- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-1377-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijaus Kairevičiaus
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. J., E. J.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Tomas Veščiūnas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams V. J. ir E. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovų solidariai 1 500 Eur skolą, 1 369,95 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-03-02 A.J. paskolino 1 500 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2017-08-31 ir sumokėti 1,5 procentų visos paskolos sumos mėnesines palūkanas. Paskolos gavimo faktą patvirtina paskolos raštelyje A. J. parašas ties užrašu „Pinigus 1 500 Eur gavau“. Nustatytu terminu A. J. paskolos negražino ir (duomenys neskelbtini)mirė. Po A. J. mirties jo palikimą priėmė atsakovai – jo sutuoktinė E. J. bei sūnus V. J.. Atsakovams Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į anksčiau A. J. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) dalį. 2018-08-14 ieškovas pareiškė reikalavimą sumokėti paskolos raštelyje nurodytas skolas priėmusiems palikimą A. J. įpėdiniams, persiųsdamas pareiškimą per notarą, tokiu būdu įvykdęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Atsakovai priėmė palikimą, tačiau paskolos raštelyje nurodytų sumų ieškovui iki šiol nesumokėjo. Ieškovui nėra žinoma ar atsakovai priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tačiau paveldimą turtą, kurį priėmė atsakovai, sudarė ir minėtas butas, kurio vidutinė rinkos vertė ženkliai viršija paskolos bei su ja susijusių palūkanų sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl palūkanų ir sumažinti ieškovo prašomų priteisti 1,5 proc. dydžio mėnesinių mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Nurodė, kad po A. J. mirties atsakovė paveldėjo 1/4, o atsakovas paveldėjo 3/4 paveldimo, t. y. A. J. iki mirties priklausiusio, turto. Atsakovai turtą paveldėjo pagal paveldimo turto apyrašą Nr. 0008/18/01087. Paaiškino, kad į paveldimo turto apyrašą tarp palikėjo skolinių pareigų nėra įtrauktas ieškovo turtinis reikalavimas. Apie ieškovo reikalavimą atsakovams tapo žinoma tik šioje civilinėje byloje, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo patenkinti ieškinį. Atsakovai nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes: 1) nesikreipė į atsakovus per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą ir nepareiškė reikalavimo – A. J. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovo ieškinys teisme pareikštas 2022-09-15; 2) ieškovas neprašo pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, tačiau net ir esant tokiam prašymui, jis negalėtų būti patenkintas, kadangi nuo A. J. mirties praėjo daugiau kaip ketveri metai, t. y. yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis); 3) pareiga įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą tenka kreditoriui, t. y. ieškovui; 4) ieškovo teiginiai, kad jis įvykdė CK 5.63 straipsnyje nustatytą pareigą yra nepagrįsti: atsakovai pareiškimo/pranešimo iš notaro nėra gavę, o pareiga įrodyti, kad notaras įteikė atsakovams ieškovo pareiškimą tenka ieškovui.
Šalies argumentai
4. Ieškovas dublike nurodė, kad jis turi teisę pats pasirinkti skolininkų informavimo būdą, jeigu galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Ieškovas galėjo kreiptis dėl reikalavimų pateikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Ieškovas tinkamai ir laiku pateikė pareiškimą notarei. Pareiškime taip pat nurodyta, jog „Įpėdiniams šis pareiškimas laikomas reikalavimu sumokėti paskolos raštelyje nurodytas skolas“. Pareiškime yra notarės parašas ir patvirtinimas, jog tokį dokumentą ji gavo 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiškimas buvo pateiktas, nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ieškovas remiasi Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Ieškovas neturi duomenų apie tai, kad pareiškimas nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad jo reikalavimas pagrįstas.
5. Atsakovas triplike pakartojo atsiliepimo reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-20 sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-03-02 ieškovas ir A. J. pasirašė paskolos raštelį, kuriame nurodyta, kad A. J. pasiskolino iš ieškovo 1 500 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-08-31 ir sumokėti 1,5 proc. visos paskolos sumos mėnesines palūkanas. Paskolos raštelis pasirašytas abiejų šalių, patvirtintas pinigų perdavimo A. J. faktas. Nėra duomenų, kad skola su palūkanomis buvo grąžinta. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2018-09-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. VB7-6687 pagrindu, atsakovas V. J. paveldėjo 3/8 dalis, o atsakovė E. J. paveldėjo 5/8 dalis A. J. iki mirties priklausiusio buto (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė gavo ieškovo pasirašytą 2018-08-14 prašymą, kuriame ieškovas nurodė, kad minėtas notarų biuras galimai veda paveldėjimo bylą po A. J. mirties. Nurodyta, kad A. J. ieškovui skolingas 1 500 Eur skolos ir 1,5 proc. mėnesinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2017-03-02. Prašoma persiųsti šio pareiškimo kopiją A. J. įpėdiniams. Šį prašymą pasirašė notarė: „Gavau 2018 m. rugpjūčio 16 d. Notarė Danguolė Bieliūnaitė“. Byloje pateiktas antstolio Irmanto Gaidelio 2018-06-24 Paveldimo turto apyrašas Nr. 0008/18/01087. Jame nurodyta, kad vykdant Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį pavedimą Nr. VB7-4277 dėl paveldimo turto apyrašo po A. J. mirties sudarymo, į turto apyrašą įtraukta, be kita ko, skolinės prievolės: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); akcinei bendrovei SEB bankui; antstoliui Irmantui Gaideliui, UAB „Sivysta“; antstoliui Daliui Traigiui; UAB „Namų priežiūros centras“; antstoliui Vytautui Mitkui. Skolinė pareiga ieškovui pagal paskolos raštelį nėra įtraukta į paveldimo turto apyrašą. Byloje pateiktas Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės 2022-11-14 raštas ieškovo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, kuriame nurodyta, kad patikrinus turimą informaciją A. J. paveldėjimo byloje nustatyta, kad ieškovo 2018-08-14 prašymas buvo perduotas notarų biurui 2018-08-16 trečiojo asmens, o ne paties ieškovo. Notarė pareiškimą priėmė ir informavo, kad kreditorius turi pats asmeniškai kreiptis į notarą; įpėdiniai priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, todėl kreditorius turėtų kreiptis į antstolį ir papildyti apyrašą ieškovo kreditoriniu reikalavimu, jeigu su reikalavimu sutinka įpėdiniai; įpėdinių nesutikimo atveju, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Apyrašas ieškovo kreditoriniu įsipareigojimu nebuvo papildytas. Notarė informavo, kad notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams į turtą, o ne į skolas. Ieškovas kreipėsi į teismą 2022-09-15.
8. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams: ieškovas turėjo žinoti, kad jo kreipimasis į notarę nebuvo tinkamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 37 straipsniu, t. y. ieškovas į notarę kreipėsi, nesilaikydamas nustatytos tvarkos (asmeniškai), nebuvo atliktas įrašas notariniame registre dėl ieškovo kreipimosi, todėl notarinis veiksmas nebuvo atliktas. Be to, ieškovas nesikreipė į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo Nr. 0008/18/01087 papildymo.
9. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad senaties terminas reikalavimams dėl skolos priteisimo atsakovams pareikšti praleistas. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovo ieškinys teisme pareikštas 2022-09-15. Ieškovas neprašė atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Šiuo atveju, teismas nusprendė, kad net pareiškus prašymą dėl termino atnaujinimo, jis negalėtų būti patenkintas, nes nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, t. y. yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas.
11. Apeliantas nurodo, kad jis iki 2022-11-14 Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės rašto Nr. 1519 gavimo dienos nežinojo apie tai, kad notarė atsisakė priimti pareiškimą, ar jis dėl kažkokių kitų priežasčių nebuvo priimtas ir kad jis nebuvo perduotas įpėdiniams. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad dėl pareiškimo parengimo jis kreipėsi į savo pažįstamą advokatą Tomą Veščiūną, kuris pareiškimo projektą persiuntė ieškovui elektroniniu paštu. Gavęs pareiškimą, ieškovas jį atspausdino, pasirašė ir pats nunešė notarei, kuri, kaip jau buvo minėta, pareiškime pasirašė, jog pareiškimą gavo. Ieškovas taip pat teisminio nagrinėjimo metu, pasirašęs priesaiką, paaiškino, kad notarė jam nieko neaiškino, nenurodė, jog atsisako priimti pareiškimą ir nesakė, jog kad „įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą, todėl kreditorius turi teisė kreiptis į antstolį bei prašyti papildyti apyrašą“.
12. Skunde teigiama, kad notarės rašte nėra nurodyta, jog notarei prireikė papildomos informacijos ar dokumentų apie pareiškimą ar jį padavusį asmenį gavimo, o tai reiškia, jog notarų biure gavus pareiškimą, Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas veiksmas turėjo būti atliktas iš karto. Laikydamasi Notariato įstatymo 31 straipsnio notarė privalėjo išsiaiškinti asmens, pateikusio pareiškimą tapatybę, tačiau nei pareiškime, nei notarės rašte nėra duomenų apie jį pateikusį asmenį. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog, jeigu pareiškimą notarei būtų pateikęs ne pats ieškovas, o kitas asmuo, apie tai būtų nurodyta pačiame pareikime jo gavimo metu, arba šį asmenį notarė nurodytų 2022-11-14 rašte, tačiau tokių duomenų nėra, byloje taip nebuvo išsiaiškinta, kokį asmenį rašte nurodė notarė, todėl darytina išvada, jog pareiškimą pateikė pats ieškovas.
Atsiliepimas
13. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra grindžiamas tiek naujomis aplinkybėmis, tiek naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nėra duomenų, jog ieškovas tinkamai įgyvendino savo teises. Ieškovo reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu atsakovams faktą ginčo atveju galėjo patvirtinti tik įrašas notariniame registre – t. y. notarinio registro išrašas (Notariato įstatymo 38 straipsnis). Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas tinkamai įgyvendino savo teises. Ieškovas daugiau nei ketverius metus nesikreipė į notarą dėl tokio liudijimo išdavimo, nesidomėjo pareiškimo likimu (ar jis buvo perduotas ir įteiktas įpėdiniams, ar į pareiškimą buvo gautas įpėdinių atsakymas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimas.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės 2022-11-14 rašto ieškovo atstovui matyti, kad ieškovo 2018-08-14 prašymas buvo perduotas notarų biurui 2018-08-16 trečiojo asmens, o ne paties ieškovo. Notarė informavo, kad ieškovas turi asmeniškai kreiptis į notarą dėl reikalavimų atsakovams, o įpėdiniai priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, kuriame nėra nurodytas A. J. įsipareigojimas. Notarė informavo, kad ieškovas turėtų kreiptis į antstolį ir papildyti apyrašą ieškovo kreditoriniu reikalavimu, jeigu su reikalavimu sutinka įpėdiniai, įpėdinių nesutikimo atveju – kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Nėra duomenų, kad antstolio Irmanto Gaidelio 2018-06-24 paveldimo turto apyrašas Nr. 0008/18/01087 buvo papildytas ieškovo kreditoriniu reikalavimu A. J..
18. Ieškovas nurodė, kad tinkamai įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, o atsakovai nurodo, kad tokia pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, todėl ieškinys nepagrįstas.
19. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017 14 punktas).
20. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kasacinis teismas suformavo tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir kreditoriaus teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tačiau tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą (pvz., pareiškia ieškinį teisme dėl paveldėto turto; paduoda pareiškimą apie savo reikalavimus palikimo atsiradimo vietos notarui; apie savo reikalavimus įpėdinius informuoja per antstolį ir kt.), bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi, praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576 – 578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas persiųsti įpėdiniams, priėmusiems Andriaus J. palikimą notarės, tvarkiusios A. J. turto paveldėjimo reikalus buvo gautas per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą.
21. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
22. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).
23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Taigi, kreditorių reikalavimų pareiškimo būdas turi suteikti realią informaciją apie palikėjo skolą.
24. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie pareiškimo persiuntimą nėra, tad CK 5.63 straipsnio nuostatos neįvykdytos ir suėjo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas. Tai pat nėra duomenų ir apie tai, kas atnešė 2018-08-14 pareiškimą notarei. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio nuostatas notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Jei sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras. Lieka neaiški aplinkybė, jog jei notarė raštu patvirtino, kad toks pareiškimas gautas, tai kodėl tokiu pačiu būdu (raštu) neišdėstė, kokie veiksmai turi būti atlikti, kad būtų tinkamai atliktas pareiškime nurodytas notarinis veiksmas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, neįtraukė notarės į bylą, nors bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (dėl žalos atlyginimo). Nuo šioje nutarties pastraipoje aprašytų aplinkybių priklauso ir termino, įtvirtinto CK 5.63 straipsnyje, taikymo klausimo išsprendimas, nes per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo notarei, tvarkančiai A. J. paveldėjimo reikalus, buvo pateiktas ieškovo (palikėjo kreditoriaus) reikalavimas priėmusiems palikimą įpėdiniams, t. y. ieškovas laiku atliko veiksmus, būtinus, pareiškiant palikėjo kreditoriaus reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams (žr. šios nutarties 20 pastraipoje aprašytą teismų praktiką). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant kreditoriaus reikalavimų palikėjo įpėdiniams pagrįstumą, nebuvo paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinančio skolininko įpėdinių teises į paveldim turtą, pareigas pagal palikėjo prievoles ir šių teisių bei pareigų apimtį.
25. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
26. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinti notarės veiksmai, gavus pareiškimą, teismas neįtraukė notarės į bylą, nors bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (dėl žalos atlyginimo). Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti nustatyta, kas atnešė 2018-08-14 pareiškimą į notarės D. Bieliūnaitės biurą, kokius veiksmus atliko ir paaiškinimus pateikė notarė, gavusi šį pareiškimą, kodėl ieškovas tvirtina, kad apie kliūtis prašomam atlikti notariniam veiksmui (pareiškimo skolininko įpėdiniams persiuntimui) nieko nežinojęs. Nuo šių aplinkybių priklauso, ar gali būti taikomas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas (ar ieškovas laiku atliko CK 5.63 straipsnyje nurodytus veiksmus). Byloje nėra paveldėjimo teisės liudijimo, iš kurio būtų galima spręsti, ar atsakovai turi prievolę atsakyti už palikėjo skolas ir kokia jų atsakomybės apimtis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas, galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.