Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašymą grindė argumentais, kad atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad jos banko sąskaitą valdė, ja naudojosi ir disponavo jos sūnus T. M., todėl atsakovė siūlė reikšti reikalavimus jam. Ieškovo teigimu, siūlymas bylinėtis su atsakovės sūnumi neatitinka įprastų motinos ir vaiko santykių. Tokia gynybinė taktika rodo, kad nesitikima kokių nors neigiamų pasekmių, jeigu atsakovu būtų nurodytas atsakovės sūnus. Šiai prielaidai patikrinti ieškovas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu pateikti informaciją apie atsakovės sūnaus banko sąskaitų areštą. 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuvos antstolių rūmai pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad T. M. banko sąskaita yra areštuota nuo 2017m., jam yra iškelta 20 vykdomųjų bylų, išieškomų reikalavimų suma sudaro 60 841,85 Eur. Atsakovės sūnus nevykdo ne tik mokestinių prievolių valstybei ir privatiems asmenims, bet nemoka išlaikymo net savo valkams. Ši aplinkybė leidžia svarstyti ieškinio patenkinimą ne tik nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, bet ir deliktinės atsakomybės pagrindu, atsakovei atliekant neteisėtus veiksmus – pagalba skolininkui, slepiant turtą nuo kreditorių. Atsakovė savo prieštaravimuose pripažino, kad pati leido sūnui valdyti savo banko sąskaitą, ja naudotis ir disponuoti. Tai rodo, kad atsakovė žinojo apie savo sūnaus įsiskolinimus ir sąskaitos areštą. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovės bandymą ateityje paslėpti savo turtą nuo ieškovo įrodo Lietuvos antstolių rūmų pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė padeda savo sūnui slėpti turtą nuo kreditorių ir antstolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

II.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinyje, dokumentinio proceso tvarka, teismo prašė priteisti iš atsakovės 6 295 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 6 295 Eur sumą. Jis su atsakove niekada neturėjo jokių sutartinių santykių, o minėtas mokėjimas atsakovei buvo atliktas per klaidą. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 21d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Juose nurodė, kad ji su ieškovu neturėjo sutartinių santykių, tačiau tokius santykius su ieškovu turėjo jos sūnus T. M., o mokėjimas buvo atliktas ne per klaidą, o taip sutarus ieškovui ir jos sūnui. Atsakovė prieštaravimuose išreiškė reikalavimą siūlyti ieškovui pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos banko sąskaita naudojosi, ją valdė ir disponavo ne ji, o jos sūnus.

14. Taipogi ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar nepakankant – ir turtines teises bei pingines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Prašymą grindė atsakovės nesąžiningumu, o konkrečiai: atsakovė leido savo banko sąskaitą valdyti, ja naudotis ir disponuoti savo sūnui T. M.; atsakovė siūlė reikalavimus reikšti jos sūnui; atsakovės sūnaus banko sąskaita yra areštuota; jo atžvilgiu yra užvesta vykdomųjų bylų; atsakovės sūnus nevykdo mokestinių prievolių valstybei, privatiems asmenims ir savo vaikams; atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – padėjo savo sūnui, slepiant turtą nuo kreditorių.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė, konstatuodamas, kad nors ieškovas įrodė pirmąją sąlygą, reikalingą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tačiau nepagrindė antrosios – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus siejo tik su nepagrįstu atsakovės praturtėjimu jo sąskaita, tačiau kategoriškai neigė, kad priteistina suma yra kaip nors susijusi su jo ir atsakovės sūnaus santykiais. Vertino, kad atsakovės ar jos sūnaus veiksmai niekaip nepagrindžia tikimybės, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, tam, kad būtų išvengta ar apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Apylinkės teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenys apie tai, kad po bylos iškėlimo atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

16. Ieškovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu nesutinka. Kaip patvirtina ieškovo atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodyti argumentai, jis savo ieškinio reikalavimus siejo tik su nepagrįstu atsakovės praturtėjimu jo sąskaita. Pats nurodė, kad atsakovės teiginiai, esą jos banko sąskaita buvo jos sūnaus žinioje, tėra deklaracijos, kurios atmestinos kaip neįrodytos. Ieškovas nepatvirtino, kad priteistina suma yra kaip nors susijusi su jo ir atsakovės sūnaus santykiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai apie atsakovės sūnaus atžvilgiu antstolių užvestas vykdomąsias bylas, vykdomus išieškojimus kitų kreditorių atžvilgiu, niekaip neįrodo kokių nors neteisėtų ar priešingų ieškovo interesams atsakovės veiksmų. Priešingai, šios nustatytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės ar jos sūnaus veiksmai niekaip nepagrindžia tikimybės, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, turtui paslėpti, tikslu išvengti ar apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti ir pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima bent preliminariai spręsti, jog atsakovė ketina turtą perleisti tretiesiems asmenims ar siekia jį kitaip apsunkinti. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad pasitvirtina faktinė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra preliminariai nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.