- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1294-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01142-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- T. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-436-503/2022 pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui T. M., dėl skolos ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti iš atsakovės 6 295 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas iš esmės nurodė, kad 2021 m. spalio 6 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei 6 295 Eur. Ieškovo ir atsakovės niekada nesiejo jokie sutartiniai santykiai, šis mokėjimas buvo atliktas per klaidą. Prašoma priteisti suma yra ieškovo nuostolis ir atsakovės neteisėtas praturtėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriais su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jos su ieškovu niekada nesiejo sutartiniai santykiai. Po ieškinio pareiškimo ji iš sūnaus sužinojo, jog atsakovės sūnų T. M. ir ieškovą siejo verslo santykiai. Ieškovo mokėjimai buvo atlikti ne per klaidą, o sutarus ieškovui su atsakovės sūnumi T. M.. Atsakovė UAB „Revolut Payments“ turėjo sąskaitą, jai buvo išduota kreditinė kortelė. 2021 metų pradžioje jos sūnui T. prireikė apyvartinių lėšų, todėl ji leido jam pasinaudoti jai priklausančia kortele ir pasiimti kreditą. Ieškovo nurodytu laikotarpiu atsakovei priklausančia kreditine kortele ir sąskaita naudojosi, ją valdė bei ja disponavo jos sūnus T.. Ieškovas su atsakovės sūnumi buvo pažįstami, vystė bendrą verslą, susitarė, kad ieškovas pinigus perves į atsakovės sąskaitą. Nėra duomenų, kad ieškovo nurodytos lėšos buvo reikalingos būtent atsakovei, ieškinys pareikštas ne tam atsakovui.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos banko sąskaitą valdė, ja naudojosi ir disponavo ne ji, o jos sūnus. Jeigu tai bus nustatyta, tektų konstatuoti, jog atsakovės sūnaus banko sąskaita tikėtinai yra areštuota. Atsakovės teiginys, jog ji nėra tinkama atsakovė, siūlo reikšti reikalavimus jos sūnui, rodo, jog ji galimai žinojo apie savo sūnaus banko sąskaitos areštą, supranta, kad ieškovui pakeitus atsakovą, priteistų lėšų jam nepavyktų išieškoti. Nustačius, kad atsakovės sūnaus banko sąskaita yra areštuota, tai bus pagrindas išvadai apie atsakovės nesąžiningumą.
5. Iš esmės atsakovė praturtėjo dėl ieškovo aktyvių veiksmų ieškovo sąskaita. Ieškovas įrodė visas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Ieškovas neigia, kad su atsakovės sūnumi turėjo bendrą verslą, tačiau pripažįsta, kad norėjo įsigyti kepsnines, atsakovės sūnus sutiko jam padėti jas įsigyti. Ieškovas nežinojo, kaip konkrečiai atsakovės sūnus organizuos kepsninių įsigijimą, atsakovės sūnui nurodžius, kam reikia pervesti pinigus už kepsnines, ieškovas tai ir padarė. Ieškovas pripažįsta, kad suprato, kuriam asmeniui pervedami pinigai. Ieškovo klaida pasireiškė tuo, kad jis neteisingai įvertino savo kontrahentą. Trečiajam asmeniui, atsakovės sūnui, žadant organizuoti kepsninių pirkimą, kepsninių kaina turėjo būti sumokėta būtent jam. Klaida apskritai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ieškinį grindžiant atsakovės nepagrįstu praturtėjimu ieškovo sąskaita. Atsakovė jai ieškovo pervestų pinigų negrąžino ieškovui. Kartu su prieštaravimais atsakovė pateikė ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo fragmentą, kuriuo trečiasis asmuo, atsakovės sūnus, ragina ieškovą atsiimti ieškinį, kaip nepagrįstą. Tai rodo, kad trečiasis asmuo nesutinka, kad ieškovo lėšos turi būti jam grąžintos. Ieškovas jokios nuostolių atsiradimo rizikos neprisiėmė. Ši situacija visiškai atitinka nepagrįsto praturtėjimo atvejį.
Šalies argumentai
6. Ieškovas prašo teismo perkvalifikuoti tarp šalių kilusį ginčą savo nuožiūra ir pritaikyti tinkamą gynybos priemonę, visiškai patenkinant ieškinį, jeigu teismas manys, kad ieškovo pažeistas teises galima apginti kitais gynybos būdais. Atsiliepimo 3 dalyje ieškovas pasisakė apie galimybę patenkinti ieškinį deliktinės atsakomybės instituto pagrindu. Atsakovė gavo iš ieškovo pinigines lėšas, tačiau jokio turtinio ekvivalento mainais nepateikė. Ji praturtėjo ieškovo sąskaita. Net jeigu pervestas lėšas iš tikrųjų užvaldė trečiasis asmuo, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos jas grąžinti ieškovui su teise regreso tvarka reikalauti jų iš savo sūnaus. Atsakovė galimai atliko neteisėtus veiksmus. Tikėtina, kad trečiojo asmens, atsakovės sūnaus, banko sąskaita yra areštuota, atsakovė leidžia jam valdyti savo banko sąskaitą, ja naudotis ir disponuoti. Pasitvirtinus šiai prielaidai, tai bus pagrindas išvadai, kad atsakovė padeda savo sūnui išvengti išieškojimo pagal kreditorių, kartu ir pagal ieškovo, reikalavimus. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kelia potencialią žalą kreditoriams, todėl vertintinas kaip neteisėtas. Tai akivaizdžiai patvirtina atsakovės kaltę. Atsakovė atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Visos civilinės atsakomybės sąlygos galimai egzistuoja, todėl svarstytina galimybė patenkinti ieškinį deliktinės atsakomybės pagrindu. Teismui nematant pagrindo patenkinti ieškinį deliktinės atsakomybės pagrindu, ieškovas prašo tenkinti ieškinį kitu pagrindu, pavyzdžiui, dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo ieškovo sąskaita. Prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. preliminarų sprendimą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Marijampolės apylinkės teismo (Vilkaviškio rūmai) 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas T. M.. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo L. B. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. M. ir 16,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
9. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovas į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 1 d. atliko 4720 Eur sumos mokėjimą, mokėjimo paskirtyse nurodė „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. balandžio 7 d. atliko 1575 Eur sumos mokėjimą, mokėjimo paskirtyse nurodė „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimo nurodymuose ieškovas nurodė, jog lėšų gavėja yra „G. M.“, teismas sprendė, kad ieškovas suvokė lėšas pervedantis į atsakovės kredito įmonės sąskaitą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nuosekliai teigė, kad ji yra netinkama bylos šalis, ieškinys turėtų būti reiškiamas jos sūnui T. M.. Ieškovui iškėlus bylą teisme, atsakovė iš sūnaus sužinojo, jog šiuos visus pinigus užvaldė jis, jais visais disponavo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal atsakovės nuoseklius, išsamius, aiškius paaiškinimus, bei trečiojo asmens T. M. nuoseklius, išsamius, aiškius paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo piniginės lėšos buvo pervestos nesant nurodyto aiškaus teisinio pagrindo, iš anksto nežinant atsakovei. Atsakovė šių pinigų realiai negavo, nei kiek jų nepanaudojo savo reikmėms. Pinigus gavo trečiasis asmuo T. M., juos panaudojo, labiau tikėtina, jo nurodytam tikslui realizuoti – už jo, ieškovo ir N. V. bendrus pinigus, t. y. už 10 000 Eur, nupirkti Kinijoje kepsnines, šias pelningai Lietuvoje parduoti ir pelną pasidalinti. Teismas sprendė, kad atsakovė neturi pareigos tokias pinigines lėšas grąžinti.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu. Teismas iš esmės sutiko su atsakovės prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, jog ji nepraturtėjo dėl ieškovo veiksmų. Atsakovės ir trečiojo asmens T. M. paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, jų nurodyti faktiniai duomenys gauti tiesiogiai, turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviais dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas sprendė, kad atsakovė tikėtinai pagrindė, kad jos UAB „Revolut Payments“ sąskaita, kreditine kortele naudojosi sūnus T., ji savo šia sąskaita kortele nuo 2021 m. vasario 1 d. iki balandžio vidurio aktyviai nebesinaudojo. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo tikėtinai pagrindė, kad jis atsakovės UAB „Revolut Payments“ sąskaita, kortele aktyviai naudojosi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki balandžio vidurio, t. y. kuomet ieškovas į šią sąskaitą pervedė ieškinyje nurodytus, teismo nustatytus pinigus, jis šiuos užvaldė (išgrynino) ir pervedė su šioje įmonėje gautu išgrynintu kreditu, per savo įmonės sąskaitą į kepsninių gamintojo sąskaitą kepsninėms nupirkti. Ieškovo teiginiui, manymui, kad jo pervestus pinigus išgrynino atsakovė ir šiuos galimai perdavė trečiajam asmeniui, ar pervestais pinigais naudojosi pati atsakovė, pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų, todėl teismas jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas nenustatė priežasties abejoti trečiojo asmens T. M. paaiškinimais, jog jis ieškovui prieš jo minėtų pinigų pervedimą nurodė, jog jo sąskaita banke užblokuota ir dėl to pinigus bendram minėtų jų trijų verslui realizuoti reikia pervesti į jo motinos sąskaitą. Pripažino, kad šie paaiškinimai atitinka patikimumo kriterijus. Ieškovas į atsakovės sąskaitą atliko 2 mokėjimus. Byloje jokių patikimų duomenų, kad ieškovas šiuos mokėjimus atliko ne savanoriškai, dėl suklydimo, apgaulės ar pan., nėra.
13. Teismas darė išvadą, kad ieškovas suvokė neturintis pareigos į atsakovės minėtos įmonės sąskaitą pervedinėti lėšas, lėšos pervestos savanoriškai. Teismas vertino, kad ieškovas aiškiai neapibrėžė, kokiu teisiniu pagrindu ir kuriam galutiniam gavėjui (atsakovei ar trečiajam asmeniui T. M.) du kartus pervedinėjo lėšas, tokiu būdu prisiėmė riziką, kad šalis siejusius teisinius santykius bus sudėtinga pagrįsti įrodymais bei riziką, kad be pagrindo įgytas turtas bus neišreikalautas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovas L. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-436-503/2022 ir ieškinį visiškai patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti apeliantui iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. apelianto klaida pasireiškė ne tuo, kad jis nesuprato, kam daro pavedimą, o tuo, kad jis neteisingai laikė atsakovę kepsninių pardavėja, pardavėjo atstove ar platintoja, prieš banko pavedimą nesudarė su ja sutarties dėl kepsninių pirkimo-pardavimo. Atsakovės ir trečiojo asmens gynybinė pozicija nepaneigia atsakovės nepagrįsto praturtėjimo fakto.
14.2. Kortelės perdavimo trečiajam asmeniui atsakovė apskritai neįrodė. Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad kortelę išdavusiai įstaigai buvo atskleista, kad trečiasis asmuo turi teisę disponuoti atsakovės lėšomis. Atsakovė, kurios vardu buvo atidaryta sąskaita, tapo vienintele apelianto pervestų pinigų savininke, nepriklausomai nuo to, kurio asmens žinioje buvo banko sąskaitos kortelė. Kortelė yra įrankis, suteikiantis prieigą prie lėšų sąskaitoje. Sąskaitoje esančių lėšų savininkas ir gavėjas negali būti formaliai nustatomas vien pagal tai, kieno žinioje yra kortelė. Kortelės perdavimas kitam asmeniui yra pinigų perdavimo forma. Pinigų perdavimas yra pinigų panaudojimo būdas. Nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti nesvarbu, kaip turtą gavęs asmuo juo pasinaudojo: asmeniškai, ar perdavė kitam, pametė ir pan. Net jeigu atsakovė perdavė kortelę trečiajam asmeniui, ji liko sąskaitoje esančių pinigų savininke ir gavėja. Todėl visi atsakovės sąskaitoje apskaityti pinigai laikytini perduotais asmeniškai ir tik atsakovei.
14.3. Apeliantas paaiškino ir liudytojas N. V. parodė, kad jie nei tarp savęs, nei su trečiuoju asmeniu jokių verslo santykių niekada neturėjo ir neketino turėti. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai apie apelianto ir liudytojo profesinę ir darbinę veiklą, jie neturi laiko nei kompetencijos prekybai kepsninėmis. Šie įrodymai paneigia atsakovės ir trečiojo asmens versiją apie investiciją į bendrą verslą.
14.4. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl suteikia pirmenybę atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimams, o ne apelianto paaiškinimams. Esant neatitikimui tarp apelianto paaiškinimų ir atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimų, šalims skirtingai interpretuojant savo susirašinėjimą, atsakovė privalėjo pateikti papildomus įrodymus patvirtinti atsikirtimą. Iš esmės buvo neteisingai nustatyta įrodinėjimo pareiga, verčiant ne atsakovę įrodinėti savo atsikirtimą, o apeliantą įrodinėti atsakovės atsikirtimo neatitikimą tikrovei.
Atsiliepimas
14.5. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė savo paaiškinimų pagrindžiančių įrodymų dėl to, kad nenorėjo. Atsakovė turėjo pateikti išrašą iš savo banko sąskaitos, kreiptis į bankomato operatorių, paprašyti pateikti vaizdo įrašą. Jeigu vaizdo įraše būtų užfiksuota, kad pinigus išgrynino trečiasis asmuo, būtų galima sakyti, kad atsakovė įrodė, jog jos banko kortelę valdė, ja naudojosi ir disponavo trečiasis asmuo. Jeigu trečiasis asmuo pinigus būtų ne išgryninęs bankomate, o panaudojęs pavedimais, išrašas iš banko sąskaitos parodytų šių operacijų kontrahentus. Bankai saugo duomenis apie praeityje atliktas operacijas 8 metus.
14.6. Jeigu trečiąjį asmenį, apeliantą ir N. V. iš tikrųjų sietų verslo santykiai, tikėtina, kad jie turėjo būti įforminti. Trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, kad jis į savo įmonę įnešė apelianto sumokėtus pinigus, nepateikė kepsninių apmokėjimo dokumentų, sąskaitos už kepsnines, kepsninių pristatymo važtaraščio, susirašinėjimo su pardavėju. Buvo pažeista contra spoliatorem prezumpcija, reiškianti, kad jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, atitinkamos abejonės aiškinamos jos nenaudai. Trečiojo asmens interpretacija, esą verslo partneriai pasirinko tokią sudėtingą atsiskaitymo formą (per atsakovę) mokesčių vengimo tikslais, yra nelogiška.
14.7. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pasirinko vadovautis paaiškinimais, kurių kitos įrodinėjimo priemonės ne patvirtina, o priešingai – paneigia. Buvo pažeista įrodymų pakankamumo taisyklė. Šalių paaiškinimai laikomi mažesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais dėl šalių suinteresuotumo. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai nėra patikimi, nenuoseklūs. Atsakovę ir trečiąjį asmenį neigiama apibūdina ir jų procesinis elgesys: abu neginčija, kad apeliantas sumokėjo pinigus ir jokio turtinio ekvivalento už tai negavo, formaliais pagrindais bando išvengti pinigų grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
14.8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo išimtys, įtvirtintos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.242 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas apskritai neįžvelgė atsakovės praturtėjimo, pasisakymas išimčių klausimu buvo perteklinis. Be to, ši išvada nepagrįsta. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtis skirta iš esmės ne komercinėms, o prigimtinėms prievolėms. Nėra pagrindo konstatuoti apelianto prigimtinės prievolės atsakovei. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties taikymas reikalauja konstatuoti, kad apeliantas prisiėmė pinigų negrąžinimo riziką. Apeliantas sumokėjo atsakovei pinigus už kepsnines, vadovaudamasis trečiojo asmens nurodymu. Pinigų sumokėjimas už prekę avansu pagal pažįstamo asmens rekomendaciją neturi būti vertinamas sutikimu prisiimti riziką negauti kepsnines arba neatgauti sumokėtus pinigus. Teismų praktikoje šios išimties taikymas siejamas su turtą gavusio asmens sąžiningumu. Atsakovė negalėjo nesuprasti, kad padeda savo sūnui išvengti prievolių, saugiai priimant pinigus, kurie turėjo būti skirti trečiojo asmens kreditoriams pagal teismų priteistas skolas.
