Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1725-538/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
2S-1725-538/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05985-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, M. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1725-538/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05985-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.24.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. – Ž. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys M. J., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-37-889/2016 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pačiai nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m., plotis 0,2 m., aukštis 0,75 m., rytų pusėje, 15,5 m., aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotą medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m., aukštis 1,3 m., adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininko M. J.; skirti M. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytą baudą išieškotojos Inspekcijos naudai.

2. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/19/00268, pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomąjį raštą Nr. e2-37-889/2016 dėl įpareigojimo skolininkui M. J. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) - nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m., plotis 0,2 m., aukštis 0,75 m., rytų pusėje, 15,5 m., aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotą medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m., aukštis 1,3 m., adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškotojos naudai. 2019-03-21 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktas. Savavališkos statybos padariniai, numatyti savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pašalinti iš dalies: dalinai nugriauta atraminė sienutė ir medinių lentelių tvora, statybą leidžiantis dokumentas negautas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad 2019-08-02 Inspekcija parengė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog savavališkos statybos padariniai adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių surašytas 2013-08-16 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys iki kreipimosi į teismą dienos (2019-08-09) nepateikė antstolei duomenų apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytų įpareigojimų įvykdymą, todėl antstolė pagrįstai, vadovaudamasi vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, kreipėsi į teismą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gautas 2019-08-02 patikrinimo aktas, kuriuo Inspekcija patvirtino, jog suinteresuotas asmuo M. J. įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytus įpareigojimus, nėra pagrindo M. J. skirti kompensacinę baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019-09-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9528-618/2019 dalį dėl baudos skyrimo už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytų įpareigojimų nesavalaikį įvykdymą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti antstolės pareiškimą ir paskirti suinteresuotam asmeniui M. J. baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Skundo motyvai:

6.1. CPK 771 straipsnyje nėra įtvirtintos išimtys, kurias nustačius būtų galima neskirti baudos už Sprendimo neįvykdymą laiku. Baudos skyrimas yra sietinas tik su nustatytu faktu, kad Sprendimas nustatytu terminu nėra įvykdytas.

6.2. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės.

6.3. Teismas spręsdamas dėl baudos skyrimo, visiškai nepagrįstai nukrypo nuo Klaipėdos apygardos teismo formuojamos teisminės praktikos, 2019-08-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai aktualūs ir šiuo nagrinėjamu atveju.

6.4. Inspekcija nesutinka su teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo aktyviais veiksmais siekė įvykdyti teismo sprendimą, nes savavališkos statybos padariniai konstatuoti 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo savavališkos statybos padarinius pašalino tik po 6 metų.

6.5. Akcentuoja, kad Sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2017-07-03, todėl nuo šio momento iki 2019-07-29 laikytinas periodas, už kurį skirtina bauda išieškotojo naudai kaip kompensacija už nesavalaikį Sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo.

8. Apeliantė argumentuoja, kad CPK 771 straipsnyje nėra įtvirtintos išimtys, kurias nustačius būtų galima neskirti baudos už Sprendimo neįvykdymą laiku. Baudos skyrimas yra sietinas tik su nustatytu faktu, kad Sprendimas nustatytu terminu nėra įvykdytas.

9. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos formaliai, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos faktinės bylos aplinkybės bei atsižvelgiama į teismo sprendimo nevykdymo priežastis.

11. Kaip byloje nustatyta, 2019-08-02 Inspekcija parengė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog savavališkos statybos padariniai adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių surašytas 2013-08-16 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti: M. J. nugriovė savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m., plotis 0,2 m., aukštis 0,75 m. rytų pusėje, 1,5 m. aukštis vakarų pusėje (b. l. 12-13). Suinteresuoti asmenys iki kreipimosi į teismą dienos (2019-08-09) nepateikė antstolei duomenų apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytų įpareigojimų įvykdymą, todėl antstolė kreipėsi į teismą. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu gautas 2019-08-02 patikrinimo aktas, kuriuo Inspekcija patvirtino, jog suinteresuotas asmuo M. J. įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytus įpareigojimus.

12. Taigi kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo M. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-17 vykdomajame rašte Nr. e2-37-889/2016 nustatytus įpareigojimus įvykdė iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos.

13. Pripažintina, kad suinteresuotas asmuo veikė neapdairiai nepranešdamas apie įvykdytą teismo sprendimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad Inspekcija būtų patyrusi išlaidų, dėl laiku neįvykdyto teismo sprendimo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje atitiktų teisingumo ir protingumo principus kompensacinės baudos Inspekcijai priteisimas.

14. Pažymėtina, ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-06-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, yra išaiškinęs, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendimu nustačius terminą statybos padariniams pašalinti, atsakovo neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, t. y. į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.

15. Atmestini ir Inspekcijos argumentai, kad teismas spręsdamas dėl baudos skyrimo, visiškai nepagrįstai nukrypo nuo Klaipėdos apygardos teismo formuojamos teisminės praktikos, 2019-08-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai aktualūs ir šiuo nagrinėjamu atveju.

16. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliantės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis