pasitvirtino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo motyvas dėl vaizdo ir garso įrašo objektyvumo taip pat yra nepagrįstas dėl to, kad E. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog iš karto po įvykio nekalbėjo su liudytojomis D. G. ir L. S., kad nematė nuteistojo nukritusio, kad neminėjo, kad dirba saugume, kad nesakė, jog rašys pareiškimą vaikų teisėms, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra reikšmingos aiškinantis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto ir jai nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, taip pat neturi jokios įtakos sprendžiant E. S. kaltės klausimą. Apibendrinant darytina išvada, kad aptartame vaizdo ir garso įraše yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys tai, kad įvykio vietoje buvę asmenys kalba apie tai, kad konflikto metu buvo sužalota nukentėjusioji M. T..

11.5. Tai, kad nukentėjusiajai M. T. įvykio dieną buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 958/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 8 d., tyrimas baigtas 2020 m. balandžio 9 d.) (t. 1, b. l. 76). Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. T. nustatyta: odos pažeidimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė į esminius prieštaravimus, esančius specialisto išvadoje Nr. G958/2020(02), neatsižvelgė į visiškai neįprastą nukentėjusiosios M. T. apžiūrų kiekį ir laiką, rėmėsi neobjektyviu ir prieštaringu įrodymu, tačiau su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad pirmos apžiūros metu (2020 m. balandžio 8 d.) buvo apžiūrėta nukentėjusiosios galva ir buvo apžiūrėtos viršutinės galūnės nuo peties sąnario iki pirštų galiukų, t. y. ranka. Sužalojimų tose vietose, kur apžiūrėjo, nepastebėjo. Plaukuotoje galvos dalyje pirmosios apžiūros metu sužalojimo nerado, o kakle buvo matyti pakitimas, panašus į kraujosruvą, tačiau jis nebuvo tikras, ar pakitimas trauminės kilmės. Antros apžiūros metu (2020 m. balandžio 9 d.) tas pats pakitimas kakle buvo matyti aiškiau. Antros apžiūros metu galėjo identifikuoti kaklo pažeidimą – matėsi, kad tai sužalojimas. Specialisto teigimu, kaklo kraujosruvos ant M. T. galėjo atsirasti tiek kovo 28 d., tiek ir po šios datos, taip pat ir po pirmos apžiūros. Sužalojimas plaukuotoje galvos dalyje galėjo būti padarytas trenkiant kumščiu, taip pat ir bet kokiu kitu buku daiktu. Tai, kad specialistas Gregoire Abi Chaker pirmą kartą galėjo blogai apžiūrėti nukentėjusiąją, dėl ko jis iš pradžių nieko nematė, o po to tik pamatė sužalojimus, kadangi jei kraujosruva sena, reikia labai gerai įsižiūrėti, kad ją pamatyti, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas P. P., kuris gynybos iniciatyva į bylą yra pateikęs Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0098/21. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tos aplinkybės, kad specialistas Gregoire Abi Chaker pirmos apžiūros metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų tose vietose, kur apžiūrėjo, nepastebėjo, nepaneigia nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų fakto kitos dienos apžiūros metu ir nereiškia, jog specialisto išvada negali būti laikoma patikimu įrodymu byloje. Kaip jau minėta, specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, jog apžiūrint nukentėjusiąją pirmą kartą, sužalojimų tiesiog nepastebėjo, todėl šiuo atveju tikėtina specialisto pateikta galutine išvada, kuria M. T. nustatyti odos pažeidimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje ir kraujosruva kaklo priekyje dešinėje. Be to, tai, kad būtent antros apžiūros metu nukentėjusiajai buvo nustatyti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai patvirtina ir į baudžiamąją bylą pateiktas specialisto Gregoire Abi Chaker kompaktinis diskas su nukentėjusiosios M. T. sužalojimų nuotraukomis, padarytomis 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. apžiūrų metu (t. 2, b. l. 103–106). Pirmosios instancijos teismas tiek specialisto Gregoire Abi Chaker paaiškinimus, tiek ir jo pasirašytą išvadą bei jos patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad M. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. kovo 28 d. tai reiškia, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti laikotarpiu tarp pirmos ir antros eksperto apžiūrų, tai yra po 2020 m. balandžio 8 d. atliktos apžiūros (1 t., b. l. 76). Darytina išvada, kad ekspertas per apsirikimą nekonstatavo visų sužalojimų, kurie jau buvo pirmosios apžiūros metu. (1 t., b. l. 76).

11.6. Aplinkybes, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo pažeista oda patvirtina ir 2020 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime (t. 1, b. l. 142–143) užfiksuoti duomenys, kad medicinos įstaigoje M. T. buvo suleisti vaistai nuo stabligės. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas Gregoire Abi Chaker taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai buvo taikomas gydymas „Imovax“, o tai yra vaistai nuo stabligės. Specialisto teigimu, „Imovax“ suleidimas rodo, kad buvo nustatytas odos pažeidimas kūne. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog specialistas P. P. duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, kad nukentėjusiosios odos pažeidimas pakaušyje gali būti siejamas su 2020 m. kovo 28 d. įvykiu.

11.7. Tai, kad aptariamo įvykio dieną būtent E. S. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, patvirtina ir byloje esantis 2020 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji M. T. iš ryškių veido bruožų bei kūno sudėjimo atpažino įtariamąjį E. S. kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 28 d. prieš ją smurtavo (t 2., b. l. 48–54). Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. atpažinimas buvo įvykdytas grubiai pažeidžiant BPK 192 straipsnio 1 dalį, nes atpažinimas buvo vykdomas su kitais asmenimis, pagal išorę visiškai nepanašiais į nuteistąjį, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. S. parodymo atpažinti protokolas surašytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atpažintinas asmuo nukentėjusiajai buvo parodytas atpažinti tarp ne mažiau kaip trijų tos pačios lyties ir maždaug tokio pačio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) (E. S.) asmenų, pagal išorę kuo panašesnių į atpažintiną asmenį, kurį nukentėjusioji atpažino pagal ryškius veido bruožus bei kūno sudėjimą. Parodomų atpažinti asmenų požymiai buvo aprašyti parodymo atpažinti protokole, o parodomų atpažinti asmenų grupė nufotografuota. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad asmens parodymo atpažinti nukentėjusiajai M. T. metu iš parodomų atpažinti asmenų nei vienas iš išorės buvo nepanašus į nuteistąjį. BK 192 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad parodomi atpažinti tos pačios lyties asmenys pagal išorę būtų kuo panašesni į atpažintiną asmenį, t. y. neturėtų ryškesnių išvaizdos skirtumų. Nukentėjusiajai buvo parodyti atpažinti trys vyriškos lyties, panašaus amžiaus ir kūno sudėjimo asmenys ir nors jie iš veido bruožų ir nebuvo panašūs, tačiau ryškesnių ar išskirtinių išvaizdos skirtumų neturėjo. Taigi, minėtas tyrimo veiksmas buvo tinkamai užfiksuotas ir įformintas, todėl atitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavęs asmuo buvo būtent E. S.. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistojo atpažinimas buvo įvykdytas grubiai pažeidžiant BPK 192 straipsnio 1 dalį.

11.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji M. T. su praskelta galva iš karto po įvykio nevyko į ligoninę ir net tris dienas nesikreipė į medikus, kas apelianto teigimu, kelia papildomų abejonių dėl sužalojimų padarymo 2020 m. kovo 28 d. įvykio metu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji argumentuotai paaiškino, jog į medikus ji iškarto po įvykio nesikreipė dėl karantino ir „Covid 19“ viruso grėsmės – ji serga išsėtine skleroze ir vartoja vaistus silpninančius imuninę sistemą, todėl bet koks virusas jai gali būti pražūtingas. Tikėjosi, kad sužalojimai rimtesnės įtakos jos sveikatai neturės. Po kelių dienų jos savijauta pablogėjo, ją pradėjo pykinti, svaigo galva, užtirpo dešinė veido pusė, nuolat skaudėjo galvą ir kaklą. Todėl išsigando ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo pristatyta į LSMUL, kur jai buvo nustatytas lengvas galvos sutrenkimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma logiškai paaiškina nukentėjusiosios delsimą kreiptis į medikus ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. S. atžvilgiu. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji į medikus ir į policiją kreipėsi po įvykio praėjus trims dienoms, nesudaro pagrindo jos parodymais netikėti bei vertinti, kad ji siekia apeliantą apkaltinti išgalvotais dalykais.

11.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog viso proceso metu, tiek apeliantas, tiek ir liudytojai D. G., J. G., L. S. kategoriškai tvirtino, kad su nukentėjusiąja ir liudytoja D. S. automobiliu buvo atvykęs ir trečias asmuo, t. y. liudytojas R. K. dėl kurio aktyvių veiksmų ir kilo konfliktas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nebuvo nustatyta, kad įvykio metu konflikte dalyvavo ir liudytojas R. K.. Apklaustas pirmosios teisme R. K. kategoriškai neigė dalyvavęs konflikte bei parodė, kad jo įmonei tuo metu priklausiusį automobilį „Lexus“ vairavo jo buvusi sutuoktinė. Automobilis buvo D. S. žinioje. Jis su Daiva išsiskyrė 2019 m. rudenį. Tuo metu kai vyko konfliktas, nebuvo Kaune, jis buvo Vilniuje su savo drauge ir vaiku. Tyrėjai buvo pateikęs nuotrauką iš Vilniaus tuo metu, vėliau atrado ir susirašinėjimą su kolega, buvo siųstos vaiko nuotraukos. Tuo metu su D. S. siejo tik darbiniai ir vaiko priežiūros klausimai. Jis tuo metu gyveno su drauge ir į Kauną jam nebuvo jokio reikalo važiuoti (t. 4, b. l. 15 – 16). Tai, kad jos tik dviese su drauge D. S. įvykio vakarą buvo atvykę į sodų bendriją, kategoriškai teigė ir nukentėjusioji M. T.. Trečio asmens, atvykusio kartu su merginom, apart nuteistojo pusę palaikančių liudytojų D. G., J. G., L. S., nenurodė nei vienas iš kitų apklaustų įvykį mačiusių liudytojų, tokių aplinkybių, kaip jau minėta, nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Tai, kad pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nebuvo nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu kartu su nukentėjusiąja ir liudytoja D. S. buvo dar vienas asmuo, kaip teigia apeliantas, nagrinėjamu, sprendžiant E. S. kaltės klausimą, esminės reikšmės neturi.

11.10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, tačiau šie įrodymai iš esmės yra prieštaringi, o prieštaravimai baudžiamojo proceso metu nebuvo pašalinti. Įvykio metu nukentėjusioji M. T. nei vienam liudytojui nepasakė nei apie prakirstą galvą, nei apie jaučiamą skausmą, tokių aplinkybių nenurodė ir nei vienas liudytojas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir kitus rašytinius bylos duomenis bei jų patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, specialistų išvados ir paaiškinimai, daiktų apžiūros protokolai, kuriais įforminta nukentėjusiosios ir D. S. mobiliųjų telefonų su fotonuotraukomis apžiūra, vaizdo ir garso įrašai daryti 2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val. ir jų stenogramos bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad E. S. smurtas prieš nukentėjusiąją, tyčia ranka sugriebiant jai už kaklo ir vieną kartą ranka suduodant jai per galvą buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (M. T. sukeltu fiziniu skausmu ir padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas sąmoningai – taip E. S. demonstruojant savo nepasitenkinimą nukentėjusiosios elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako E. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

12. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

13. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad E. S. nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (t. 2, b. l. 68), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 69–73), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 65), kaltinamojo teigimu dirbantis savarankiškai dažytoju, kad padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, o ne tendencinga ankstesnio neteisėto kaltinamojo elgesio pasekmė. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad bus teisinga E. S. paskirti laisvės apribojimo rūšies bausmę be intensyvios priežiūros (nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojo BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyvią priežiūrą), kurios dydį nustatė artimą minimaliam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam dydžiui, taip pat pagal įstatymo reikalavimus parinko su laisvės atėmimo bausme paskirtus teismo įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas byloje civilinis ieškinys taip pat išspręstas teisingai. Nukentėjusioji M. T. pareiškė reikalavimą priteisti iš E. S. 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 17-25, 53-54). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (priteisiamos neturtinės žalos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dydis analogiškose bylose sudaro nuo 300 Eur iki 1200 Eur), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas iš E. S. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

15. Byloje buvo gautas nuteistojo E. S. prašymas priteisti jo naudai, pagal pateikiamus rašytinius įrodymus, patirtas procesines išlaidas už gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese atstovaujant jį ir rengiant apeliacinį skundą. Šiuo atveju atmetus nuteistojo E. S. apeliacinį skundą, jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.