- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-263-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01023-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2733-853/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui K. M. dėl 2 133,88 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 101,72 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018-01-15 apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), atsakovas K. M., vairuodamas krovininį automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenuleidęs manipuliatoriaus strėlės ir kliudė 10 kV elektros oro linijos L-500 laidus tarp atramų Nr. 505/3 ir Nr. 505/4, ir 0,4 kV oro linijos L-100 laidus tarp atramų Nr. 100/6 ir 100/7-1, kliudęs laidus palaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės (duomenys neskelbtini) bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį. Tokiais veiksmais atsakovas padarė žalą AB „Energijos skirstymo operatorius“. Ieškovė ir atsakovas buvo sudarę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovei šios sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti transporto priemonės „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą. Ieškovė pagal jai pateiktus darbų atlikimo aktus, kitus žalos dydį patvirtinančius dokumentus apskaičiavo, kad padaryta žala sudaro 2 725,39 Eur. Įvertinus nusidėvėjimą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo išmokėta 2 133,88 Eur draudimo išmoka. Ieškovė nurodė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė 100 procentų grąžinti ieškovei draudimo išmoką, kurią ji išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, kadangi jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama baudžiamosios ar administracinės teisės kontekste.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš įvykio vietos, ir ikiteisminio tyrimo metu pasišalinimo aplinkybės apskritai nebuvo nustatytos, todėl byloje nėra pagrindo ieškovei reikšti atsakovui regresinį ieškinį. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pridėti ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą bei priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalo įrodyti, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl yra atsakingas už žalos padarymą.
3. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog 2018-01-15 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės (duomenys neskelbtini)bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį, metu atsakovas padarė žalą AB „Energijos skirstymo operatorius“. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę, kuri buvo apdraudusi krovininį automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas trečiajam asmeniui 2018-04-18 išmokėjo 2 133,88 Eur draudimo išmoką. Trečiasis asmuo neturi duomenų, ar atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 169 Eur advokato užmokesčio į valstybės biudžetą.
5. Teismas byloje besąlygiškai nustatė, jog K. M. 2018 m. sausio 15 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenuleidęs manipuliatoriaus strėlės ir kliudė 10 kV elektros oro linijos L-500 laidus tarp atramų Nr. 505/3 ir Nr. 505/4, ir 0,4 kV oro linijos L-100 laidus tarp atramų Nr. 100/6 ir 100/7-1, kliudęs laidus palaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės (duomenys neskelbtini)bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį, dėl ko 72 elektros vartotojams buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas iki 2018 m. sausio 15 d., 17 val. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu K. M. teigė, jog nepastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui.
6. Teismas pažymėjo, jog ikiteisminiame tyrime nebuvo nagrinėtas atsakovo kaltės klausimas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. J. patvirtino, jog matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės keliu atvažiuoja miškovežis su pakeltu kranu ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, staiga pamatė, kad priešais jų namą kelyje sukibirkščiavo elektra. Taip liudytoja suprato, kad miškovežio vairuotojas kliudė elektros laidą, kuris buvo skersai kelio, tačiau vairuotojas nieko nepastebėjo ir, sukdamas sankryžoje į dešinę, stabtelėjo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas K. M. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog maždaug po dviejų dienų po minimo eismo įvykio jo vairuojamą miškovežį buvo sustabdę policijos pareigūnai ir apžiūrėjo galimai dėl dalyvavimo eismo įvykyje, tačiau jokių apgadinimų nenustatė.
7. Teismas nurodė, kad miškovežio „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojimo po eismo įvykio negalima vertinti kaip pasišalinimo pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą net ir dėl neatsargumo, todėl padarė išvadą, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės kontaktas su elektros laidais buvo pakankamai stiprus, jog miškovežio vairuotojas privalėjo jį pajusti, pamatyti arba išgirsti.
8. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Byloje surinkti duomenys - atsakovo paaiškinimai, baudžiamosios bylos medžiaga, ieškovės pateikti dokumentai - patvirtina aplinkybę (ir atsakovas to neginčija), kad žala elektros laidams buvo padaryta manipuliatoriaus strėle, kuri buvo nenuleista. Dėl tos priežasties buvo kliudyti ir nutraukti elektros laidai. K. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, nurodė, kad prikrovus į krovininio automobilio priekabą malkų, manipuliatoriaus strėlė būna pakilusi. Tai reiškia, kad atsakovui yra puikiai žinomas mechanizmo veikimas, be to, vairuodamas prikrautą transporto priemonių junginį su pakilusia manipuliatoriaus strėle, atsakovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, įvertinti visas važiavimui svarbias aplinkybes ir, norėdamas pravažiuoti po elektros laidais, turėjo įsitikinti, ar yra tokia galimybė, ir juos pravažiavus įsitikinti, ar žala laidams nebuvo padaryta. Būtent tokie veiksmai atitiktų rūpestingo ir atidaus žmogaus standartą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas teigia nepajutęs, jog buvo nutraukti laidai, ar kad jis nebuvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nedaro pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėjo ir negalėjo, būdamas pakankamai rūpestingu ir atidžiu, suvokti eismo įvykio kilimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Teismas atitinkamų aplinkybių net nevertino.
9.2. Civilinė byla Nr. e3K-3-111-1075/2019 savo faktinėmis aplinkybėmis nėra analogiška. Pastarojoje byloje žala buvo padaryta nuo srutovežio atitrūkus metaliniam skirstytuvui ir šiai atitrūkusiai detalei kliudžius pravažiuojančią transporto priemonę, be to, eismo įvykis buvo padarytas tamsiu paros metu. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo padarytas dienos metu, t.y. apie 13 val. 30 min., kai atsakovas turėjo galimybę matyti ir įvertinti visus aplinkos veiksnius, atsakovui priklausančios transporto priemonės mechanizmo kontaktas įvyko su nejudančiu daiktu, t. y. atsakovas, žinodamas apie pakilusią manipuliatoriaus strėlę, iš anksto galėjo įvertinti galimybes pravažiuoti po elektros laidais, manipuliatoriaus strėlė tuo metu, kai buvo padaryta žala, nebuvo atsiskyrusi nuo transporto priemonės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtų bylų aplinkybės nėra analogiškos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėta kasacinio teismo praktika kaip analogiška. Netinkamas kasacinio teismo praktikos taikymas lėmė tai, kad teismas netinkamai nustatė įrodinėtinas ir bylai svarbias aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas K. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nuo pat tyrimo pradžios atsakovas liudijo apie tai, kad nejautė kontakto ir nesuvokė, jog buvo apgadintas turtas. Priešingų duomenų tyrimo metu nustatyta nebuvo. Pagal teismų praktiką, vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015-12-09 civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Ieškovė tokių duomenų nepateikė, tyrimą atlikusi institucija taip pat nenustatė tokių aplinkybių.
10.2. Atsakovo atlikti veiksmai ikiteisminio tyrimo institucijų jau yra kvalifikuoti ir teismo įvertinti. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto sugadinimo dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 188 straipsnio 1 dalį. Atsakovo veiksmai baudžiamojoje byloje kvalifikuoti kaip turto sugadinimas dėl neatsargumo, todėl net nebuvo kelta versija dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta su nukentėjusiu asmeniu susitaikius. Administracinė byla dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nebuvo kelta, todėl pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą net negali būti keliamas klausimas dėl draudimo išmokos išsireikalavimo regreso tvarka. Tai buvo elementarus draudiminis įvykis, jokia atgręžtinio reikalavimo teisė konkrečiu atveju ieškovei neatsiranda ir draudiko teisė susigrąžinti nukentėjusiam asmeniui sumokėtą išmoką eliminuojama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto sugadinimo dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 188 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. M. 2018 m. sausio 15 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenuleidęs manipuliatoriaus strėlės ir kliudė 10 kV elektros oro linijos L-500 laidus tarp atramų Nr. 505/3 ir Nr. 505/4, ir 0,4 kV oro linijos L-100 laidus tarp atramų Nr. 100/6 ir 100/7-1, kliudęs laidus palaužė atramas Nr. 100/6, Nr. 100/4-1 ir 100/10-1 ir nutraukė oro linijos 100/10-1 įvadus iš transformatorinės (duomenys neskelbtini)bei apgadino 10 kV oro linijos skyriklį, dėl ko 72 elektros vartotojams buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas iki 2018 m. sausio 15 d., 17 val. (3 val. 12 min. buvo vykdomi elektros energijos atstatymo darbai gyventojams 10-0,4 kV elektros tinkle), taip jis savo neatsargiais veiksmais sugadino AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantį turtą – energetikos ūkio sektoriaus strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią juridinio asmens infrastruktūrą sudarančio turto dalį, padarydamas didelės žalos elektros vartotojams, bei padarė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 725,39 eurų turtinę žalą dėl atstatomųjų darbų. 2018 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) nutarimu K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 188 straipsnio 1 dalį atleistas (pagal BK 38 straipsnį) ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. Eismo įvykio metu transporto priemonės „MAN (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ - 2017-07-15 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis - nuo 2017-08-02 iki 2018-08-01. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į žalą padariusios transporto priemonės draudimo bendrovę - ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, dėl patirtos žalos, t. y. 2 725,39 Eur, atlyginimo. 2018-04-18 ieškovė, įvertinusi nusidėvėjimą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ išmokėjo 2 133,88 Eur draudimo išmoką.
13. Ginčas iš esmės tarp šalių kilo dėl teisinio situacijos kvalifikavimo, ar esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, transporto priemonės vairuotojas (atsakovas) galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis.
14. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis; administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje, ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
16. Remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
18. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, nes minėtos kasacinio teismo nutarties ir šios bylos aplinkybės nėra analogiškos. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.
19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, kasacinis teismas pasisakė dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir aiškinimo. Taigi, kasacinio teismo nutartis priimta sprendžiant analogišką klausimą kaip ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėta kasacinio teismo praktika, atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalaujant grąžinti draudimo išmoką vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esminis aspektas yra ne pats žalos atsiradimo faktas, tačiau transporto priemonę vairavusio asmens suvokimas remiantis teismų praktikoje suformuotu protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, kad įvyko eismo įvykis. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ir atsakovas neginčija, jog žala elektros laidams buvo padaryta manipuliatoriaus strėle, kuri buvo nenuleista. Dėl tos priežasties buvo kliudyti ir nutraukti elektros laidai. Atsakovas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad prikrovus į krovininio automobilio priekabą malkų, manipuliatoriaus strėlė būna pakilusi. Apeliantės manymu, tai reiškia, kad atsakovui yra puikiai žinomas mechanizmo veikimas, be to, vairuodamas prikrautą transporto priemonių junginį su pakilusia manipuliatoriaus strėle, atsakovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, įvertinti visas važiavimui svarbias aplinkybes ir, norėdamas pravažiuoti po elektros laidais, turėjo įsitikinti, ar yra tokia galimybė, ir juos pravažiavus įsitikinti, ar žala laidams nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai yra paremti prielaidomis, padarytomis vertinant atsakovo parodymus. Aplinkybė, kad atsakovas neginčija, jog žala elektros laidams buvo padaryta manipuliatoriaus strėle, kuri buvo nenuleista, pati savaime nereiškia, kad atsakovas pripažįsta, jog transporto priemone kliudžius ir nutraukus elektros laidus, atsakovas suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas nesuvokė, jog transporto priemone kliudė elektros laidus, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo analizuoti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. J. parodymai.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuota transporto priemonė - miškovežis - šiuo atveju laikytina didelių gabaritų transportu, kurios vairuotojas sėdi aukštesnėje padėtyje lyginant su sėdinčiuoju lengvajame automobilyje. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojui yra mažesnė galimybė tiesiogiai pajusti susidūrimą, ypač tokį, kaip šiuo atveju – kliudžius elektros oro linijų laidus. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog nei liudytoja, nei pats atsakovas nenurodė, kad susidūrimo metu būtų buvęs girdėti dėmesį atkreipiantis garsas. Šiuo atveju liudytojos parodymuose yra paminėtas tik momentas, kad priešais liudytojos namą kelyje sukibirkščiavo elektra. Byloje nėra duomenų ir, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovas pro transporto priemonės veidrodėlius ar kitais būdais būtų galėjęs pastebėti kelyje sukibirkščiavusią elektrą, nebent tamsiu paros metu, tačiau įvykio metu buvo šviesus paros laikas. Nesant filmuotos vaizdo medžiagos, atliktos ekspertizės, vien ieškovo deklaratyvaus pobūdžio argumentai nelaikytini pakankamais pripažįstant atsakovo elgesį neatidžiu ir nerūpestingu. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas žinojo, jog prikrovus į krovininio automobilio priekabą malkų manipuliatoriaus strėlė būna pakilusi, negali suponuoti išvados, kad atsakovas galėjo numatyti, kad transporto priemonė kliudys elektros oro linijų laidus.
22. Ieškovė apeliacine skunde nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas teigia nepajutęs, kad buvo nutraukti laidai, ar kad jis nebuvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nedaro pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėjo ir negalėjo, būdamas pakankamai rūpestingu ir atidžiu, suvokti eismo įvykio kilimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, o teismas atitinkamų aplinkybių net nevertino. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog, kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką ieškovei kyla pareiga įrodyti, kad atsakovas suprato, jog įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, kad teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį. Tokia išvada motyvuota remiantis faktiniais bylos duomenimis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokios aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma įrodytų priešingai, t. y. kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį.
23. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
24. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Dėl to apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.