Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2528-556/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-06
Bylos Nr.: eA-2528-556/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07120-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas: A. V.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2528-556/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07120-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77512 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2) panaikinti Departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79623 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis, Baltarusijos Respublikos pilietis, kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Departamentas pateikė pareiškėjui užpildyti klausimyną. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, kad 2009–2011 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinyje. Departamentas priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, motyvuojant iš esmės tapačiais pagrindais, kaip ir Sprendimas.

2.2. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti. Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD rašte pateikta informacija. Tiek Departamentas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus – pareiškėjui nurodžius, kad 2009–2011 metais jis dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinyje.

2.3. Pareiškėjas 2004 m. įstojo į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos akademijos Teisės fakultetą, kurį baigė 2009 m. kovo mėn., – įgijo jurisprudencijos specializaciją, teisininko kvalifikaciją. Pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus, pareiškėjui baigus aukštąją mokyklą, jis privalėjo 1 metus atlikti karinę tarnybą, tačiau išėjus dirbti į Vidaus reikalų ministeriją 2 metams pagal savo specialybę, – tokia prievolė nebuvo taikytina, t. y., siekdamas išvengti karinės tarnybos, pareiškėjas įsidarbino Vidaus reikalų ministerijoje. Nuo 2009 m. pareiškėjas įsidarbino (duomenys neskelbtini) tyrėju, jo pareigybės apėmė (duomenys neskelbtini); jokios prieigos prie įslaptintos informacijos neturėjo, – slaptą informaciją galėjo matyti tik jo skyriaus vadovas)). Darbą nurodytose pareigose pareiškėjas baigė 2011 m. gegužės mėn.

2.4. Nuo 2011 m. liepos mėn. pareiškėjas išvyko dirbti vairuotoju-apsaugininku į (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, veždavo ambasadorių ir jo šeimos narius. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas įsidarbino ekspeditoriumi-vairuotoju DV-Trans LLC, pareigos apėmė tarptautinių krovinių pervežimą. 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjas įsidarbino ekspeditoriumi-vairuotoju įmonėje NAU LLC (Girteka Logistics grupės įmonė), dirbo iki 2015 m. gruodžio mėn. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „Trasis“ (Girteka Logisticsc grupės įmonė), Šiauliuose, ekspeditoriumi-vairuotoju, pareigos – tarptautinis krovinių pervežimas tarp Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalių. Nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. dirbo UAB „Transporto Marisa“, Alitus, ekspeditoriumi-vairuotoju, pareigos – tarptautinis krovinių pervežimas tarp ES šalių, taip pat ES–Jungtinė Karalystė kryptimis. Nuo 2020 m. gegužės 4 d. jis buvo įdarbintas tarptautinių pervežimų organizavimo specialistu (ekspeditoriumi) įmonėje AAR International Expedition LLC, pareigos apėmė vežėjų paiešką, bendravimą su klientais (prekių siuntėjais ir gavėjais), krovinių gabenimo tarp ES šalių ir Rusijos, Baltarusijos proceso organizavimą. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas dirbo UAB „Gabentra“, Druskininkuose, ekspeditoriumi-vairuotoju, pareigos – krovinių gabenimas tarp ES šalių, taip pat ES–Jungtinė Karalystė kryptimis. Nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2023 m. birželio mėn. dirbo UAB „Integre trans“, ekspeditoriumi-vairuotoju, pareigos – krovinių gabenimas ES–Jungtinė Karalystė kryptimi. Dirbdamas ir reziduodamas Lietuvos Respublikoje nuo 2016 m. (buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d., nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., bei leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d., nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d., nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. gegužės 27 d.), nepažeidė jokių įstatymų, neturi jokių administracinių nuobaudų.

2.5. Priešingai nei nurodoma ginčijamuose sprendimuose, vien tai, kad pareiškėjas daugiau nei prieš 10 metų dvejus metus dirbo tyrėju, kurio įgaliojimų apimtis buvo susijusi tik su tokių nusikalstamų veikų, kaip (duomenys neskelbtini), vykusių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyrimu, o jis atliko tokius tyrimo veiksmus, kaip (duomenys neskelbtini), pažymint, kad jokios prieigos prie įslaptintos informacijos neturėjo, niekaip nepagrindžia jo lojalumo šalies valdžiai ar jos vykdomai politikai. Departamentas vadovavosi išimtinai VSD rašte pateikta informacija, o tiek atsakovas Departamentas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja išimtinai tik pareiškėjo nurodyta darbine patirtimi, kuri niekaip nepagrindžia nei pareiškėjo turimų politinių pažiūrų ar palaikymo Baltarusijos vykdomai agresyviai politikai, nei jos keliamo realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui. Taip pat Sprendime nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką, pateisintų vykdomus karo nusikaltimus ar pan. Remiantis sprendimų turiniu, yra akivaizdu, kad pats atsakovas neatliko jokio individualaus pareiškėjo veiksmų vertinimo, pagrindžiančio jo realią ir akivaizdžią grėsmę. Akivaizdu, kad nei atsakovas, nei VSD nenurodė jokių pareiškėjo praeityje atliktų veiksmų ar ryšių, indikuojančių realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Departamentas priėmė pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 ir 80.2 punktais, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, kad 2009–2011 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) padalinyje. VSD 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 18-5637 nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinyje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Departamentas priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.2. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas nustatyta tvarka. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punktas nustato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio ekonominiai ir socialiniai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, o šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, ir, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

3.3. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius, nustatė, kad Lietuvoje gyveno ir dirbo nuo 2016 m. turėdamas vizas arba leidimus laikinai gyventi), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, jog 2009–2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinyje. VSD teigimu, pareiškėjas dirbdamas minėtose struktūrose privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo ir Sprendimo Nr. 1, kuriais atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 10.31 ir 80.2 punktais, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, kad 2009–2011 m. dirbo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos padalinyje. VSD nurodė, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinyje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsakovas, įvertinęs pateiktą VSD išvadą, priėmė Sprendimą ir Sprendimą Nr. 1.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3, 6 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 1, 5 dalimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Nacionalinio saugumo strategija. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs lojalus pareigūnas, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galbūt gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.

10. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad tarnyboje dirbo siekiu išvengti karinės tarnybos, tačiau šios aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo. Teismo įsitikinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą konstatuoti apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.

11. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybės, kad pareiškėjas dirbo ir rezidavo Lietuvoje, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti/pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas/pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien faktas, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje dirbo 2009–2011 metais (prieš daugiau nei 10 metų), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Rusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Be to, LVAT suformuotoje praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo kariuomenėje vertinimui itin svarbus susiklostęs geopolitinis kontekstas, be kita ko, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karine agresija prieš Ukrainą, o asmens nurodoma aplinkybė, jog jo tarnybos metais Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, nėra reikšminga.

12. Teismo vertinimu, nors iš Departamento Sprendimo matyti, jog esminis šio Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo eitų pareigų Baltarusijos Respublikos VRM, tačiau iš šio Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pažymėjo, jog apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas savo Sprendime rėmėsi tik VSD pateikta išvada, atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dirbo vairuotoju įvairiose privačiose įmonėse, nepaneigia pareiškėjo galimų ryšių su Baltarusijos tarnybomis ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

13. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs tai, jog VSD prašė nustatyti 5 metų uždraudimo atvykti laikotarpį, bei pareiškėjo socialinius ryšius, pagrįstai sprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintas kaip proporcingas. Teismo vertinimu, skundžiami Departamento sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; iš atsakovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. LVAT praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Nei VSD išvadoje, nei atsakovo sprendimuose, taip pat ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo objektyviai egzistuojančių ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, VSD grėsmę grindžia tik bendro pobūdžio informacija apie Rusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus, o prielaidas dėl lojalumo valdžiai ir neva tai egzistuojančių ryšių su Baltarusijos tarnybose dirbančiais neidentifikuotais asmenimis sieja su viena vienintele aplinkybe, - pareiškėjo prieš daugiau nei prieš 12 metų dvejus metus trukusiu darbu tyrėju, kurį pareiškėjas atliko tik siekiant išvengti privalomosios karinės tarnybos, ir suėjus privalomam atidirbti terminui – 2 metams – kontrakto nepratęsė, paskutinius 12 metų dirba vairuotoju.

15.2. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta naujausioje aktualioje šiam ginčui teismo praktikoje (žr. LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023), atsakovas neatliko kompleksinio pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai konstatavo pareiškėjo grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, - tiesiog perkėlė VSD išvadą į ginčijamus sprendimus, t. y. ginčijamuose sprendimuose nebuvo įvertinta, kad: tarnybą prieš 12 metų pareiškėjas VRM tyrėju atliko tik siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos atlikimo, jog ji truko privalomai 2 metus ir, kad jis, vos tik suėjus reikalingam tarnybos terminui (2 metams), jog būtų užskaityta kaip privalomoji karinė tarnyba, kontraktą nutraukė savanoriškai (nutrauktas pareiškėjo jam pažeidus sutarties sąlygas), taip pat, kad pareiškėjas neturi karinio išsilavinimo, o jo darbo VRM metu jam buvo vos 23–24 metai, o įgaliojimų apimtis buvo susijusi tik su tokių nusikalstamų veikų, kaip smulkios vagystės, plėšimai, vengimas atlikti bausmę laisvės apribojimo forma, vykusios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyrimu, o jis atliko tokius tyrimo veiksmus, kaip (duomenys neskelbtini), pažymint, kad jokios prieigos prie įslaptintos informacijos neturėjo; nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, t. y. paskutinius 12 metų pareiškėjas dirba civilio pareigose, pažymint, kad per 8 metus darbo ir rezidavimo Lietuvoje pareiškėjas nepadarė jokių įstatymo pažeidimų; 2009–2011 metais, kai pareiškėjas dirbo tyrėju, siekdamas išvengti karinės privalomosios tarnybos, buvo kitokia geopolitinė situacija, t. y., tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje.

15.3. Pagal LVAT praktiką, klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek klausimyne, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu išreiškė aiškią poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, išreikšdamas aiškų nepritarimą bei nuomonę, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau ši pareiškėjo pozicija nei atsakovo, nei teismo sprendimu nevertinti. Šiuo atveju nėra jokių objektyviai laike ir erdvėje egzistuojančių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymo tyrimo metu būtų nustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, kad keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, jog aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan.

15.4. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo darbas galėjo būti/ buvo tiek reikšmingas, jog tapo lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste. Nors institucijos pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su jo eitomis pareigomis, tačiau nėra duomenų, kad institucijos būtų vertinusios, ar eitos pareigos reikalavo būti aukštos kvalifikacijos, turėti specialų karinį pasirengimą, ar turėti kitą žvalgybinės praktikos patirtį ir pan. (nors ir buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas neturėjo karinio išsilavinimo/neatliko karinės privalomosios tarnybos), ar eitos pareigos pagal savo turinį ir pobūdį iš esmės gali būti vertinamos kaip reikšmingos (tačiau jų nenuvertinus) byloje nagrinėjamo klausimo kontekste valstybės grėsmės saugumui. Be to, iš VSD teiktos išvados bei atsakovo sprendimų nėra aišku, kaip iš esmės buvo įvertinta pareiškėjo pozicija pateikta klausimyne.

15.5. Pirmosios instancijos teismo nurodomi precedentai neatitinka nagrinėjamo atvejo ir negali būti taikomi šioje byloje – nesutampa faktinės aplinkybės.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, visų pirma, pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, jog siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Vien faktas, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos VRM dirbo 2009–2011 metais (prieš daugiau nei 10 metų), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Rusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad teismas, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77512 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 23S79623 dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kurie priimti konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinyje 2009–2011 m., šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės saugumui.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą (žr. nutarties 15 p.). Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose (žr. nutarties 15.1, 15.5 p.), atsakovas neatliko kompleksinio pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai konstatavo pareiškėjo grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui (žr. nutarties 15.2–15.14 p.).

23. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 3 d., užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų, be kita ko, grėsmių valstybės saugumui. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės, be kita ko, valstybės saugumui.

24. Departamentas, išsiuntęs VSD paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, 2023 m. gegužės 23 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-5637, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodyta: „VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. A. V., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. A. V. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.“.

25. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).

26. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėmė byloje ginčijamus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77512, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Sprendimas) ir 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79623, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 1).

27. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, atsakovas priėmė pareiškėjo ginčijamus sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD rašte, sudariusiame pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

28. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

29. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

30. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

31. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d.)) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo darbo VRM tyrėju nereikšmingumo laiko aspektu. Nepaisant to, jog pareiškėjas šioje valstybės institucijoje dirbo 2009–2011 m., pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama sprendžiant dėl pagrindo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal pareiškėjo prašymą, atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą.

33. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2009–2011 m., kai pareiškėjas dirbo tyrėju, siekdamas išvengti karinės privalomosios tarnybos, buvo kitokia geopolitinė situacija, t. y. tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, nepaneigia to, jog pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami ne pagal 2009–2011 m., bet ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti su šiomis institucijomis susijusį asmenį, pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo pareiškėjo darbo praėjo daugiau nei 10 metų.

34. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjo darbo pobūdis dirbant VRM tyrėju neleidžia spręsti apie pareiškėjo pažeidžiamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas buvo susijęs darbo (tarnybos) santykiais su Baltarusijos Respublikos valstybės institucijomis, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ryšiai, susiklostę pareiškėjui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijoje, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.

35. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo tarnybos VRM sistemoje 2009–2011 m. vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Departamento sprendimai yra nemotyvuoti, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo siekis dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, prisiimant šiai vertybei bylos duomenimis keliamą pagrįstą riziką.

36. Pareiškėjo kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės, be kita ko, klausimyne pareiškėjo pateikti atsakymai, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

37. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą ir Sprendimą Nr. 1, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius