Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-82-653/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-25
Bylos Nr.: e2A-82-653/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-14095-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: G. R. L.
Atsakovas: G. D.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-82-653/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-14095-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G. R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. L. ieškinį atsakovui G. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė A. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė G. R. L. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. birželio 25 d. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 317/1 610 dalis (t. y. 1 585/8 050 dalys; toliau – ir žemės sklypas, ginčo žemės sklypas) ieškovės nuosavybėn.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2017 metų vasarą, tarp jų užsimezgė itin artimas ryšys. Ieškovė pasitikėjo atsakovu dėl jų bendros veiklos planų, t. y. kad abu lygiomis dalimis investuos į žemės sklypus šalia ežero, o ieškovei niekuo rūpintis nereikės, atsakovas pats užsiims infrastruktūros įrengimu ir visais kitais reikalingais darbais, jei ieškovė finansuos visus darbus iš savo turimų santaupų. Tarėsi, kad, realizavus sutvarkytus žemės sklypus, ieškovė susigrąžins savo patirtas išlaidas ir likusį pelną šalys pasidalins lygiomis dalimis. Tokios sąlygos ieškovei tiko ir buvo priimtinos. 2018 m. vasario mėnesį šalys lygiomis dalimis įsigijo ginčo žemės sklypą, tačiau už sklypą mokėjo ieškovė, sutartis yra likusi pats atsakovą. Pradėjus darbus, atsakovas pradėjo reikalauti, kad ieškovė jam padovanotų savo turimo ginčo žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su ežero krantu, nes kitaip nurodė darysiantis įvairias kliūtis, kad sumažintų ieškovės žemės sklypo vertę, nevykdys darbų ieškovės žemės sklypo dalies plote, paveiks būsimus pirkėjus ir panašiai. Neturėdama kito pasirinkimo, ieškovė sutiko su atsakovo sąlygomis padovanoti žemės sklypo dalį. Atsakovas pats parengė dokumentus ir suorganizavo notarinio sandorio patvirtinimo procedūrą Kauno miesto 19–ame notaro biure. 2020 m. birželio 25 d. šalys pasirašė dovanojimo sutartį (toliau ir – dovanojimo sutartis), kuria ieškovė neatlygintinai perleido atsakovui savo turimą ginčo žemės sklypo dalį, t. y. 317/1 610 dalis (t. y. 1 585/8 050 dalis). Ieškovė, sudarydama dovanojimo sandorį, tikėjosi, kad darbai bus atlikti iki pabaigos. Ieškovė neturi specialių žinių ir įgūdžių, todėl objektyviai negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės. Ieškovė pasitikėjo atsakovu ne tik kaip verslo partneriu, bet ir kaip artimu draugu, kadangi tarp jų buvo artimas ryšys, šalys artimoje ateityje planavo susieti savo gyvenimus. Kad atsakovas turėjo kitokių, nei buvo sutarę, (neteisėtų) ketinimų ieškovės atžvilgiu, ieškovė suprato vėliau. Atsakovui nurodžius, ieškovė duodavo darbams įvairias pinigų sumas. Tačiau prašomos pinigų sumos didėjo, todėl ieškovė paprašė pateikti dokumentus dėl iš jos gautų lėšų panaudojimo, tačiau atsakovas nepateikė jokios informacijos, dokumentų pateikti negalėjo. Iš viso ieškovė atsakovui yra davusi daugiau nei 20 000 Eur sumą. Atsakovas pradėjo visiškai neteikti jokios informacijos ieškovei dėl bendros sutartos veiklos, nenurodė, kur panaudojo gautas iš ieškovės lėšas, nepateikė dokumentų apie tai, kur buvo išleisti pinigai. Už gautus pinigus nepasirašinėdavo. Ginčijamas dovanojimo sandoris prieštarauja ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, interesams, nes sandoris sudarytas dėl apgaulės. Sudarius ginčijamą sandorį, buvo pažeista ieškovės teisė nekliudomai disponuoti savo žemės sklypu. Ieškovė dėl suklydimo sudarė neatlygintinį sandorį, kuris visiškai nenaudingas jai. Atsakovas apgavo ieškovę, todėl dovanojimo sutartį ji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sandorį sudarytą apgaulės būdu. Atsakovas tyčia suklaidino ieškovę, kad bus lengviau tvarkyti infrastruktūros darbus, o dovanojimas tik padidino sąnaudas – ieškovė nuolat duodavo pinigų atsakovui darbams vykdyti. Sprendimą dovanoti lėmė ne laisva valia, o atsakovo apgaulė, psichologinis spaudimas, ieškovės itin didelis nuolankumas ir pasitikėjimas atsakovu. Ieškovė klaidingai vertino sandorį kaip „formalų“, sandoris neatitinka tikrosios šalių valios, buvo sudarytas tam, kad būtų paprasčiau sutvarkyti formalumus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalis apie dvejus metus siejo artimi santykiai, kurie nutrūko 2020 metų gegužės mėnesį, po ko šalys, siekdamos išvengti nesutarimų, sudarė rašytinius susitarimus dėl bendrai valdomo turto ir jo atsidalijimo, įvertindamos kiekvieno jų padarytas investicijas. Tokių sandorių buvo ne vienas ir ieškovė dalies jų neginčija, kas patvirtina, kad ieškovė pripažįsta, jog atsakovas ne visais atvejais prieš ją naudojo apgaulę. Kadangi šalių artimi santykiai nutrūko 2020 metų gegužės mėnesį, ieškovės veiksmams negalėjo daryti įtakos pasitikėjimas atsakovu. Šalims pradėjus artimai bendrauti atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė įsitrauktų į atsakovo plėtojamus projektus. Atsakovui suradus ginčo žemės sklypą, jis šalių buvo įgytas lygiomis dalimis, už jį mokėta taip pat lygiomis dalimis. Nutrūkus šalių santykiams, ieškovė nusprendė savo žemės sklypo dalį parduoti, tačiau jo būklė neleido tikėtis geriausios kainos, ieškovė į žemės sklypą investuoti lėšų taip pat nepageidavo. Ieškovės teiginiai apie jos duotas lėšas žemės sklypui tvarkyti yra neįrodyti ir nelogiški, kadangi ieškovė teigia, kad neva davė atsakovui dideles pinigų sumas, tačiau, negavusi jokios ataskaitos apie šių lėšų panaudojimą, padovanojo atsakovui dalį žemės sklypo. Kadangi atsakovė pageidavo savo žemės sklypo dalį parduoti, tačiau neketino investuoti lėšų į jo sutvarkymą, todėl šalys, jau nebepalaikydamos artimų santykių, susitarė, kad atsakovas savo lėšomis sutvarkys visą žemės sklypą – išpjaus krūmokšnius, menkaverčius medžius, padarys nuo pagrindinio kelio privažiavimą prie vandens telkinio. Be to, atsakovas jau buvo pradėjęs tvarkyti ir kitą ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį kitoje kelio pusėje, dėl kurio naudojimosi tvarkos susitarė 2020 m. gegužės 19 d. Ieškovei atsisakius sklypų sutvarkymui skirti lėšų, šalys susitarė, kad atsakovas šiuos darbus atliks savo lėšomis, o ieškovė už tai jam perleis ginčo turtą už 5 000 Eur. Atsakovui pradėjus ginčo žemės sklypo tvarkymo darbus, 2020 m. birželio 19 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovei sumokėjo 5 000 Eur, ką patvirtina ieškovės įrašas minėtoje sutartyje. Atsakovui pabaigus žemės sklypo tvarkymo darbus, šalys sutarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovė pareiškė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė turės mokėti mokesčius valstybei, todėl išreiškė pageidavimą sudaryti neatlygintinį sandorį. Nors dovanojimo sandoris buvo nenaudingas atsakovui, nes jam atsirado pareiga sumokėti mokesčius nuo gautos dovanos sumos, tačiau, ieškovei reikalaujant, jis sutiko sudaryti dovanojimo sandorį. Dovanojimo sandoris pagal savo prigimtį yra neatlygintinas sandoris, todėl jį sudarydama ieškovė negalėjo tikėtis naudos. Ieškovė yra įgijusi du aukštuosius išsilavinimus, vienas jų – ekonominis, yra sudariusi ne vieną sandorį, taip pat yra verslininkė. Atsižvelgiant į ieškovės turimą išsilavinimą, patirtį versle, sudarytų sandorių gausą, jos teiginiai apie specialių žinių ir įgūdžių stoką neturi jokio pagrindo, kaip ir ieškovės teiginiai apie neva atsakovui nepertraukiamai mokėtus pinigus ginčo žemės sklypui tvarkyti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus (atsakovas tokių veiksmų neatliko), kurie turėtų lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti, t y., kad ieškovė buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamo sandorio dalies pripažinti negaliojančia kaip sudaryto dėl apgaulės.

4. Trečiasis asmuo byloje – notarė A. U., atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones; piteisė atsakovui G. D. iš ieškovės G. R. L. 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės G. R. L. 8,61 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. birželio 25 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria ieškovė neatlygintinai perleido atsakovui ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo 317/1 610 dalis (t. y. 1 585/8 050 dalis) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nurodė, kad dovanojimo sutarties VI dalyje nurodoma, kad dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanotojam daiktą nuosavybės teise; šioje sutartyje nėra nurodytos jokios sąlygos, nuostatos ar išlygos dėl turto (žemės sklypo dalies) perleidimo. Taip pat dovanojimo sutartyje nurodyta VĮ Registrų centro nustatyta dovanojamo daikto dalies vertė – 234 Eur, šalys dovaną įvertino taip pat. Byloje nepateikta duomenų dėl didesnės dovanojamo turto vertės. Pati dovanojimo sutartis nėra didelės apimties, ieškovė galėjo ir privalėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimas tokių savo veiksmų (sudaromo sandorio) pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė teisingai suprato savo veiksmus, susijusius su sudaromu sandoriu, suvokė esmines sandorio aplinkybes, ko iš esmės neginčija ir pati ieškovė. Ieškovė sandorio sudarymo metu aiškiai suvokė savo veiksmų teisinius padarinius, tam nekliudė nei jos amžius, nei turimas išsilavinimas, nei sveikatos būklė.

8. Teismas nurodė, kad vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo daryti išvados, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė su atsakovu galimai buvo sudariusi žodinį susitarimą dėl ginčo sklypo tvarkymo, nereiškia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorio (dovanojimo) teisinių pasekmių. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei dovanojimo sandorio esmę, padarė išvadą, kad sudarydama ginčo dovanojimo sandorį, ieškovė nesuklydo dėl sandorio esmės, ją suprato (turėjo ir galėjo suprasti), sandorio turinys atitiko jos tikrąją valią.

9. Spręsdamas dėl galimo ieškovės suklydimo sudarant ginčo sandorį, teismas nurodė, kad ieškovė yra 53 metų amžiaus, yra įgijusi pedagoginį ir personalo vadybos išsilavinimą, kad šiuo metu užsiima individualia veikla, susijusia su vaikų priežiūra (darželių veikla), panašiu laiku sudarė kelis sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Teismas nusprendė, kad ieškovės amžius, išsilavinimas, vykdoma veikla, suponuoja, kad ji galėjo ir turėjo suprasti sudaromo sandorio esmę bei jo pasekmes. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė tiek iki sandorio sudarymo, tiek jo sudarymo metu neturėjo galimybės detaliai susipažinti su sudaromo dovanojimo sandorio sąlygomis, jas tinkamai išanalizuoti bei įvertinti, o, esant poreikiui, pasinaudoti teisininkų pagalba, kaip ir duomenų, kad tokios galimybės ieškovei buvo kokiu nors būdu apribotos. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos ieškovei buvo žinomos ir ji prisiėmė riziką dėl atitinkamų teisinių padarinių atsiradimo. Teismo vertinimu, jeigu ieškovė šiuo atveju ir suklydo, tai tokį jos suklydimą būtų galima vertinti tik kaip jos suklydimą neapgalvojus sudaromo sandorio rizikos ar kaip jos pačios neatsargumo rezultatą. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad, sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, ieškovė nesuklydo dėl sandorio esmės, sandorio turinys atitiko jos tikrąją valią, nenustatyta, kad buvo kokia nors atsakovo apgaulė, nuslėptos ir tik vėliau išaiškėjusios aplinkybės, atlikti kokie nors nesąžiningi veiksmai. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nebuvo įrodytas apgaulės ir psichologinio ar fizinio smurto naudojimo prieš ieškovę faktas.

10. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad, nenustačius (ieškovei neįrodžius) tyčinių ir sąmoningų atsakovo veiksmų, kuriais ieškovė buvo suklaidinta dėl sudaromo sandorio esmės, taip pat ieškovei neįrodžius prieš ją panaudotos apgaulės, psichologinio ar fizinio smurto fakto, nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį.

11. Teismo vertinimu, minėti duomenys nepatvirtina, kad būtent sandorio sudarymo metu (2020 m. birželio mėnesio pabaigoje) ieškovė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) G. R. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo apeliantei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

12.1. teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, sprendimą grindė išimtinai atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dėl suklydimo sudarytų sandorių pripažinimą negaliojančiais (CK 1.90 straipsnis). Priimdamas sprendimą teismas nevertino atsakovo veiksmų nei iki sandorio sudarymo, nei po sandorio sudarymo, iš kurių ieškovė kildina esminį suklydimo atsiradimo faktą.

12.2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad suklysta buvo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

12.3. Apeliantė dovanojimo sutartį ginčija ne dėl to, kad neva negavo materialinės naudos, o kitais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų, dėl kurių, žinodama tikrąją padėtį apeliantė sandorio nebūtų sudariusi arba būtų sudariusi iš esmės kitokiomis sąlygomis.

12.4. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo elgesio nei prieš sandorio sudarymą, nei po sandorio sudarymo, nesiaiškino, ar sandorio šaliai pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus verslininkas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

12.5. Teismas netinkamai vertino į byla pateiktus įrodymus apie sudėtingą apeliantės emocinę būseną sandorio sudarymo laikotarpiu. Sandorio sudarymo metu apeliantės emocinė būklė buvo sunki, todėl ji negalėjo tinkamai išreikšti savo tikrosios valios ir suvokti sudaromo sandorio. Sudarydama sandorį, apeliantė negalėjo numatyti atsakovo tikrųjų ketinimų neteisėtai užvaldyti jos turtą. Apeliantė suklydo dėl atsakovo veiksmų, sandorį sudarė sau visiškai nenaudingomis sąlygomis. Teismas nepagrįstai svarbia aplinkybe nelaikė ir sprendime nepasisakė dėl apeliantės dublike nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra impulsyvus ir nervingas žmogus, nuolat vartojantis alkoholį, kad apeliantės atžvilgiu buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, dėl ko ir apeliantės emocinė būklė ir pablogėjo bei negalėjo tinkamai suprasti sąmoningo atsakovo manipuliavimo.

12.6. Teismas nevertino ir netyrė, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę), dėl kurių apeliantė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti.

12.7. Kad apeliantė nesiekė sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio patvirtina ir tai, kad apeliantė į teismą kreipėsi praėjus nedaug laiko nuo sandorio sudarymo.

13. Atsakovas G. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sus skundui nesutinka, prašo jo netenkinti bei skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. apeliantės nurodytos aplinkybės apie šalių santykius yra prieštaringos.

13.2. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl piniginių lėšų sklypui tvarkyti davimo yra nepagrįstos – atsakovės pateikti sąskaitų išrašai paneigia, kad apeliantė tokių lėšų turėjo.

13.3. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas sprendžiant turtinius klausimus tarp šalių pasibaigus artimiems santykiams. Ginčijamas sandoris nebuvo vienintelis šalių sudarytas sandoris, tačiau apeliantė ginčija tik paskutinį sandorį.

13.4. Tai, kad po sandorio sudarymo pasikeitė apeliantės valia, nesudaro pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

13.5. Jokie atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu tiek dėl apgaulės, tiek dėl suklydimo, o ieškovė nei vienos iš šių sąlygų neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl apeliantės valios jai sudarius dovanojimo sutartį, pagal kurią ji neatlygintinai perleido atsakovui žemės sklypo dalį. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad sudarydama ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį ji suklydo dėl sandorio dalyko, jo esmės, kad sandoris neatitinka jos valios ir interesų, kad ginčo sandorį sudarė dėl atsakovo apgaulės, jo psichologinio spaudimo, dėl savo nuolankumo bei pasitikėdama atsakovu bei dėl savo būklės negalėjo suvokti sandorio esmės. Apeliantė šalių sudarytą sutartį ginčijo iš esmės trim pagrindais – CK 1.90 straipsnio (kaip dėl suklydimo sudarytą sandorį), CK 1.91 straipsnio (kaip dėl apgaulės, smurto sudarytą sandorį) bei CK 1.89 straipsnio (kaip veiksnaus asmens, tačiau sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytą sandorį) pagrindais.

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. birželio 25 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria ieškovė neatlygintinai perleido atsakovui ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo 317/1 610 dalis (t. y. 1 585/8 050 dalis) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

17. Vienas iš esminių sandorių elementų yra sandorio šalių valia (CK 1.64 straipsnis). Dėl vienos iš šalių valios trūkumų sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.89 – 1.91 straipsniai).

18. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti (6.465 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

19. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu iš esmės sklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Taigi šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ne dėl bet kokio suklydimo, o tik dėl esminio suklydimo, tas suklydimas turi būti dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių salygų, suklydimas sudarančios aplinkybės turi būti sandorio sudarymo metu, o ne atsirasti vėliau ir jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją padėtį, tokio sandorio nebūtų sudaręs arba sudaręs kitokiomis sąlygomis.

20. Pažymėtina, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys sudarė dovanojimo sutartį, šalių sudaryta dovanojimo sutartis yra sudaryta įstatymo nustatyta tvarka, t.y. patvirtinta notaro (CK 6.469 straipsnio 2 dalis), jos apimtis nėra didelė, sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, sutarties dalykas apibrėžtas aiškiai (Sutarties I dalis), aiškiai nurodyta dovanojamo daikto vertė – 234 Eur (Sutarties IV dalis), sutartį šalys pasirašė asmeniškai, taip pat sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (Sutarties VII dalis), pasirašė ir naudojimosi žemės sklypu planą. Taip pat nustatyta, kad apeliantės amžius yra 53 metai, ji yra išsilavinusi (įgijusi pedagoginį ir personalo vadybos išsilavinimą), užsiima individualia (darželių) veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad panašiu laikotarpiu apeliantė su atsakovu yra sudariusi ir kitų sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu (2020 m. gegužės 19 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, 2020 m, gegužės 21 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, 2020 m, gegužės 26 d. servituto sutartį). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė, sudarydama ginčo dovanojimo sutartį, negalėjo klysti dėl sudaromo sandorio esminių aplinkybių, kad dovanoja (neatlygintinai perleidžia) atsakovui dalį jai priklausančio žemės sklypo, kad galėjo nesuprasti paties sandorio esmės.

13. Apeliantė niekaip nepagrindė, nenurodė, dėl kokių konkrečiai esminių sandorio elementų suklydo, savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Priešingai, ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji neatlygintinai perleido atsakovui savo turimą ginčo žemės sklypo dalį. Tam, kad suprasti, jog dovanojimas yra neatlygintinis sandoris, nėra būtina turėti specialųjį teisinį išsilavinimą. Šis sandoris nėra sudėtingas teisiniu požiūriu ar neįprastas. Apeliantė nepagrindė, kokiu būdu jos sudarytas sandoris galėjo būti tik formalumu, kaip nurodyta ieškinyje: akivaizdu, jog neatlygintinis turto perleidimas sukuria aiškias teisines pasekmes dovanotojo turimoms daiktinėms teisėms.

14. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ginčo sandorį ji sudarė dėl pasitikėjimo atsakovu, kad tikėjosi išsaugoti santykius, nesudaro pagrindo manyti, kad ji suklydo dėl paties sandorio esmės, kadangi šios aplinkybės yra susijusios ne su sandorio esme ar dalyku, o su sandorio sudarymo motyvais. Suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvų negali būti pripažįstamas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės, o toks sandoris pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

15. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, sandoris taip pat gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiosios šalies ieškinį ir dėl apgaulės sudarytas sandoris. Pagal to paties straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

17. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas rungimosi principu, reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kuris teigia – ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą. Atitinkamai apeliantei, teigiančiai, kad ginčo dovanojimo sutartį sudarė dėl atsakovo apgaulės, tenka pareiga įrodyti tyčinius atsakovo veiksmus siekiant priversti apeliantę apgaulės būdu sudaryti ginčo sutartį.

18. Šį dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindą apeliantė grindžia tuo, kad pradėjęs darbus ginčo žemės sklype atsakovas pradėjo piktybiškai reikalauti, kad ieškovė jam padovanojų ginčo žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su ežeru, nes priešingu atveju nurodė darysiantis įvairias kliūtis, kad sumažintų ieškovės žemės sklypo vertę, kad nevykdys darbų apeliantės sklypo dalyje, paveiks pirkėjus ir pan., kad naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas konstatvo, kad apeliantė šių savo nurodytų aplinkybių neįrodė, t.y. neįrodė atsakovo apgaulės jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

19. Kaip atsakovo sąmoningai atliktus tyčinius apgaulingus veiksmus jos atžvilgiu apeliantė grindė tuo, kad atsakovė duodavo atsakovui pinigų (iš viso davė apie 20 000 Eur) šalių ginčo sklypui tvarkyti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nepaaiškino, kai šios aplinkybės yra susijusios su ginčijamu sandoriu. Taip pat teigė, kad apeliantas sudaryti ginčo dovanojimo sutartį ją spaudė, taikydamas tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, kad yra ūmaus charakterio, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra ir jokių duomenų apie žodinį šalių susitarimą, kad atsakovas žadėjo sutvarkyti apeliantės žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad jokie įpareigojimai atsakovui ginčo dovanojimo sutartyje nėra nustatyti (CK 6.467 straipsnis). Iš esmės apeliantė visas aplinkybes, susijusias tiek su suklydimu, tiek su atsakovo jos atžvilgiu atlikta apgaule įrodinėjo tik savo paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurių byloje esantys duomenys nepatvirtina. Pažymėtina, kad vien apeliantės teiginiai, kurių atsakovas nepripažino ir kurių apeliantė nepagrinė jokiais leistinais įrodymais, nėra nelaikytini pakankamais įrodymais ieškinio reikalavimams pagrįsti.

20. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės procesiniuose dokumentuose bei 2021m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu nurodytos sandorio sudarymo aplinkybės yra prieštaringos. Viena vertus, ji teigia, kad sandorį sudarė pasitikėdama atsakovu, kadangi ketino su juo kurti šeiminius santykius. Kita vertus, nurodo, kad sandorį sudarė dėl atsakovo panaudostos apgaulės, jo verčiama, tačiau nei vienų, nei kitų aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Taigi šių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad apeliantė neįrodė nei savo suklydimo, nei atsakovo apgaulės jos atžvilgiu.

21. Apeliantė taip pat dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.

22. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

23. Įrodinėdama šį ginčo dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindą apeliantė į bylą pateikė 2020 m. spalio 22 d. išrašą iš medicinių dokumentų, 2020 m. spalio 26 d. asociacijos pažymą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais įrodymais, neturi pagrindo šių įrodymų turinį vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Šie įrodymai, patvirtinantys bendro pobūdžio aplinkybes, susijusias su apeliantės psichologine būkle, kad jai buvo skiriami vaistiniai preparatai, nenurodant nei jų pavadinimų, nei poveikio, nepatvirtina ir nesudaro pagrindo manyti, kad apeliantės sveikatos būklė ginčo sutarties sudarymo metu buvo tiek sudėtinga, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, kad galėjo nesuvokti sandorio esmės. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sandorį ir šiuo pagrindu.

24. Kaip nepagrįsti vertinti ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nes teismo posėdyje nebuvo apklausti atsakovas ir trečiasis asmuo noratė A. U.. Atsakovas teismo posėdžio metu buvo atstovaujamas atstovės advokatės, trečiajam asmeniui teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, apeliantė prašymo dėl bylos atidėjimo nereiškė, sutiko bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei šias išlaidas pagrindžiantį 2022 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1008042.

28. Atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme dydis (1 000,00 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių įkainių už atsiliepimą į apeliacinį, todėl teisėjų kolegija priteisia atsakovui iš apeliantės 1 000,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti apeliantės G. R. L. apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) G. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina