- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- e2VP-13322-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08647-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., V. G.-O.
- Advokatai
- Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė
- Kategorijos
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. L., suinteresuoto asmens atstovei advokatei Ingai Kudinavičiūtei-Michailovienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: V. L., V. G.-O., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė Brigita Palavinskienė kreipėsi į teismą, prašydama skirti V. L. 600 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nesilaikymą ir pažeidinėjimą, kurios laikytis skolininkas buvo įpareigotas 2021 m. spalio 30 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prašyme nurodoma, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/21/01107 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-26541-1040/2020, kuriuo nustatyta suinteresuoto asmens V. L. bendravimo su M. L. ir M. L. bendravimo tvarka. Vykdomojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. vykdomuoju raštu Nr. e2YT-26541-1040/2020 nustatyta bendravimo tvarka yra pažeidinėjama ir nevykdoma taip, kaip nurodyta teismo sprendime, nesilaikant numatyto nepertraukiamo bendravimo nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., bei nesilaikant numatytos bendravimo tvarkos vaikų atostogų laikotarpiu. V. L. privalo kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaikus nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą, tačiau pasirinktinai pasiima vieną vaiką, vienai dienai arba vienai nakčiai, nesilaikydamas nepertraukiamo bendravimo tvarkos. 2023 m. kovo 31 d. antstolės kontoroje gauta išieškotojos V. G.-O. pozicija, kuria antstolė buvo informuota, jog skolininkas daugiau kaip 1,5 metų pažeidinėja ir nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos, kuri buvo nustatyta teismo sprendimu, bei išskyrė pagrindinius tvarkos pažeidimus: 2021 metais nepraleistas laikas su vaikais rudens atostogų metu; 2022 metais nepraleido pusės pavasario atostogų laiko; 2022 metais vasaros atostogų metu visiškai nebendravo su vaikais; 2022 metų rudens atostogų metu nebendravo su vaikais; 2022–2023 metais nebendravo su vaikais žiemos atostogų metu; nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. V. L. nesilaiko bendravimo tvarkos, paimdamas vaikus reguliariai savaitgaliais tik kelioms valandoms, nors teismo sprendime numatytas nepertraukiamas bendravimas nuo penktadienio iki sekmadienio. Prašyme pažymima, kad suinteresuotas asmuo V. L. neslepia, jog jam ne visuomet pavyksta laikytis nustatytos tvarkos dėl asmeninių priežasčių, bei yra pripažinęs, kad nesilaiko ir negali laikytis teismo sprendimu patvirtintos tvarkos. Pareiškėjos teigimu, šią dieną nėra pateikta svarbių įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti stabdomas bylos vykdymas, taip pat nėra duomenų, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka būtų pakeista teismo sprendimu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. G.-O. (toliau – ir išieškotoja) atsiliepime į antstolės prašymą prašo antstolės pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. L. trejus metus (nuo 2020 metų lapkričio mėnesio) nevykdo 2018 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais M. L. ir M. L. tvarkos (toliau – ir Tvarka), tokiu būdu pažeisdamas vaikų teisę į šeimos ryšius. Pažymi, kad išieškotoja skatina tėvą bendrauti su vaikais, patys vaikai M. L. ir M. L. nori susitikti su tėvu ir niekada neatsisako su juo pasimatyti. Tačiau V. L. su vaikais susitikti vengia, susitinka ypač retai ir ne pagal teismo nustatytą tvarką. Tėvas nesilaiko ir pažeidinėja tvarką, bendraudamas su vaikais savaitgaliais (Tvarkos 1.7.1 punktas) ir vaikų atostogų metu (Tvarkos 1.7.3 punktas). Išieškotojos teigimu, iš į vykdomąją bylą pateiktos 2021 m. rugsėjo 1 d. V. L. praleisto laiko su vaikais lentelės matyti, kad V. L. su vaikais 2020–2021 metų laikotarpiu praleido ne visus 17 procentų laiko, faktinė situacija yra nepasikeitusi iki šiol. Su vaikų tėvu buvo bandoma kalbėti, kaip būtų galima spręsti susidariusią situaciją, paskutinį kartą susitikimas vyko 2023 metų rugsėjo mėnesį. Po šio susitikimo V. L. žadėjo derinti bendravimo tvarką, tačiau jokios alternatyvios tvarkos nepateikė. Vaikų mokslo metų laiku jis su vaikais kas antrą savaitgalį bendrauja tik po kelias valandas (vaikų nepertraukiamai savaitgalį su savimi per 2022 ir 2023 metus nebuvo pasiėmęs nė karto), o atėjus vaikų atostogoms – su vaikais iš viso nebendrauja. Vaikų tėvas, aiškiai suprasdamas, kad su vaikais bendrauti jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą, šios pareigos sąmoningai nevykdo. Be to, V. L. 2021 m., 2022 m. nepraleido su vaikais jiems skiriamų atostogų. Su V. L. buvo siekiama suderinti laiką, kada jis gali praleisti laiką su vaikais atostogų metu 2021 metais, 2022 metais, tačiau bet kokios suinteresuoto asmens pastangos buvo ignoruojamos. Jokio bendradarbiavimo ir noro su vaikais praleisti atostogas V. L. neišreiškė ir 2023 metais. Išieškotoja pažymi, kad su vaikų močiute susisiekus telefonu, močiutė nurodė, jog yra labai pavargusi ir galėtų pabūti nebent su vienu iš vaikų. Suinteresuota asmuo akcentuoja, kad V. L. per visą 2021 metų vasarą nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. su vaikais praleido ypatingai mažai laiko, t. y. buvo susitikęs du kartus: 2021 m. liepos 2–4 d. – dvi dienas, 2021 m. rugpjūčio 17 d. – pusė dienos.
4. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į antstolės prašymą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimu ir mano, jog toks prašymas yra nepagrįstas. Nurodo, kad nuolat derino, komunikavo, siūlė alternatyvas ir nebuvo nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigos bendrauti su vaikais pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26541-1040/2020 nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, tiek akivaizdžiai, tiek ir kitais (nuotoliniais) būdais. Pažymėjo, kad tėvo–vaikų tarpusavio ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, nes V. L. nuolat bendrauja su vaikais ryšio priemonėmis. Be to, suinteresuoti asmenys tarpusavyje buvo susitarę ir dėl kitos bendravimo tvarkos (t. y. dėl tėvo bendravimo su vaikais nuo šeštadienio iki sekmadienio), kuri buvo taikoma tam tikrą laiką pačių tėvų bendru sutikimu, nepaisant teismo sprendimu patvirtintų sąlygų. Derybos ir komunikavimas vyko nuolat, kadangi suinteresuotas asmuo ieškojo įvairių opcijų bei alternatyvų, siekdamas užtikrinti vaikų teisę bendrauti su juo ir artimaisiais giminaičiais. Pažymėjo, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT) dėl mediacijos, kaip ikiteisminio ginčo sprendimo proceso taikymo, siekdamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir tokiu būdu įvesti teisinį aiškumą bei išvengti galimų nesusipratimų ir manipuliacijų. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad jam būtų skirta 600 Eur dydžio bauda, nes jo veiksmai nesuponuoja piktnaudžiavimo tėvo valdžia prielaidų, be to, jis dėjo ir deda realias pastangas savo, kaip tėvo, pareigų tinkamam įgyvendinimui.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tenkinti tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Tarnybai šeima nėra žinoma, šiuo konkrečiu atveju, turimi duomenys leidžia daryti išvadą, jog galimai teismo sprendimo nesilaikoma ir kooperavimosi pareigos nevykdoma, nes galbūt nepilnamečių tėvams nepavyksta tarpusavyje susitarti, susikalbėti. Pažymėjo, kad Tarnyba visada skatina bandyti tėvus tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų vaikų geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Bylos faktinės aplinkybės
7. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. liepos 28 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-26541-1040/2020 dėl teismo sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) nustatytos suinteresuoto asmens V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. L., gimusia 2011 m. rugsėjo 20 d., M. L., gimusiu 2016 m. kovo 18 d., tvarkos.
8. Teismo sprendimo 1.7.1 punkte nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. L. kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiima vaikus nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą.
9. Teismo sprendimo 1.7.3 punkte nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. L. bendrauja su vaikais pusę vaikams skirto vasaros atostogų laiko, taip pat pusę vaikams skirto rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko.
10. 2023 m. birželio 8 d. antstolė priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pažeidinėjama ir nevykdoma taip, kaip nustatyta teismo sprendime, būtent, nesilaikoma numatyto nepertraukiamo bendravimo nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., taip pat nustatytos bendravimo tvarkos vaikų atostogų laikotarpiu; nors skolininkas privalo kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaikus nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą, tačiau pasirinktinai pasiima vieną vaiką, vienai dienai arba vienai nakčiai.
Dėl baudos skyrimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
12. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.7.1, 1.7.3 punktų (ne)vykdymo laikotarpiu nuo 2021 metų, kai priimtas vykdyti teismo išduotas vykdomasis raštas, iki 2023 m. kovo 31 d. Suinteresuotas asmuo V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte pateikta informacija sutinka, t. y. neneigė, kad ginčo laikotarpiu nesilaikė minėtuose Teismo sprendimo punktuose nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pagrindiniai Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.7.1, 1.7.3 punktų (ne)vykdymo aspektai yra nepertraukiamo bendravimo nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. (išskyrus pavienius savaitgalius) pažeidimas – kaip nurodyta Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, suinteresuotas asmuo pasirinktinai pasiimdavo vieną vaiką, vienai dienai arba vienai nakčiai; ir nustatytos bendravimo tvarkos vaikų atostogų laikotarpiu nesilaikymu, t. y. suinteresuotas asmuo nebendravo su vaikais pusės vaikams skirto vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo V. G.-O., 2021 m. vasarą suinteresuotas asmuo V. L. su vaikais praleido 2,5 dienos (2021 m. liepos 2–4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. – pusę dienos), 2022 metų vasarą apskritai nebendravo, taip pat nė karto ginčo laikotarpiu nepraleido su vaikais pusės jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.7.3 punkte. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo V. L. neginčijo.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
15. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, kad vykdo teismo sprendimą ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas, o išieškotojas turi įrodyti teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo faktus. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
16. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu teismo sprendimo nevykdymą (netinkamą vykdymą) teisino keliais argumentais, būtent, sąlygų būti su vaikais suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje neturėjimu (dėl vykstančio remonto, baldų trūkumo); COVID pandemijos metu taikytų bendravimo apribojimų, suinteresuoto asmens darbinio užimtumo bei specifikos (dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusio darbo krūvio); finansų trūkumo.
17. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį tai, kad šioje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo (ne)vykdymo nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 31 d., todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl COVID pandemijos metu taikytų bendravimo apribojimų yra teisiškai neaktualūs.
18. Antra, atsiliepime į antstolės pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2021 m. kovo mėn. įsikėlė į naują būstą, kuris iki šiol (atsiliepimo pateikimo data – 2023 m. liepos 13 d.) po truputį yra remontuojamas, todėl dėl užsitęsusių remonto darbų nebuvo sąlygų būti su vaikais namuose. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad būsto remontą jau baigė, tačiau tebetrūksta baldų (paaiškino, kad su naująja sutuoktine gyvena „kaip studentai“). Teismas, vertindamas, ar nurodyti argumentai pateisina teismo sprendimo nevykdymą (netinkamą vykdymą), pirmiausia pažymi, kad, kaip yra nurodoma kasacinio teismo praktikoje, vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis), baudos skyrimas, antstoliui kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo CPK 771 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 34 punktas). Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad tėvai turi dėti pakankamas pastangas siekdami įgyvendinti pareigą bendrauti su savo vaikais. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo ne tik nepateikė jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau ir nepagrindė, kad per daugiau kaip 1,5 metų laikotarpį dėjo maksimalias pastangas siekdamas sutvarkyti savo buitį ir tinkamai bendrauti su vaikais pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką.
19. Trečia, atsiliepime į antstolės pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą labai padidėjo darbo krūvis (darbas iki 21 val., įskaitant savaitgalius). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), oficialiai nuo 8 val. iki 17 val., tačiau faktiškai „iki skambučio“. Suinteresuotas asmuo taip pat patvirtino, kad turi teisę į 40 dienų atostogas per metus, nors nurodė, kad turi poreikį kaupti atostogas, tuo pačiu pripažino, kad per metus atostogauja dvi–tris savaites (po vieną savaitę rudenį, pavasarį arba pora savaičių vasarą), neneigė, kad 2021–2022 metų vasarą atostogavo, buvo išvykęs. Sistemiškai įvertinęs šiuos suinteresuoto asmens argumentus ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl darbo specifikos suinteresuotas asmuo neturėjo galimybių visą ginčo laikotarpį vykdyti teismo sprendimo (kaip minėta, teismo sprendimo nuostatos dėl bendravimo su vaikais pusę vaikams skirto atostogų laiko suinteresuotas asmuo apskritai nevykdė, bendravimas buvo minimalus).
20. Dėl suinteresuoto asmens pastebėjimo, kad jis turi teisę į atostogas (poilsį), teismas pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotam asmeniui nevykdant teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vaikų atostogų metu, tuo yra pažeidžiami ne tik vaikų, bet ir išieškotojos teisės bei teisėti interesai. Tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad tėvo bendravimą su vaikais suprantant kaip teisę, o ne kaip pareigą, būtų pažeidžiami ne tik vaikų, bet ir asmens, su kuriuo gyvena vaikai, interesai, nes pareiga tokiam asmeniui rūpintis vaikais būtų išplėsta, tokio tėvo kaip skolininkas pareigos būtų susiaurintos, o teisės išplėstos, būtų pažeista vaikų tėvų interesų pusiausvyra, suvaržant motinos teises į asmeninį gyvenimą.
21. Nors pagal bylos medžiagą, išieškotoja inicijuodavo šalių derybas dėl vasaros atostogų leidimo 2021–2022 metų pavasarį (gegužę), o suinteresuotas asmuo nurodė, kad atostogos jo darbovietėje pradedamos planuoti nuo kovo iki balandžio mėn., tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog pats, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, būtų kreipęsis į išieškotoją dėl atostogų derinimo.
22. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens V. L. vertinimu, kad suinteresuoti asmenys buvo sutarę dėl kitokios, nei nustatyta teismo sprendimu, bendravimo su vaikais tvarkos. Vien tas faktas, kad visą ginčo laikotarpį teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai, paneigia suinteresuoto asmens poziciją, jog suinteresuoti asmenys buvo pasiekę susitarimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Tą bylą nagrinėjant teisme paneigė ir suinteresuotas asmuo V. G.-O.
23. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Taigi teismui patvirtinus tėvo su vaikais bendravimo tvarką, tėvas privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti. Esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kaip nurodoma teismų praktikoje, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi, manydamas, kad negali vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuotas asmuo, esant nesutarimui su vaikų motina, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo. Ilgas teismo sprendimo nevykdymas (netinkamas vykdymas), kaip nagrinėjamu atveju, motyvuojant tais pačiais asmeninio pobūdžio argumentais, prilygsta teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimui.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas teismo sprendimo nevykdymo (netinkamo vykdymo) faktas, taip pat nenustatyta teismo sprendimo nevykdymą visą ginčo laikotarpį pateisinančių priežasčių.
25. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 ir kt.).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
27. Remiantis apygardos teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. L. bendrauja su vaikais (nors ir ne pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką), pramogauja, vaikai turi gerą santykį su tėvu. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti pirmiausia skatinamas baudinėmis sankcijomis, tėvai skatinami tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų vaikų geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus. Antstolės prašymas dėl baudos skolininkui skyrimo pateiktas praėjus beveik dvejiems metams po vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, kas, teismo vertinimu, taip pat prisidėjo prie teismo sprendimo netinkamo vykdymo, sukeliant skolininkui nepagrįstus lūkesčius dėl teismo sprendimo privalomumo vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad dėl baudos skolininkui skyrimo kreipiamasi pirmą kartą, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina kita teismų praktikoje pripažįstama nuobauda – įspėjimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
29. Suinteresuotam asmeniui V. L. išaiškinama, kad įspėjimo paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus bei galiojantį teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė prašymą priteisti jam iš išieškotojos bylinėjimosi išlaidas, pridėjo jų dydį patvirtinančius įrodymus.
31. Nors teismas, išnagrinėjęs antstolės prašymą, skiria suinteresuotam asmeniui kitos rūšies, nei bauda, nuobaudą, tačiau tai nėra pagrindas laikyti, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste bylos išnagrinėjimo rezultatas yra palankus suinteresuotam asmeniui V. L., todėl jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.
Už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skirti įspėjimą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.