Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalies patvirtinti pareiškėjos R. Š. finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų ir dalies apeliacinio proceso nutraukimo

21. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

23. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais ir tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįvardijo nei specialiame įstatyme, nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).

25. Nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), nei CPK nėra numatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta pasiūlyti nemokumo administratorei atlikti tam tikrus veiksmus ir įpareigoti nemokumo administratorę tinkamai įvykdyti įstatymu nustatytas pareigas. Skundžiamos nutarties dalys pasiūlyti nemokumo administratorei atlikti tam tikrus veiksmus ir įpareigoti nemokumo administratorę tinkamai įvykdyti įstatymu nustatytas pareigas pagal savo esmę taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas byloje yra negalimas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

26. Aplinkybė, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasi nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčių būti 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalių, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pasiūlymu nemokumo administratorei ir įpareigojimu nemokumo administratorei atlikti veiksmus, kurie iš esmės yra siejami su kitų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimu, nevertina.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama visa apimtimi atskiruoju skundu ir nenurodė neskundžiamų jos dalių, taip pat spręsdamas apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai visą atskirąjį skundą priėmė ir atsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

28. Tokia pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties dalių, negalinčių būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Tokiai klaidai paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalių nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

29. Pareiškėja R. Š. dirbo LUAB „Anasta“ laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.

30. 2022 m. rugsėjo 22 d. tarp R. Š. ir LUAB „Anasta“ sudarytoje darbo sutartyje sulygtas 200 Eur per mėnesį darbo užmokestis, proporcingai dirbtam laikui. Darbo laiko norma – 2 valandos per dieną, 5 darbo dienų savaitė.

31. 2022 m. gruodžio 30 d. LUAB „Anasta“ vadovo įsakymu nuo 2023 m. sausio 1 d. R. Š. nustatytas 300 Eur darbo užmokestis per mėnesį, proporcingai dirbtam laikui. Darbo laiko norma – 2 valandos per dieną, 5 darbo dienų savaitė.

32. 2023 m. vasario 1 d. LUAB „Anasta“ vadovo parengtame darbo užmokesčio skolų sąraše nurodyta, kad skola R. Š. yra 694,22 Eur.

33. 2023 m. vasario 28 d. LUAB „Anasta“ vadovo įsakymu bendrovėje nuo 2023 m. kovo 1 d. paskelbta prastova. Įsakyme nurodyta, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį, jeigu darbuotojas dirba 40 valandų per savaitę.

34. MB „Verslo balansas“, tvarkiusi LUAB „Anasta“ apskaitą iki 2023 m. kovo 1 d., apskaičiuotuose (DOK-11037) 2023 m. vasario–balandžio mėn. LUAB „Anasta“ žiniaraščiuose nurodyta, kad R. Š. už 2023 m. vasario mėn. buvo apskaičiuotas 300 Eur atlyginimas, iš kurio atskaičiuotini 67,50 Eur mokesčiai, mokėtini 232,50 Eur. 2023 m. kovo mėn. apskaičiuotas 300 Eur atlyginimas, iš kurio atskaičiuotini 67,50 Eur mokesčiai, mokėtini 232,50 Eur. 2023 m. balandžio mėn. apskaičiuotas 268,42 Eur atlyginimas, iš kurio atskaičiuotini 60,40 Eur mokesčiai, mokėtini 208,02 Eur.

35. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė iškelti LUAB „Anasta“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 26 d.

36. 2023 m. gegužės 29 d. MB „Verslo balansas“ pagal buvusio LUAB „Anasta“ vadovo pateiktus žiniaraščius ir tabelius parengė skolų darbuotojams ataskaitą, kurioje nurodyta, kad skola R. Š. yra 1 367,24 Eur (neatskaičius mokesčių).

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

37. Bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

39. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

40. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

41. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

42. Byloje kilo ginčas dėl buvusios LUAB „Anasta“ darbuotojos R. Š. finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių, patvirtinimo. R. Š. pateikė prašymą įtraukti ją į LUAB „Anasta“ kreditorių sąrašą, prašydama patvirtinti 1 597,99 Eur finansinį reikalavimą, kuris susidarė bendrovei nesumokėjus darbuotojai darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino LUAB „Anasta“ nemokumo administratorės neginčijamą R. Š. finansinio reikalavimo dalį (762,51 Eur), o dėl kitos finansinio reikalavimo dalies tarp šalių kilo ginčas. Nemokumo administratorės manymu, pareiškėjos reikalavimas buvo grindžiamas neleistinais įrodymais, t. y. buvusio LUAB „Anasta“ vadovo pateiktais dokumentais, parengtais po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė patvirtinti buvusios bendrovės darbuotojos 909,99 Eur finansinį reikalavimą (atskaičius mokesčius).

43. Atskirajame skunde nemokumo administratorė nurodė, kad buvusios darbuotojos finansinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas pagal pavėluotai buvusio bendrovės vadovo pateiktus dokumentus dėl R. Š. su darbo teisiniais santykiais susijusių nesumokėtų sumų, nes turėjo būti vadovaujamasi nemokumo administratorės pateiktais apskaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad R. Š. 2023 m. vasario 1 d.–2023 m. balandžio 26 d. laikotarpiu jau nebedirbo LUAB „Anasta“.

44. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties motyvai patvirtinti buvusios LUAB „Anasta“ darbuotojos R. Š. 909,99 Eur finansinį reikalavimą (atskaičius visus privalomus mokesčius) pagrįsti išsamiu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, LUAB „Anasta“ žiniaraščiais, skolų darbuotojams ataskaita, įsakymu dėl prastovos, buvusio bendrovės vadovo paaiškinimais), kurios patvirtina, kad R. Š. ir LUAB „Anasta“ 2023 m. vasario 1 d.–2023 m. balandžio 26 d. laikotarpiu siejo darbo teisiniai santykiai, todėl nemokumo administratorės atlikti skaičiavimai (neva R. Š. nurodytu laikotarpiu nebedirbo bendrovėje) negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais. Pati nemokumo administratorė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. Š. iš darbo LUAB „Anasta“ buvo atleista 2023 m. gegužės 23 d., todėl nėra pagrindo teigti, jog R. Š. ginčui aktualiu laikotarpiu nedirbo LUAB „Anasta“, ir skaičiuoti pareiškėjai su darbo teisiniais santykiais susijusias nesumokėtas sumas nemokumo administratorės nurodytu būdu.

46. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis buvusio LUAB „Anasta“ vadovo pateiktais dokumentais, patvirtinančiais R. Š. darbo užmokestį, nes dokumentai buvo pateikti po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo ir pasibaigus bendrovės dokumentų ir turto perdavimo terminui.

47. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

48. Taigi, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pažymėtina, kad teismo nutartis iškelti LUAB „Anasta“ bankroto bylą, nustatant buvusiam vadovui pareigą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, įsiteisėjo 2023 m. balandžio 26 d., todėl bendrovės turtas ir dokumentai turėjo būti perduoti iki 2023 m. gegužės 9 d.

49. Buvęs bendrovės vadovas privalo aktyviai ir rūpestingai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratore, tiek su teismu, todėl aplinkybė, kad dalis įmonės dokumentų nemokumo administratorei ir bylą dėl finansinio reikalavimo nagrinėjančiam teismui buvo pateikti po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo, nesilaikant nutartyje nustatyto termino, savaime nepanaikina vėliau perduotų dokumentų duomenų.

50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą buvusiam bendrovės vadovui yra draudžiama veikti bendrovės vardu, sudarinėti sandorius ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju buvusio bendrovės vadovo pateikta skolų darbuotojams ataskaita iš esmės yra susisteminta kitų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinė apie bendrovės skolas darbuotojams. Taigi, tokios ataskaitos pateikimas nelaikytinas buvusio bendrovės vadovo įgaliojimų peržengimu. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, atsižvelgė į nemokumo administratorei jau perduotus dokumentus (darbo sutartį ir jos pakeitimą, įsakymą dėl prastovos), ir finansinio reikalavimo pagrįstumą vertino pagal byloje esančių įrodymų visumą ir teisės normų nuostatas.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės vadovo, o nagrinėjamu atveju, kaip ir darbdavio atstovo, rūpestingumo pareiga apima pareigą tinkamai vesti jo vadovaujamos bendrovės apskaitą, po bankroto bylos iškėlimo ją perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, nes tokių pareigų neatlikdamas ir nesilaikydamas apdairumo, buvęs įmonės vadovas rizikuoja patirti neigiamus tokio savo elgesio padarinius (pvz., baudos paskyrimą už dokumentų ir (ar) turto neperdavimą).

52. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad buvusiam įmonės vadovui, laiku neatlikus tinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimo ir laiku neperdavus dokumentų, susijusių su bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiu, nemokumo administratorei, vadovaujantis įrodinėjimo paskirstymo taisyklėmis, egzistuojantys neaiškumai turi būti vertinami silpnesniosios darbo santykių šalies – darbuotojos – naudai. Taigi, pareiškėjai, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai, negali būti perkeliamos neigiamos pasekmės, susijusios su prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrindimu vien dėl to, jog nemokumo administratorei tam tikri bendrovės dokumentai vadovo buvo perduoti vėliau nei buvo nustatyta nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą.

53. Aplinkybė, kad LUAB „Anasta“ žiniaraščiai ir skolų darbuotojams ataskaita nemokumo administratorei ir bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti vėliau (pasibaigus nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nurodytam terminui), nepagrindžia nemokumo administratorės išreikštų abejonių dėl tokių dokumentų, kaip įrodymų, tikrumo ir leistinumo, nes nemokumo administratorė nepateikė duomenų, jog šiuose dokumentuose nurodyti duomenys prieštarauja kitiems bendrovės buhalterinės apskaitos duomenims.

54. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad buvusio įmonės vadovo po bankroto bylos iškėlimo pateikti žiniaraščiai ir skolų darbuotojams ataskaita yra neleistini įrodymai, yra nepagrįsti, kadangi jie nepaneigia pareiškėjos ir LUAB „Anasta“ darbo teisinių santykių ginčui aktualiu laikotarpiu ir pirmosios instancijos teismo atliktų pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio apskaičiavimų, pagrįstų kitais byloje esančiais įrodymais (darbo sutartimi ir jos pakeitimu, įsakymu dėl prastovos) ir teisės aktų normomis.

55. Vertindama pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą ir apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad naujų reikšmingų bylai aplinkybių ar įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą visa apimtimi, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, kokia apimtimi bendrovės dokumentais disponuoja nemokumo administratorė, tai neatleidžia jos nuo pareigos patikrinti vėliau jai buvusio įmonės vadovo perduotų dokumentų pagal disponuojamus buhalterinės apskaitos duomenis, patikrinti bendrovės darbuotojų draudžiamuosius laikotarpius pagal valstybinio socialiniu draudimo fondo duomenis ir bendrovės vadovo įsakymus, susijusius su darbo užmokesčio nustatymu, prastovos paskelbimu ir pan.

56. Nagrinėjamu atveju buvusio LUAB „Anasta“ vadovo pateikti 2023 m. vasario–balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiai ir jų pagrindu sudaryta (susisteminta) 2023 m. gegužės 29 d. skolų darbuotojams ataskaita parengta pagal LUAB „Anasta“ buhalterinės apskaitos duomenis (žiniaraščius). Skolų darbuotojams ataskaitą buvusio vadovo prašymu parengė LUAB „Anasta“ buhalterinę apskaitą vedusi MB „Verslo balansas“. Nemokumo administratorė neįrodė, kad žiniaraščiuose ir skolų darbuotojams ataskaitoje nurodyti duomenys prieštarauja kitiems bendrovės buhalterinės apskaitos duomenims, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti buvusio įmonės vadovo pateiktais dokumentais.

57. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad LUAB „Anasta“ 2023 m. vasario–balandžio mėn. žiniaraščiai ir 2023 m. gegužės 29 d. skolų darbuotojams ataskaita patvirtina, jog R. Š. 2023 m. vasario ir kovo mėn. buvo apskaičiuotas 232,50 Eur per mėnesį (viso 465 Eur) darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), 2023 m. balandžio mėn. – 208,02 Eur (atskaičius mokesčius), viso 673,02 Eur. Įsiteisėjusia 2023 m. birželio 20 d. nutartimi LUAB „Anasta“ buvo patvirtinta neginčijama R. Š. finansinio reikalavimo 694,22 Eur dalis, kuri susidarė iki 2023 m. vasario 1 d., kaip darbo užmokesčio skola. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad bendrovė iš viso nebuvo sumokėjusi pareiškėjai 1 367,24 Eur darbo užmokesčio, juolab kad nurodyti apskaičiavimai neprieštarauja su darbuotoja sudarytos darbo sutarties nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartyje buvo sulygtas 200 Eur per mėnesį darbo užmokestis, proporcingai dirbtam laikui, darbo laiko norma – 2 valandos per dieną, 5 darbo dienų savaitė, o nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas 300 Eur darbo užmokestis per mėnesį, proporcingai dirbtam laikui, darbo laiko norma – 2 valandos per dieną, 5 darbo dienų savaitė. Be to, bendrovės vadovo įsakymu nuo 2023 m. kovo 1 d. bendrovėje buvo paskelbta prastova (įsakyme nurodyta, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį, jeigu darbuotojas dirba 40 valandų per savaitę).

58. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais, nustatant pareiškėjai nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos dydį.

59. Pagal DK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas pagal Aprašo 5.1 punktą, nurodantį, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Pagal Aprašo 5.5 punktą vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, paskelbus nuo 2023 m. kovo 1 d. LUAB „Anasta“ prastovą, 2023 m. vasario ir kovo mėn. žiniaraščiuose nebuvo nurodytas darbuotojos R. Š. išdirbtų valandų kiekis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pareiškėjos vidutinį valandinį darbo užmokestį apskaičiuoti, vadovaujantis pareiškėjos darbo sutartimi.

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 300 Eur darbo užmokestis, proporcingai dirbtam laikui, dirbant po 2 valandas per dieną, 5 darbo dienų savaitę, todėl pagal darbo sutarties nuostatas pareiškėjos darbo užmokestis 2023 m. vasario–balandžio mėn. sudarė 900 Eur (300 Eur x 3 mėnesiai). 2023 m. vasario mėn. turėjo 19 darbo dienų, 2023 m. kovo mėn. – 23 darbo dienas, 2023 m. balandžio mėn. – 19 darbo dienų, todėl nurodytu laikotarpiu pareiškėja turėjo dirbti 122 valandas. Taigi, šiuo laikotarpiu pareiškėjos vienos darbo valandos užmokestis sudarė 7,37 Eur (900 Eur / 122 valandos), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per dieną turėjo dirbti 2 valandas, vienos dienos darbo užmokestis sudaro 14,74 Eur (7,37 Eur x 2 valandos). Nemokumo administratorė neginčijo, kad pareiškėja turėjo 13,10 dienų nepanaudotų atostogų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, jog LUAB „Anasta“ nesumokėjo pareiškėjai 193,09 Eur (13,10 darbo dienos x 14,74 Eur) kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. Š. siejo teisiniai darbo santykiai su LUAB „Anasta“ 2022 m. rugsėjo 22 d.–2023 m. gegužės 23 d. laikotarpiu, t. y. trumpiau nei vienus metus, todėl pagal DK 62 straipsnio 4 dalį jai priklausė pusės jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pareiškėjai 2023 m. vasario–balandžio mėn. apskaičiuotas 673,02 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 223,34 Eur per mėnesį, todėl laikytina, kad pareiškėjai nesumokėta išeitinė išmoka sudaro 112,17 Eur.

63. Taigi, R. Š. finansinis reikalavimas sudaro 1 672,50 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių 762,51 Eur, kaip neginčijamas finansinis reikalavimas, jau buvo patvirtintas LUAB „Anasta“ kreditorių sąraše įsiteisėjusia 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai patvirtino pareiškėjos 909,99 Eur (1 672,50 Eur – 762,51 Eur) finansinį reikalavimą.

64. Aplinkybė, kad pareiškėja R. Š. prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą apskaičiavo 1 597,99 Eur bendrovės įsiskolinimą, kuris yra mažesnis už pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui mažinti tvirtintino reikalavimo dydį iki pareiškėjos nurodyto, nes tiek bankroto, tiek darbo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvo aktyvus, patvirtindamas įrodymais ir teisingais apskaičiavimais pagrįstą silpnesniosios šalies (darbuotojos) finansinį reikalavimą.

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ir pareiškėjos bei liudytojų pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė esmines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, pakankamai jas motyvuodamas, todėl nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Aplinkybė, kad nutarties motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarties dalį. Apeliantės argumentai, kad pareiškėjos ir LUAB „Anasta“ ginčui aktualiu laikotarpiu nesiejo darbo teisiniai santykiai, yra nepagrįsti, nes pareiškėja iš darbo LUAB „Anasta“ buvo atleista tik po bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

66. Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalies patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenagrinėjo kitų LUAB „Anasta“ darbuotojų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo, todėl apeliantės reikalavimas patvirtinti nemokumo administratorės apskaičiuotus kitų bendrovės darbuotojų finansinius reikalavimus yra naujas reikalavimas atskirajame skunde, todėl negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, nes įstatymų leidėjas draudžia atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 312 ir 338 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir motyvams bei padarytai išvadai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą LUAB „Anasta“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo klaidingai nurodė pareiškėjos R. Š. pavardę. Siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, apeliacinės instancijos teismas ištaiso Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodo teisingą pareiškėjos pavardę, nes šio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia skundžiamos nutarties esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

69. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Atskirasis skundas atmetamas, todėl apeliantė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“, atstovaujamos nemokumo administratorės L. B., atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalių, kuriomis nutarta pasiūlyti nemokumo administratorei atlikti tam tikrus veiksmus ir įpareigoti nemokumo administratorę tinkamai įvykdyti įstatymo nustatytas pareigas.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį patvirtinti pareiškėjos R. Š., kaip pirmosios eilės kreditorės, 909,99 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“ bankroto byloje palikti nepakeistą.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad pareiškėjos pavardė yra Š.