14.9. Dėl ieškinio alternatyvaus pagrindo skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta. Apeliantas, susipažinęs su atsakovės prieštaravimais, sužinojo, kad atsakovė galimai padeda trečiajam asmeniu išvengti prievolių kreditoriams. Todėl atsiliepimo į prieštaravimus 3 dalyje pasisakė atsakovės civilinės atsakomybės klausimu. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, leisdama naudotis savo neareštuota kortele, padeda savo sūnui išvengti išieškojimo pagal kreditorių reikalavimus, kas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ji neturėjo teisės perduoti kortelės savo sūnui. Apelianto nuostoliai yra pinigų suma, kurią jis pervedė atsakovei ir kurios ji negrąžino. Priežastinis ryšys tarp galimo kortelės perdavimo ir nuostolių įrodytas. Apelianto reikalavimas teisiškai buvo grindžiamas dviem alternatyviais pagrindais: atsakovės civiline atsakomybe ir atsakovės nepagrįstu praturtėjimu. Tačiau atsakovės civilinės atsakomybės klausimu sprendime nėra pasisakyta. Tai leidžia daryti išvada, kad skundžias sprendimas nėra pakankamai motyvuotas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. bylos duomenimis paneigtas apelianto teiginys, kad mokėjimas atsakovei buvo atliktas per klaidą, patvirtinti tarp apelianto ir trečiojo asmens susiformavę teisiniai santykiai. Apeliantas su atsakove neturėjo jokių sutartinių santykių. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad apelianto pervestos lėšos buvo reikalingos būtent atsakovei. Vien apelianto, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu, negalima daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Trečiasis asmuo T. M. smulkiai pasisakė apie visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas sugebėjo tinkamai paaiškinti. Apeliantas, nors ir pripažino byloje esantį susirašinėjimą, daugeliu atvejų neprisiminė aplinkybių, kaip ir liudytojas N. V..
15.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame sprendime atsisakyta tirti kiekvieną įrodymą ir juos (įrodymus) vertinti visumoje. Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių argumentus, paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
15.3. Byloje duomenų, kad apeliantas abu mokėjimus į atsakovės sąskaitą būtų atlikęs ne savanoriškai, dėl suklydimo, apgaulės ar panašiai, nėra. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą byloje vadovavosi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-1587-934/2019. Kadangi byloje konstatuotas savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, šis turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas.
16. Trečiasis asmuo T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Po apeliacinio skundo pateikimo, apeliantas byloje teikia papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Iš ieškovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju ieškovo pateiktų paaiškinimų įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo paaiškinimus, jais, nagrinėdama bylą, nesivadovauja.
20. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita bei dėl ieškovo lėšų, pervestų į atsakovės kredito įmonės sąskaitą, grąžinimo.
21. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 1 d. atliko mokėjimą, pervedė 4720 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. I, b. l. 3). Ieškovas į atsakovės minėtą banko sąskaitą 2021 m. balandžio 7 d. atliko mokėjimą, pervedė 1575,00 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. I, b. l. 5). Mokėjimo nurodymuose ieškovas nurodė, jog lėšų gavėjas yra „G. M.“, taigi, ieškovas suvokė lėšas pervedantis į G. M. kredito įmonės sąskaitą.
22. Atsakovė teigė, kad ji nieko nežinojo apie ieškovo pinigų pervedimą į jos sąskaitą, ji šių pinigų neužvaldė, nei kiek nepraturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovui iškėlus bylą teisme, ji iš sūnaus sužinojo, jog šiuos visus pinigus jis užvaldė, jis jais visais disponavo.
23. Ieškovas ieškinyje rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu ir pažymėjo, jog atsakovė neįrodė egzistuojant kokį nors piniginių lėšų gavimo pagrindą, nors tokia pareiga šios kategorijos bylose tenka jai.
24. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui, todėl ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
25. Iš atsakovės bei trečiojo asmens T. M. paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo piniginės lėšos buvo pervestos nesant nurodyto aiškaus teisinio pagrindo, iš anksto nežinant atsakovei. Atsakovė šių pinigų realiai negavo, ir nei kiek šių nepanaudojo savo reikmėms, o šiuos pinigus gavo trečiasis asmuo T. M., ir šiuos ketino panaudoti bendram verslui - nupirkti Kinijoje kepsnines, šias pelningai Lietuvoje parduoti, pelną pasidalinti. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovė tokiu atveju neturi pareigos tokias pinigines lėšas grąžinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš esmės pinigų pervedimo tikslas yra įrodinėjamas šalių, trečiojo asmens paaiškinimais bei liudytojo N. V. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liudytojo parodymai yra nepatikimi. Visų pirma, jis nurodė jog nepamena, iš kur sužinojo, jog ieškovas perka geras kepsnines pagal T. M. rekomendaciją. Antra – jis taip pat padavė pinigus ieškovui, tikslu įgyti kepsnines iš atsakovo ir kepsninių negavo, pinigų irgi neatgavo. Taigi, akivaizdu, kad jis, suprasdamas, jog kepsninių negavo ir pinigų neatgavo per atsakovą, yra juo nepatenkintas, todėl gali teikti neobjektyvius parodymus.
27. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumu, leistinumu, sąsajumu.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimai yra patikimesni, nuoseklūs, logiškai paaiškinami, kai tuo tarpu ieškovas daugelio aplinkybių paaiškinti negali. Byloje abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalis siejo ketinimai įsigyti kepsnines ir tuo tikslu ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė ginčo sumas, kai tuo tarpu ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinį teismui nurodė, kad jo pinigai ieškovei pervesti per klaidą, jokių santykių jie neturėjo, todėl lėšas prašo priteisti kaip pervestas per klaidą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovas kreipėsi į teismą neatskleisdamas visų aplinkybių, jos paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl tai duoda pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimų tikslumu, todėl labiau tikėtina atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais. Ieškovas taip pat šioje pinigų pervedimo situacijoje nebuvo nurodęs jokių santykių su trečiuoju asmeniu, nenurodė, jog atsakovės – mamos sąskaitą nurodė jis, kad buvo kalba apie kepsninių pirkimą (tuo tikslu pervesti pinigai), ko po to, bylos nagrinėjimo metu jis neneigė. Taigi, faktinių bylos aplinkybių neatskleidimas taip pat yra pagrindas teismui suabejoti ieškovo parodymų tikslumu bei nuoseklumu.
29. Vėliau ieškovas nurodė, kad pervesdamas pinigus atsakovei padarė klaidą, nes su šia nesudarė sutarties, jis suprato, kad ši pardavinėja kepsnines, sakė, kad nepamena, kokias pinigų pervedimo paskirtis nurodė mokėjimo pavedimuose. Nurodė, kad T. M. rekomendavo atsakovę kaip kepsninių pardavėją. Be to, atsakovės kredito įmonės (banko) sąskaitos duomenis jis gavo iš T. M.. T. pasitikėjo, nes šis rekomendavo atsakovę. Su T. M. jis buvo pažįstamas iš anksčiau, šis jam padėjo lipdukų įsigijo klausimu. Šios ieškovo vėliau nurodytos aplinkybės taip pat verčia abejoti ieškovo paaiškinimų nuoseklumu, kadangi kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo, pervesdamas ginčo dydžio sumas, pasidomėtų pardavėjo patirtimi prekyboje, paieškotų informacijos internete apie pardavėjo patikimumą, paskambintų ar parašytų el. žinutę pačiam pardavėjui, ar pan. Taip pat akivaizdu, kad pasidomėtų apie pačias kepsnines, jų technines charakteristikas. Šiuo atveju ieškovas niekuo nepasidomėjęs pinigus pervedė į atsakovės sąskaitą, kurią nurodė trečiasis asmuo. Tai taip pat verčia teismą abejoti ieškovo pateikta versija dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo.
30. Tikėtini atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimai apie tai, kad ji, kaip mama davė sūnui pasinaudoti jos sąskaita, ieškovo pinigų ji nepanaudojo, jų nenuėmė, taip pat tikėtina trečiojo asmens versija dėl ketinimo pirkti kepsnines pigiau ir parduoti brangiau, nes pozicijos, kad pinigai pervesti dėl kepsninių pirkimo, niekas nepaneigė, šalys ją patvirtino. Šie parodymai nuoseklūs, išsamūs, detalūs. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė prekiautų kepsninėmis, kas būtų pagrindu dėl kepsninių pirkimo jai pervesti lėšas.
31. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė tikėtinai pagrindė, kad jos UAB „Revolut Payments“ sąskaita, kreditine kortele naudojosi trečiasis asmuo, kuris galimai su ieškovu norėjo prekiauti kepsninėmis, todėl ieškovo lėšas ir naudojo. Ieškovo manymui, kad jo pervestus pinigus išgrynino atsakovė ir šiuos galimai perdavė trečiajam asmeniui, ar pervestais pinigais naudojosi pati atsakovė, pagrįsti, ieškovas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
32. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad šios lėšos buvo reikalingos būtent atsakovei ir kad ji jomis pasinaudojo, o vien ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu, bei ieškovui, esant pagal jo išsilavinimą, patirtį, užimamas pareigas įmonėje neabejotinai turinčiam pakankami žinių bankininkystėje, dviejuose mokėjimo pavedimuose nenurodžius aiškios pinigų pervedimo paskirties, teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176, 185 straipsniai).
33. Įstatymu reglamentuota, kad negali būti išreikalaujamas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.). Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012). Šiuo atveju pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas suvokė neturintis pareigos į atsakovės sąskaitą pervedinėti lėšas. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad lėšos jo pervestos savanoriškai. Teismo vertinimu, ieškovas aiškiai neapibrėžė, kokiu teisiniu pagrindu ir kuriam galutiniam gavėjui (atsakovei ar T. M.) du kartus pervedinėjo lėšas, ir tokiu būdu prisiėmė riziką, kad šalis siejusius teisinius santykius bus sudėtinga pagrįsti įrodymais bei riziką, kad be pagrindo įgytas turtas bus neišreikalautas. Be to, kaip matyti, lėšų panaudojimo neneigia trečiasis asmuo, iš kurio ieškovas, esant teisiniam pagrindui, gali ginčo lėšų reikalauti.
34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pasirinko vadovautis paaiškinimais, kurių kitos įrodinėjimo priemonės ne patvirtina, o priešingai – paneigia, ir kad buvo pažeista įrodymų pakankamumo taisyklė.
35. Apelianto teiginys, kad jis sumokėjo atsakovei pinigus už kepsnines, vadovaudamasis trečiojo asmens nurodymu, taip pat leidžia pagrįstai tikėti, kad santykis buvo tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Apelianto teiginys, kad pinigų sumokėjimas už prekę avansu pagal pažįstamo asmens rekomendaciją neturi būti vertinamas sutikimu prisiimti riziką negauti kepsninių arba neatgauti sumokėtų pinigų, dar kartą leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo santykis ir susitarimai buvo tarp ieškovo ir trečiojo asmens, naudojantis atsakovės sąskaita, o ne ieškovo ir atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ši aplinkybė yra įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl jo keisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
38. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
39. Atsakovė G. M. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos procese patyrė 710, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo L. B. priteistina 710, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų G. M. (CPK 93,98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 710,00 Eur (septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.