- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-488-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01199-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- S. J., R. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, tretieji asmenys S. J., R. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką, t. y., jog: 1) su sūnumi ieškovas bendrauja kas antrą savaitgalį, o būtent kas antrą penktadienį 18 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš tėvų sutartos vietos ir sekmadienį 18 val. pristatant į nuolatinę gyvenamąją vietą; 2) švenčių ir atostogų metu nepilnamečio vaiko bendravimas su vienu iš tėvų nustatomas atsižvelgiant į situaciją, t. y. atsižvelgiant į tėvų užimtumą profesinėje veikloje, vaiko sveikatą, jo norus turiningai praleisti laisvalaikį su vienu iš tėvų be atskiro tėvų susitarimo; 3) nepilnamečio sūnaus išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį su vienu iš tėvų galimas tik esant rašytiniams jo tėvo ar motinos sutikimui, o nepilnametį vaiką lydintis trečiasis asmuo privalomai turi turėti abiejų tėvų rašytinius sutikimus; 4) įpareigoti nepilnamečio sūnaus mamą (atsakovę) ateityje nesudaryti kliūčių nepilnamečio vaiko bendravimui su tėvu telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2011 m. gruodžio 22 d. nutraukus santuoką su atsakove, teismo sprendime liko neišspręstas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Nurodė, kad ieškovas šio klausimo tuo metu nekėlė, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Šį klausimą nori išspręsti dabar, nes atsakovė slapstosi su nepilnamečiu vaiku, neleidžia pasimatyti bei tinkamai prisidėti prie jo priežiūros, taip pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.
2.2. Bendrauti su vaiku atsakovė leidžia, tačiau tik esant kartu atsakovei. Pažymi, kad su ieškovo mama, vaiko močiute, nėra sudaromos galimybės vaikui bendrauti, nes vaiko išsivežti neleidžia. Nurodė, kad vaikui išlaikymą teikia, daugiau vaikų neturi. Priklausomybės ligų, psichikos ligų neturi. Buvo baustas vieną kartą, bausmę atliko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies - nustatė skyrium gyvenančio tėvo V. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J., tvarka: Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 1) tėvas prieš 2 dienas iki atvykimo laiką telefonu ar SMS žinute suderina su vaiko motina, ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje. Bendravimo laikas neribojamas, tačiau turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poilsio režimą. Motina sudaro sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi niekieno netrukdomiems; 2) tėvas prieš 2 dienas iki atvykimo laiką telefonu ar SMS žinute suderinęs su vaiko motina, ir atvykęs kartu su vaiko močiute S. J. ar (ir) vaiko krikšto tėvu R. J. gali vaiką išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos ne ilgiau kaip 3 valandoms; 3) tėvas su sūnumi bendrauja per socialinius tinklus, telefonu neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi ir poilsio režimą. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 1) tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, kas antrą penktadienį 18 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš tėvų sutartos vietos ir sekmadienį 18 val. pristatant į nuolatinę gyvenamąją vietą; 2) švenčių ir atostogų metu nepilnamečio vaiko bendravimas su vienu iš tėvų nustatomas atsižvelgiant į situaciją, t. y. atsižvelgiant į tėvų užimtumą profesinėje veikloje, vaiko sveikatą, jo norus turiningai praleisti laisvalaikį su vienu iš tėvų be atskiro tėvų susitarimo; 3) nepilnamečio sūnaus išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį su vienu iš tėvų galimas tik esant rašytiniams jo tėvo ar motinos sutikimui, o nepilnametį vaiką lydintis trečiasis asmuo privalomai turi turėti abiejų tėvų rašytinius sutikimus; 4) nepilnamečio sūnaus mama sudaro galimybes nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad įvertinus šalių pasisakymus, institucijos atstovės teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, laiką, kurį nepilnametis vaikas visiškai nebendravo su tėvu ir aplinkybes, kodėl tokia situacija susidarė, nagrinėjamu atveju yra būtinas pereinamasis ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpis tėvo ryšiui su vaiku atkurti, atsakovės namų aplinkoje.
4.2. Atkreipė dėmesį, jog pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Nurodė, kad atsakovas įpareigotinas laikytis nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, tam, kad būtų atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys, o vėliau užtikrintas vaiko saugus ryšys su tėvu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą – panaikinti dalį dėl nustatytos ieškovo V. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarkos iki 2022 m. rugsėjo l d.. Nurodyti, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovo V. J. ieškinys dėl nustatytos ieškovo V. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarkos pradedamas vykdyti po teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Nurodė, kad yra neteisinga teigti, jog teismas iš dalies patenkino atsakovės teismo posėdžio metu išsakytus reikalavimus, nes atsakovės reikalavimai jokio procesinio dokumento forma byloje nebuvo pateikti. Kitą vertus pažymi, jog teismui nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki 2022 m. rugsėjo 1 d., buvo peržengtos ieškinio reikalavimo ribos, kas ieškovo nuomone laikytina privalomos procesinės teisės normos, numatytos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
6.2. Teigia, kad visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad kalbėti apie dalinį atsakovės reikalavimų patenkinimą nėra pagrindo, o CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnis nedviprasmiškai numato ieškovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6.3. Atkreipė dėmesį, kad iš tėvų valdžios turinio seka, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios ir jos negali būti pažeidinėjamos nutraukus santuoką (CK 3.156 straipsnio 2 dalis) ar nepilnamečio vaiko tėvams gyvenant skyrium. Atitinkamai mano, kad atsakovė pažeidinėja buvusio sutuoktinio teises, nors pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ieškovas vykdo tinkamai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas ir atsakovė, jų atstovai, išvadą teikiančios institucijos atstovė, dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, todėl laiko, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatytas pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi periodas teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, nepilnamečio A. J. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisė 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymą. Tėvo (ieškovo) V. J. bendravimo tvarka su sūnumi A. J. nebuvo nustatyta. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje.
12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju labai svarbu akcentuoti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
14. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, jog yra neteisinga teigti, kad teismas iš dalies patenkino atsakovės teismo posėdžio metu išsakytus reikalavimus, nes atsakovės reikalavimai jokio procesinio dokumento forma byloje nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad teismui nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki 2022 m. rugsėjo 1 d., buvo peržengtos ieškinio reikalavimo ribos, kas ieškovo nuomone laikytina privalomos procesinės teisės normos, numatytos CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais skundo argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civilinio proceso įstatymas įpareigoja teismą būti aktyviu šeimos bylose (CPK 376 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
15. Iš ieškinio bei apeliacinio skundo turinio matyti, jog byloje ieškovas reiškė reikalavimą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tačiau atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką konstatuotina, jog kitokios tvarkos nei prašoma ieškiniu nustatymas dar nereiškia, jog teismas peržengia ieškinio reikalavimų ribas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į prioritetiniais laikomus vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.
16. Iš į bylą pateiktų įrodymų, taip pat ieškovo, atsakovės bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės teisme teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su savo nepilnamečiu sūnumi bendrauja ypač retai, todėl ieškovo šiuo metu siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi būtų sunkiai įgyvendinama. Tai reiškia, kad visų pirma turėtų būti atstatyti ieškovo ir sūnaus emociniai tarpasmeniniai ryšiai, kas suponuoja išvadą, jog yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį minėtiems ryšiams atkurti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo nustatytas susitikimų periodiškumas ir trukmė parinkti atsižvelgiant į šalių tarpusavio ryšį, nepilnamečio sūnaus amžių, konfliktiškus šalių santykius, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų ar ribotų ir neužtikrintų nuoseklaus tėvo ir vaiko bendravimo. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gyvenimo režimą, į tai, jog byloje nustatytas pereinamasis laikotarpis, laikytina, kad nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir interesus, suteikia tėvui galimybę toliau kurti ir stiprinti santykį su vaiku, nuosekliai dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime.
17. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Nors skundžiamu sprendimu buvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog ieškovo reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies, t. y. skundžiamu sprendimu buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovas turi atkurti tarpusavio ryši su sūnumi. Tiek iš ieškovo dėstomos pozicijos pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis tarpusavio ryšiams su sūnumi atkuri. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai buvo tenkinti tik iš dalies.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vertinant atsakovės atsiliepimo į ieškinį bei teismo posėdžio metu dėstomą poziciją yra akivaizdu, jog ieškovė iš esmės nesutinka ne su ieškovo teise bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Duodama paaiškinimus teismo posėdyje atsakovė iš esmės sutiko su valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą pateikta išvada, kurioje pasisakoma už pereinamąjį laikotarpį. Tai reiškia, kad atsakovės pozicija byloje iš esmės neprieštaravo skundžiamame sprendime išdėstytoms išvadoms.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškiniu pareikšti nematerialinio pobūdžio reikalavimai, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, nėra galimybės tiksliai įvertinti tenkintų ieškinio reikalavimų dalį procentine išraiška. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 17‑18 punktuose išdėstytus argumentus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
20. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.