Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-37-889/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-02
Bylos Nr.
e2-37-889/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08824-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Trečiasis asmuo
A. V. S.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
M. J.
Kategorijos
  • 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-37-889/2016(Proceso Nr. 2-06-3-08824-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.2.;2.3.2.9.1.; 3.1.14.1.; 3.2.6.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovės atstovui T. B., trečiajam asmeniui A. V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. J., trečiasis asmuo byloje A. V. S., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, 1,5 m aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotų medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o ieškovui nepašalinus savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų savavališkos statybos padarinių, leisti ieškovei pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-11-07 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti iš statinio – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinės ir vakarinės pusės savavališkai perstatytas statinio dalis, sumažinant sandėlio matmenis iki 1993-10-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sandėlio matmenų: ilgis – 12,50 m, plotis – 14,45 m ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovas nepašalins savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų 2013-11-07 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) per ankščiau nurodytą terminą, prašo skirti 28,96 Eur (100,00 Lt) baudą už kiekvieno uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skačiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti išardytas savališkos statybos statinys.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas rekonstruodamas sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ženkliai padidino sandėlio matmenis dėl ko buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pažymėjo, kad atsakovui rekonstruojant minėtą sandėlį buvo būtina gauti leidimą rekonstruoti statinį, kadangi sandėlis priskiriamas neypatingo statinio kategorijai, tačiau atsakovas leidimo rekonstruoti statinį neturėjo. Nurodė, kad minėtame sklype atsakovo pastatyta tvora priskirtina II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl vadovaujantis STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.2. papunkčiu, statant II grupės nesudėtingą statinį mieste privalomas rašytinis pritarimas suparastintam statybos projektui. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu bylos faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kas su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1989 metais, o 2002 metais rekonstruotas. Teigia, kad sandėlio rekonstrukcija buvo pradėta 1993 metais, atsakovo močiutės ir tuo metu statinių savininkės – S. B.. Nurodo, kad su kaimyninio sklypo, kurį šiuo metu valdo trečiasis asmuo A. V. S., buvusia savininke R. T. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovo močiutei leista ant sklypus skiriančios ribos statyti betoninę tvorą bei rekonstruojamą ūkinį pastatą. Nurodė, kad 1994 metais R. T. jai priklausiusį žemės sklypą su pastatais perleido trečiajam asmeniui, kuris matė pradėtus rekonstrukcijos darbus bei buvo informuotas, kad R. T. suteikė leidimą statyti tvorą ir rekonstruoti ūkinį pastatą. Teigia, kad 2002 metais baigus statinio rekonstrukciją procedūra susijusi su sandėlio rekonstrukcijos įteisinimu nebuvo baigta. Nurodė, kad ieškovui pradėjus prodocedūra dėl savališkos statybos padarinių pašalinimo procedūra susijusi su ūkinio pastato rekosntrukcijos įteisinimu atnaujinta, t.y. parengta reikalinga dokumentatacija. Pažymi, kad nors reikiama dokumentacija statinio rekonstrukcijai įteisinti yra parengta, tačiau trečiasis asmuo statinio rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos su ieškovu nederina. Nurodė, kad trečiasis asmuo neturi pretenzijų dėl sandėlio rekonstrukcijos, tačiau ieškovo atstovai uždraudė trečiajam asmeniui pasirašyti dokumentus, susijusius su ginčo statyba. Nesutinka, kad dalis ginčo pastato patenka į trečiojo asmens valdomą sklypą. Pažymi, kad 2002 metais baigus statinio rekonstrukciją trečiasis asmuo jokių pretenzijų dėl pažeistų sklypo ribų nereiškė, ginčo dėl sklypo ribų, kuriame stovi rekonstruotas statinys, nebuvo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas M. J. į teismo posėdį neatvyko. Teisme 2016-08-25 gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. V. S. atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vykdydamas statybas privalėjo gauti jo leidimą, tačiau dėl leidimo statyboms nesikreipė, savavališkai vykdė statybas. Paaiškino, kad faktinės bylos aplinkybės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nepasikeitė. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nustatė savavališkos statybos aplinkybes ir 2013-08-16 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad atsakovas pastatė II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį - medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2013-11-07 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad atsakovas rekonstravo neypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad rekonstruoto statinio dalis patenka į gretimą, A. V. S. priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), po atliktos rekonstrukcijos padidėjo statinio užstatymo plotas nuo 160 kv. m iki 512 kv. m. 2013-09-10 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įpareigojo atsakovą iki 2014-03-10 pašalinti savavališkos statybos padarinius užfiksuotus savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-12-06 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo atsakovą iki 2014-05-07 pašalinti savavališkos statybos padarinius užfiksuotus savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2014-04-23 sprendimu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytas 2013-09-10 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki 2014-06-10 bei 2014-05-12 sprendimu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytas 2013-12-06 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki 2014-08-07. 2014-06-17 bei 2014-08-22 ieškovė surašė privalomojo nurodymo (reikalavimo) pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais konstatuota, kad atsakovas neįvykdė 2013-09-10 ir 2013-12-06 reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatytų įpareigojimų.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.

Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).

Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija).

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

Kasacinio teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011).

Teismo teisės, sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos, ir tokio ginčo sprendimo būdai yra nustatyti teisės aktuose (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje). Pagal teisinį reglamentavimą Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, esant Inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2014; kt.).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visa tvoros ir sandėlio rekonstrukcijos įteisinimui būtina dokumentacija yra sutvarkyta: parengtas projektas, sumokėti reikalingi mokesčiai ir kt. pateikė teismui mokėjimų už statybos leidimo išdavimą, statybos taisyklių pažeidimą, už savavališką statybą kopijas. Nurodė, kad projektinės dokumentacijos nederina trečiasis asmuo A. V. S.. Nurodė, kad 1993-09-06 su kaimyninio sklypo (kurį šiuo metu valdu trečiasis asmuo A. V. S.) savininke R. T. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo R. T. leido S. B., tuometinei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei, ant sklypus skiriančios ribos statyti 3 m aukščio ant betoninės atraminės sienutės akliną tvorą bei perstatomą ūkinį pastatą statyti ant sklypus skiriančios ribos, išlaikant ne didesnį kaip 9 m pastato aukštį. Pažymėtina, kad R. T. tokio susitarimo sudaryti negalėjo, kadangi žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise atiteko tik 1994-07-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 1994-11-02 minėtą žemės sklypą R. T. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido trečiajam asmeniui A. V. S. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas vykdydamas statybas privalėjo gauti jo leidimą, tačiau dėl leidimo statyboms nesikreipė, savavališkai vykdė statybas.

Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pastatė II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį - medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravo neypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (LR statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrųir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Tvora, kurios aukštis ? 1 m, ? 2 m, priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o atraminė sienutė, kurios aukštis > 1 m, ? 2 m, priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, 2 priedo 3.1. ir 4.2. papunkčiai). Jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės (Statybos techninio reglamento 2 priedo 7 punktas). Todėl šiuo atveju, atsakovo savavališkai pastatytas statinys – atraminė sienutė ir ant jos sumontuota medinių lentelių tvora – priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais yra rengiamas supaprastintas statybos projektas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p.) ir privaloma gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą minėtam statinio projektui (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2. papunkčiu, statant II grupės nesudėtingą statinį mieste privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Atsakovas pastatė II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – akliną medinių lentelių tvorą (ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m), adresu Saulės g. 34, Klaipėda, kuri pastatyta ant monolitinės betoninės atraminės sienutės, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, aukštis 1,5 m vakarų pusėje, neturėdamas rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo minėto statinio projektui, todėl laikytina, kad šį statinį atsakovas pastatė savavališkai.

Atliekant neypatingo statinio rekonstrukcijos darbus, rengiamas rekonstravimo projektas bei privaloma gauti leidimą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 punktas numato, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kurios statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skresmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai: įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas: nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar patatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Atsakovas rekonstravo neypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo rekonstruoti statinį. Po atliktos rekonstrukcijos padidėjo statinio užstatymo plotas nuo 160 kv. m iki 512 kv. m. Dalis rekonstruoto statinio patenka į gretimą trečiajam asmeniui A. V. S. priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad minėtą statinį atsakovas rekonstravo savavališkai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnis). Atsakovas įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, 1,5 m aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotą medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, teismo nustatytu terminu šių įpareigojimų atsakovui neįvykdžius – leistina ieškovei pačiai nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, 1,5 m aukštis vakarų pusėje, ir ant jos sumontuotą medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo. Taip pat atsakovas įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-11-07 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti iš statinio – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinės ir vakarinės pusės savavališkai perstatytas statinio dalis, sumažinant sandėlio matmenis iki 1993-10-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sandėlio matmenų: ilgis – 12,50 m, plotis – 14,45 m ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovas M. J. per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, jam skirtina 28,96 Eur (100,00 Lt) bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skačiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 62 Eur žyminis mokestis Valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Įpareigoti atsakovą M. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą M. J. savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, 1,5 m aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotą medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo nustatytu terminu šių įpareigojimų atsakovui M. J. neįvykdžius, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, 1,5 m aukštis vakarų pusėje, ir ant jos sumontuotą medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo M. J..

Įpareigoti atsakovą M. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-11-07 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą M. J. savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti iš statinio – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinės ir vakarinės pusės savavališkai perstatytas statinio dalis, sumažinant sandėlio matmenis iki 1993-10-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sandėlio matmenų: ilgis – 12,50 m, plotis – 14,45 m ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovas M. J. per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, jam skiriama 28,96 Eur (100,00 Lt) bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skačiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. J. 62 Eur žyminį mokestį Valstybei.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė