Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui A. V., ieškovų atstovui advokatui Eduardui Antonenkai, atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ atstovėms direktorei V. M., advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys K. A. P., R. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, jog 2014-01-22 šalys pasirašė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo pagal ieškovų (užsakovo) pateiktą projektą atlikti tik tuos darbus, kurie numatyti atsakovės parengtoje sąmatoje, už 121 973,12 Lt sumą, t. y. gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, kitų šio namo statybos darbų šalys atlikti nesulygo. Nurodė, jog iš rangos sutarties, ieškovų pateiktų teismui kitų rangovų rangos sutarčių ir ieškovų paaiškinimų apie tai, kad dalį namo statybos darbų jie atliko savo jėgomis, matyti, kad ieškovai nusprendė statyti ir statė savo gyvenamąjį namą mišriu statybos būdu (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai pageidavo sumažinti namo aukštį, nepagrįstas. Nurodė, jog statybų metu ieškovas, atvykęs apžiūrėti statomo objekto, išreiškė pageidavimą, kad būtų statomas žemesnio aukščio statinys. Atsakovė sutiko su tokiu ieškovo pageidavimu ir perskaičiavo atliktinų darbų kainą, ją sumažindama. Šalių susitarimu atsakovė sutiko ir įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, nurodytus 2014-06-23 atliktų darbų akte Nr. 01, už mažesnę 76 171,58 Lt kainą. Nurodė, jog atsakovei sulygtų darbų masto sumažinimas nebuvo naudingas, tačiau, norėdama palaikyti gerus santykius su klientu, ji vykdė užsakovų pageidavimus. Nurodė, jog baigus pakoreguotoje sąmatoje numatytus darbus, šalys pasirašė 2014-06-23 atliktų darbų aktą dėl sumažinto darbų masto, ieškovai priimdami darbus jokių pretenzijų apeliantei nereiškė. Sumažintas statinio aukštis, nesant šalių susitarimo dėl projekto korektūros, būtų akivaizdus statybos darbų trūkumas (bet ne defektas), todėl nepastebėti neva per žemo statinio tiek jo statybos metu, tiek priimdami pastatytą statinį ieškovai negalėjo. Ieškovams neigiant aplinkybę dėl statinio sumažinimo susitarimo, turėjo kilti klausimas, kodėl apeliantė atliko sulygtus darbus už daug mažesnę nei sutartinė kainą. Priimdami darbus ir nepareikšdami dėl jų kiekio bei kokybės pretenzijų, po to sumokėdami visą 76 171,58 Lt sumą už atliktus darbus, ieškovai savo veiksmais patvirtino, kad projekto pakeitimai su jais buvo suderinti. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog statybos rangos sutarties kainos šalys nesumažino, nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog ieškovai sumokėjo atsakovei daugiau nei darbų priėmimo akte nurodyti 76 171,58 Lt. Taigi darytina išvada, kad ieškovai su apeliante iki galo neatsiskaitė, nes rangos sutarties darbų kaina buvo 121 973,12 Lt, o ieškovai sumokėjo tik 76 171,58 Lt, tačiau dėl kainų skirtumo pirmosios instancijos teismas nenusprendė. Apeliantė nurodė, kad nepagrįstas ir nelogiškas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad statybos darbų priėmimo–perdavimo akte atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kaina nurodyta mažesnė (76 171,58 Lt) nei rangos sutarties kaina (121 973,12 Lt) dėl to, jog atsakovė akte nurodė mažesnį, nei realiai sunaudojo, medienos kiekį. Apeliantei būtų nuostolinga panaudoti savo statybines medžiagas ieškovų namo statybai ir šių medžiagų darbų priėmimo akte nenurodyti, be to, akte nurodytų medžiagų kiekiai atitinka apeliantės statybinių medžiagų sandėlio medžiagų nurašymo kiekius (duomenys pateikti byloje). Todėl akivaizdu, kad darbų priėmimo akte nurodytas panaudotų medžiagų kiekis nėra sumažintas ir atitinka realybę, kas įrodo, jog sunaudojus mažiau, nei statybos rangos sutartyje numatyta, medžiagų ir todėl atlikus mažiau darbų, statybos kaina sumažėjo, ką šalys patvirtino pasirašydamos statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą.Nurodė, jog, be sumažintos statybos kainos, šią aplinkybę įrodė liudytojų V. M., R. G., K. Z. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Be to, namo kaminas buvo ieškovų savarankiškai ūkio būdu pastatytas taip pat žemesnio nei projektinis aukščio, priderintas prie žemesnio statinio aukščio, tai taip pat įrodo, jog ieškovams buvo žinoma apie žemesnį nei projekte numatytą namą.Nurodė, jog ieškovas turėjo visas galimybes ir priemones patikrinti namo aukštį bei išmatuoti sienas, ką ir atliko, o tai patvirtina su rąstinio konstruktyvo montavimu lygiagrečiai atlikti kamino montavimo darbai, kurių neįmanoma atlikti neišmatavus bendro konstruktyvo aukščio ir medinių perdangų aukščio. Pažymėjo, jog statybvietėje visą laiką buvo teleskopinis krautuvas su bokšteliu, kuris suteikė ieškovui ir priežiūrą vykdantiems specialistams galimybę priimti konstruktyvą ir pamatuoti aukštį. Be to, ieškovas buvo išsikvietęs Rąstinių namų asociacijos pirmininką, kuris patvirtino, jog namas pastatytas kokybiškai.Pažymėjo, jog CK 6.689 straipsnio 3 dalis įpareigoja rangovą vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Ieškovų prašymas sumažinti statomo statinio aukštį iš esmės buvo dalies rangos sutartimi sulygtų darbų atsisakymas, sumažinantis tų darbų mastą ir kainą, todėl statybos rangos sutarčiai bei norminiams aktams neprieštaravo ir galėjo būti vykdomas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad statinio aukščio vizualiai nėra galimybės įvertinti, šį statybos darbų trūkumą nepagrįstai laikė paslėptais darbais arba neakivaizdžiu trūkumu.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo iš esmės ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp šalių, todėl priskyrė apeliantei pareigas, kurios pagal galiojančių normatyvinių aktų reikalavimus apeliantei nepriklausė. Nurodė, jog Statybos įstatyme įtvirtinta, kad statinio statybos valdymas yra toks statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu (Statybos įstatymo 2 straipsnis 14 punktas, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp užsakovo (ieškovų) ir statinio rąstinės dalies konstrukcijos rangovo (atsakovo) arba kitų asmenų statybos valdymo pavedimo sutarties nebuvo, todėl būtent ieškovas yra statinio valdytojas ir gen. rangovas, kuris statybas vykdo mišriu statybos būdu, dalis darbų atliekama rangos, dalis – ūkio būdu (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 2 punktas, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01, ir techninio projekto skirsnio „Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams“ 6 psl.). Todėl riziką dėl tinkamo darbų organizavimo šios bylos atveju yra prisiėmęs statytojas (ieškovai). Šiuo atveju būtent ieškovai (gen. rangovas) turi teisės aktų nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek ir rangovo pareigas ir teises (Statybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). Apeliantė pažymėjo, jog viena iš statytojo perimamų rangovo pareigų – paskirti ar pasamdyti statybos vadovą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 8 dalis, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIII skyriaus 54.2. punktas), o vykdydamas statytojo tiesiogines pareigas, jis taip pat privalo organizuoti statybos techninę priežiūrą, tai yra pasamdyti statybos techninį prižiūrėtoją (Statybos įstatymo 16 straipsnio l dalis, 30 straipsnio l dalis, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). Apeliantė nurodė, jog ieškovas kaip statinio valdytojas ir gen. rangovas privalėjo pasamdyti statybos vadovą, o kaip statytojas – techninį prižiūrėtoją, todėl riziką dėl tinkamo darbų organizavimo šiuo atveju prisiėmė ieškovas (gen. rangovas). Atsakovės įmonės direktorė V. M., vykdydama savo pareigas, pildė statybos darbų žurnalą, kurį pasirašinėjo kaip įmonės direktorė, bet ne kaip statybos darbų vadovė (techninio projekto skirsnio „Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams“ 6 psl.), o žurnale atliktus darbus turėjo patikrinti ir dėl jų tinkamumo pasirašyti ieškovų samdyti specialistai. Ieškovas kaip gen. rangovas tinkamai neatliko savo pareigos, nes techninė priežiūra nebuvo vykdoma (techninis prižiūrėtojas buvo, tik, ieškovų teigimu, jis neatliko savo pareigų). Apeliantė nurodė, jog tokie ieškovų veiksmai rodo, jog jie veikė neapdairiai ir nerūpestingai (galbūt nesąžiningai), todėl turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo darbų organizavimo. Nurodė, jog atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą atsakomybę už statinio aukščio neatitiktį projekte nurodytam aukščiui priskyrė apeliantei.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi statybos ekspertizės išvadomis spręsdamas šalių ginčą, nes ekspertė tyrė visiškai ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp šalių pagal 2014-01-22 rangos sutartį. Nurodė, jog apklausos byloje metu ekspertė negalėjo atsakyti į klausimą, kokius statybos rangos darbus šalys sulygo atlikti pagal minėtą rangos sutartį, todėl ekspertizė atlikta ne tik neprofesionaliai, bet netgi akivaizdžiai šališkai, nurodė apeliantei pareigas, kurios jai pagal esamą rangos sutartį nepriklausė. Apeliantė pažymėjo, jog teismo posėdyje sužinojusi apie tai, kad statyba buvo vykdoma mišriu statybos būdu, ekspertė pasakė, kad ši aplinkybė keičia visą reikalo esmę, ir pripažino, kad tuomet pareiga rūpintis statybos vadovu, taip pat ir kitos statytojo ir rangovo pareigos priklauso ieškovams, todėl po tokių ekspertės paaiškinimų atsakovei neliko pagrindo prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nes ekspertė patvirtino atsakovės pozicijos byloje teisingumą.Apeliantė nurodė, jog ekspertė apeliantę laikydama statybų gen. rangove taikė maksimalius darbų įkainius, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi nurodydamas, jog apeliantė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovams nustačius statinio neatitikimus pagal techninį projektą, ieškovai turėjo vadovautis STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas“ ir STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 31 punktu – sustabdžius statinių statybą atliekami tik jų konservavimo darbai, vadovaujantis Statinio konservavimo tvarkos aprašo (Reglamento 5 priedas) nustatyta tvarka ir atvejais. Tačiau ieškovai netaisė trūkumų, bet toliau įrenginėjo gyvenamąjį namą ir nepagrįstai didino darbų taisymo išlaidas. Apeliantė nurodė, jog nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad visi darbai buvo daromi apeliantei atsisakius padengti nuostolius, tačiau pagal ieškovo pateiktas rangos sutartis (stogo, langų) ir geodezinės kontrolinės nuotraukos datą – 2014-08-20 ir 2014-10-14 reikalavimą dėl rangos darbų defektų šalinimo matyti, kad bendrieji statybos darbai (t. y. stogo įrengimas, langų, durų įdėjimas ir t. t.) buvo toliau vykdomi, kas nepagrįstai didino darbų taisymo išlaidas. Todėl statybos trūkumų šalinimui galima priskirti tik statinio statybos išlaidas, kurios pagal ekspertizės sąmatą sudaro 10 553,15 Eur.Apeliantė nurodė, jog siūlė ieškovams padidinti ieškovų statinio aukštį, jei ieškovai sumokės visą rangos sutartyje numatytą kainą, t. y. statinio aukščio padidinimą įvertino 13 265,04 Eur (45 801,54 Lt) suma (skirtumas tarp 12 1973,12 Lt rangos sutarties sumos ir ieškovų sumokėtos 76 171,58 Lt sumos), tačiau ieškovai su šiuo pasiūlymu nesutiko, kas įrodo, jog ieškovų tikslas akivaizdžiai kitas – gauti iš apeliantės pinigų, kad galėtų tęsti namo statybą ir įrengimą, nekeičiant namo aukščio.Apeliantė nurodė, jog nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovai negalėjo nuspėti statinio aukščio sumažinimo, nes tiek pirminėje sąmatoje, tiek vėlesniuose dokumentuose nurodytas toks pat statybai sunaudotos medienos kiekis – 360 kv. m. Nurodė, jog iš byloje pateiktų apeliantės apskaitos dokumentų matyti, kad ieškovas (gen. rangovas) užsisakė pagal sąmatą iš viso 402,41 kv. m, iš kurių vien tik sienų statybai sunaudota 360,11 kv. m už 86 426,40 Lt.Apeliantė nurodė, jog nenusižengė nė vienam esminiam atsparumo ir pastovumo reikalavimui pagal STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinių reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, todėl akivaizdu, jog ieškovų pastatas naudoti tinkamas.Apeliantė nurodė, jog ieškovų argumentai, kad jie mokėjo apeliantei papildomus pinigus grynaisiais, yra nepagrįsti, nes ieškovas būdamas teisininku ir mokėdamas grynuosius pinigus būtų pasirūpinęs bent jau skolos lapelio gavimu.Apeliantė nurodė, jog ieškinio reikalavimas nutraukti rangos sutartį negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad šalių sudalyta rangos sutartis šiuo metu yra pasibaigusi jos visišku ir abipusiu įvykdymu – darbų priėmimo akto pasirašymu ir visišku apmokėjimu, todėl nutraukti pasibaigusią sutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CK 1.79 straipsnis.). Be to, teismų praktikoje įrodinėjami statybos darbų trūkumai nepripažįstami žala, todėl ir dėl šios aplinkybės ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėto būti tenkinamas.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinių pažeidimų, nes: pirmosios instancijos teismas savarankiškai pakeitė ieškinio dalyką ir priteisė ieškovams trūkumų šalinimo išlaidas; nenusprendė dėl didelės trūkumų šalinimo sumos, kaip buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašė atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, jog apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismą, nes sprendime nėra teismo išvados, jog ieškovai su apeliante iki galo neatsiskaitė, taip pat nėra teismo aiškinimo ar teiginio, kad nėra jokių įrodymų, jog ieškovai sumokėjo apeliantei daugiau nei darbų priėmimo akte nurodyti 76 171,58 Lt. Priešingai, teismas, pasisakydamas dėl darbų kainos, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovai per sutarties vykdymo laikotarpį būtų reiškę pretenzijas dėl darbų kainos, prašę ją keisti ir šalys ją pakeitė. Duomenų, jog šalių sutarti ir atlikti darbai gali būti įkainojami kitokia suma, apeliantė į bylą nepateikė. Pažymėjo, jog įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalys neturėjo ketinimo keisti rangos sutarties kainą ir rangos sutarties darbų kaina liko nepakeista. Ieškovai nurodė, jog apeliantės pateikti statybinių medžiagų sandėlio medžiagų nurašymo aktai neįrodė tariamo ieškovų medienos pateikimo apeliantei fakto. Pažymėjo, kad tik daugiau nei po vienerių bylos nagrinėjimo metų apeliantė nurodė, jog dalis darbų tariamai buvo padaryta iš paties ieškovo atvežtos medienos (nurašymo dokumentus pateikė beveik po dvejų metų), be to, apeliantė nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis to, kad ieškovai būtų vežę apeliantei medieną (apeliantė net negalėjo nurodyti, kada ir kokį kiekį tariamai pristatė ieškovai), taip pat byloje nėra rangovo privalomų užsakovui pateikti medžiagų sunaudojimo ataskaitos ir kvito su tiksliais medžiagų pavadinimais, aprašymais ir įkainojimais (CK 6.648 straipsnis).Ieškovai nurodė, jog nepagrįstai apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visą atsakomybę paskirstė tik apeliantei, kai byloje nustatyta mišri šalių kaltė ir proporcingai paskirstyta kaltė. Net jei apeliantė save ir laiko subrangove, tai jos neatleidžia nuo pareigos darbus atlikti laikantis projektinių sprendinių.Ieškovai nurodė, jog, priešingai, nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendime plačiai pasisakė techninės priežiūros klausimu, konstatavo, kad ieškovai tinkamai neorganizavo techninės priežiūros ir ji nebuvo vykdoma, todėl ieškovai turi prisiimti dalį rizikos už netinkamai atliktus darbus, ir remdamasis kasacinio teismo praktika užsakovui (ieškovams) teismas sumažino priteistinus nuostolius.Ieškovai nurodė, jog apeliantė faktiniais duomenimis nepagrindė, kad kaminas būtų pastatytas nesilaikant projekto sprendinių.Ieškovai nurodė, jog apeliantė teismui nepagrįstai nurodė, kad 2014-01-20 el. laišku sutarties šalys susitarė 121 973,12 Lt sutarties darbų kainą mažinti iki 76 171,58 Lt. Minėtas laiškas patvirtina, kad atsakovė darbų kainą sumažino nuo 146 044,09 Lt iki 121 973,12 Lt. Be to, K. Z., kurio parodymais apeliantė neva remiasi įrodinėdama darbų kainos sumažinimo aplinkybes, teismo posėdyje nebuvo apklaustas, o liudytojas V. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis yra UAB „Rąstinukai Jums“ direktorės sutuoktinis. R. G. – UAB „Rąstinukai Jums“ darbuotojas.Ieškovai nurodė, jog nesutiktina su apeliantės argumentu, jog ji tik teisme sužinojo apie techninio prižiūrėtojo nebuvimą jos darbų vykdymo metu. Statybos žurnalas pildomas ir pasirašomas kiekvieną dieną baigus statybos darbus. Statybos metu statybos žurnalas buvo pas apeliantę, todėl nesuprantama, kaip galima nežinoti apie techninio prižiūrėtojo nebuvimą, jeigu nėra jo parašų statybos žurnale, kurį turėjo apeliantė. Techninio prižiūrėtojo nebuvimas nepanaikina apeliantės atsakomybės.Ieškovai nurodė, jog apeliantė klaidingai aiškina, jog atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Neužbaigtoje statyboje, nesant įrengtų perdangų, mažesnis aukšto statinio aukštingumas nebuvo akivaizdus, tai patvirtino tiek ekspertė, tiek statybų žurnale daręs įrašus pačios apeliantės darbų vykdytojas V. M..Ieškovai nesutinka su apeliantės argumentu, jog jiems turėjo kilti klausimas, kodėl atsakovė atliko sulygtus darbus už daug mažesnę nei sutartinę kainą. Ieškovai paaiškina, kad dalį kainos apeliantės pageidavimu mokėjo grynaisiais pinigais, o jų gavimą patvirtinantis dokumentas liko pas apeliantę.Ieškovai nurodė, jog nesutinka su apeliantės motyvu, jog šalys susitarė dėl darbų kiekio sumažinimo. Apeliantė kaip kompensaciją ieškovams siūlė pastatyti rąstinę pavėsinę, toks siūlymas netiesiogiai patvirtina, kad iki bylinėjimosi teisme apeliantė pripažino ieškovams atliktų darbų kokybės trūkumus, t. y. kad pastatė žemesnį, nei buvo susitarta, namą.Ieškovai nurodė, jog nepagrįstas apeliantės argumentas, jog netinkamas ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje ieškovai reiškė CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą – nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Vartojimo teisinių santykių bylose teismas turi teisę savarankiškai spręsti, kokį vartotojo teisių gynimo būdą taikyti teisingiausia konkrečioje nagrinėjamoje byloje.Ieškovai nurodė, jog nors apeliantė ir nurodė, kad statinys yra tinkamas naudoti, tačiau bylos dalykas buvo ne statinio tinkamumas naudoti, o apeliantės darbų atlikimas nukrypstant nuo statinio projekto bei objektui nustatytų kokybinių kriterijų, t. y. statinys pastatytas ne toks, dėl kurio buvo sutarta, ir ne toks, kokio tikėjosi ieškovai sudarydami sutartį su apeliante.Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. V., ieškovų atstovas advokatas E. Antonenko su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovės apeliacinį skundą palaikė, prašė jį patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti – priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. M. iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta:2014-01-22 ieškovai ir atsakovė sudarė rangos (darbų pirkimo) sutartį, pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo pagal ieškovų (užsakovo) pateiktą techninį projektą „Marios“ atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sąmatoje (1 priedas), užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 603,98 Eur) (rangos sutarties 2.1, 3.1 punktai). Sutartį pasirašė rangovo (atsakovė) direktorė V. M. ir užsakovas (ieškovas) A. V.. Rangos sutarties 2.3 punkte numatyta, jog statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo (ieškovų) paskirtas techninis prižiūrėtojas.Ieškovė 2013-09-13 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą. Statinio statybos vadovu paskirtas R. T., pasamdytas rangovo, statinio techninės priežiūros vadovu paskirtas Kastytis A. P..Prie sutarties pridėta sąmata (1 priedas), kurios suma 121 972,12 Lt su PVM. Rangos sutarties 1 priede (toliau – 1 priedas) numatyta: namo konstruktyvas – mašininis – 166,97 kub. m; rąstai sienoms 360,11 kv. m, 90,03 kub. m; medžiagos ir darbas ceche – 75 623,10 Lt; darbas vietoje – 10 803,30 Lt; sijoms (laikančioms konstrukciją) 147,56 m – 7,08 kub. m medienos, medžiagos ir darbas ceche – 69 88,85 Lt, darbas vietoje – 3 569,96 Lt; stogo sijos 63,96 m – 3,07 kub. m, medžiagos ir darbas ceche – 3 028,83 Lt, darbas vietoje – 1 547,19 Lt; angų išpjovimas pagal konkretų projektą – 36,5 kub. m, darbas – 439,83 Lt; metaliniai elementai langų angoms sutvirtinti – 56,4 m, medžiagos ir darbas ceche – 919,32 Lt, darbas vietoje – 439,92 Lt, transporto išlaidos – 2 484 Lt; iš viso sąmatoje (su PVM) 121 973,12 Lt (35 325,86 Eur).2014-06-23 surašytas atliktų darbų aktas Nr. 01. Akte nurodyta: dvigubo pjovimo mediena, II rūšis, 30,14 kub. m, medžiagos 14 165,80 Lt; sienojaus rąstai (pušis) – 14 kub. m, 8 680 Lt; sienojaus rąstai (eglė) – 10,15 kub. m, 62 930 Lt; medienos obliavimas bei torcavimas – 360,11 kv. m, darbas 10 803,30 Lt; konstruktyvo surinkimas – 360,11 kv. m, medžiagos 5 401,65 Lt, darbas 9 002,75 Lt; gegnės – 438 m, 7,01 kub. m, 2 978,40 Lt; strypai, kampai medžiagos – 1 884,82 Lt; metaliniai elementai langų angoms sutvirtinti – 90 m, medžiagos 1 467 Lt; iš viso sąmatoje (su PVM) 76 171,58 Lt.2014-06-23 atsakovės išrašyta sąskaita faktūra Nr. RN 121 76 171,58 Eur sumai. 2014-01-24, 2014-06-02, 2014-07-10, 2014-07-07 mokėjimo pavedimais ieškovas pervedė atsakovei 71 171,58 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – pagal rangos (darbų pirkimo) sutartį (2014-01-24 – 40 000 Eur; 2014-06-02 – 20 000 Eur; 2014-07-10 – 6 171,58 Eur, 2014-07-07 – 10 000 Eur).2014-07-01 ieškovai sudarė rangos sutartį su techninės priežiūros vadovu R. M.. 2014-07-01 tarp ieškovo ir UAB „Tomstata“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 25 ir 2014-07-21 sutartis-užsakymas Nr. 014-007-021-01 su UAB „Larstata“, pagal juos rangovai atliko stogo dengimo, langų ir durų įdėjimo darbus.2014-08-20 geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu UAB „Kartografiniai projektai“ surašyta vieno buto gyvenamojo namo matavimų išvada, kurioje nurodyti neatitikimai pagal namo projektą, kurie patikslinti 2014-11-10. Patikslintoje išvadoje nurodyta, jog atlikus pastatyto namo kontrolinius matavimus nustatyti neatitiktis namo projektui: fasado siena tarp ašių A-E, ties 3 ašim – 4,28, projektinis – 4,75, neatitikimas – 0,47 m., 10 proc.; fasado siena tarp ašių E-F, ties 4 ašim – 3,48, projektinis – 3,82, neatitikimas – 0,34 m, 9 proc.; fasado siena tarp ašių A-F, ties 2 ašim – 6,98, projektinis – 7,65, neatitikimas – 0,67 m., 9 proc.; fasado siena tarp ašių D-B, ties T ašim – 5,19, projektinis – 6,15, neatitikimas – 0,96 m, 16 proc.; fasado siena tarp ašių F-A, ties 2 ašim – 6,98, projektinis – 7,65, neatitikimas – 0,67 m., 9 proc.; antro aukšto perdanga, sijos apačios altitudė 2,50, projektinė – 2,79, neatitikimas – 0,29 m.2014-10-14 ieškovų atstovas pateikė apeliantei reikalavimą dėl rangos darbų defekto šalinimo. Reikalavime nurodyta, jog nustatyti atliktų darbų defektai, t. y. namo techninio projekto, pagal kurį turėjo būti atlikti sutarties darbai, neatitikimai. Prašė nustatytus darbų defektus pašalinti per 2 mėnesius.2014-10-27 apeliantė pateikė atsakymą į reikalavimą, jame nurodė, jog atliekamų darbų mastas, terminai, medžiagų kokybė bei apmokėjimo tvarka visada buvo derinami su ieškovais. Ieškovų pageidavimu darbų mastas buvo sumažintas per keletą pozicijų, tai atsispindi atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1.2014-11-19 sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią apskaičiuotos trūkumų šalinimo išlaidos, kurios sudarytų 91 54,63 Lt (26 631,90 Eur). 2014-11-20 patikslinta matavimų išvada, kurioje nustatyti atliktų darbų neatitikimai pagal namo projektą. 2016-08-17 surašytas ekspertizės aktas Nr. 16/08-05, kuriame teismo ekspertė G. L. padarė išvadą, jog UAB „Rąstiniai nameliai Jums“ atlikti darbai neatitinka techninio projekto sprendinių, neatitinka standarto „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalies, STR 1.1101:2010 „Statybos užbaigimas“ 31 punkto reikalavimų; statybos darbų neatitiktis techninio projekto sprendiniams negalėjo būti pastebėta gyvenamojo namo statymo bei priėmimo–perdavimo momentu; trūkumų pašalinimo išlaidos sudarytų 24 400,08 Eur; statinys šiuo metu galbūt naudoti tinkamas, tačiau įvertinus, kad statinys pastatytas su esminiais nukrypimais nuo projekto, kokybiškai skiriasi ir naudoti netinkamas; pastatyto rąstinio statinio kvadratūra yra 160,37 kv. m ir kubatūra 508 kub. m; rąstinio statinio sėdimo / nuodžiūvio riba apie 1 proc.; norminiuose aktuose įtvirtinti neesminiai / leistini statinio aukščio nukrypimai nuo statinio projekto matmenų yra pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; bendras atsakovės pastatyto rąstinio konstruktyvo aukštis nuo pamatų iki gegnės viršaus yra 7,21 m, t. y. įvertinus sėdimą / nudžiūvimą 0,07 m (apie 1 proc.), pastatyto rąstinio konstruktyvo aukštis nuo pamatų iki gegnės viršaus 0,72 m žemesnis nei pagal projektą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl statybos organizavimo būdo ir šalių sudarytos sutarties teisinių santykių

Kaip jau minėta anksčiau, rangovas – apeliantė įsipareigojo atlikti šalių suderintus rangos darbus ir perduoti juos užsakovui – ieškovams. Sutartimi apeliantė įsipareigojo pagal ieškovų (užsakovo) pateiktą techninį projektą „Marios“ atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sąmatoje (1 priedas), užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų (rangos sutarties 2.1 punktas). Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl statybos organizavimo būdo bei nagrinėjo iš esmės ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp bylos šalių, todėl priskyrė atsakovei pareigas, kurios jai pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus nepriklausė. Šiuos argumentus grindė tuo, jog ieškovai yra statinio valdytojai ir generaliniai rangovai, nes statybos buvo vykdomos mišriu statybos būdu. Dalis darbų buvo atliekama rangos būdu, kita dalis – ūkio būdu. Šie apeliantės argumentai iš dalies pagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai santykiai, ir šios išvados motyvų neatkartoja.Teisėjų kolegija pagrįstais laiko ir apeliantės argumentus, jog nagrinėjamu atveju viso ieškovų gyvenamojo namo statybos organizavimo būdas atitinka statybas, vykdomas mišriu statybos būdu, nes pagal rangos sutartį apeliantė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus apeliantės parengtoje sąmatoje, kitus namo statybos darbus ieškovams vykdė ar vykdys kiti rangovai.Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, o ieškovai – vartotojais, ir šios išvados argumentų neatkartoja. Teisėjų kolegija pažymi, jog vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių ginčas kilo dėl veiksmų, kuriuos apeliantė atliko rangos sutarties pagrindu, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo iš esmės ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp bylos šalių, todėl priskyrė apeliantei pareigas, kurios jai pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus nepriklausė, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įrodymų, jog gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos neatitiktis techniniam projektui buvo suderinta su ieškovais

Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese teigė, jog visi nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos buvo suderinti su ieškovais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio argumento apeliantė nepagrindė įrodymais.CK 6.684 straipsnyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai, kaip užsakovai, savo pareigas įvykdė tinkamai, pateikdami rangovui visą reikiamą dokumentaciją. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovė pagal rangos sutartį įsipareigojo pagal ieškovų (užsakovo) pateiktą techninį projektą „Marios“ atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sąmatoje, užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 603,98 Eur). Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog rangovas iš pradžių surinkto statinio pirmą aukštą, po to antrą aukštą Kėdainiuose, o 2014 metų birželio mėnesį rąstinio namo dalies konstrukcija buvo pastatyta ant pamatų ieškovų žemės sklype. Rangovas, atlikęs darbus, surašė atliktų darbų aktą Nr. 1, jį 2014-06-23 šalys pasirašė, taip pat atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur) sumai, ieškovas šią sumą pervedė atsakovei bankiniais pavedimais.2014-06-23 atliktų darbų akte jokių pastabų apie netinkamą darbų kokybę ieškovai nenurodė. Rąstinio namo konstruktyvo trūkumai buvo nustatyti po darbų priėmimo, ieškovams pradėjus vykdyti tolesnius darbus, t. y. pradėjus kloti grindis, kilo įtarimų, jog namo perdangos ir langų angos pastatytos žemai. Ieškovai 2014-07-01 sudarė rangos sutartį su techninės priežiūros vadovu R. M., kuris atlikęs matavimus 2014-08-20 surašė matavimų išvadą ir padarė statinio geodezinę kontrolinę nuotrauką, ją palygino su atliktais matavimais ir 2014-11-20 pateikė patikslintą matavimų išvada, kurioje nustatyta atliktų darbų neatitiktis namo projektui. Teismo ekspertė, atlikusi matavimus, iš esmės nustatė tokią pat fasado sienų aukščių bei antro aukšto perdangos sijos apačios altidudės neatitiktį namo projektui.Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Iš ekspertizės akto nustatyta, jog namo statybos metu bei priėmimo–perdavimo momentu nebuvo sumontuota perdanga ir esant pastato viduje ištisiniam matomumui iki sienų ir gegnių viršaus bei neatliktus specialių geodezinių kontroliniu matavimų šių trūkumų pastebėti nebuvo galima. Šias ekspertizes išvadas patvirtino ir ieškovas bei liudytojas – atsakovės gamybos vadovas V. M., kurie teismo posėdžio metu nurodė, jog priimant atliktus darbus, tokių trūkumų vizualiai nebuvo galima nustatyti.Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Ginčo, jog gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto, byloje nėra. Apeliantė pripažino, jog realiai rąstinis namas buvo statomas ir pastatytas nukrypstant nuo rangos sutartyje numatyto projekto ir yra žemesnis, tačiau tvirtino, jog nukrypimai nuo projekto buvo padaryti ieškovų prašymu. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog rangos sutartimi apeliantė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sąmatoje, užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 603,98 Eur). Iš šalių 2014-06-23 pasirašyto atliktų darbų akto nustatyta, jog apeliantė atliko darbų už 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur). Apeliantė nurodė, jog mažesnę rangos sutartyje numatytą sumą lėmė ieškovų prašymas pastatyti žemesnį namą, nei numatyta techniniame projekte. Apeliantė taip pat nurodė, jog tai, kad ieškovai žinojo apie statinio aukščio sumažinimą ir to pageidavo, įrodo, jog namo kaminas buvo pastatytas taip pat žemesnis. Apeliantė techninio prižiūrėtojo nebuvimą viso statybos proceso ir darbų priėmimo metu taip pat laiko įrodymu, jog tiek statinio gamybos, tiek darbų priėmimo metu dalyvaujant tokiam specialistui nebūtų ginčo, jog ieškovai patys paprašė pastatyti žemesnį namą, t. y. nukrypti nuo techninio projekto. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios apeliantės aplinkybės nepaneigia apeliantės pareigos, numatytos Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, t. y. jog rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą bei rangos sutartyje numatytą pareigą pagal užsakovo techninį projektą atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos darbus (rangos sutarties 2.1 punktas), juolab kad rangos sutarties 8.3.1 punktu apeliantė įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, laikydamasi esamų normų, taisyklių bei sutarties sąlygų. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė, vykdydama rangos sutartį, nesilaikė joje numatytų įsipareigojimų, nukrypo nuo projekto bei pažeidė standartų reikalavimus, todėl rąstinis namas ieškovams buvo perduotas su esminiais nukrypimais nuo techninio projekto.Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog nukrypimas nuo techninio projekto buvo derinamas su ieškovais. Apeliantė nukrypdama nuo techninio projekto pažeidė rangos sutarties ir įstatymų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimus (CPK 178, 185).

Dėl statybos proceso dalyvių veiksmų

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovams perduotas gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto, t. y. pastatytas žemesnis. Nustačius, jog gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto reikalavimų, t. y. pastatytas žemesnis, būtina išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu atsakingas už šio trūkumo atsiradimą.

Dėl rangovo veiksmų

Nutarties 47 punkte teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliantė pareigos, numatytos Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, t. y. jog rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą bei rangos sutartyje numatytą pareigą pagal užsakovo techninį projektą atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos darbus, darbus atlikti kokybiškai, laikydamasis esamų normų, taisyklių bei sutarties sąlygų, nevykdė ir neįrodė, jog nuo techninio projekto nukrypo ieškovo prašymu.Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje reglamentuotos rangovo pareigos, šios dalies 1 punkte numatyta, jog rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punkte numatyta, jog statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2013-09-13 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą. Statinio statybos vadovu paskirtas R. T., pasamdytas ieškovų, statinio techninės priežiūros vadovu paskirtas Kastytis A. P.. Duomenų, kad R. T. turėjo būti apeliantės atliekamų darbų statybos vadovu, byloje nėra. Byloje nustatyta, jog statybų žurnalą pildė ir skiltyje „Statybos vadovas“ pasirašė atsakovės atstovė V. M., kuri neturėjo teisės pasirašyti ir pildyti statybos žurnalo kaip statybos vadovė. Vadinasi, rangovė (apeliantė) neužtikrino įstatymu numatytos pareigos paskirti statinio statybos vadovą, kuris pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

Dėl užsakovo (ieškovų) veiksmų

Vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Pagal Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-01-01) 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statinio statybos techninė priežiūra apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Iš šalių sudarytos rangos sutarties 2.3 punkto matyti, kad statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Iš teismui pateikto rašto matyti, kad 2013-09-13 ieškovė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą, nurodė, kad statinio statybos vadovu paskirtas R. T., pasamdytas rangovo, o statinio techninės priežiūros vadovu paskirtas K. A. P.. Ieškovas nurodė, kad techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas K. A. P., tačiau priimant atsakovės atliktus darbus techninis prižiūrėtojas sirgo, todėl jam teko savo rizika priimti darbus. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-07-01 paskirtas kitas techninės priežiūros vadovas R. M.. Ta aplinkybė, jog ieškovas, sudarydamas rangos sutartį, įsipareigojo paskirti techninės priežiūros vadovą, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl to, jog ieškovas užtikrins statybos techninę priežiūrą, tačiau šiuo atveju šios pareigos neatliko ir statinio techninė priežiūra specialisto nebuvo vykdoma. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie ieškovų veiksmai rodo, jog jie veikė neapdairiai ir nerūpestingai, todėl taip pat turi prisiimti dalį civilinės atsakomybės už netinkamai atliktus darbus.

Dėl techninio darbuotojo veiksmų

Rangos sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Kaip jau minėta anksčiau, teisinis reglamentavimas nurodo, jog statinio statybos techninė priežiūra, jeigu statybos darbai atliekami vadovaujantis statybos projektu, yra privaloma, išskyrus Statybos įstatyme numatytas išimtis. Statybos techninis prižiūrėtojas yra savo srities profesionalas, kuriam keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka, techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos detalizuotos statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, pagal kurį techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą (18.1 punktas); tikrinti statybos darbų kokybę bei mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Atsižvelgdami į tai, jog techninio darbuotojo gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos gamybos ir pastatymo metu nebuvo (to neneigia nei ieškovai, nei apeliantė), tiek ieškovai, tiek apeliantė prisiėmė atsakomybę dėl tinkamo statybos darbų atlikimo.Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-27 nutartis Nr. 3K-3-367/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis Nr. 3K-3-273-219/2016).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnis) ir konstatuoja, jog tiek apeliantė, tiek ieškovai nagrinėjamu atveju nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir sprendžia, jog dėl žalos atsiradimo kaltos abi šalys. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad mišrios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog dėl žalos atsiradimo yra mišri kaltė, kuri pasireiškė abiejų šalių vienoda apimtimi, laipsniu, forma. Duomenų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių atsakomybės proporcija (80 ir 20).

Dėl reikalavimo, priteisti būsimų nuostolių atlyginimą

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis Nr. 3K-3-237/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis 3K-3-312-421/2015).Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams perduotas statybos objektas – gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcija – pastatytas kokybiškai, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, jog gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcija yra kokybiška, technologiškai gerai pastatyta, naudoti tinkama, tačiau gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcija pastatyta ne tokia, dėl kurios buvo sutarta, ir ne tokia, kokios tikėjosi ieškovai sudarydami sutartį su apeliante. Dėl to, kad apeliantė nukrypo nuo gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos techninio projekto, konstrukcija pastatyta žemesnė. Ieškovai reikalavimą priteisti 26 631,90 Eur dydžio būsimų nuostolių atlyginimą grindė 2014-11-19 sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią apskaičiuotos trūkumų šalinimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekspertės apskaičiuotos 24 400,08 Eur trūkumų pašalinimo išlaidos yra pagrįstos, realios ir būtinos. Ieškovai apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ieškovų pateiktos 2014-11-19 sudarytos lokalinės sąmatos, pagal kurią apskaičiuotos trūkumų šalinimo išlaidos. Pažymėtina, jog ekspertės apskaičiuotų trūkumų pašalinimo išlaidų dalį sudaro jau įrengtų statinių dalių (stogo, sienų) išardymo ir jų naujo įrengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinės instancijos teismo praktika, nurodyta nutarties 57 p., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas prievolių pažeidimo mastui ir sukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, nes būsimų nuostolių atlyginimas (trūkumų pašalinimo išlaidos) būtų didesnis už tiesioginių darbų vertę, t. y. 22 060,81 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog ieškovų pažeistos teisės gali būti efektyviai apgintos ir kitais būdais. Trečiasis asmuo R. M. (ieškovų techninis prižiūrėtojas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų statomas namas yra su esminiais projekto pažeidimais, nes pažemintas daugiau nei 20 cm, t. y. pažemintas apie 50 cm, ir šių išorinių matmenų pakitimui iki vykdant statinio sienų statybos darbus buvo būtinas techninio projekto pakeitimas, kurį gali atlikti tik projektą parengęs projektuotojas, taip pat projektas gali būti keičiamas tik statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu, tačiau techninis projektas nėra pakeistas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-09-29 atsakydama į apeliantės 2016-09-22 paklausimą dėl statinio projekto sprendinių pakeitimo nurodė, kad statinio išorės matmenų mažinimas yra esminių projekto sprendinių keitimas. Kadangi statinio išorės matmenys mažinami daugiau nei 0,2 m, tai negali būti priskiriama prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių. Turėtų būti parengta nauja projekto laida, kurioje būtų įvertinti išorės matmenų pakeitimai. Šiuo atveju, kai mažinami statinio išorės matmenys ir nepažeidžiami reglamento 48 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimai, naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Teisėjų kolegija, paskyrusi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, siūlė proceso šalims pateikti papildomus įrodymus dėl galimybės pakeisti techninį projektą ir duomenis, kokios būtų techninio projekto pakeitimo išlaidos. Ieškovai pateikė UAB „Baltijos architektūra“ (ši projektuotoja ruošė ieškovų techninį projektą) 2018-04-10 pasiūlymą dėl techninio projekto korektūros, kuriame nurodyta, jog techninio projekto korektūros kaina 700 Eur be naujo leidimo statybai. Apeliantė pateikė bendro pobūdžio informaciją dėl techninio projekto pakeitimo, jame nurodyta, jog techninio projekto pakeitimo kaina nuo 200 Eur iki 700 Eur, priklausomai nuo pakeitimų sudėtingumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog būsimų išlaidų dėl techninio projekto korektūros priteisimas būtų teisingas, protingas ir sąžiningas sprendimas ginant ieškovų pažeistas teises ir atlyginant būsimus nuostolius (trūkumų pašalinimo išlaidas), todėl ieškovams iš apeliantės priteistina 700 Eur suma (CK 6.249 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).Ieškovai nurodė, jog namas kokybiškas ir tinkamas gyventi, tačiau pastatytas namas yra žemesnis, nei buvo sutarta rangos sutartimi, todėl jis neatitinka ieškovų lūkesčių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad šalis sieja vartojimo rangos sutartis, vartotojas turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Byloje ieškovai tokio reikalavimo nereiškė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovų nurodytas faktines aplinkybes savo nuožiūra parinko teisinių santykių kvalifikavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-124/2005; Nr. 3K-3-338/2008; Nr. 3K-3-176/2010; Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-241/2013).Teisėjų kolegija dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas A. V. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 779,24 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 193,60 Eur (250 Eur (sumokėta) – 56,40 Eur (grąžinta) išlaidos už rašysenos ekspertizę, 1 440 Eur išlaidos už statybos ekspertizę ir ekspertės atvykimą į teismo posėdį, iš viso 2 412,84 Eur. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė patyrė šias išlaidas: 2 000 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ir 359,84 Eur išlaidos už advokatės keliones į teismo posėdžius, 439 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš viso 2 798,84 Eur.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiem šalims nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatai, byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl žalos atsiradimo šalių kaltė mišri, ji pasireiškė abiejų šalių vienoda apimtimi, laipsniu, forma, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuoja, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai vienai iš kitos nepriteistinos (CK 1.5 str. 4 d. ir 93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei

Iš atsakovės valstybei priteistinas 16 Eur (700 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1d. 1 p., 7 d., 96 str. 3 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 700 Eur, todėl yra pagrindas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinant jį nuo 26 631,90 Eur iki 700 Eur (CPK 150 str.)

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl trūkumų šalinimo išlaidų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių masto. Sumažintina pirmosios instancijos teismo priteista 19 520,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų suma ieškovams iki 700 Eur. Sumažinant pirmosios instancijos teismo nurodytą 19 520,07 Eur sumą iki 700 Eur, nuo jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteistinas iš atsakovės valstybei 16 Eur žyminis mokestis. Sumažintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 700 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-04 sprendimo dalis dėl trūkumų šalinimo išlaidų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeisti ir pakeistas dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ 700 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 700 Eur sumos nuo 2015-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovams A. V. ir A. V..

Priteisti iš atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ 16 Eur žyminį mokestį valstybei.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių – arešto mastą nuo 26 631,90 Eur iki 700 Eur.

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.