Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys S. Č. ir M. Č.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme 2025 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjos antstolės G. Ž. 2025 m. kovo 31 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Aktas). Akte nurodoma, kad skolininkas S. Č. nevykdo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. nutarčių, kuriomis jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkindamas antstolės pareiškimo neskyrė skolininkui baudos už nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos duomenis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 atsakovams B. Č. ir M. Č. dalinės nuosavybės teise priklausančiame 4,000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal R. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą, nustatytas neterminuotas 0,2733 ha bendro ploto servitutas aplink ieškovui S. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus, taip pat nustatytas neterminuotas 0,0313 ha bendro ploto servitutas (5 metrų pločio) privažiuoti prie ieškovui S. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų.

15. Antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-152-715/2022, pagrindu. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pakeistos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: S. Č. įpareigotas sudaryti galimybę patekti į 3,6209 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., ir jame esančius ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus, žemės sklypo servituto brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, taip pat S. Č. uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi ištaisytas 2022 m. gegužės 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, dalis išdėstyta taip: „Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant S. Č. netrukdyti ir užtikrinti galimybę M. Č. patekti į 3,6209 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus, žemės sklypo servituto brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, ir uždrausti S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype“. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-432-440/2022, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartis palikta nepakeista.

17. Antstolė 2022 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-188-43105, įpareigodama skolininką pateikti informaciją ir įrodymus, jog išieškotojui sudaroma galimybė patekti į 3,6209 ha žemės sklypą ir jame esančius išieškotojui priklausančius pastatus.

19. 2023 m. vasario 20 d. antstolė surašė aktą Nr. S-23-188-4905 dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir pateikė jį teismui, kad būtų išspręstas klausimas dėl baudos paskyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

20. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – patenkino antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos paskyrimo ir suinteresuotam asmeniui S. Č. už Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10-1139/2023, nevykdymą paskirti 500 Eur baudą, išieškant baudą į valstybės biudžetą.

22. 2025 m. kovo 31 d. antstolė surašė aktą Nr. S-25-188-11375 dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir pateikė jį teismui, kad būtų išspręstas klausimas dėl baudos paskyrimo CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

23. Remiantis LITEKO duomenimis matyti, kad Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis, kuria atsakovas S. Č. įpareigotas netrukdyti ieškovui M. Č. patekti į žemės sklypą perduodant vartų raktus ar nerakinant vartų bei uždrausti atsakovui S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus M. Č. priklausančiame sklype, nutartis priimta CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktų pagrindu. Vėliau, kaip minėta Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. ir 19 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, patikslinant įpareigojimo ir draudimo turinį.

24. Šiuo atveju matyti, kad antstolė 2025 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. S-25-188-11375 Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą ir vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi perdavė apylinkės teismui.

25. Kasacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) vykdymo suformavo praktiką, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai, nepaneigiant CPK 152 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, esmės, lemia tam tikrus tokių nutarčių vykdymo ypatumus lyginant su galutinių teismo sprendimų vykdymu. Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

26. Šiuo atveju matyti, kad teismas spręsdamas dėl baudos paskyrimo vadovavosi CPK 771 straipsnio nuostatomis, kai, pagal Kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, ši teisės norma laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo atveju taikoma tada ir tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalis.

27. Šiuo atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą procesinę teisės normą, tačiau įvertinus faktinių aplinkybių vertinimą ir galutinį nagrinėjamo klausimo rezultatą – pareiškimo netenkinti, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka žemiau išdėstytų argumentų pagrindu, sprendžia, kad ginčijamo klausimo nagrinėjimas netinkamos procesinės normos kontekste nėra esminis pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti procesinį sprendimą.

28. Antstolė G. Ž. 2025 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. S-25188-11375, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė apylinkės teismui. Matyti, kad šį sprendimą antstolė priėmė remdamasi suinteresuoto asmens M. Č. (išieškotojo) 2025 m. kovo 26 d. prašymu ir jo priedais: sklypo servituto brėžinys, Nekilnojamojo turto registro išrašas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir 2025 m. vasario 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/22F-1692. Išieškotojas prašyme negalėjimą patekti prie jam priklausančių statinių grindžia 2025 m. vasario 13 d. antstolės V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame esančios situacijos kontekste adresu (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad: 1. Nesenai įregistruoti pastatai, t. y. kiemo rūsys, stoginė bei valymo įrenginys; 2. Pravažiavimo kelias, vedantis per esamus vartus žemė sklypo servitutiniame brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis C ir D užtvertas tvora ir elektriniu piemeniu; 3. Pravažiavimo vartai uždaryti, kieme laksto palaidi šunys.

29. Atskirajame skunde iš esmės išieškotojas kelia klausimą dėl: 1) negalėjimo patekti per brėžinyje M1:500 pažymėtus taškus C ir D bei 2) dėl draudimo skolininkui atlikti statybos darbus nevykdymo.

30. Ginčo apimtyje dėl patekimo per taškus C ir D išieškotojas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-829-889/2023, kurioje teismas vertino, kad iš nustatytų aplinkybių būtų nelogiška laikyti, jog išieškotojui neturi būti sudaryta galimybė tarp taškų C ir D patekti transporto priemone ir galimybė praeiti pro šiuo taškus yra pakankama savininko teisėms įgyvendinti. Suinteresuotas asmuo turi užtikrinti išieškotojui galimybę netrukdomai patekti į sklypą per plane nurodyto pločio atstumą tarp taškų C ir D (šių taškų vietoje buvo vartai). Pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją tarp taškų C ir D buvo tvoros segmentas, dalyje – varteliai, per vidurį – įbetonuotas stulpas, todėl teismas sprendė, kad išieškotojui nėra užtikrinta galimybė netrukdomai patekti į sklypą ir jame esančius pastatus per visą atkarpą tarp taškų C ir D. Konstatavo, kad išieškotojui turi būti suteikta galimybė tarp taškų C ir D patekti transporto priemone. Konstatavus tinkamo teismo nutarties nevykdymo faktą, skolininkui už teismo įpareigojimų nevykdymą buvo skirta 500 Eur bauda, išieškant baudą į valstybės biudžetą.

31. Iš šios bylos aplinkybių galima supranta, kad faktinė situacija atkarpoje tarp taškų C ir D nuo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-829-889/2023 priėmimo (įsiteisėjimo) yra pakitusi, skolininkas išmontavo vartus / vartelius, įbetonuotą kuolą, kad nebūtų kliūties per visą C ir D atkarpą (dėl ko vyko ginčas byloje Nr. 2S-829-889/2023). Teismo posėdžio metu skolininkas taip pat paaiškino, kad išmontavimo / atliko ardymo veiksmus po teismo nutarties, ir uždėjo nukeliamą tvoros segmentą, tačiau jį išieškotojas pašalino ir pats sumontavo tinklinę tvorą, kurią nekliudomai nusikelia ir gali patekti į servituto teritoriją. Šioms aplinkybėms pagrįsti byloje pateikė fotonuotraukas. Šios aplinkybės nepaneigė išieškotojo atstovas teismo posėdžio metu, taip pat atskirajame skunde nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių argumentų. Taigi galima konstatuoti, kad atkarpoje brėžinyje M 1:500 pažymėtoje taškais C ir D esanti tinklinė tvora yra nukeliama ir nesudaranti kliūčių patekti į teritoriją prie išieškotojui priklausiančių statinių.

32. Dėl trukdymo patekti į servitutu užtikrintą teritoriją (kurioje yra ir tarnaujančio daikto savininkui nuosavybės teise priklausantys statiniai) šios atkarpos, pažymėtos taškais C ir D atžvilgiu, kaip dar vieną skolininko išieškotojui sudarytą kliūtį patekti į sklypą išieškotojas nurodo, kad pravažiavimas šioje dalyje užtvertas elektriniu piemeniu, t. y. grindžia būtent elektrinio piemens (vielos, kuria siunčiami nedidelės įtampos elektros impulsai, paprastai skirtos laukinių ir naminių gyvūnų (galvijų, avių, arklių) ganymui ar apsaugai) egzistavimo tarp taškų C ir D faktu.

33. Šiuo aspektu skolininkas paaiškino, kad elektrinis piemuo kažkada anksčiau buvo, t. y. viela buvo prijungta prie elektros įtampos, tačiau jis jau seniai atjungtas nuo elektros įtampos ir buvo likusi tik viela, kuri atkarpoje tarp taškų C ir D yra / buvo apie 10 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus ir netrukdė išieškotojui pravažiuoti į servitutinę teritoriją. Elektrinio piemens taškuose C ir D šiuo metu nebėra.

34. Pastebėtina, kad antstolė V. D. 2025 m. vasario 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole dėl elektrinio piemens konstatavo - ,,Pravažiavimo kelias, vedantis per esamus vartus žemė sklypo servitutiniame brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis C ir D užtvertas tvora ir elektriniu piemeniu“. Būtent šiai konstatuojamajai aplinkybei pagrįsti pateikė dvi fotonuotraukas. Iš fotonuotraukų matyti, kad nedideliu atstumu nuo žemės paviršiaus (kas galimai atitinka skolininko nurodytą apie 10 cm) nutiesta viela atkarpoje, pažymėtoje taškais C ir D, tačiau išsamesnės konstatuojamąją aplinkybę pagrindžiančios informacijos, kad fotonuotraukoje matoma viela yra prijungta prie elektros įtampos, nėra galimybės įvertinti. Toks konstatuojamosios aplinkybės apibūdinimas, – nesant išsamesnių papildymų ir paaiškinimų nei iš antstolės, nei iš išieškotojo ir jo atstovo, – labai abstraktus, kai Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 priede Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo formoje nurodyta, kad konstatuojamoji antstolio objektyviai matoma aplinkybė turi būti aprašyta smulkiai.

35. Be to, kaip suprantama, 2025 m. vasario 13 d. antstolei ir išieškotojui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jie pateko į servitutinę teritoriją, nors teritorijoje bėgiojo palaidi šunys (tai taip pat išieškotojas ne kartą buvo įvardijęs kaip kliūtis patekti į servitutinę teritoriją), kas leidžia daryti išvadą, kad nei antstolės nurodyta tvora, nei elektrinis piemuo, o tuo pačiu ir teritorijoje bėgiojantys šunys, jiems nesudarė jokių kliūčių į teritoriją patekti ir atlikti aktualų vertinimą ir fiksaciją. Negana to, iš bylos aplinkybių galima suprasti, kad apskritai pačios vielos jau nebėra (anksčiau buvusio elektrinio piemens).

36. Išieškotojas atskirajame skunde remiasi aplinkybe dėl elektrinio piemens, trukdžiusio pareiškėjui patekti į teritoriją, egzistavimo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo metu. Išieškotojas remiasi skolininko posėdžio meto nurodyta aplinkybe, kad pats išieškotojas važiuojamas tarp taškų C ir D nutraukė buvusį elektrinį piemenį / vielą, kas jo vertinimu rodo buvus kliūtį jam patekti į teritoriją. Tačiau teismo vertinimu, net jei elektrinis piemuo – viela egzistavo ir, net jei važiuojant išieškotojui per vielą ji nutrūko, iš esmės negalima laikyti, kad tai buvo tokia sąmoninga skolininko sudaryta kliūtis, dėl kurios išieškotojas negalėjo patekti per servitutą prie savo pastatų.

37. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nustatęs, kad S. Č. atkarpoje pažymėtoje taškais C ir D įbetonavo stulpą ir įmontavo vartelius, laikė, kad skolininko veiksmuose nėra sąmoningo 2022 m. gegužės 18-19 d. nutarčių nevykdymo. Be to, nutartyje teismas nustatė, kad nurodytu keliu tarp taškų A ir B išieškotojas šiuo metu patekti gali tiek įeidamas pėsčiomis, tiek įvažiuodamas transporto priemone, atsidaręs vartelius, kurie nėra rakinami. Toks teismo vertinimas leidžia spręsti, kad pats fizinio barjeras, vizualiai sudarantis ribojimo patekti į teritoriją įspūdį, savaime nereiškia, kad yra sąmoningas ribojamas ir trukdomas patekti į teritoriją. Taigi ir šiuo atveju, vien tik elektrinio piemens (likusio apie 10 cm nuo žemės paviršiaus vielos), dėl kurio naudojimo paskirties skolininkas paaiškino teismo posėdžio metu, t. y. kad šunys bijotų ir neišbėgtų iš teritorijos, egzistavimas, kurio šiuo metu nėra, įvertinus šio dalyko veiksmo esmę ir objektyvaus bei realaus fizinio barjero mastą ir kt. darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti skolininkui sąmoningai trukdžius ir sudarius kliūtis išieškotojui patekti į teritoriją per taškus, pažymėtus C ir D.

38. Apeliantas kelia klausimą, kad Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartyje skolininkui buvo uždrausta servitutinėje teritorijoje atlikti bet kokius statybos darbus. Tačiau, išieškotojo vertinimu, skolininkas pažeidė nurodytą reikalavimą, kadangi atliko servitutinėje teritorijoje buvusių ir skolininkui priklausiusių statinių registraciją.

39. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad stoginė, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2012–2023 m., kiemo rūsys, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2019-2023 m., biologinis valymo įrenginys, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2020-2023 m., įregistruoti S. Č. nuosavybės teise, pagal 2024 m. sausio 24 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Išieškotojo M. Č. atstovo advokato E. P. teigimu, pateikti dokumentai įrodo, kad skolininkas S. Č. vykdė statybos po to, kai šie veiksmai buvo uždrausti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

40. Skolininkas S. Č. teigdamas, kad minėti pastatai pastatyti iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, stoginė pastatyta 2012 metais, kiemo rūsys pastatytas 2019 metais, o biologinis valymo įrenginys pastatytas 2020 metais, kad tik kilus ginčui dėl neteisėtai pastatų, jis kreipėsi dėl minėtų pastatų įregistravimo į valstybės įmonę „Registrų centrą“, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus: 2020 m. rugsėjo 11 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atsakymą „Dėl nuotekų ir teritorijos tvarkymo“ nurodant, kad jame minimas naujas biologinio valymo įrenginys; 2020 m. gegužės 8 d. sudarytą sutartį su UAB „Urbkasa“, apmokėjimą ir kitus dokumentus, nurodant, kad pagal šią sutartį ginčo sklype 2020 metais buvo įrengtas biologinio valymo įrenginys, antstolės V. D. 2021 m. birželio 21 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodant, kad jame minimi ir fotonuotraukose antstolės yra užfiksuoti stoginė, kiemo rūsys ir biologinio valymo įrenginys; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto kopiją, nurodant, kad akte buvo užfiksuoti jau esantys sklype pastatyti: stoginė ir kiemo rūsys; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio13 d. raštą - atsakymą Nr. 2D-11080 „Dėl jūsų skundo“, nurodant, kad rašte sklype jau esantys pastatyti: stoginė ir kiemo rūsys; sklypo servituto brėžinį, nurodant, kad M. Č. atstovo su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-4-1139/2025 dar 2021 m. spalio 28 d. teismui pateiktame sklypo servituto brėžinyje yra sužymėti: stoginė (22), kiemo rūsys (8), ir biologinio valymo įrenginys (25). Taigi objektyvūs skolininko pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad faktiškai objektai, dėl kurių registracijos vyksta ginčas, jau egzistavo dar tiek iki Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo / įsiteisėjimo.

41. Išieškotojas atskirajame skunde nurodė, kad skolininkas 2024 m. vasario 14 d. pateikė 2023 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2024 m. sausio 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistravo nuosavybės teises į pastatus. Apeliantas vertina, kad šie su statyba susiję skolininko veiksmai atlikti pažeidžiant Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties draudimą.

42. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį, statybos darbai – tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priede yra išvardyti visi bendrieji ir specialieji statybos darbai. Taigi pagal teisės aktuose nustatytas sritis, kurios pripažįstamos statybos darbais, nei kadastro bylos parengimas, nei deklaracijos, nei kitos paslaugos nėra priskiriami statybos darbams, todėl nesutiktina su išieškotojo itin plačiu įstatyme konkrečiai ir aiškiai numatytu statybos darbų ir statybos definicijų aiškinimu, jas interpretuojant plačiuoju aspektu iš esmės iš subjektyvios perspektyvos.

43. Nustačius, kad ginčo objektai jau egzistavo anksčiau nei 2022 m. gegužės 18 d. nutartis, šiuo atveju aktualu iš esmės galėtų būti aktualu tik tai, ar nuo 2022 m. gegužės 18 d., skolininkas iki antstolės nevykdymo akto atliko kokius nors Statybos įstatymo 1 straipsnio 90 dalyje numatytus statybos darbus apibūdinančius veiksmus. Tačiau šiuo atveju byloje tokių įrodymų išieškotojas nėra pateikęs.

44. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai nesivadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. liepos 8 d. kaltinamuoju aktu. Šiuo aspektu sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad Kaltinamajame akte fiksuota informacija apie konkrečią šalių konfliktinę situaciją, duomenys pateikti iš situacijos, kuri vyko vėliau nei buvo kreiptasi į antstolę dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, kas yra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas ir neturi prejudicinio reikšmingumo šioje civilinėje byloje.

45. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, CPK yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

46. Nagrinėjamu atveju antstolė į teismą kreipėsi išieškotojo prašymu dėl nevykdomos teismo nutarties. Taigi antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo ir negali turėti asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis, vykdydamas įstatymo reikalavimus, tik surašė ir pateikė teismui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą dėl Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje bylos dalyje, susijusioje su antstolės pareiškimu dėl baudos skyrimo S. Č. akivaizdu, kad priešingas interesas yra tarp suinteresuotų asmenų: išieškotojo ir skolininko, todėl ši aplinkybė sudarė pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojant laikinosioms apsaugos priemonės – įpareigojančioms skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir / ar draudžiančioms atlikti tam tikrus veiksmus, o skolininkui akivaizdžiai jų nevykdant ir pažeidžiant išieškotojo teises ir teisėtus interesus, išieškotojui neužkertamas kelias tiek tiesiogiai arba per vykdomąją bylą vykdančią antstolę kreiptis dėl tam tikrų teisinių pasekmių taikymo įpareigojimų / draudimų nevykdančio skolininko atžvilgiu.

48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

49. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors pritaikė netinkamą procesinę teisės normą, tačiau tai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teismas nutartyje tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.