- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- e2-2733-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01023-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-04-23 teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas ieškinį atsakovui K. M. dėl 2133,88 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 101,72 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018-01-15 apie 13.30 val. Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje, Kinkių kaime I ir Kinkių kaime II, atsakovas K. M., vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenuleidęs manipuliatoriaus strėlės ir kliudė 10 kV elektros oro linijos L-500 laidus tarp atramų Nr. 505/3 ir Nr. 505/4, ir 0,4 kV oro linijos L-100 laidus tarp atramų Nr. 100/6 ir 100/7-1, kliudęs laidus palaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės PI-505 bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį. Tokiais veiksmais atsakovas padarė žalą AB „Elektros skirstymo operatorius“. Ieškovė ir atsakovas buvo sudarę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovei šios sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo padarytą žalą. Ieškovė pagal jai pateiktus darbų atlikimo aktus, kitus žalos dydį patvirtinančius dokumentus apskaičiavo, kad padaryta žala sudaro 2725,39 Eur. Įvertinus nusidėvėjimą, AB „Elektros skirstymo operatorius“ buvo išmokėta 2133,88 Eur draudimo išmoka. Ieškovė nurodė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė 100 proc. grąžinti ieškovei draudimo išmoką, kurią ji išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, kadangi jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama baudžiamosios ar administracinės teisės kontekste.
2019-05-29 teisme gautas atsakovo K. M. atsiliepimas, kuriame jis nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš įvykio vietos, ir ikiteisminio tyrimo metu pasišalinimo aplinkybės apskritai nebuvo nustatytos, todėl byloje nėra pagrindo ieškovei reikšti atsakovui regresinį ieškinį. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prijungti ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-03783-18 medžiagą bei priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėta draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalo įrodyti, kad atsakovas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl yra atsakingas už žalos padarymą.
2019-09-19 protokoline nutartimi teismas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukė AB „Energijos skirstymo operatorius“.
Atsiliepimas
2019-09-25 trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo ieškinį nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, jog 2018-01-15 Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje, Kinkių kaime I ir Kinkių kaime II, įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės PI-505 bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį, tokiais veiksmais atsakovas padarė žalą AB „Elektros skirstymo operatorius“. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę, kuri buvo apdraudusi krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas trečiajam asmeniui 2018-04-18 išmokėjo 2133,88 Eur draudimo išmoką. Nurodė, jog neturi duomenų ar atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsakovas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Patvirtino, jog dirbo su miškovežiu ir vežė mišką (medieną) toje vietovėje, kur įvyko eismo įvykis. Tiksliai datų nepamena, tačiau, kaip suvokia, kad praėjus nuo minimo eismo įvykio po dviejų dienų buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jo teiravosi, ar jis nedalyvavo eismo įvykyje, dėl nutrauktų elektros laidų. Jis patikino, jog eismo įvykyje nedalyvavo. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo miškovežį ir jį paleido. Po kokių trijų mėnesių nuo minimo eismo įvykio jis buvo iškviestas į Naujosios Akmenės policijos komisariatą, kur jam buvo pranešta, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Jis patikino, kad nepajuto, jog būtų sukėlęs eismo įvykį. Policija patvirtino, jog yra įrodymų, kad būtent jo vairuojamas miškovežis sukėlė eismo įvykį, todėl jis apie eismo įvykį informavo draudimo bendrovę. Baudžiamąją bylą nutraukė, nes jis su bendrove susitaikė, o padarytą žalą atlygino jo automobilio draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Patikino, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją ir nebūtų buvę jokių problemų. Nesijaučia kaltas, nes įvykio net nepajuto.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Gintaras Gricius palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas piktybiškai ar tyčia būtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos žalos. Jo atstovaujamasis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Byloje net nebuvo kelta versija dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, jog jo atstovaujamasis nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą net negali būti keliamas klausimas dėl draudimo išmokos grąžinimo, nes jo atstovaujamasis nepasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Tai buvo elementarus draudiminis įvykis ir jokia atgręžtinio reikalavimo teisė konkrečiu atveju nekyla, nes nebuvo pažeistos vairuotojo pareigos. Prašo teismo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 169,00 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03783-18 dėl turto sugadinimo dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. M. 2018-01-15 apie 13.30 val. Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje, Kinkių kaime I ir Kinkių kaime II, vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenuleidęs manipuliatoriaus strėlės ir kliudė 10 kV elektros oro linijos L-500 laidus tarp atramų Nr. 505/3 ir Nr. 505/4, ir 0,4 kV oro linijos L-100 laidus tarp atramų Nr. 100/6 ir 100/7-1, kliudęs laidus palaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės PI-505 bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį, dėl ko 72 elektros vartotojams buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas iki 2018-01-15 17.00 val. (3 val. 12 min. buvo vykdomi elektros energijos atstatymo darbai gyventojams 10-0,4 kV elektros tinkle), taip jis savo neatsargiais veiksmais sugadino svetimą, AB „Energijos skirstymo generatorius“ priklausantį turtą – energetikos ūkio sektoriaus strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią juridinio asmens infrastruktūrą sudarančio turto dalį, padarydamas didelės žalos elektros vartotojams, bei padarė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2725,39 eurų turtinę žalą dėl atstatomųjų darbų. 2018-05-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) nutarimu K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 188 straipsnio 1 dalį atleistas (pagal BK 38 straipsnį) ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03783-18 nutrauktas. Eismo įvykio metu transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“. 2017-07-15 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/432730425. Draudimo laikotarpis nuo 2017-08-02 iki 2018-08-01. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į žalą padariusios transporto priemonės draudimo bendrovę, ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, dėl patirtos žalos, t. y. 2725,39 Eur atlyginimo. 2018-04-18 ieškovė įvertinusi nusidėvėjimą AB „Elektros skirstymo operatorius“ buvo išmokėjo 2133,88 Eur draudimo išmoką.
Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovui kyla civilinė atsakomybė 100 proc. grąžinti ieškovei draudimo išmoką, kurią ji išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, kadangi jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudenciją analogiško pobūdžio bylose (vėliausia LAT praktika 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudiką mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad būtų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 37 punktą). Tokios nuostatos laikomasi ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atžvilgiu.
Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką.
Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad atsakovas sugrąžintų jai 100 proc. draudimo išmokos, kurią ji išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, kadangi atsakovas pasišalino iš įvykio vietos. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog K. M. 2018-01-15 apie 13.30 val. Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje, Kinkių kaime I ir Kinkių kaime II, vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenuleidęs manipuliatoriaus strėlės ir kliudė 10 kV elektros oro linijos L-500 laidus tarp atramų Nr. 505/3 ir Nr. 505/4, ir 0,4 kV oro linijos L-100 laidus tarp atramų Nr. 100/6 ir 100/7-1, kliudęs laidus palaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės PI-505 bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį, dėl ko 72 elektros vartotojams buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas iki 2018-01-15 17.00 val. Minimas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu K. M. teigė, jog nepastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Paminėtina, jog ikiteisminiame tyrime nebuvo nagrinėtas atsakovo kaltės klausimas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. J. patvirtino, jog matė, kaip nuo Spaigių pusės keliu atvažiuoja miškovežis su pakeltu kranu ir įvažiavo į Kinkių kaimą. Staiga liudytojas pamatė, kad ties Jaručius, t. y. priešais jų namą kelyje, sukibirkščiavo elektra. Taip liudytojas suprato, kad miškovežio vairuotojas kliudė elektros laidą, kuris buvo skersai kelio, tačiau vairuotojas nieko nepastebėjo ir sukdamas sankryžoje į dešinę stabtelėjo ir nuvažiavo link Draginių kaimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas K. M. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog maždaug po dviejų dienų po minimo eismo įvykio jo vairuojamą miškovežį buvo sustabdę policijos pareigūnai ir apžiūrėjo, dėl galimai dalyvavimo eismo įvykyje, tačiau jokių apgadinimų nenustatė.
Miškovežio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojimo po eismo įvykio negalima vertinti kaip pasišalinimo pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą net ir dėl neatsargumo. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės kontaktas su elektros laidais buvo pakankamai stiprus, jog miškovežio vairuotojas privalėjo jį pajusti, pamatyti arba išgirsti (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423¹ straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo abejoms šalims buvo suteikta galimybė neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį. Dėl nurodyto, teismas ieškovės ieškinio reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal 2019 m. gegužės 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1193-7776 atsakovui yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-6662, valstybė patyrė 169,00 Eur advokato išlaidų, kurios ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 169,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.