Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, tretieji asmenys S. J., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kad šeima vaiko teisių apsaugos specialistams yra žinoma nuo 2018-08-23 dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo, nuo 2018-08-29 šeimai taikytas atvejo vadybos procesas, o nuo 2018-11-16 nutrauktas, specialistams konstatuojant, kad šeima yra pajėgi užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Mano, kad ieškovo šiuo metu siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi būtų sunkiai įgyvendinama. Siekiant atstatyti emocinius tarpasmeninius ryšius, galėtų vykti trumpi susitikimai ieškovo (tėvo) ir sūnaus, dalyvaujant atsakovei (mamai). Skyrius pripažįsta, kad aplinkybė, kad jau ilgą laiką yra susidariusi situacija, kai vaikas negali bendrauti su tėčiu, yra reikšminga ir sąlygojanti, kad nedelsiant užtikrinti bendravimą nėra galima, todėl skyrius neprieštarautų, jei teismas nustatytų pereinamąjį laikotarpį. Skyriaus nuomone, pereinamasis laikotarpis turėtų būti apibrėžtas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, nes tik užtikrinus tokių susitikimų pastovumą ir tęstinumą, būtų galima pasiekti teigiamų pokyčių ir pažangos šiuose šeimyniniuose santykiuose. Mano, kad pereinamuoju laikotarpiu, jei toks būtų nustatytas, neutralią pasimatymų aplinką galėtų užtikrinti atsakovės ir ieškovo bendradarbiavimas tarpusavyje kartu su vaiku, o geriausius vaiko interesus užtikrintų geranoriškas ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl bendradarbiavimo su sūnumi bei pagarbus abipusis elgesys.

Institucijos atstovė Kornelija Jomantienė posėdžio metu nurodė, kad dėl susidariusios situacijos apie pusę metų turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau geriausiai, jei pereinamasis laikotarpis būtų apibrėžtas tam tikru vaiko ir tėvo susitikimų skaičiumi. Pabendravus su vaiku, vaikas išreiškė norą bendrauti su tėvu, norėtų susitikti savaitgaliais, tačiau dėl nakvynės pas tėvą vaikas nuomonės nepasakė. Sutinka, kad turėtų būti sudarytos sąlygos tėvui ir vaikui bendrauti motinai nedalyvaujant motinos namuose.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. J. paaiškino, kad yra nepilnamečio vaiko A. J. krikšto tėvas, vaiką paskutinį kartą matė praėjusią vasarą (prieš pusę metų), prieš atvykstant su atsakove buvo susitarę, kad atvyks. Kai atvyko pas atsakovę į kiemą, išėjo jos sutuoktinis ir kilo konfliktinė situacija, buvo iškviesta policija. Vaiko tą dieną nematė, vaikas nebuvo išleistas iš namų susitikti. Po to buvo nuspręsta susidariusią situaciją spręsti teisiniu keliu. Nurodė, kad ieškovas turi galimybes pasiimti vaiką savaitgaliui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo V. J. ir atsakovės A. J. sūnus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nepilnamečio A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteistas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymas. Tėvo V. J. bendravimo tvarka su sūnumi A. J. nebuvo nustatyta. Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovą pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Iš šalių procesinių dokumentų turinio ir jų paaiškinimų matyti, kad ieškovas, grįžęs po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, siekia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal jo siūlomą tvarką. Atsakovė su tokia tvarka nesutinka, nes mano, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad būtų atkurtas ieškovo ir nepilnamečio vaiko ryšys, ieškovas taip at turi atgauti atsakovės pasitikėjimą. Atsakovė priešieškinio nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė savo siūlomą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo savo išvadoje bei teismo posėdžio metu pritarė ir institucijos atstovė.

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Šiame straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus, institucijos atstovės teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, laiką, kurį nepilnametis vaikas visiškai nebendravo su tėvu ir aplinkybes, kodėl tokia situacija susidarė, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas pereinamasis ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpis tėvo ryšiui su vaiku atkurti, atsakovės namų aplinkoje, todėl nustatytina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

1.1. tėvas prieš 2 dienas iki atvykimo laiką telefonu ar SMS žinute suderina su vaiko motina, ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje. Bendravimo laikas neribojamas, tačiau turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poilsio režimą. Motina sudaro sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi niekieno netrukdomiems;

1.2. tėvas prieš 2 dienas iki atvykimo laiką telefonu ar SMS žinute suderinęs su vaiko motina, ir atvykęs kartu su vaiko močiute S. J. ar (ir) vaiko krikšto tėvu R. J., gali vaiką išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos ne ilgiau kaip 3 valandoms;

1.3. tėvas su sūnumi bendrauja per socialinius tinklus, telefonu neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi ir poilsio režimą.

2.1. tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, kas antrą penktadienį 18 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš tėvų sutartos vietos ir sekmadienį 18 val. pristatant į nuolatinę gyvenamąją vietą;

2.2. švenčių ir atostogų metu nepilnamečio vaiko bendravimas su vienu iš tėvų nustatomas atsižvelgiant į situaciją, t. y. atsižvelgiant į tėvų užimtumą profesinėje veikloje, vaiko sveikatą, jo norus turiningai praleisti laisvalaikį su vienu iš tėvų be atskiro tėvų susitarimo;

2.3. nepilnamečio sūnaus išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį su vienu iš tėvų galimas tik esant rašytiniams jo tėvo ar motinos sutikimui, o nepilnametį vaiką lydintis trečiasis asmuo privalomai turi turėti abiejų tėvų rašytinius sutikimus;

2.4. nepilnamečio sūnaus mama sudaro galimybes nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas, atvykęs pas ją, mažai bendrauja su sūnumi, labiau yra linkęs ginčytis su atsakove, be to atvyksta nereguliariai, vaikui beveik neskambina. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Atsakovas įpareigotinas laikytis nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, tam, kad būtų atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys, o vėliau užtikrintas vaiko saugus ryšys su tėvu.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė duomenis, kad byloje patyrė 575 Eur bylinėjimosi išlaidų: 75 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur advokato teisinių paslaugos (konsultacijos, ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdyje).

Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 200 Eur išlaidų, kurias sudaro advokato teisinės paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies tenkino tiek ieškovo ieškinio reikalavimus, tiek ir atsakovės teismo posėdžio metu išsakytus reikalavimus, pripažintina, jog buvo patenkinta iš esmės vienoda dalis šalių reikalavimų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas konstatuoti, jog šalys pasilieka prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jos atskirai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

1.1. tėvas prieš 2 dienas iki atvykimo laiką telefonu ar SMS žinute suderina su vaiko motina, ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje. Bendravimo laikas neribojamas, tačiau turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poilsio režimą. Motina sudaro sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi niekieno netrukdomiems;

1.2. tėvas prieš 2 dienas iki atvykimo laiką telefonu ar SMS žinute suderinęs su vaiko motina, ir atvykęs kartu su vaiko močiute S. J. ar (ir) vaiko krikšto tėvu R. J., gali vaiką išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos ne ilgiau kaip 3 valandoms;

1.3. tėvas su sūnumi bendrauja per socialinius tinklus, telefonu neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi ir poilsio režimą.

2.1. tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, kas antrą penktadienį 18 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš tėvų sutartos vietos ir sekmadienį 18 val. pristatant į nuolatinę gyvenamąją vietą;

2.2. švenčių ir atostogų metu nepilnamečio vaiko bendravimas su vienu iš tėvų nustatomas atsižvelgiant į situaciją, t. y. atsižvelgiant į tėvų užimtumą profesinėje veikloje, vaiko sveikatą, jo norus turiningai praleisti laisvalaikį su vienu iš tėvų be atskiro tėvų susitarimo;

2.3. nepilnamečio sūnaus išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį su vienu iš tėvų galimas tik esant rašytiniams jo tėvo ar motinos sutikimui, o nepilnametį vaiką lydintis trečiasis asmuo privalomai turi turėti abiejų tėvų rašytinius sutikimus;

2.4. nepilnamečio sūnaus mama sudaro galimybes nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.