Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) , nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 7 d., paskirta 30 parų arešto (bausmė atlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018-09-29, apie 00.46 val., Vilniuje, ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kai kraujyje rasta 2,01 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, A. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 7 d. ir jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės ir 2018-09-29, apie 00.46 val., Vilniuje, ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino, parodė, kad įvykio dieną jis buvo girtas ir visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Kaltinamasis neneigia, kad galėjo vairuoti automobilį, tiesiog neatsimena. Jis važiavo kartu su draugu P. V., pastarajam priklausančiu automobiliu Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio dieną jie nuvažiavo ant Vilniuje esančio Tauro kalno, kur su P. V. kartu išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Po to važiavo namo, tačiau nuleido ratą. Tai P. V. pasakė, kad namo reikia važiuoti su mašina ir pastatyti ją kieme. Kai nuleido ratą, visi įrankiai buvo mašinoje, todėl bandė tada keisti ratą gatvėje. Keisdami ratą matyt pradėjo triukšmauti ir kaltinamasis pastebėjo, kad kažkas ir namo gyventojų pradėjo juos filmuoti iš balkono. Tuomet jie pavažiavo į kitą vietą, kad pakeisti ratą. Netrukus prie jų privažiavo policijos pareigūnai, nustatė jiems girtumą. Po to kaltinamasis buvo Pristatytas į Priklausomybės centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujas tyrimui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. M. paaiškino, kad įvykio metu, naktį, jis išgirdo triukšmas po jo balkonu. Išėjęs į balkoną liudytojas pamatė, kad du jauni vyrai tvarko automobilį po jo balkonu, paprašė, kad jie elgtųsi tyliau. Tie du vyrai paklausė kodėl liudytojas pyksta, tačiau jis perspėjo, kad jei nebus tyliau, bus kviečiama policija. Po kurio laiko liudytojas pamatė, kad vaikinai neblaivūs, suprato, kad kažkas ne taip, nes mašina buvo priparkuota neleistinoje vietoje, todėl įtarė, kad jie neblaivūs gali sėsti už vairo. Tuomet liudytojas iš karto paskambino policijai ir pasakė, kad galimai du neblaivūs vyrai planuoja vairuoti. Po to išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti būdamas balkone. Po kiek laiko kaltinamasis sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti atbulai, pavažiavo apie 200 metrų. Iš garso girdėjosi, kad automobilis yra pažeistas. Kitas kolega tuo metu iš priekio stūmė mašiną. Po to jie pradėjo ginčytis, kad kaltinamasis blogai vairuoja ir reikia pasikeisti. Prie automobilio jie abu pamatė, kad liudytojas juos filmuoja, todėl jie abu pradėjo keiktis liudytojo atžvilgiu. Vėliau kaltinamojo kolega pradėjo traukti kaltinamąjį iš mašinos, kuris jam parodė necenzūrinių gestų. Po to kitas kolega atsisėdo už vairo, pavažiavo kiek toliau už namo ir sustojo, o kaltinamasis ėjo pėsčias. Tuo metu atvyko policijos ekipažas ir abu vyrus sulaikė. Tuomet liudytojas išėjo į lauką, perdavė policijai filmuotą medžiagą ir grįžo namo. Po kurio laiko kitam policijos ekipažui liudytojas perdavė informaciją ir užpildė liudijimą. Įvykis buvo šalia Mindaugo gatvės 27 namo, Vilniuje. Liudytojas aiškiai matė, kad pirmas sėdo už vairo A. K.. Jis vairavo atbulas, kadangi automobilis buvo priparkuotas priekiu prie vartų, važiavo atbulai apie 200 metrų. Po to kaltinamojo kolega sėdo vairuoti. Pavažiavo gerokai toliau, kai pradėjo stabdyti buvo labai didelis garsas. Kai tas automobilis pasuko žemyn, liudytojas po tuo pačiu balkonu pamatė, kad artėja policijos automobilis. Liudytojas aiškiai matė, kad kaltinamasis ir jo kolega abu vairavo automobilį. Tie patys vaikinai stovėjo prie automobilio policijai atvažiavus.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2018-09-29, 00.44 val., į bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas J. M. ir nurodė, kad pro langą mato, kaip (duomenys neskelbtini), du neblaivūs vyrai keičia automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratą. Įtaria, kad pasikeitę ratą, neblaivūs sės už vairo (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 1 kuopos vyriausiojo patrulio R. Ž. 2018-09-29 tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir šio liudytojo apklausos protokole. Tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad A. K. iš pradžių neigė, jog vairavo, bet vėliau bendraujat pasakė matęs, kad kažkas filmuoja juos, tik nesitikėjęs, kad žmogus juos įskųs ir perduos filmuotą medžiagą policijai (b. l. 7).

Iš alkotesterio “Alcotest 6810” kvito matyti, kad 2018-09-29, 01.44 val., A. K. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-10-03 specialisto išvadoje Nr. T-A 9750/2018(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje, paimtame 2018-09-29, 02.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1413-1053/2018 matyti, kad šiuo sprendimu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį. Jam paskirta 30 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis ir uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones (b. l. 56-57).

Vilniaus probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2018-05-22 A. K. atvyko į Vilniaus probacijos tarnybos Viliaus regiono skyrių ir buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones - vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. pateikė mobiliuoju telefonu 2018-09-29 darytą 1 min. ir 25 sek. trukmės vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vyras atsisėda už automobilio vairo, užveda variklį ir pradeda važiuoti atbulas. Šalia automobilio stovintis kitas vyras stumia automobilį iš priekio. Automobilis pavažiuoja atbulas gatve ir sustoja ant pėsčiųjų perėjos. Prie automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių prieina vyras, kuris stūmė automobilį, išlaipina vairuotoją iš automobilio ir pats atsisėda už automobilio vairo, prieš tai pasižiūrėjęs į filmuojantį asmenį ir kažką jam pasakęs (žodžiai nesuprantami). Automobilis pradeda važiuoti į priekį, jam pavažiavus kelis metrus, vaizdo įrašas nutrūksta. Kompaktinis diskas su šiuo vaizdo įrašu supakuotas į voką Nr. 2, prisegtą prie bylos viršelio (b. l. 25, 26-27).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam A. K., o trečiajam asmeniui, P. V. (b. l. 10).

Pagal VšĮ "Emprekis" vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos duomenis 2002 m. gamybos automobilio Peugeot 206 vidutinė kaina yra 1060 eurų (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo.

LR BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, arba apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punktas transporto priemonės vairavimą apibrėžia kaip transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma neblaivaus asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007).

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, tačiau teisminio nagrinėjimu metu iš esmės pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu taip parodė todėl, kad buvo išgėręs ir neatsimena, kad buvo vairavęs, bet neneigia, kad galėjo vairuoti, tiesiog neatsimena. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Liudytojas J. M. teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad įvykio dieną pamatė, kad du jauni vyrai tvarko automobilį po jo balkonu, paprašė, kad elgtųsi tyliau. Po kurio laiko pamatė, kad vaikinai neblaivūs, suprato, kad kažkas ne taip, nes mašina buvo priparkuota neleistinoje vietoje, įtarė, kad jie neblaivūs gali sėsti už vairo. Iš karto paskambino policijai ir pasakė, kad galimai du neblaivūs vyrai planuoja vairuoti. Pirmas sėdo už vairo A. K.. Vairavo atbulas, kadangi automobilis buvo priparkuotas priekiu prie vartų, važiavo atbulai apie 200 metrų. Po to kolega sėdo vairuoti. Liudytojo teiginius patvirtino ir prie bylos pridėtas jo filmuojamas vaizdo įrašas, kaip A. K. atsisėda už automobilio vairo, užveda variklį ir pradeda važiuoti atbulas. Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2018-09-29, 01.44 val., A. K. nustatytas 1,95 promilių girtumas. Specialisto išvada patvirtinta, kad kaltinamojo kraujyje įvykio metu buvo 2,01 promilės etilo alkoholio. Jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas ir kiti bylos duomenys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, liudytojo duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Įvertinus nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje požymiai. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent 2,01 promilės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 straipsnyje padarymo.

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti jų atlikimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal LR BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių LR BK 243 straipsnyje numatytos veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta LR ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal LR ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti LR BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 243 straipsnį. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).

Be A. K. visiško prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 straipsnyje, jo kaltę įrodo ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1413-1053/2018 matyti, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį. Jam paskirta 30 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis ir uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2018-05-22 A. K. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Viliaus regiono skyrių ir buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 14-15). A. K. žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones (tai jis pats patvirtino teismo posėdyje), tačiau nepaisydamas to vairavo automobilį. Kad jis suvokė, jog elgiasi draudžiamu būdu, patvirtina ir tai, kad būdamas neblaivus jis bandė dar su draugu keistis vietomis. Taigi, būdamas supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymo tvarka, sąlygomis, sąmoningai jų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikytina padaryta, nuo to momento, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. K. neabejotinai suprato, jog vairuodamas transporto priemones, jis pažeis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, taip pat suprato ir žinojo gręsiančias tokio elgesio pasekmes.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamos veikos padarytos, esant neišnykusiam teistumui, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. K. LR BK 243 straipsnio ir 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytą alternatyvią bausmės rūšį – areštą, nes švelnesnių bausmių nepakanka jo nusikalstamam elgesiui pakeisti, išvadų jis nedaro ir nesistengia pasitaisyti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus naikintina. Į bausmės laiką A. K. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-29, 00.50 min. iki 2018-09-29, 16.29 val. (1 diena) (b. l. 36, 37), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 1 (viena) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiskavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 2.01 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, bet įvertinus tai, kad jis padarė šiurkštų su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą, tapatų nusikaltimą padarė jau antrą kartą, nepraėjus net metų nuo buvusio nusikaltimo padarymo, kuriuo kėlė pavojų ne tik sau bet ir kitų asmenų gyvybei, turtui, todėl konstatuotina, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, nedaro iš savo veiksmų teigiamų išvadų, todėl teismo vertinimu tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones maksimaliam – 3 (trejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamojo A. K. vairuotas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonė) priklauso trečiajam asmeniui – P. V., todėl taikytina LR BK 72 straipsnio 5 dalis ir priteistina konfiskuotino turto vertė. Pagal VšĮ "Emprekis" vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos duomenis 2002 metų gamybos automobilio Peugeot 206 vidutinė kaina yra 1060 eurų (b. l. 11). Tačiau vadovaujantis formuojama teismų praktika, šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu, kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM mokestį už priteisiamo turto vertę nėra, todėl teismas vertina, kad vidutinė rinkos kaina yra ne 1060 eurų, o 876 eurų suma (suma be PVM), todėl ši suma ir priteistina iš kaltinamojo valstybės naudai (LR BK 72 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti 20 (dvidešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, bendrinat bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, apimti bausmę, paskirtą pagal LR BK 243 straipsnį, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką A. K. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-29, 00.50 val., iki 2018-09-29, 16.29 val., (1 dieną), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto pradžią A. K. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš kaltinamojo A. K. 879 (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis) eurus valstybės naudai.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.