Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo vaikui, sulaukusiam pilnametystės, priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.8. Nurodo, kad apeliantas turi realią galimybę ieškovei teikti teismo priteistą materialinį išlaikymą ir padėti jai įgyti pirmą specialybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas ir 2023 m. birželio 6 d. nutartis, kuriais teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl apie galimybę teikti papildomus įrodymus turėjo būti žinoma, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sutarties dėl bendrabučio nuomos, taip pat trečiojo asmens banko sąskaitos išklotinių pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybės kontrolės ataskaita „Slaugos specialistų poreikio užtikrinimas“ yra paskelbta viešoje erdvėje ir yra visoms šalims laisvai prieinama informacija, su kuria galima susipažinti. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius reikšmės bylos baigčiai, todėl šalių pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų plačiau nepasisako.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, jog ieškovė I. M. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, yra atsakovo E. M. ir trečiojo asmens A. M. dukra. Ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. studijuoja Mančesterio Metropoliteno universitete suaugusiųjų slaugos bakalauro dieninėse studijose. Nors (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnametė, tačiau tuo metu dar mokėsi koledže dieniniame skyriuje (tai Lietuvoje atitinka analogiškus mokslus dieniniame skyriuje pagal bendrojo ugdymo programą) iki 2022 m. liepos 24 d. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, tuo laikotarpiu išlaikymas iš atsakovo mokamas nebuvo.

16. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio kilnojamojo ar nekilnojamo turto nei Lietuvoje, nei užsienyje neturi, „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje nedirba. Iš Mančesterio Metropoliteno universiteto pažymos (vertimas į lietuvių kalbą) nustatyta, jog ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. mokosi Mančesterio Metropoliteno universitete pagal Gamtos mokslų bakalauro suaugusiųjų slaugos mokymo programą. Už mokslą Mančesterio Metropoliteno universitete studijuojant suaugusiųjų slaugos bakalauro studijose dieninio kurso mokestis 9 250 svarų (GBP) už vienus mokslo metus. Ieškovė mokslams Mančesterio Metropoliteno universitete 2022 m. rugsėjo 29 d. yra paėmusi 9 250,00 svarų paskolą, kuri mokama dalimis tiesiogiai universitetui. Ieškovė gyvena studentų bendrabutyje, už kurį nuoma per mėn. vidutiniškai sudaro 545 svarų (pažyma su vertimu į lietuvių kalbą), per metus sudaro 6 550,32 svarų. Iš ieškovės pateiktos išlaidų lentelės nustatyta, jog kelionės išlaidos iš Londono į Mančesterį sudaro apie 100 svarų/mėn.; kelionės išlaidos vykstant į praktinius užsiėmimus sudaro apie 240 svarų/mėn.; pagal sutartį su Mančesterio Metropoliteno universitetu, ieškovė savo lėšomis įsigijo praktikai ir mokymuisi specialią aprangą, batus, kurių kaina per metus sudaro iš viso apie 400 svarų, (mėnesiui – apie 35 svarai); mokslams universitete priemonių įsigijimas – apie 400 svarų per metus (per mėnesį vidutiniškai apie 35 svarai) (t. y. nešiojamasis kompiuteris, kopijavimo paslaugos, knygos); interneto ir mobiliojo telefono paslaugos iš viso sudaro 45 svarus/mėn.; maistui išlaidos sudaro – 150 svarų/mėn.; rūbams, avalynei išlaidos sudaro ne mažiau kaip 100 svarų/mėn.; higienos, kosmetikos prekėms, vitaminams, vaistams ir kt. smulkioms prekėms išlaidos sudaro apie 100 svarų/mėn. Iš viso ieškovės išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1 350 svarų/mėn. (pagal euro santykį – apie 1 200,00 Eur).

17. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas nuo 2023 m. kovo 3 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, jo mėnesio atlyginimas darbo sutartyje nurodytas 1 387,00 Eur /mėn. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, statinių, žemės sklypų su statiniais, (duomenys neskelbtini), kelias patalpas / butus Tauragės mieste (pažyma iš Nekilnojamojo turto Registro centro svetainės); valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, apelianto vardu registruotos dvi transporto priemonės (automobilis „(duomenys neskelbtini)“ bei motociklas „(duomenys neskelbtini)“). Iš pajamų mokesčių deklaracijos už 2021 metus bei už 2022 metus matyti, jog atsakovas gauna pajamų ir iš žemės, buto, pastato, statinio ir kito nekilnojamojo turto nuomos bei dirba (dirbo) pagal verslo liudijimą, iš kurio gavo pajamas. Byloje nustatyta, jog apeliantas išlaiko nepilnametį sūnų. Teismo priteista suma sūnui A. M. po 158,00 Eur (nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. – po 300,00 Eur) iki sūnaus pilnametystės. Be to, apeliantas byloje yra nurodęs, jog jo išlaidas sudaro: kelionės išlaidos į Kauno miestą – 150,00 Eur, apie 300,00 Eur namo išlaikymui (kuras, vanduo, elektra, atliekų tvarkymo mokestis), apie 300,00 pragyvenimui pačiam. Byloje taip pat yra duomenų, jog apeliantas turi sveikatos problemų, rekomenduota peties sąnario (kairio) operacija.

18. Trečiasis asmuo A. M. nuo 2010 m. gegužės 18 d. deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Lietuvoje, „Sodros“ duomenimis, nedirba, jokio nekilnojamojo turto neturi, nuo santuokos nutraukimo su apeliantu 2007 m. lapkričio 28 d. visada išlaikė savo dukrą, apelianto priteisto išlaikymo suma po 100,00 Eur nebuvo indeksuojama ar perskaičiuojama (priteista po 350 litų); šiuo metu vienai sunku išlaikyti dukrą ir save. Iš pateikto REVOLUT sąskaitos išrašo matyti A. M. pervedamos sumos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Trečiasis asmuo taip pat kas tris mėnesius perveda 2 000,00 svarų už universiteto bendrabučio nuomą, pervedimus daro iš savo sąskaitos į bendrabučio sąskaitą.

Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų

19. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, nusprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

21. Paminėtina, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo išaiškinimų, siekiant pašalinti bet kokius galiojusio teisinio reguliavimo trūkumus ir suteikti teismams kuo platesnę diskrecijos teisę tiek nustatant, ar tėvai turi galimybę, taip pat ir pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, tiek nustatant konkretų išlaikymo dydį, buvo priimtas CK papildymas 3.192¹ straipsniu (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3.192(1) straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas).

22. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, nusprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.1921 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

25. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas ir neatskiriama jo dalis – 2023 m. birželio 6 d. nutartis – naikintini dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimą, taikymo, bei dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu, įrodymų vertinimu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 1 d., 330 str.).

26. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apelianto nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybių gauti pajamų

28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kasacinio teismo praktikoje suformuluotus galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus (sunki vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan.).

29. Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Tačiau šiuo atveju matyti, kad ieškovė studijuoja užsienyje – nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. studijuoja Mančesterio Metropoliteno universitete suaugusiųjų slaugos bakalauro dieninėse studijose. Ieškovė mokslams Mančesterio Metropoliteno universitete 2022 m. rugsėjo 29 d. yra paėmusi 9 250 svarų paskolą, kuri mokama dalimis tiesiogiai universitetui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės galimybės šiuo metu dirbti ar susirasti nors ir nepilną darbo dieną dirbamą darbą studijų laikotarpiu yra ribotos dėl to, kad ieškovė mokosi dieniniame studijų skyriuje, studijos specifinės ir ypatingos tuo, jog paskaitos dieninės ir nuolat vyksta skirtingose ligoninėse, atliekama praktika, budėjimai ligoninėse tiek dienos, tiek nakties metu. Tikėtina, jog mokslo ir praktikos darbai įtempti, todėl dirbti ir užsidirbti pajamų pragyvenimui ieškovė šiuo metu galimybių neturi. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė mokosi su pagyrimu (Mančesterio Metropoliteno universiteto pažyma), todėl laikytina, jog ji yra pažangi studentė. Teisėjų kolegija pažymi, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti universitetinį išsilavinimą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė pasinaudojo galimybe gauti paskolą ir susimokėti už studijas universitete, jau įrodo, jog ieškovė, kiek tai buvo įmanoma, išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Apelianto argumentai, jog ieškovė turėjo ieškoti galimybės gauti dar vieną paskolą ir išlaidoms už bendrabučio nuomą padengti, nelaikytini pagrįstais.

31. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau sutiktina, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Taip pat atsižvelgtina, jog ieškovės galimybės dar papildomai pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų, nedirbant ir negaunant jokių pajamų, yra ribotos. Pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, o kaip konstatuota, ieškovės galimybės dirbti ir gauti periodinių pajamų riboja studijų pobūdis ir režimas. Kita vertus, kolegija nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis apelianto nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą, apribotų ieškovės galimybę ir toliau pažangiai tęsti studijas. Kaip jau minėta, nustačius, jog vaikui būtina parama, taip pat turi būti įvertintos ir tėvų realios galimybės tokią paramą suteikti. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog dėl objektyvių priežasčių negali susirasti darbo, jau yra paėmusi vieną paskolą studijų kainai padengti, konstatuojama, kad nesikreipimas dėl paskolos bendrabučio nuomos išlaidoms padengti nėra aplinkybė, šalinanti pareigą teikti išlaikymą ieškovei, o apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kasacinio teismo praktikoje suformuluotus galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje pateiktu išlaidų apskaičiavimu ieškovė įrodė jai pragyvenimui reikalingas išlaidas, nes ieškovės pateiktas išlaidų apskaičiavimas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais realiai patiriamas išlaidas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, ir nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė neturi turto, pajamų, nedirba, yra paėmusi paskolą studijų kainai padengti, ieškovę finansiškai remia tik jos mama, ieškovė mokosi pažangiai, kad neprašoma iš apelianto padengti mokesčio už studijas, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), mano , kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl materialinės paramos ieškovei reikalingumo ir būtinumo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų atmestinos, kadangi nagrinėjamoje byloje nedaro reikšmingos įtakos pilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui.

37. Apeliantas nurodo, kad ieškovės motina nesitarė su atsakovu dėl ieškovės gyvenamosios vietos, kai ji buvo nepilnametė, vienašališkai nusprendė, kad dukra kartu su ja vyksta gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl nesąžininga ir neteisinga reikalauti išlaikymo didesnio, nei būtų reikalingas Lietuvoje. Ieškovė, būdama Lietuvos Respublikos pilietė, tapusi pilnamete, pasirinko gyventi ir studijuoti Jungtinėje Karalystėje, todėl apeliantas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovė gyvena aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje ir jai reikia didesnių pragyvenimo išlaidų, kurios neatitinka apelianto pajamų, o tuo tarpu buvo puiki alternatyva mokytis Lietuvoje ir gauti tokį patį ir užsienio valstybėse pripažįstamą išsilavinimą.

38. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nuo 2010 m. gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje, su Lietuva jokio ryšio nepalaiko, nekilnojamojo turto neturi, su atsakovu ryšiai beveik nutrūkę, ieškovei sunku būtų įsitvirtinti Lietuvoje ir tęsti mokslus, kurie taip pat reikalauja lėšų. Kaip byloje nustatyta, atsakovas su ieškove paskutinius metus išvis nebendravo, jų santykiai ir anksčiau buvo įtempti, komplikuoti, atsakovas nesidomėjo dukros mokslais, gyvenimu Anglijoje. Ieškovė studijas pasirinko Anglijoje, nes čia paskutinius metus gyvena, baigė koledžą, čia ją sieja visa socialinė aplinka, todėl šių pasirinktų studijų laikotarpiu neturi realių galimybių patenkinti savo kasdienius poreikius iš darbinės veiklos.

39. Nepaisant to, jog ieškovė pagrįstai pasirinko studijuoti jos nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje, pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakovo pozicija, jog jis neturi pareigos teikti išlaikymo pagal užsienio valstybės pragyvenimo lygį, todėl ieškovės prašomą 1 200,00 Eur per mėnesį paramos dydį sumažino per pusę, t. y. nustatė, kad ieškovė nuo 2023 m. vasario 15 d., nuo ieškinio pateikimo dienos, turėtų gauti per mėnesį iš tėvų 600 Eur paramos sumą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas 300,00 Eur per mėnesį paramos dydis iš apelianto atitinka Lietuvos pragyvenimo lygį.

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui

40. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

41. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo turtine padėtimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie apelianto galimybę teikti ieškovei 300,00 Eur paramą kas mėnesį yra nepagrįstos, sprendime pateiktas apelianto pajamų vertinimas yra neteisingas, paremtas pateiktų duomenų tendencingu interpretavimu, išvada, kad apeliantas gauna ir kitų, nedarbinių pajamų, nepagrįsta.

42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės mama A. M. nuo 2010 m. gegužės 18 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Lietuvoje, „Sodros“ duomenimis, nedirba, jokio nekilnojamojo turto neturi. Nuo pat santuokos nutraukimo su atsakovu 2007 m. lapkričio 28 d. iki šiol išlaiko savo dukrą, atsakovo priteisto išlaikymo suma po 100,00 Eur nebuvo indeksuojama ar perskaičiuojama (priteista po 350 litų); ji dukros mokslams išleidžia apie 1 500,00 svarų/mėn. Iš pateikto REVOLUT sąskaitos išrašo matyti A. M. pervedamos sumos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Trečiasis asmuo taip pat kas tris mėnesius perveda 2 000,00 svarų už universiteto bendrabučio nuomą, pervedimus daro iš savo sąskaitos į bendrabučio sąskaitą.

43. Byloje nustatyta, jog apeliantas išlaiko nepilnametį sūnų A. M.. Teismo priteista suma sūnui A. M. po 158,00 Eur (nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. – po 300,00 Eur) iki sūnaus pilnametystės. Be to, apeliantas yra nurodęs, jog jo išlaidas sudaro: kelionės išlaidos į Kauno miestą – 150,00 Eur, apie 300,00 Eur namo išlaikymui (kuras, vanduo, elektra, atliekų tvarkymo mokestis), apie 300,00 Eur pragyvenimui pačiam. Byloje taip pat yra duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, rekomenduota peties sąnario (kairio) operacija.

44. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), „Sodros“ duomenų bazės duomenimis, apeliantas nuo 2023 m. kovo 3 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, jo mėnesio atlyginimas darbo sutartyje nurodytas 1 387,00 Eur/mėn. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, statinių, žemės sklypų su statiniais, Tauragės mieste bei Tauragės r. sav., kelias patalpas / butus Tauragės mieste (pažyma iš Nekilnojamojo turto Registro centro svetainės); valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, apelianto vardu registruotos dvi transporto priemonės (automobilis „(duomenys neskelbtini)“, bei motociklas „(duomenys neskelbtini)“). Be to, iš į bylą apelianto pateiktos pajamų mokesčių deklaracijos už 2021 metus bei už 2022 metus matyti, jog apeliantas gauna pajamų ir iš žemės, buto, pastato, statinio ir kito nekilnojamojo turto nuomos ir dirbo pagal verslo liudijimą, iš kurio gavo pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kiekis kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neleidžia patvirtinti apelianto teiginių apie sunkią jo materialinę padėti bei galimybės mokėti dukrai išlaikymą nebuvimą.

45. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas negalėtų dirbti papildomai ir gauti didesnes pajamas. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje.

46. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Nagrinėjau atveju nustatyta, jog ieškovę visapusiškai išlaiko ir finansinę paramą teikia tik jos mama. Teisėjų kolegijai įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 633,00 Eur.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas gali teikti 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 15 d. iki kol ieškovė tęs mokslus aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnė nei 24 metų, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Teisėjų kolegijos teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis besimokančiai apelianto dukrai nepažeis apelianto interesų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš apelianto ieškovei turi būti priteista 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. M. iš atsakovo E. M. 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.