Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria išnagrinėtas suinteresuoto asmens I. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys I. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, juo prašė: atnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-920-971/2022, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusia ir apeliacine tvarka neperžiūrėta 2022 m. vasario 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, procesą; panaikinti (pripažinti netekusia teisinės galios – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 371 straipsnio 3 dalis) 2022 m. vasario 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui I. Š. atmesti; taikyti 2022 m. vasario 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, grąžinti suinteresuotam asmeniui I. Š. visas pinigines sumas, kurias I. Š. yra sumokėjusi ir kurios yra išieškotos iš jos vykdant 2022 m. vasario 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP‑920‑971/2022. Prašymas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑510‑730/2020 nusprendė įpareigoti statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) lėšomis nugriauti 2‑jų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą, ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė pakeisti sprendimo dalį, kuria I. Š. įpareigota Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, bei nustatė, kad tokie darbai atliktini I. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis lygiomis dalimis. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į antstolę su prašymu priimti vykdyti teismo vykdomąjį raštą ir vykdyti teismo sprendimą priverstinai. Antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/21/00970, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė, nustačiusi, kad I. Š. teismo sprendimo neįvykdė, 2021 m. lapkričio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S‑21-75-18331 ir kreipėsi į teismą su prašymu skirti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 antstolės pareiškimą tenkino ir paskyrė I. Š. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo ir pagal jį išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

1.2. Inspekcija pateikė antstolei pakartotinį prašymą surašyti sprendimų nevykdymo aktą ir perduoti jį teismui su prašymu skirti I. Š. baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo nevykdymo dieną valstybės naudai, kuri būtų didesnė už anksčiau paskirtąją, nurodydama, kad I. Š. sprendimo vis dar neįvykdė. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-16319 ir pateikė pareiškimą teismui dėl baudos padidinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir nusprendė padidinti I. Š. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi paskirtos baudos dydį iki 10 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023 2023 m. vasario 23 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir sumažino baudos dydį iki 7 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs I. Š. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑280‑916/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo nutartis panaikino ir antstolės prašymo netenkino.

1.3. Suinteresuoto asmens I. Š. įsitikinimu, Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, priimdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, jį išnagrinėdamas ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirdamas tokią baudą I. Š., padarė aiškią, esminę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų neatitinkančią CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios buvo priimta neteisėta nutartis ir neteisingai išspręsta ši civilinė byla (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023, konstatavo šias išvadas pagrindžiančias aplinkybes, pateikė išsamias CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo taisykles. Prašymą teikianti I. Š. apie aplinkybes, sudarančias civilinės bylos Nr. 2VP‑920‑971/2022 proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, sužinojo nuo 2023 m. gruodžio 6 d., t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023, kurioje konstatuotos aptariamą proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, priėmimo dienos.

2. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu nesutiko su suinteresuoto asmens I. Š. prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Antstolė A. R. Ž. atsiliepimu prašė netenkinti suinteresuoto asmens I. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad palaiko Inspekcijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens I. Š. prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022. Teismo nutarties motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo nutartis priimta 2022 m. vasario 3 d. (įsiteisėjo 2022 m. vasario 11 d.). Pareiškėja 2024 m. kovo 4 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria I. Š. remiasi dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, priimta 2023 m. gruodžio 6 d., o prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2024 m. kovo 4 d., teismas pripažino, jog nepraleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti.

4.2. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu I. Š. įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti jai nustatytą įpareigojimą – nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Teismui 2022 m. vasario 3 d. nutartyje konstatavus teismo sprendimo neįvykdymo faktą bei nenustačius nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininkės atsakomybei, teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi skolininkei taikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – paskyrė baudą.

4.3. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑510‑730/2020, be kita ko, I. Š. buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, ji besąlygiškai privalėjo vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius. Tačiau I. Š. per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė, todėl, teismo vertinimu, jai visiškai pagrįstai buvo taikytos CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės – paskirta bauda. Teismo vertinimu, I. Š. neįvykdžius teismo sprendimo ir visiškai išvengus atsakomybės, šiuo atveju būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Teismas pritarė Inspekcijos vertinimui, kad pareiškėjos samprotavimais yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumas.

4.4. Pažymėjęs, kad prašymas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 pateiktu išaiškinimu, teismas sutiko su Inspekcijos pastebėjimu, jog aplinkybės prašomoje atnaujinti byloje ir kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nėra tapačios. Kasacinio teismo nutartis priimta byloje, kurioje buvo sprendžiama antrą kartą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo; teismas nekvestionavo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 pirmą kartą paskirtos statytojai periodinės 3 Eur dydžio baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP‑920‑971/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. Š. prašo panaikinti 2024 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti I. Š. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2VP-920-971/2022, išnagrinėtos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, proceso atnaujinimo. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantė nurodo, kad 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 padarytos teisinės išvados ir konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP‑920‑971/2022 2022 m. vasario 3 d. nutartimi netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalis, dėl to I. Š. nutartimi buvo neteisėtai ir nepagrįstai skirta bauda. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimus dėl CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo, akivaizdu, kad pirmiausia Klaipėdos apygardos teismas, kuris priėmė sprendimą, dėl kurio vykdymo / nevykdymo yra kilęs ginčas, turėjo spręsti tokio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą (CPK 771 straipsnio 3 dalis) ir tik nesant teisinės ir faktinės galimybės pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti išieškotojui teisę atlikti už I. Š. Klaipėdos apygardos teismo sprendime nurodytus veiksmus, t. y. nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę, Klaipėdos apylinkės teisme galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo ir baudos I. Š. skyrimo.

5.2. Klaipėdos apygardos teismas, sprendimu įpareigodamas I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti priestatą, nenurodė jo neįvykdymo pasekmių, t. y. kad I. Š. nevykdant teismo sprendimo, priestato griovimo darbus gali atlikti kiti asmenys, taip pat nenustatė baudos, kurią I. Š. turės sumokėti, jeigu per nustatytą terminą ji neįvykdys teismo sprendimo (CPK 273 straipsnio 1 ir 3 dalys). Antstolės, nustačiusios, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, ir surašiusios sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tolimesni veiksmai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, taip pat teismo sprendimo neįvykdymo padariniai priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigota atlikti I. Š., gali atlikti tik ji pati, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Byloje nėra duomenų, tai aiškiai 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑280‑916/2023 konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimą gali įvykdyti tik I. Š., t. y. kad tai yra asmeninio pobūdžio jos pareiga, tai lemtų, jog vienintelė priverstinio vykdymo priemonė, kurią būtų galima taikyti I. Š., yra baudos už nevykdomą teismo sprendimą skyrimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad priestato griovimo darbų Inspekcijai, kaip išieškotojai, gali būti neįmanoma atlikti. Todėl, apeliantės vertinimu, šioje civilinėje byloje negalėjo būti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu sprendžiamas baudos I. Š. skyrimo klausimas, o pirmiausia Klaipėdos apygardos teisme, priėmusiame sprendimą, dėl kurio nevykdymo yra kilęs ginčas, turėjo būti sprendžiamas ir išspręstas Klaipėdos apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas, nustatant, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimą turi vykdyti pati Inspekcija, kaip išieškotoja, už I. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos lėšas lygiomis dalimis, kaip tai nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021.

5.3. Pažymi, kad pareiškėja antstolė A. R. Ž. jau yra pradėjusi vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį ir joje išdėstytus ginčui privalomus CPK 771 straipsnio taikymo išaiškinimus – pateikė Klaipėdos apygardos teismui, priėmusiam 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, 2024 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Nors pareiškimas dar nėra išnagrinėtas, apeliantės vertinimu, tikėtina, kad pareikšti reikalavimai bus patenkinti.

5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nurodytų aplinkybių ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktų CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo išaiškinimų, apsiribodamas formalia nuoroda į CPK 771 straipsnio 6 dalį. Priešingai, nei skundžiamoje nutartyje teigia pirmosios instancijos teismas, tiek civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 tirtos aplinkybės ir spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimai yra identiški – abiem atvejais tarp tų pačių bylos šalių buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nevykdymą ir CPK 771 straipsnio aiškinimo bei taikymo teisiniai klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pasisakė ir sprendė ne tik dėl antrą kartą baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, bet išaiškino ir pasisakė dėl CPK 771 straipsnio 3, 6 ir 7 dalių sisteminio aiškinimo ir taikymo šalių teisiniams santykiams ir kilusiam ginčui tarp šalių, todėl, apeliantės įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties išvados yra privalomos nagrinėjant jos prašymą ir sprendžiant dėl juo pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

5.5. Apeliantės vertinimu, aplinkybę, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje spręsti CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo teisės klausimai ir pateikti kasacinio teismo išaiškinimai apima ir Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, baudos skyrimo I. Š. teisinius klausimus, patvirtina ir tai, kad kasacinis teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas.

5.6. Apeliantės įsitikinimu, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas antstolės pareiškimą dėl baudos I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, jį išnagrinėdamas ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirdamas tokią baudą, padarė aiškią, esminę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų neatitinkančią CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios buvo priimta neteisėta nutartis ir neteisingai išspręsta ši civilinė byla (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens I. Š. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Inspekcija su pareiškėjos argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nurodo, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. teisinis pagrindas baudai skirti už teismo sprendimo neįvykdymą, yra aiškiai reglamentuotas ir kasacinio teismo praktikoje pateikiamas išaiškinimas patvirtina teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje šios teisės normos taikymo pagrįstumą.

6.2. Pažymi, kad baudų skyrimo procese, pakeitus CPK, buvo įvykdyta reforma, kurios tikslas skatinti būtent patį skolininką vykdyti įpareigojimą griauti arba pertvarkyti statinius. Inspekcija pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymu 771¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, jog numatomo teisinio reguliavimo tikslas nustatyti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Nurodo, kad baudos už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius skyrimas, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK 771 straipsnio 6 dalies pakeitimams, nesiejamas su prievolės asmeniniu pobūdžiu.

6.3. Vykdymo procese išieškotojo ir skolininko pareigos dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, skiriasi – vykdymas yra asmens, kuriam šis įpareigojimas nustatytas, pareiga. Jeigu asmuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo savo iniciatyva neatlieka, jam taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (skiriama bauda). Subjektas, kurio veiksmai (neveikimas) vertinami nagrinėjamoje byloje pagal antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą yra skolininkas, tai reiškia, jeigu šis asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendime jam nustatytų įpareigojimų, už tai jam yra numatytos pasekmes, kurios turi būti taikomos.

6.4. Teismas 2022 m. vasario 3 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad skolininkė turėjo įvykdyti teismo sprendimą iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tačiau jo neįvykdė, ir nusprendė, kad byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad jau nuo 2021 m. rugsėjo 3 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija atsisakė priimti skolininkės pakartotinai teiktą kasacinį skundą, skolininkė žinojo ir suprato, jog ji neabejotinai turės vykdyti teismo sprendimą. Teismui 2022 m. vasario 3 d. nutartyje konstatavus teismo sprendimo neįvykdymo faktą ir nenustačius nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininkės atsakomybei, buvo konstatuotas sankcijos taikymo pagrindas – skolininko kaltė, sąmoningas teismo sprendimo neįvykdymas nesant objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininkės valios, o taip pat lemiančių šio sprendimo neįvykdymą. Tad teismas pagrįstai 2022 m. vasario 3 d. nutartyje skolininkei taikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – paskirta periodinė bauda. Inspekcijos vertinimu, atskirajame skunde dėstomais samprotavimais yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumas.

6.5. Inspekcija pažymi, kad situacija prašomoje atnaujinti byloje ir pareiškėjos nurodomoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nėra tapati, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkintas suinteresuoto asmens I. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos).

9. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 buvo nuspręsta, be kita ko, įpareigoti statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį statybos vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria statytoja įpareigota atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, ir nustatė, jog tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis lygiomis dalimis. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d.

10. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad antstolė A. R. Ž., vykdomojoje byloje Nr. 0075/21/00970 vykdanti 2021 m. spalio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-510-730/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S‑21‑75‑18331 ir 2021 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skolininkei I. Š. skyrimo už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, buvo patenkintas antstolės A. R. Ž. pareiškimas ir I. Š. paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 ir pagal jį 2021 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 11 d.

11. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9190-998/2022 buvo patenkintas antstolės A. R. Ž. pareiškimas, kuriuo prašyta spręsti klausimą dėl baudos padidinimo skolininkei I. Š., ir padidintas Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP‑920‑971/2022 paskirtos baudos dydis iki 10 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023 pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nutarė skirti skolininkei I. Š. 7 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑280‑916/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymo padidinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 paskirtą baudą suinteresuotam asmeniui I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 nevykdymą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai netenkino.

12. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, kurioje priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis. Suinteresuotas asmuo I. Š. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

13. CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 straipsniai) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas ir nustatyta tokios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarka. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti. Apeliacine tvarka ginčo dėl šios aplinkybės nekilo, dėl to šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, ši sąvoka yra vertinamoji. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Taigi pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑31-611/2018 24 punktą ir jame nurodytą praktiką; kt.).

18. Suinteresuotas asmuo I. Š. kaip savo prašymo atnaujinti procesą pagrindu remiasi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑280‑916/2023. Suinteresuotas asmuo I. Š. prašyme dėl proceso atnaujinimo laikosi pozicijos, kad tik po 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑280‑916/2023 priėmimo jai paaiškėjo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartyje padarė aiškią ir esminę CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios buvo neteisingai išspręsta civilinė byla Nr. 2VP-920-971/2022 ir priimta neteisėta nutartis, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka.

19. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. balandžio 9 d. nutartį, nepagrįstai nesivadovavo minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Apeliantė iš esmės laikosi pozicijos, kad civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas antstolės pareiškimą dėl baudos I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, jį išnagrinėdamas ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu I. Š. skirdamas baudą, padarė aiškią, esminę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų neatitinkančią CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl jos buvo priimta neteisėta nutartis ir neteisingai išspręsta ši civilinė byla.

20. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

21. CPK 771 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės akcentuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2VP‑920-971/2022, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K‑3‑280‑916/2023 aplinkybės nėra tapačios. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad civilinėje byloje, kurioje buvo priimta apeliantės akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, buvo antrą kartą sprendžiamas klausimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo (baudos padidinimo), kai statytojai teismo jau buvo paskirta bauda.

23. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties 32 punkto motyvų matyti, kad kasacinis teismas įvertino konkrečioje nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad statytoja I. Š. vengia vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, taip pat kaip į faktinę aplinkybę atsižvelgė į tai, jog dėl šios priežasties statytojai teismo jau yra paskirta bauda, ją statytoja moka, tačiau teismo sprendimo iki šiol neįvykdė, dėl to konstatavo, kad, statytojai nevykdant nurodyto teismo sprendimo, yra pažeidžiamas viešasis interesas, jog savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per įmanomai trumpiausią terminą, o tai teikia pagrindą peržengti statytojos kasacinio skundo ribas ir spręsti dėl CPK 771 straipsnio 3 dalies taikymo kasacinio teismo nagrinėtoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Nors apeliantė akcentuoja tai, kad minėtoje civilinėje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo teisės klausimai, ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, tačiau apeliantės akcentuojamos kasacinio teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo padaryti išvados, jog konkrečioje byloje būtų kvestionuota Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP‑920‑971/2022, ir pasisakyta būtent dėl šios paminėtos nutarties vertinimo.

24. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi, teigia, kad būtent minėtos kasacinio teismo nutarties CPK 771 straipsnio išaiškinimai apima ir Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, baudos skyrimo teisinius klausimus, taip pat teigia, kad pirmiausia Klaipėdos apygardos teisme, priėmusiame sprendimą, dėl kurio nevykdymo yra kilęs ginčas, turėjo būti sprendžiamas ir išspręstas minėto teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas, nustatant, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimą turi vykdyti pati Inspekcija, kaip išieškotoja, už apeliantės ir Nacionalinės žemės tarnybos lėšas lygiomis dalimis. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties 49 punktą, kuriame iš teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su statytojos elgesiu, padaryta išvada, kad statytoja nededa reikiamų pastangų išspręsti klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir tokiu atveju visų pirma turi būti sprendžiamas ne baudos statytojai didinimo, o teismo sprendimo, kuriuo statytoja įpareigota atlikti priestato griovimo darbus, vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, jog statytojos prievolė atlikti priestato griovimo darbus yra asmeninio pobūdžio ir Inspekcija jų atlikti negali, turėtų būti sprendžiamas statytojai Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP‑920‑971/2022 paskirtos periodinės 3 Eur dydžio baudos efektyvumo ir atitinkamai jos didinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

25. Apeliantė remiasi argumentais, jog pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas, kai skolininkas nevykdo teismo sprendimo gera valia, – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, o šios civilinės bylos atveju tai reikštų leisti Inspekcijai, kaip išieškotojai, nugriauti priestatą I. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės nurodyti argumentai ir kiti argumentai dėl CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalies aiškinimo ir taikymo nepaneigia iš esmės pagrįstos konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojusio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, privalomumo pačiai apeliantei I. Š. (CPK 18 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 yra įsiteisėję ir vykdytini, tai reiškia, kad teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).

26. Nors Klaipėdos apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 27 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu I. Š. buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti jai nustatytą įpareigojimą – nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad statytoja privalėjo vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje konstatuota, kad skolininkė I. Š. turėjo įvykdyti teismo sprendimą iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tačiau jo neįvykdė, byloje nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą.

27. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 buvo priimta išnagrinėjus civilinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo suinteresuoto asmens I. Š. atstovas advokatas J. Č.. Minėtoje byloje suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, juo, prašydama netenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, prašė suteikti I. Š. papildomą terminą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo sprendimui įvykdyti. Suinteresuotas asmuo I. Š. byloje iš esmės rėmėsi argumentais, jog būtent pati skolininkė jau ėmėsi tam tikrų konkrečių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti ir kad teismo sprendimo neįvykdė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi skirti baudą I. Š. CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu nutarta konstatavus teismo sprendimo nevykdymo faktą ir nenustačius nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininkės atsakomybei. Taigi priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo atlikta teisminė įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybių ir priežasčių patikra.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytą proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrindą visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad apeliantės argumentai nesudaro pakankamo pagrindo abejonei, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti padaryta aiški teisės normos (CPK 771 straipsnio) taikymo klaida, kuri būtų esminė, ir galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo procesinį sprendimą, neperžiūrėtą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir įvertinus konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.