Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-03-01 nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 304 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, pagamino netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo juridinio asmens antspaudą ir siekdamas gauti dokumentą pateikė įstaigai melagingą informaciją, būtent: L. K. 2016-07-07 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu Pagėgių sav. Pagėgių mieste suklastojo 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, įrašydamas joje melagingus duomenis, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iš Rusijos Federacijos piliečio V. V. (V. V.) tariamai įsigijo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, nenustatytam asmeniui pasirašius šioje sutartyje išgalvotu parašu už tariamą automobilio pirkėją V. V., jis (L. K.) pasirašė joje savo parašu kaip tariamas automobilio pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Šią suklastotą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tą pačią dieną tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu neteisėtai, neturėdamas pagrindo, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu Nr. 3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2016-07-07, iki 14 val. 58 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, ranka surašydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo jį įregistruoti įmonės vardu automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašė jame savo parašu kaip tariamas šios įmonės vadovas. Iš karto po to šį įgaliojimą toje pačioje vietoje tuo pačiu metu neteisėtai, neturėdamas pagrindo, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu Nr. 3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas gauti dokumentą-transporto priemonės registracijos liudijimą, 2016-07-07 14 val. 58 min. šiuos suklastotus dokumentus kartu su prašymu dėl transporto priemonės registracijos Nr. 13537950 pateikė VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) grupės, esančios (duomenys neskelbtini), specialistui S. R., kuris, nežinodamas, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, L. K. tą pačią dieną išdavė automobilio „Audi A6“ su nauju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), kuriame automobilio savininku nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“.Apeliaciniu skundu nuteistojo L. K. advokatas Vilius Masiulis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-03-01 apkaltinamąjį nuosprendį bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Prašo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka iš naujo atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo išvados, kad L. K. žinojo, jog į 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavėją, yra neteisingos, nes jų nepagrindžia teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti duomenys, t. y. aplinkybės, jog L. K. suklastojo automobilio pirkimo– pardavimo sutartį, nepatvirtino liudytojai A. Ž. ir E. Ž., be to, L. K. į 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavėją suklaidintas asmens, kuris galbūt neteisėtai veikė V. V. vardu, nes turėjo jo dokumentus. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis buvo surašyta tik dėl akių, nes automobilis buvo perduotas realiai;L. K. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kai buvo sudaryta 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis ir surašytas 2016-07-07 įgaliojimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenys apie pirkėją ir įgaliojime nurodyti duomenys yra neteisingi. Be to, net jeigu ir būtų galima pripažinti, jog L. K. neturėjo teisės pasirašyti 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo vardu ir 2016-07-07 surašyti įgaliojimą, tačiau šie sandoriai yra patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, todėl, vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 6 dalimi, nėra pagrindo 2016-07-07 įgaliojimo laikyti netikru dokumentu;Atsižvelgiant į tai, kad L. K. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei bankroto administratorius patvirtino 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016-07-07 įgaliojimo pagrindu atliktus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuos dokumentus patvirtindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu Nr. 3 L. K. neteisėtai jį panaudojo ir padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. K. kaltu pagal 304 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties;Net apeliacinės instancijos teismui manant, jog L. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju L. K. turi būti išteisintas taikant jam BK 37 straipsnį.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad L. K. žinojo, jog į 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavėją, yra neteisingos, nes jų nepagrindžia teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti duomenys, t. y. aplinkybės, jog L. K. suklastojo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nepatvirtino liudytojai A. Ž. ir E. Ž., be to, L. K. į 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavėją suklaidintas asmens, kuris galbūt neteisėtai veikė V. V. vardu, nes turėjo jo dokumentus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto L. K. dėmesį į tai, jog jis yra nuteistas ne dėl pardavėjo, t. y. V. V., duomenų įrašymo 2016-07-07 automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje ir pasirašymo pardavėjo vardu, tačiau jis nuteistas už tai, jog pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje už pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja šio apeliacinio skundo, nes, kaip minėta, ginčas dėl to, jog L. K. nesuklastojo automobilio pardavėjo duomenų, nagrinėjamu atveju nekyla.L. K. nuteistas už tai, kad pasirašė 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje kaip tariamas automobilio pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, t. y. įrašė į 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Rusijos Federacijos piliečio V. V. tariamai įsigijo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino šią suklastotą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu bei kad pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, ranka surašydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo jį įregistruoti įmonės vardu automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašė jame savo parašu kaip tariamas šios įmonės vadovas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su L. K. inkriminuota veika, nurodoma, jog 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo surašyta tik dėl akių, nes automobilis buvo perduotas realiai, be to, pažymi, jog L. K. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kai buvo sudaryta 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis ir surašytas 2016-07-07 įgaliojimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenys apie pirkėją ir įgaliojime nurodyti duomenys yra neteisingi.BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o aiškiai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014).Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis neneigia aplinkybių, jog pasirašė 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016-07-07 įgaliojimą. Iš 2016-11-09 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 3, b. l. 12–14) nustatyta, jog L. K. paaiškino, jog kaltu pripažįsta iš dalies, sutinka, jog jis įmonės vardu surašė įgaliojimą įregistruoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant pirkimo–pardavimo sutarties uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, įmonės vardu pasirašė sau įgaliojimą įregistruoti automobilį, ant įgaliojimo taip pat uždėjo įmonės antspaudą, po to su dokumentais nuvažiavo į „Regitrą“ ir automobilį įregistravo. Įgaliojimą pasirašė jau būdamas „Regitroje“, nes „Regitros“ darbuotojas pasakė, kad kompiuteryje mato, kad įmonės direktorė yra jo žmona, o ne jis (L. K.). L. K. jam paaiškino, kad žmona nebedirba, o prieš tai direktoriumi buvo jis. Tada jis („Regitros“ darbuotojas) pasakė, kad reikia įgaliojimo, ir L. K. jį pasirašė. Tačiau nuteistasis nesutinka, jog šie dokumentai (2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis bei 2016-07-07 įgaliojimas) yra suklastoti. Nors L. K. nurodo, jog pasirašydamas 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2016-07-07 įgaliojimą veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.Iš byloje esančio 2016-10-13 Tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. t. 1, b. l. 23–24) nustatyta, jog SODROS duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nėra nė vieno darbuotojo. Tauragės apskrities VMI pateikė duomenis, kad bendrovės veiklos požymių nenustatyta, bendrovė deklaracijų neteikia.Iš 2016-11-04 Tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. t. 1, b. l. 34) nustatyta, kad 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, darbuotojų ir vadovo šioje įmonėje nebuvo, vienintelės akcininkės D. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).Iš Tauragės apskrities VMI 2016-10-10 rašto Nr. (12.12)R-2294 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. t. 1, b. l. 93) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-02-02 apskaitą tvarkančio asmens nėra, bendrovė privalomų deklaracijų neteikia, su vadove susisiekti nepavyksta. Operatyvaus patikrinimo metu 2016-04-06 apsilankyta Bendrovės registruotu adresu, veiklos vykdymo požymių nenustatyta.Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius 2016-12-07 rašto Nr. (7.78E)S-E-21732 (b. t. 1, b. l. 95) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-28 paskutinį kartą pateikė pranešimus apie 3 apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Įmonės vadovė I. K. 2015-08-28 atleista iš darbo, pranešimą pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė įgaliotas asmuo I. V.. Nuo 2015-08-28 bendrovėje nėra apdraustųjų, todėl nuo šios datos nėra prievolės VSDFV Šilalės skyriui teikti socialinio draudimo pranešimus.Iš 2016-10-20 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 87–88) nustatyta, jog D. A. paaiškino, jog jam priklauso pastatas (duomenys neskelbtini), kurį jis yra išnuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo krovinių pervežimu, bet dabar jau apie 3 metus jie jokios veiklos nevykdo.Iš 2016-11-30 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 94–95) nustatyta, kad I. V. paaiškino, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė ir auditorė. 2012 m. pasirašė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai tuo metu atstovavo direktorius L. K.. Vėliau šios įmonės direktore tapo jo žmona I. K.. Nuo 2015 m. pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeatvykdavo, jokių dokumentų nebepristatydavo, o paskambinus vis žadėdavo atvežti. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje I. K. ir L. K. atvažiavo ir pasakė, kad stabdo savo įmonės veiklą, paprašė įforminti direktorės atleidimą, atsiėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir išvažiavo.Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė, įmonėje nebebuvo nė vieno darbuotojo, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jis, pasirašydamas 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016-07-07 įgaliojimą, neva veikė kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, papildomai pažymėtina, jog tiriant (duomenys neskelbtini) kaimo ribose rastų cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė neviršija 250 MGL atgabenimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pats nuteistasis L. K. 2016-10-05 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 63–64) nurodė, jog įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos nebevykdo, o kadangi jis yra dirbęs toje įmonėje, tai automobilį kartais pasiimdavo ir juo pasinaudodavo. Su niekuo nesitardavo dėl automobilio pasiėmimo, niekieno neprašydavo, nes tiesiog nėra su kuo derinti, įmonėje direktoriaus ir darbuotojų nebėra. Įvertinus šiuos nuteistojo argumentus, konstatuotina, jog L. K., priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nelaikė savęs faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.Įvertinusi išdėstytus motyvus, atsižvelgusi į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė bei nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo, į tai, jog pats nuteistasis L. K. šias aplinkybes patvirtino, teisėjų kolegija L. K. apeliaciniame skunde dėstomą versiją, jog jis neva buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir turėjo teisę įmonės vardu surašyti ir (ar) pasirašyti dokumentus, vertina tik kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl dokumentų klastojimo, todėl konstatuoja, jog L. K. neturėjo teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nei pasirašyti 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nei surašyti 2016-07-07 įgaliojimo, o sudarydamas 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei joje nurodydamas, jog transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei surašydamas 2016-07-07 įgaliojimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo L. K. įregistruoti įmonės vardu automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus suklastojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. K. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti veiką apibūdinantys objektyvieji nusikalstamos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymo.L. K. neginčija aplinkybės, jog jis panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą Nr. 3, t. y. šiuo antspaudu patvirtino 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2016-07-07 įgaliojimą, tačiau nuteistasis nesutinka su teisiniu situacijos vertinimu. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.Atsižvelgiant į tai, jog L. K. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei formalus, nei faktinis vadovas, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2015 metų pabaigos jokios veiklos nevykdė, nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo, konstatuotina, jog jis neturėjo teisės disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, o neturėdamas tokios teisės, tačiau patvirtindamas 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2016-07-07 įgaliojimą, padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. L. K., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą.Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas L. K. pagrįstai nuteisė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog net jeigu ir būtų galima pripažinti, jog L. K. neturėjo teisės pasirašyti 2016-07-07 transporto priemonės „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo vardu ir 2016-07-07 surašyti įgaliojimą, tačiau šie sandoriai yra patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, todėl, vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 6 dalimi, nėra pagrindo 2016-07-07 įgaliojimo laikyti netikru dokumentu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistasis L. K. šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį dėl įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos priteisimo iš atsakovų I. K. ir L. K.. Civilinė byla nutraukta Tauragės apylinkės teismui 2017-12-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2768-377/2017, patvirtinus taikos sutartį. Pažymėtina, jog nei minimoje nagrinėtoje civilinėje byloje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nėra duomenų, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius būtų patvirtinęs L. K. sudarytą 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. K. kaltu pagal 304 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.Esminiai baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, lemiantys baudžiamąją atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigūnui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekimas gauti dokumentą ar suklastotą dokumentą. Tyčios turinys šiame baudžiamajame nusižengime yra toks: asmuo supranta, kad pateikia melagingą, t. y. neatitinkančią tikrovės informaciją įstaigai ar asmeniui, atsakingam už dokumento išdavimą, ir nori taip veikti.Objektyvieji BK 304 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, lemiantys L. K. baudžiamąją atsakomybę, nagrinėjamu atveju yra šie: L. K. žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo jokios veiklos, žinojo, jog įmonėje nėra nė vieno darbuotojo, žinojo, jog nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, tačiau kaip įmonės atstovas pasirašydamas 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį joje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat žinojo, jog tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė surašydamas ir pasirašydamas 2016-07-07 įgaliojimą bei abu nurodytus dokumentus neturėdamas teisinio pagrindo patvirtindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, t. y. žinojo, jog minėti dokumentai yra suklastoti, tačiau suklastotus dokumentus pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojui, t. y. L. K. VĮ „Regitra“ darbuotojui pateikė neatitinkančią tikrovės, klaidinančią informaciją – suklastotus dokumentus.Subjektyvieji BK 304 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, lemiantys L. K. baudžiamąją atsakomybę, nagrinėjamu atveju yra šie: L. K., neturėdamas jokio pagrindo, tačiau atstovaudamas neveikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekė gauti automobilio registracijos dokumentą. L. K. kaltė nagrinėjamu atveju yra tiesioginė tyčia, t. y. L. K. suprato savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, kaip minėta, žinodamas, jog 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis bei 2016-07-07 įgaliojimas yra suklastoti, sąmoningai šiuos suklastotus dokumentus pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojui, siekdamas įregistruoti automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog L. K. veika atitinka BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. jo veiksmuose nustatyta BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog net apeliacinės instancijos teismui manant, kad L. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju L. K. turi būti išteisintas taikant jam BK 37 straipsnį.BK 37 straipsnis numato, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2013).BK 300 straipsnyje numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant dokumentus, disponuojant jais, yra įtvirtinami tokie juridiniai faktai, kuriais pasunkinama ar sudaroma reali galimybė pasunkinti konkretaus juridinio ar fizinio asmens veiklą, suvaržomos jų teisės ir sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys 2K-263/2010, 2K-57/2014).Nagrinėjamu atveju L. K. suklastojo net du tikrus dokumentus – 2016-07-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2016-07-07 įgaliojimą. Šių dokumentų suklastojimo pasekmė – galimybė įvykdyti dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, t. y. melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, o automobilis, įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo naudojamas asmeniškai L. K. (b. t. 1, b. l. 103–110), darytina išvada, jog nuteistasis šias nusikalstamas veikas atliko vedamas asmeninių tikslų. Be to, nors nuteistasis nurodo, jog jis neva jokios naudos negavo, atsižvelgiant į tai, jog jis ne kartą yra baustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² (šiuo metu ANK 209) straipsnį (Akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką). Pažymėtina, jog ANK 209 straipsnio 10 dalis, be baudos ir prekių konfiskavimo, taip pat numato galimą arba privalomą gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, darytina išvada, jog automobilio įregistravimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne savo galėjo lemti ir nuteistojo L. K. atliekama draudžiama pagal ANK 209 straipsnį veika. Kadangi, kaip minėta, automobilį nuolat vairavo asmeniškai L. K., nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog jis dėl to, kad automobilis buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neva negavo naudos.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar kad ši žala yra nežymi. Priešingai, konstatuotina, jog vedamas asmeninių tikslų L. K. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis BK saugomoms vertybėms sukėlė realią žalą – suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „Audi A6“ nepagrįstai buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teisėjų kolegija, spręsdama BK 37 straipsnio taikymo klausimą, taip pat atsižvelgia ir į tai, jog L. K. padarė tris nusikalstamas veikas. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veikų mažareikšmiškumo.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo L. K. gynėjo advokato V. Masiulio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. K. gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą atmesti.